Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Janina Vitunskienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovės atstovas informavo, jog iš viso įstaigoje yra įrengti 4 taksofonai. Vienas – drausmės grupės patalpose, du – bendrabučio tipo patalpose ir vienas – kamerų tipo patalpų 2-ame poste. Atsakovės atstovo nuomone, pareiškėjui buvo suteikiamas tinkamas skaičius telefoninių skambučių.

Paminėjo, jog bendrauti su artimaisiais pareiškėjas gali ir kitomis priemonėmis. Pareiškėjas gali rašyti ir gauti neribotą kiekį laiškų, naudotis vaizdo telefonijos paslaugomis ir lankytis pagal nustatytas tvarkas skiriamuose pasimatymuose.

Nurodė, kad Marijampolės pataisos namuose yra patvirtinti grafikai, siekiant tinkamai sudaryti galimybes pasinaudoti skirtingomis teisėmis. Paminėjo, kad pataisos namuose laikomi nuteistieji gyvenamosiose patalpose Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka užrakinami. Remiantis pateiktais bausmę atliekančių nuteistųjų pasivaikščiojimo grafikais, pareiškėjas skirtingomis savaitės dienomis buvo išleidžiamas iš būrio 4 valandoms ir tai, kad pareiškėjo pasivaikščiojimo laikas sutampa su skambinimo taksofonu laiku, negalėtų būti traktuojama kaip pažeidimas, kadangi Marijampolės pataisos namai sudaro sąlygas pasinaudoti skirtingomis teisėmis per ribotą laiką. Taip pat pareiškėjas turėjo visas galimybes kreiptis į administraciją dėl papildomo laiko skyrimo skambinti taksofonu, tačiau to nedarė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, neturtinę žalą, kurią patyrė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę dėl, jo nuomone, neteisėtų atsakovės atstovo veiksmų apribojant jam galimybę skambinti taksofonu laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 23 d. iki 2021 m. gegužės 18 d. (skundo išsiuntimo dienos).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, kad atsakovas arba jo pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos atsiradimą. Pažymėtina, kad sprendžiant institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš apribotos jo teisės skambinti taksofonu dėl didelių nuteistųjų srautų, per mažai įrengtų taksofonų ir pasivaikščiojimo ir skambinimo laiko sutapimo.

Nuteistųjų teisė paskambinti telefonu įtvirtinta Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 102 straipsnyje, kurio 1 dalis nustato, kad nuteistiesiems leidžiama paskambinti telefonu; skambinimo dažnumą nustato BVK 55, 73, 74, 75, 79, 80, 85, 86, 91 ir 152 straipsniai. Šio straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad skambinimo telefonu tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. BVK 73 straipsnio 4 punktas nustato, kad paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę du kartus per savaitę paskambinti telefonu; kasdien pasivaikščioti tris valandas (5 punktas). BVK 74 straipsnio 4 punktas nustato, kad lengvajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę tris kartus per dieną paskambinti telefonu; kasdien pasivaikščioti keturias valandas (5 punktas).

Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2019-08-23 iki 2020-07-28 buvo priskirtas paprastajai nuteistųjų grupei, todėl turėjo teisę du kartus per savaitę paskambinti telefonu ir tris valandas pasivaikščioti (BVK 73 straipsnio 4 punktas, 5 punktas, 102 straipsnio 2 dalis). Laikotarpiu nuo 2020-07-28 iki 2021-05-18 pareiškėjas buvo priskirtas lengvajai nuteistųjų grupei, todėl turėjo teisę tris kartus per dieną paskambinti telefonu ir keturias valandas pasivaikščioti (BVK 74 straipsnio 4 punktas, 5 punktas) (b. l. 75). Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 37 punkte nustatyta, kad pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) administracija sudaro sąlygas nuteistiesiems (suimtiesiems) skambinti telefonu. Skambinimui telefonu prilyginamas skambinimas internetine telefonija.

