- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-07-16
- Bylos Nr.
- 2-105-399/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-02056-2013-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Janina Zaržeckienė
- Ieškovas
- J. K.
- Atsakovas
- V. M.
- Trečiasis asmuo
- UAB „Simokų šilas“
- Advokatai
- Ina Kurauskienė
Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Janina Zaržeckienė, sekretoriaujant Jolantai Žilionienei, Genei Dzidolikienei, Sidonai Bukotienei, Ingrtidai Gudaitienei, dalyvaujant ieškovui J. K. ir jo atstovei advokatei Inai Kurauskienei, atsakovui V. M. ir jo atstovei advokatei S. S., trečiojo asmens UAB „Simokų šilas“ atstovei advokatei Inai Kurauskienei teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. K. ieškinį atsakovui V. M., dėl skolos priteisimo, bei atsakovo V. M. priešieškinį ieškovui J. K., trečiajam asmeniui UAB „Simokų šilas“ dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia ir
Aprašomoji dalis
Nustatė:
Atsiliepimas
Ieškovas J. K. ieškinyje ir atsiliepime į atsakovo priešieškinį nurodė, jog atsakovas nėra grąžinęs ieškovui 30000 Lt skolos pagal 2008-09-26 sudarytą pasklos sutartį. Taip pat nurodė, jog teismui pateikta paskolos sutartis atitinka įstatymo keliamus reikalavimus yra atsakovo ranka įrašyta vardas, pavardė ir parašas, kas patvirtina, kad atsakovas pinigus gavo ir kad vėliau juos panaudojo įsigydamas iš UAB „Simokų šilas“ transporto priemonę ISUZU TROOPER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat ieškovas nurodė, jog atsakovas yra nesąžiningas, kadangi pateikdamas prieštaravimą civilinėje byloje Nr. L2-2561-399/2013 nurodė, kad skolą ieškovui grąžino 2008-09-30 pagal kasos pajamų orderį, o vėliau laikėsi pozicijos, kad pinigų išvis nėra gavęs. Taip pat nurodė, jog su atsakovo šeima yra pažįstamas nuo 2008 m. pavasario ir nuo to laiko tarp jo ir atsakovo buvo susiklostę tarpininkavimo, atstovavimo, paskolos santykiai, kai ieškovas buvo paskolinęs pinigų atsakovo šeimai su tikslu – atsiskaityti su kreditoriais, kuriems buvo įkeistas atsakovo ir jo žmonos nekilnojamasis turtas, esantis Kazlų Rūdos sav., Judrarūdės k., tačiau tada atsakovas su ieškovu visiškai atsiskaitė, todėl ir paskolino antrą kartą, kai atsakovas patikino ieškovą, kad turi ir kito turto – negyvenamas palėpės patalpas Kaune, Trakų g., ir paveldimą tėvų namą Kaune, Aleksote. Bei tai, jog nepagrįstas atsakovo teiginys, kad jam parduotas automobilis nebuvo vertas 30000 Lt, kadangi 2011 metais už jį gavo tik 1000 Lt. Pasak ieškovo, automobilio kaina yra užfiksuota UAB „Simokų šilas“ sąskaitoje faktūroje, kurios pagrindu automobilis buvo įregistrtuotas transporto priemonių valdytojų registre. Taip pat mano, kad atsakovas neįrodė, jog sudarydamos ginčijamą sandorį šalys neketino sukurti teisių ir pareigų, neįrodė jo tyčinio suklaidinimo dėl esminių sandorio aplinkybių, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį. Prašo ieškinį tenkinti, o atsakovo priešieškinį atmesti.
