Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Žydrūno Katkevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su baudžiamąja byla, kurioje S. M. (S. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, dirbantis MB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 18 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 164 straipsnį laisvės apribojimu 6 mėnesiams, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. M. žinodamas, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 23 d. teismo sprendimu jam paskirta pareiga teikti išlaikymą nepilnamečiui sūnui D. M., gim. (duomenys neskelbtini), po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį nuo 2018 m. rugsėjo 3 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą sumokant iki einamojo mėnesio 25 dienos, galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdė, kadangi laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 3 d. iki 2018 m. spalio 31 d., nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. kovo 31 d., nuo 2020 m. birželio 1 d. iki 2021 m. gegužės 31 d. visiškai nemokėjo teismo sprendimu priteistas lėšas vaiko išlaikymui ir tokiais veiksmais vengė pareigos išlaikyti savo vaiką D. M.

Šiais savo veiksmais S. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 straipsnyje.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis S. M. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad su J. M. susituokė (duomenys neskelbtini), o išsiskyrė (duomenys neskelbtini). Santuokoje gimė vienas vaikas D. M., (duomenys neskelbtini). Visuose rengtuose teismo posėdžiuose, išskyrus paskutinį, kuriame buvo sprendžiamas klausimas dėl mokamų elementų sumos padidinimo, jis dalyvavo. Apie padidintą sumą nuo 150 Eur iki 200 Eur jis sužinojo iš laiško, kurį gavo paštu. Kai išsikėlė iš žmonai priklausančio buto, jis buvo paėmęs paskolą, nes trūko net alimentams susimokėti. Viskas susidėjo į krūvą, susirgo, operavo ausį, buvo nedarbingas. Susipažino su dabartine žmona, kuri po skyrybų su savo vyru augino mažą dukrytę, pradėjo kartu gyventi. 2014 m. buvo užsienyje uždarbiauti, kur gavo stiprią viso kūno traumą. Dirbti negalėjo pusantrų metų, tuos metus jį išlaikė žmona, mama, uošvė. Todėl ir negalėjo mokėti alimentų. 2016 m. Vilniaus miesto apylinkės teisme įvyko teismas, kur buvo pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 straipsnyje. Tada buvo finansiškai sunku, vėl išvyko į užsienį uždarbiauti, kiek galėjo tiek mokėjo. 2020 m. rugsėjo mėnesį patyrė traumą ir buvo operuotas, vėl tapo nedarbingas. Pirmą kartą į darbą po nedarbingumo išėjo apie balandį, dar nebuvo iki galo praėjęs reabilitacijos, todėl jam vėl pablogėjo sveikata ir jam teko palikti darbovietę. Jis užsiregistravo į Užimtumo tarnybą. 2021 m. gegužės 7 d. su žmona pradėjo dirbti MB ,, (duomenys neskelbtini)“. Apie antstolių siunčiamus raštus žinojo. Apie įsiskolinimo sumos dydį apytiksliai žino, bet neįsitikinęs kokia tiksliai. Dabar po truputį jau pradėjo mokėti buvusiai žmonai ir antstoliams moka tiek, kiek sugeba, nes tik neseniai pradėjo normaliai dirbti. Dėl susidariusios situacijos labai gailisi ir pasižada kiek tik gali mokėti alimentus sūnui, kuo greičiau išmokėti susidariusią skolą (2 t., b. l. 127-130, 138-140).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis D. M. parodė, kad tėvai kartu nebegyvena nuo tada, kai jam buvo (duomenys neskelbtini) metai, t. y. (duomenys neskelbtini). Mama yra kažkiek pasakojusi, kad S. M. kartais moka lėšas jo išlaikymui, kartais nemoka, o tiksliai kada buvo mokėta, kada ne, negali atsakyti. Tėvas reguliariai kiekvieną savaitgalį po skyrybų su juo susitikinėjo iki kol jam suėjo (duomenys neskelbtini) metų. Dėl ko tiksliai nutrūko jų santykiai nežino ir nepamena. Pokalbiai telefonu buvo reti ir tik per mamos telefoną, nes tada, kai jam buvo (duomenys neskelbtini) metų, dėl jam nesuprantamų priežasčių pradėjo ignoruoti tėvą, pats nebenorėjo su juo bendrauti. Tėvo tėvai kažkada yra davę jam pinigų savo reikmėms, bet tas būdavo labai retai, o kalbant apie tėvą, iš jo jokių pinigų asmeniškai savo reikmėms negavo. Tai, kad tėtis buvo užsienyje ir ten gavo traumą, sužinojo tik visai neseniai, pradėjo kartkartėmis su juo bendrauti ir dažniausiai tai vyksta telefonu. Jis žino, kad tėvas sukūrė naują šeimą ir turi kelis vaikus, su jais visiškai nebendrauja. Buvo kelis kartus susitikęs, bet visiškai nebendrauja ir artimiau bendrauti nenorėtų. Tarp jo ir tėvo S. M. nėra artimo ryšio, nieko jam nejaučia (2 t., b. l. 109-111).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. M. parodė, kad 2009 m. vasario 18 d. buvo priimtas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimas nutraukti jos ir vyro S. M. santuoką, santuokoje gimusiam vaikui D. M., gim. (duomenys neskelbtini) m. buvo skirtas išlaikymas. Buvo priteista 500 Lt mokėti kas mėnesį. Jos buvęs vyras maždaug pusę metų mokėjo alimentus, bet jam sukūrus naują šeimą, jis liovėsi mokėti vaiko išlaikymą, todėl ji kreipėsi į antstolius, kad alimentai būtų išieškoti. 2018 m. spalio 23 d. Vilniaus regiono apylinkės teismas priėmė nutartį, pagal kurią iš buvusio vyro, bendro vaiko išlaikymui priteisė po 200 Eur per mėnesį. Tačiau buvęs vyras vis tiek geranoriškai šių pinigų nemokėjo, vėl teko kreiptis į antstolius. Paskutinės įmokos buvo gautos 2020 m. gegužės 28 d. – 169,96 Eur ir 2020 m. spalio 23 d. – 498,70 Eur. Daugiau jokių įmokų negavo. Iki 2021 m. birželio 1 d. S. M. jai skolingas 5945,27 Eur. Buvęs vyras su sūnumi nebendrauja, prie jo išlaikymo niekaip neprisideda, buvęs vyras net nežino, kurioje mokykloje mokosi jo sūnus. Kiek jai žinoma, buvęs vyras dirba dabartinės savo žmonos įmonėje, ar jis gauna kokių nors pajamų dirbdamas, ji nežino (2 t., b. l. 101-103).