Byloje yra pateikti Marijampolės PN direktoriaus 2021-04-28 įsakymu Nr. 7/07-351, 2020-02-24 įsakymu Nr. 4/07-38, 2020-04-22 įsakymu Nr. 7-07-409 patvirtinti Nuteistųjų pasivaikščiojimo grafikai (b. l. 34–42) ir Marijampolės PN direktoriaus 2019-08-23 įsakymu ir 2020-05-28 įsakymu patvirtinti Nuteistųjų naudojimosi taksofonu, lankymosi koplytėlėje, salėje ir bibliotekoje grafikai (b. l. 44, 45). Marijampolės PN pateikė informaciją, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2019-08-23 iki 2020-09-09 bausmę atliko 4 būryje, o nuo 2020-09-10 iki 2021-05-18 – 5 būryje (b. l. 74). Iš pateiktų grafikų matyti, kad visą ginčo laikotarpį 4 ir 5 būrių nuteistųjų pasivaikščiojimo laikas nesikeitė: 4 būrio nuteistieji turėjo teisę pasivaikščioti pirmadieniais, trečiadieniais, penktadieniais ir sekmadieniais nuo 13.00 val. iki 17.00 val., likusiomis savaitės dienomis nuo 8.00 val. iki 12.00 val.; 5 būrio nuteistieji turėjo teisę pasivaikščioti pirmadieniais, trečiadieniais, penktadieniais, sekmadieniais nuo 8.00 val. iki 12.00 val., likusiomis savaitės dienomis nuo 12.00 val. iki 17.00 val. Taksofonu nuteistieji turėjo teisę naudotis nuo 8.30 val. iki 12.00 val. ir nuo 13.00 val. iki 17.00 val. visomis savaitės dienomis (b. l. 44, 45). Taigi, pareiškėjas laikotarpiu nuo 2019-08-23 iki 2020-07-28 turėjo teisę skambinti 2 kartus per savaitę ir šią teisę jis galėjo realizuoti pirmadieniais, trečiadieniais, penktadieniais ir sekmadieniais nuo 8.30 val. iki 12.00 val., kitomis savaitės dienomis nuo 12.00 val. iki 17.00 val. (minimu laikotarpiu bausmę atliko 4 būryje). Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2020-07-28 iki 2021-05-18 buvo perkeltas į lengvąją grupę, todėl teise į skambučius taksofonu galėjo pasinaudoti dar paprasčiau, bet kuriomis savaitės dienomis, pasirinkdamas laiką, kuris pagal grafiką nesutampa su pasivaikščiojimo grafiku. Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjas vadovaujantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 16 punktu buvo rakinamas tik nakčiai. Todėl pareiškėjo argumentai dėl teisės skambinti apribojimo dėl pasivaikščiojimo ir skambinimo laiko sutapimo atmestini kaip nepagrįsti.

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad iš viso įstaigoje yra įrengti 4 taksofonai. Vienas – drausmės grupės patalpose, du – bendrabučio tipo patalpose ir vienas – kamerų tipo patalpų 2-ame poste. Dėl šių aplinkybių ginčo nėra. Pareiškėjas skunde akcentavo, kad taksofonu pasinaudoti buvo sudėtinga dėl didelių nuteistųjų srautų. Byloje pateikta pareiškėjo skambučių apskaitos žurnalo kopija patvirtina, kad nuo 2020-10-01 teisę naudotis taksofonu pareiškėjas realizuoja beveik kiekvieną dieną ir tam tikromis dienomis skambindamas ne vieną kartą (b. l. 46–70). Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas turėjo teisę prašyti papildomai skambinti telefonu (BVK 102 straipsnio 1 dalis), tačiau pareiškėjas tokia teise nepasinaudojo, nors skunde tvirtino, kad dėl papildomų taksofonų pastatymo kreipėsi į pataisos įstaigos administraciją. Teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo netikėti Marijampolės PN 2021-10-12 pažymoje ir 2021-12-03 rašte pateikta informacija, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl ginčo dalyko į pataisos namų administraciją nesikreipė (b. l. 33, 85). Darytina išvada, kad pareiškėjui atsakovės atstovas užtikrino jo teisę skambinti telefonu tiek laiko ir kartų, kiek numatyta teisės aktuose, todėl nėra pagrindo išvadai, kad atsakovės atstovas veikė neteisėtai, taip pat išvadai, jog pareiškėjui buvo apriboti socialiniai kontaktai su artimaisiais.

Pareiškėjas prašė priteisti 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Pareiškėjas nurodė, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė dvasinių išgyvenimų, nemigą, kančią, galvos skausmą ir pan. Laisvės atėmimo vietų ligoninės Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus, veiklos adresu Marijampolės pataisos namai 2021-12-03 pažyma patvirtina, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl galvos skausmo, nemigos į Sveikatos priežiūros skyriaus medikus nesikreipė. Minėta, kad valstybės viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų, nurodytų CK 6.246, 6.247 ir 6.249 straipsniuose, buvimo, o nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, vadovaudamasis sprendime nurodytu teisiniu reglamentavimu, daro išvadą, kad šioje administracinėje byloje aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalą, nenustatyta. Vien tik pareiškėjo argumentų, pagrįstų abstraktaus, deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia asmenine jo paties nuomone, nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Nenustačius viešojo administravimo subjekto neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Dėl šios priežasties nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos priteisimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo S. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.