A. V. M. teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį bei priešieškinyje nurodė, jog su ieškiniu nesutinka. Taip pat nurodė, kad iš ieškovo 30000 Lt niekada nėra gavęs. 2008-09-26 rašyta paskolos sutartis yra niekinė ir negaliojanti, nes tai yra tik dėl akių sudarytas sandoris. Taip pat nurodė, jog ieškovas jam paaiškino, kad jis turi problemų tvarkant jam priklausančios UAB „Simokų Šilas“ buhalteriją. Ieškovas patikino, jog pasirašant paskolos sutartį nebus jokių problemų, o artimiausiu metu įformins pinigų grąžinimą ir jis galvojo, kad kasos pajamų orderiu ir įformina paskolos grąžinimą. Jis mano, kad Paskolos sutartis turi būti pripažinta negaliojančia nuo jos sudarymo dienos. Taip pat nurodė, jog 2008-09-30 tik buvo įformintas automobilio ISUZU TROOPER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimas iš UAB „Simokų Šilas“ už 30000 Lt. Atsakovas nurodė, jog už automobilį pinigų nemokėjo, ieškovas automobilį atidavė jam už parduotą jo žmonai A.S. M. nuosavybės teise priklausiusį žemės sklypą, esantį Panevėžio sa., Uoksų k. Pardavęs sklypą ieškovas pinigų neatidavė, kadangi buvo sutarta, kad šiais pinigingais bus kompensuotas automobilis. Taip pat nurodė, jog ieškovas atsakovui paaiškino, jog automobilio pirkimą įformina 30000 Lt ir tuo pačiu taip pat įformins 30000 Lt paskolos grąžinimą. Pasak atsakovo, jis neturėdamas nei teisinių, nei buhalterinių žinių, pasitikėjo ieškovu ir nenumatė, kad tai buvo apgaulė. Taip pat nurodė, jog su ieškovu yra pažįstamas nuo 2008 metų pavasario, nes ieškojo kas pirktų arba galėtų tarpininkauti parduodant žmonos žemės sklypą. Taip pat atsakovas nurodė, jog automobilio vertė negalėjo būti 30000 Lt, kadangi automobilis buvo parduotas 2011-02-05 už 1000 Lt. Prašo ieškinio netenkinti bei pripažinti negaliojančia 2008-09-26 paskolos sutartį nuo jos surašymo dienos.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu ieškovas J. K. bei jo atstovė advokatė Ina Kurauskienė ieškinį palaikė ir papildomai nurodė, kad paskolino atsakovui 30000 Lt. Atsakovas parodė ieškovui namą ir paaiškino, kad jį pardavus bus atiduota skola. Pinigus paskolino kaip fizinis asmuo. Paskolą turėjo grąžinti iki 2008-12-31. Taip pat nurodė, jog byloje nėra jokių duomenų, jog būtų apgaulės būdu vertęs atsakovą pasirašyti paskolos sutartį. Ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu yra nutrauktas nesant nusikalstamos veikos požymių, t.y. šiuo atveju apgaulės požymių. Paskolos šalis siejo pasitikėjimo santykiai, nes prieš ginčo objektu byloje tapusią paskolos sutartį buvo ir tarpininkavimo, ir atstovavimo, ir paskolos santykiai. Ieškovas tikėjo, kad atsakovas paskolą atiduos. Anksčiau nesikreipė, nes šiuo atveju senaties terminas yra 10 metų. Neigia, kad už automobilį buvo atsiskaityta pinigais, gautais už parduotą žemės sklypą. Anot ieškovo atstovės, tarp šalių sudaryta Paskolos sutartis atitinka jai keliamus reikalavimus. Atsakovas įrodinėja automobilio rinkos vertę jo pardavimo metu, tačiau tokie įrodymai nepatvirtina automobilio vertės 2008 metais, kadangi patys ekspertai nurodė, jog negali tiksliai nurodyti automobilio vertės be to turi būti atsižvelgta ir į tai, kad atsakovas naudojo transporto priemonę, ją valdė.