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. spalio 23 d. nutartyje nurodyta, kad S. M. teikia išlaikymą nepilnamečiui sūnui D. M. po 200 Eur kas mėnesį nuo 2018 m. rugsėjo 3 d. iki vaiko pilnametystės. Išlaikymo suma mokama iki einamojo mėnesio 25 dienos (1 t., b. l. 13-14).

Pagal Sodros duomenis matyti, kad S. M. nuo 2018 m. gruodžio 10 d. iki 2020 m. gegužės 13 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2021 m. gegužės 7 d. dirba MB „(duomenys neskelbtini)“ (2 t., b. l. 148).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir motyvai

BK 164 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui.

Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo S. M. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 straipsnyje, visiškai įrodyta. Kaltinamasis S. M. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jam finansiškai sunku. 2020 m. rugsėjo mėnesį patyrė traumą ir buvo operuotas, tapo nedarbingas. Pirmą kartą į darbą po nedarbingumo išėjo apie balandį, dar nebuvo iki galo praėjęs reabilitacijos, todėl jam vėl pablogėjo sveikata ir jam teko palikti darbovietę. Jis užsiregistravo į Užimtumo tarnybą. 2021 m. gegužės 7 d. su žmona pradėjo dirbti MB ,, (duomenys neskelbtini)“. Apie antstolių siunčiamus raštus jis žinojo. Dabar po truputį jau pradėjo mokėti buvusiai žmonai ir antstoliams moka tiek, kiek sugeba, nes tik neseniai pradėjo normaliai dirbti. Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką patvirtina nukentėjusiojo D. M. bei liudytojos J. M. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, Sodros duomenys, teismo nutartys bei kiti byloje esantys duomenys. Konstatuotina, kad pagal pirmiau išdėstytais įrodymais nustatytas faktines bylos aplinkybes kaltinamojo S. M. veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas BK 164 straipsnyje.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu S. M. pareiškė, kad pritaria tokiam prokuroro sprendimui, sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (2 t., b. l. 157,159). Nukentėjusiajam apie baudžiamojo proceso užbaigimą teismo baudžiamuoju įsakymu pranešta (2 t., b. l. 160).

Dėl S. M. skirtinos bausmės

BK 164 straipsnio sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas vaikui ir šeimai), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį S. M. – administracine tvarka baustas (2 t., b. l. 144-145), teistas (2 t., b. l. 143), dirbantis (2 t., b. l. 148). Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – laisvės apribojimą. Teismo vertinimu, prokuroro siūloma 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmė šiuo konkrečiu atveju yra teisinga ir proporcinga, be to, prokuroro siūlomas taikyti įpareigojimas – neatlygintinai išdirbti sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, darys teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui, kad jis ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis S. M. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

S. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina (2 t., b. l. 131-133).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

S. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, ir skirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu neatlygintinai išdirbti 40 (keturiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, S. M. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti jam galutinę bausmę – laisvės apribojimą 10 (dešimčiai) mėnesių, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu neatlygintinai išdirbti 40 (keturiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

S. M. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

2. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

3. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistasis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

5. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

6. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

7. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

8. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.