Atsiliepimas
Teisminio bylos nagrinėjimo metu atsakovas V. M. ir jo atstovė advokatė S. S. palaikė atsiliepime į ieškinį ir priešieškinyje išdėstytus argumentus ir papildomai paaiškino, kad priešieškinį palaiko pilnai. Iš ieškovo 30000 Lt niekada nėra gavęs, Paskolos sutartis sudarytas dėl akių. Paskolos sutartyje įrašas „Pinigus gavau“ yra, nes Paskolos sutarties pasirašymą organizavo ieškovas, kuris vadovavo įmonei, turėjo patirties, o atsakovas nenusimanė tokiuose reikaluose. Atsakovui buvo paaiškinta, kad paskolos grąžinimas bus įformintas nerukus po Paskolos sutarties pasirašymo. Automobilio pirkimas buvo įformintas kaip paskolos grąžinimas. Sandoris yra tariamas, paskola nebuvo suteikta, o atsakovas tik pasirašė popierius. Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu mano, kad ieškovas veikė piktavališkai, pasinaudodamas atsakovo neišprusimu, V. M. manė, kad nereikės grąžinti 30000 Lt. Atsakovas nurodė, jog su ieškovu buvo sutarta žemę mainyti į automobilį. Pasak atsakovo atstovės, paskolos grąžinimo terminas sutartyje nurodytas labai trumpas, todėl asmeniui neturinčiam pastovių pajamų buvo neįmanomą tokią sumą grąžinti, tai taip pat rodo Paskolos sutarties fiktyvumą. Atsakovo atstovė mano, kad ieškovas pasinaudojo padėtim formindamas sutartį. Pasak atsakovo atstovės, teismui pateiktas nepriklausomų ekspektų raštas patvirtina, kad automobilio vertė buvo per pus mažesnė.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu tretysis asmuo UAB “Simokų šilas” nurodė, kad sandoriai yra teisėti ir galiojantys. Sudarant transporto priemonės pardavimo sandorį nebuvo siekiama apgauti atsakovo, pagal sudarytą sandorį atsakovas įregistravo savo vardu transporto priemonę, pinigai gauti už transporto priemonę buvo įnešti į trečiojo asmens kasą. Duomenų, kad trečiajam asmeniui yra iškelta bylų dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo neturi. Trečiąjį asmenį su atsakovu sieja tik automobilio pirkimas. Mano, kad ieškinys įrodytas, o priešieškinys neįrodytas, todėl jį reikėtų atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas, priešieškinys atmetamas.
Byloje yra pateikta 2008-09-26 tarp J. K. ir V. M. sudaryta Paskolos sutartis, kurioje nurodyta, kad V. M. iš J. K. pasiskolino 30000 Lt, kuriuos, pagal sutartį, privalėjo grąžinti iki 2008-12-31 ( b.l.3, b.l.36). Ant šios sutarties šalia V. M. pavardės ir parašo yra ranka darytas įrašas „Pinigus gavau“. (paskolos sutarties originalas atitinka pateiktas paskolos sutarties kopijas (b.l. 38
Teismui pateiktame UAB „Simokų Šilas“ Kasos pajamų orderyje Serija SIM Nr. 00000006, nurodyta kad 2008-09-30 priimta iš V. M. 30000 Lt, apmokėjimo pagrindas – sąskaita-faktūra SIL-0001 (, b.l.17).
Teismui pateiktoje VĮ „Registra“ 2013-07-23 rašte nurodoma, jog V. M. savo vardu buvo įregistravęs transporto priemonę ISUZU TROOPER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.34). Iš teismui pateiktos 2008-09-30 sąskaitos-faktūros Serija SIL Nr. 0001 matyti, kad pardavėjas UAB „Simokų Šilas“ pardavė pirkėjui V. M. automobilį ISUZU TROOPER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 30000 Lt. Šioje sąskaitoje faktūroje ranka UAB „Simokų Šilas“ direktorius J. K. yra parašęs „automobilį perdavė“, o V. M. įrašęs „Automobilį priėmė“ (b.l.35).
Pateiktas santuokos liudijimas patvirtina, kad V. M. ir A. S. M. buvo sudarę santuoką (b.l.64). Iš pateikto mirties liudijimo matyti, kad A. S. M. 2012-12-26 mirė (b.l.65).
Iš pateikto Panevėžio apskrities viršininko 2004-03-12 sprendimo Nr. 21-95778-25882 matyti, jog A. S. M. buvo atkurta nuosavybės teisė į 0,86 ha žemės sklypą, esantį Uoksų k., Velžio sen., Panevėžio sav. (b.l.66). Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad 0,86 ha žemės sklypas, esantis Uoksų k., Velžio sen., Panevėžio sav., pagal 2008-10-10 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 19KU-2882 priklauso I. Š. (b.l.67).
Teismui pateikta 2011-02-05 Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis patvirtina, kad V. M. automobilį ISUZU TROOPER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pardavė už 1000 Lt.
Iš teismui paeikto 2013-08-28 pinigų priėmimo kvito Serija LAT Nr. 720942 matyti, kad J. K. sumokėjo advokatei Inai Kurauskienei 1000 Lt už atstovavimą, dokumento surašymą ir kt. (b.l.116).
Iš pateikų Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros 2013-12-19 ir 2014-04-09 nutarimų Dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, matyti, kad ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 20-9-01035-13 nutrauktas nenustačius J. K. veikoje nusikaltimo numatyto LR BK 182 str. požymių (b.l. 117-118).
Iš UAB „Simokų Šilas“ pateiktų piniginių operacijų išrašo laikotarpyje nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31 matyti kokios buvo atliekamos finansinės operacijos (b.l.134).
Iš pateikto Išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų registro matyti, kad laikotarpyje nuo 2008-09-01 iki 2008-09-30 buvo išrašyta viena sąskaita-faktūra Nr. SIL-0001 V. M., 30000 Lt sumai (b.l.135).
Iš pateiktos 2002-04-18 buto pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad J. K. pardavė jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusį 2 kambarių butą už 36000 Lt (b.l.136). Pateikta 1997-11-20 Sutartis patvirtina, kad J. K. pardavė jam nuosavybės teise priklausiusį butą už 20000 Lt (b.l.137). Pateikta 1996-12-21 Sutartis patvirtina, kad J. K. pardavė jam nuosavybės teise priklausiusį butą už 8000 Lt (b.l.138). Pateikta 1997-09-05 Sutartis patvirtina, kad J. K. pardavė jam nuosavybės teise priklausiusį butą už 56000 Lt (b.l.139).
Pateiktoje VSDFV Kauno skyriaus pažymoje apie asmens valstybinį socialinį draudimą nurodomos J. K. visos socialinio draudimo rūšys laikotarpyje nuo 2001-01-01 iki 2008-10-01 (b.l.140-141). Iš teismui pateikto 2007-07-27 įgaliojimo matyti, jog O. V. įgaliojo sūnų J. K. be kitų teisių taip pat ir atidaryti jos vardu sąskaitą bet kuriame Lietuvos banke, valdyti, naudoti ir disponuoti pinginėmis lėšomis, esančiomis jai priklausančiose sąskaitose. Įgaliojimas galioja iki 2017-07-27 (b.l.142). Pateikta 2003-06-02 Buto pirkimo pardavimo sutartis patvirtina, kad O. V. pardavė jai nuosavybės teise priklausiusį butą už 50000 Lt (b.l. 143-144). Pateikta 2002-08-05 Buto pirkimo pardavimo sutartis patvirtina, kad O. V. pardavė jai nuosavybės teise priklausiusį žemės sklypą už 30000 Lt (b.l. 145-146).
Iš teismui pateikto Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros 2014-01-20 rašto Nr. 35-11457 matyti, kad atsakovo V. M. skundas tenkintas – nutarimas panaikintas, o ikiteisminis tyrimas atnaujintas (b.l.147). Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūra 2014-04-10 raštu Nr. 35-28591 informavo, kad 2014-04-09 nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 20-9-01035-13 nutrauktas (b.l.163).
Iš teismui pateiktos 2008-10-10 Sutarties matyti, kad A.S. M. jai nuosavybė teise priklausiusį žemės sklypą pardavė I. Š. už 3000 Lt. A.S. M. atstovavo J. K. pagal įgaliojimą (b.l.156-161).
Teismui pateikto UAB Kauno nepriklausomų autoekspertų biuro rašte nurodoma, kad tikėtina, kad transporto priemonės ISUZU TROOPER vidutinė rinkos kaina 2008 metų spalio mėnesį galėjo būti – 15680 Lt (b.l.162).
Teismo posėdžio vykusio 2014-06-26 metu ieškovo ir trečiojo asmens atstovė advokatė I.Kurauskienė pateikė į bylą įsakymą UAB „Simokų šilas“ Nr. 7, 2007-10-24 , kuriuo įmonės kasininku paskirtas ieškovas byloje Jonas karpavičius, vyriausiam buhalteriui pavesta vesti kasos apskaitą gavus pirminius dokumentus. Pateiktoje paskolos sutartyje 2008-05-26 Nr. S3 nurodyta, kad J. K. paskolina UAB „Simokų šilas“ 30 000 litų, kuriuos UAB Simokų šilas įsipareigojo grąžinti paskolos davėjui J. K. iki 2009-05-26. Pinigai priimti pagal kasos pajamų orderį serija SIM Nr. 00000005 ir iš sąskaitos apyvartosd žiniaraščio matyti, kad jie 2008-05-26 apskaityti UAB „Simokų šilas“ sąskaitoje (buhalterinėje apskaitoje).
Automobilį ISUZU TROOPER trečiasis asmuo įsigijo iš UAB „Žaibiškas greitis“ 2008-01-18 už 6000 litų, tai mtatyti iš sąskaitos faktūros Nr. 3884. Automobilis buvo perduotas naudoti UAB „Simokų šilas (toliau bendrovės) ūkinėje veikloje .Ilgalaiko turto suvestinėje UAB „Simokų šilas“ 2008-12-31 automobilio ISUZU TROOPER nurodyto nėra, tačiau jis nurodytas ilgalaikio turto apskaitos kortelėje. Ieškovas ir trečiojo asmens atstovė tviirtino, kad pardavus atsakovui V. M. automobilį ISUZU TROOPER už gautus ppinigus buvo nupirktas kitas automobilis, o būtent Toyota L. C. ir šią aplinkybę įrodo pateikti rašytiniai įrodymai, o būtent šis automobilis įvardintas ilgalaikio turto suvestinėje ir kortelėje, įgytas 2008-09-30 už 31 075 Lt.(b.l. 2- 16, t. 2).
Pateiktame aplanke UAB „Simokų šilas“ pirkimo-sąskaitos faktūros yra dokumentas (48 lapas), patvirtiantis, kad automobilį Toyota L. C. bendrovė (trečiasis asmuo ) įgijo už 9000 eurų, 2008-09-30.
Bendrovės aplanke Pardavimai yra ta pati sąskaita, kuri yra byloje pateikta kartu su VĮ Regitra pažyma, kad automobilis ISUZU TROOPER trečiojo asmens buvo parduotas atsakovuio už 30000 litų 2008-09-30 ir, kad ieškovas perdavė atsakovui automobilį.
Bendrovės aplanke Kasos dokumentai (72 lapas) yra Kasos pajamų orderio Nr. 0000006, 2008-09-30 kvitas ir atsakovas teismo posėdžio vykusio 2014-06-26 metu tvirtino, kad parašas šiame kvite yra ne jo bei prašė skirti rašysenos (parašo autentiškumo) ekspertizę, teismas netenkino prašymo ir ekspertizės neskyrė, kadangi nėra pareikšto reikalavimo dėl transpoorto prioemonės ISUZU TROOPER pirkimo-pardavimo sandorio 2008-09-30 nuginčijimo. Be to atsakovas neginčija savo parašo kitoje kasos pajamų orderio dalyje, sąskaitoje –faktūroje serija SILNr. 0001 ar 2008-09-26 paskolos sutartyje (b.l. 34-36). VĮ Regitra pažyma (b.l. 34) patvirtina, kad atsakovas automobilį ISUZU TROOPER buvo įregistravęs savo vardu būtent pirkimo-pardavimo sandorio 2008-09-30, o ne kito sandorio pagrindu. Atsakovas automobilį eksploatavo ir 2011-02-05 pardavė K. V. (b.l. 68, t. 1). Tai, kad automobilis buvo parduotas už daug mažesnę kainą nepatvirtina, kad automobilio atsakovas iš trečiojo asmens nenupirko už 30 000 litų. Atsakovas jokių įrodymų, kad buvo susitarta jog automobilis jam teks už parduotą jo sutuoktinės vardu registruotą žemės sklypą nepateikė.
Nagrinėjamoje byloje ginčas susiklostė tarp fizinių asmenų. Teismui nagrinėjant dispozityvias bylas, jose vyrauja šalių rungimosi principas, pagal kurį kiekvienas šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (LR CPK 12 str.). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl įrodymų vertinimo, yra nurodęs, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.
Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. ir kt. v. AB „Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-84/2013; kt.). Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. J. G. v. G. A. S., bylos; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. G. v. V. G., byla). Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje J. V. v. UAB „Arijus“. bylos Nr. 3K-3-423/2010).
Atsakovas teismui pateiktame priešieškinyje prašo tarp šalių 2008-09-26 sudarytą Paskolos sutartį pripažinti negaliojančia. Atsakovas nurodė, kad sudarant šį sandorį nebuvo ketinama sukurti teisinių pasekmių.
LR CK 1.86 straipsnis reglamentuoja Tariamo sandorio negaliojimą, o šio straipsnio 1 dalis numato, kad tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja.
Tariamas sandoris yra toks sandoris, kuriame nėra esminio sandorio elemento – suderintos sutarties šalių valios, siekiant tam tikrų teisinių pasekmių, nes jame išreikšta sandorio šalių valia nėra tikra ir ji neatitinka tikrųjų sandorio šalių ketinimų. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tariamasis sandoris turi paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą – išlygą, jog toks sandoris neturi teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje O. D., J. D. v. E. A., bylos; 2005 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje A. P. v. R. J. P., Klaipėdos rajono savivaldybės valdyba, bylos).Taigi, tariamas sandoris yra fiktyvus sandoris dėl šalių valios ydingumo jį sudarant, ir paprastai jis nevykdomas. Sprendžiant, ar sandoris tariamas, turi būti tiriamas ne tik sutarties tekstas, bet ir tai, kokia buvo sandorio šalių tikroji valia, kokie buvo jų tokio elgesio motyvai ir tikslai, kaip šalys elgėsi po sandorio sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 25 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-68/2005).
Įrodinėjant tariamą sandorį viena iš nustatinėjamų aplinkybių yra ta, ar sandoris vykdomas, o jeigu nevykdomas, – dėl kokių priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 15 d. nutartis byloje Įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamu – turinčiu paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą – išlygą, kad neturi jokių realių padarinių (Civilinio kodekso 1.86, 6.193 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 18 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-47/2006).
LR CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, jog paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita.
Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (LR straipsnio 2 dalis). Šios įstatyme įtvirtintos nuostatos sudaro pagrindą teigti, kad tokio pobūdžio sutartys yra realinės, nes paskolos sutartinių santykių atsiradimui būtinas pinigų arba rūšies požymiais apibūdinamų suvartojamųjų daiktų perdavimas paskolos gavėjui, todėl nors viena šalis išreiškia sutikimą kitai skolinti pinigus arba daiktą, o atitinkamai kita šalis – sutinka priimti pinigus arba daiktą ir įsipareigoja nustatyta tvarka ir terminu grąžinti pinigus ar daiktą, paskolos sutartis nebus pripažinta sudaryta, jeigu paskolos dalykas paskolos davėjo nebus perduotas ar paskolos gavėjo – priimtas. Taigi, paskolos sutarties esminėmis sąlygomis pripažintina: paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti pinigus arba rūšies požymiais apibūdinto suvartojamojo daikto (-ų) ekvivalentą.
Paskolos sutartyje šalia atsakovo vardo ir pavardės bei parašo yra ranka įrašas „pinigus gavau“, atsakovas neneigia, kad tai jis įrašą rašė, tik tvirtina jog realiai pinigų jis negavo, o tokiu būdu, paprašytas ieškovo, jam padėjo, nes šis turėjo problemų tvarkydamas įmonės buhalterinę apskaitą. Taip pat atsakovas nurodė, jog tą pačią diena kaip ir Paskolos sutarties sudarymo, buvo sutvarkytas ir pinigų grąžinimas, tai yra ieškovas išdavė UAB „Simokų šilas“ kasos pajamų orderį, kad pinigus 30.000 litų priima iš V. M..
Ieškovo teigimu, atsakovui pinigai buvo reikalingi pirkti automobilį ISUZU TROOPER, valst. NR. (duomenys neskelbtini), iš UAB „Simokų Šilas“.
Atsakovo teigimu, Paskolos sutartimi jis padėjo atsakovui susitvarkyti įmonės buhalteriją, o Kasos pajamų orderiu įformino tiek tariamos paskolos grąžinimą, tiek ir automobilio pirkimą, nes taip buvo patogiau ieškovui. Taip pat atsakovas nurodė, jog ieškovui pardavus A.S. M. nuosavybės teise priklausiusį sklypą, ieškovas pinigus pasiliko sau, o už tuos pinigus jam (atsakovui) teko automobilis ISSUZZU TROOPER, t.y. tokiu būdų įvyko automobilio pirkimas.
Byloje pateikta Paskolos sutartis sudaryta 2008-09-26, Kasos pajamų orderis Serija SIM Nr. 00000006 pasirašytas 2008-09-30, tuo tarpu A.S. M., t.y. atsakovo žmonai nuosavybės teise priklausančio sklypo prikimo-pardavimos sutartis pasirašyta 2008-10-10, taip pat kaip matyti iš šios sutarties, už parduotą žemės sklypą pirkėja I. Š. (ieškovo J. K. uošvė) sumokėjo kaip nurodyta sutartyje žemės sklypo pirkimo-pardavimo 3000 Lt . Duomenų, kad pinigus 3000 litų už parduotą žemės sklypą J. K. pasiliko sau ar perdavė A.S. M. nėra.
Teismas jau anksčiau yra pasisakęs, kad įrodymai esantys byloje įvertinami pagal vidinį įsitikinimą ir tik nustačius, kad jų pakanka išvadoms dėl esminių bylos aplinkybių daryti priima teismo sprendimą (LR CPK 185 str.).
Teismas 2014-05-16 nutartimi (b.l. 177) atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės ir pasiūlė (pavedė) šaliomjs pateikti įrodymus dėl nutartyje iušvardintų aplinkybių. Ieškovas ir trečiasis asmuo papildomus įrodymus, aptartus anksčiau pateikė, atsakovas be byloje jau esančio kasos pajamų orderio (b.l. 1, t.2) jokių įrodymų nepateikė ir teismas priima sprendimą pagal byloje esančius įrodymus.
Teismas ginčą sprendžia pagal pareikštus reikalvimus ir negali pasisakyti dėl reikalavimų kurių nėra pareikšta, kadangi dispozityvioje byloje neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų (LR CPK 5 str., 135 str., 265 str. 2 d.).
Ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus teismas daro išvadą, kad jų pakanka teismo sprendimui priimti ir konstatuoja, kad tarp ieškovo ir atsakovo 2008-09-26 sudaryta sutartis yra paskolos sutartis ir ji attitinka LR CK 6.870 str., 6.871 str. reikalavimus, tai yra ji sudaryta tarp fizinių asmenų dėl sumos didesnės nei 2 000 litų ir sudaryta raštu, pasirašyta paskolos gavėjo –V. M., kuris pats savo ranka įrašęs, kad pinigus gavo 2008-09-26 ir šio savo įrašo bei parašo neginčija (neneigia). Terminas paskolos sutarčiai grąžinti suėjęs. Įrodymų, kad paskolą grąžino atsakovas nepateikė. Dėl trumpo paskolos sumos grąžinimo termino susitarė pačios sutarties šalys. Atsakovas nebuvo nuoseklus bylos nagrinėjimo eigoje, kadangi prieštaravimuose dėl teismo įsakymo (b.l. 16, 20 t. 1) jis nurodė, kad paskolos sumą grąžino vėliau gi teigė, kad paskolos sumos – pinigų 30 000 litų niekada negavo. Nustačius, kad paskolos suma ieškovui negrąžinta ji su metinėmis 5 procentų palūkanomis priteisiama ieškovui iš atsakovo (LR CK 6.874 str. 1 d., 6.210 str.).
LR CK 6.875 str. 1 d. reglamentuoja, kad paskolos gavėja turi teisę ginčyti paskolos sutartį, jeigu pinigų faktiškai negavo ir šią aplinkybę turi įrodyti paskolos gavėjas, tai yra atsakovas byloje V. M..
Atsakovas neįrodė, kad paskolos sumos jis negavo (LR CPK 178 str.) ir yra nustatyta aplinkybė, kad paskolos sumą atsakovas iš ieškovo gavo. Teismas daugiau nedetalizuoja automobilio ISUZU TROOPER pirkimo- pardavimo sandorio tarp UAB „Simokų šilas“ ir V. M., nes dėl šio sandorio nėra pareikštų reikalavimų byloje.
Atsakovas neįrodė, kad sandoris paskolos yra tariamas, nes sandoris buvo sudarytas ir įvykdytas ir atsakovo priešieškinis pripažinti negaliojančia paskolos sutartį kaip tariamą sandorį (LR CK 1.86 str. )netenkinamas.
Atsakovas byloje buvo prašęs apklausti liudytojas I. Š. ir L. S., vėliau sutiko, kad bylos nagrinėjimas būtų baigtas be šių liudytojų parodymų ir pats patvirtino, kad abi liudytojos nežino paskolos sutarties sudarymo aplinkybių. Teismas pasisako, kad LR CK 6.875 str. 2 d. yra įtvirtinta nuostata, kad neleidžiama liudytojų parodymais ginčyti rašytinę paskolos sutartį.
Atsakovas priešieškiniu taip pat prašė paskolos sutartį pripažinti negaliojančia ir LR CK 1.91 str. pagrindu, tačiau neįrodė, kad buvo ieškovo apgautas ar prieš jį vartojama prievarta, ekonominis spaudimas ar, kad yra kiti LR CK 1.91 str. išvardinti pagrindai paskolos sutartį pripažinti negaliojančia (nesudaryta). Atsakovas ieškovo apgaule įvardina, tai, kad ieškovas jo prašė sutartį pasirašyti neva dėl to, kad UAB „Simokų šilas“ buhalterijoje yra problemų ir taip jos bus pašalintos. Atsakovas šios aplinkybė neįrodė, tai yra neįrodė, nei to, kad ieškovas jo prašė sudaryti paskolos sutartį tik dėl akių, nei to, kad tuo laikotarpiu UAB „Simokų šilas“ turėjo ūkinių finansinių problemų (buvo iškeltos bylos dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo ar pan.). Atsakovas nenuginčijo ieškovo teiginio, kad paskolos suma jam buvo reikalinga automobiliui ISUZU TROOPER pirkti bei neįrodė to, kad automobilį jis, tai yra V. M. gavo už juo sutuoktinei priklausiusį žemės sklypą, kurį pardavė ieškovas veikdamas atsakovo sutuoktinės įgaliotas.
Asmuo savo teises vykdo, įgyvendina pats ar per įgaliotą asmenį, pasirinktu būdu, pareigas turi vykdyti atidžiai ir rūpestingai. Atsakovas visą laiką tvirtina, kad ieškovas jį apgavo, tačiau jis būdamas atidus ir rūpestingas asmuo turėjo pareigą pasidomėti apie sandorio sudarymo pasekmes ir galimą asmeninę atsakomybę už tokio sandorio sudarymą.
Ieškinys tenkinamas, priešieškinis atmetamas, todėl ieškovui iš atsakovo priteisiamos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos (sumokėtas ieškovo žyminis mokestis ir išlaidos turėtos advokato teisinei pagalbai apmokėti ), kadangi LR CPK 93 str. 1 d. numato, kad šaliai, kurios naudai primtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, teismas priteisia iš antrosios šalies nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Atsakovas bylą vedė per Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbo sprendimu skirtą advokatą (b.l. 51) ir yra 100 procentų atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo Valstybei.
Bylinėjimosi išlaidos nuo kurių mokėjimo ieškovas (pagal priešieškinį ieškovu yra V. M. ), išieškomos iš atsakovo ( pagal priešieškinį – J. K.) į Valstybės biudžetą prporcingai patenkintai reikalavimų daliai (LR CPK 96 str. 1 d.) V. M. reikalvimas yra atmestas, tokiu būdu nėra pagrindo bylinėjimosi išlaidų valstybei priteisti iš J. K., o V. M. nuo bylinėjimosi išlaidų Valstybei yra atleistas ( LR CPK 99 str. ) ir bylinėjimosi išlaidos Valstybei nepriteisiamos.
Vadovaujantis išdėstytu ir LR CPK 259 str., 260 str., 268 str. 270 str. teismas
Rezoliucinė dalis
Nusprendžia:
Ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 30 000 litų paskolos sumą, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą (30 000 litų) nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra 2013-06-06 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1900 litų ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų ieškovui J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Atasakovo V. M. priešieškinio ieškovui J. K., trečiajam asmeniui UAB „Simokų šilas“ dėl 2008-09-26 paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia LR CK 1.86 str. ir LR CK 1.91 str. pagrindais netenkinti kaip neįrodyto.
Sprendimas per 30 dienų gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.