Utenos apylinkės teismo sprendimas

Utenos rajono apylinkės teismo teisėjas Eduardas Meidus, sekretoriaujant Daivai Savickienei, dalyvaujant pareiškėjo atstovei advokatei Ingai Maskoliūnaitei, nedalyvaujant pareiškėjui A. G. , suinteresuotam asmeniui E. M. , suinteresuotų asmenų Utenos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ir Utenos rajono savivaldybės administracijos atstovams, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo A. G. pareiškimą suinteresuotiems asmenims E. M. , Utenos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ir Utenos rajono savivaldybės administracijai dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustato:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo pareiškimas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad iš 1994-11-10 T.Tilvyčio žemės ūkio bendrovės visuotinio narių susirinkimo protokolo matyti, kad remonto dirbtuvės su įrengimais ir pastatiniais buvo apskaitomos T. Tilvyčio žemės ūkio bendrovėje. 2007-11-08 Utenos rajono apylinkės teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustatytas faktas, kad E. M. įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teises į remonto dirbtuves, esančias (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas šias dirbtuves 2007-12-22 nupirko iš E. M. . Tiek sandėlys, tiek estakada funkciniu ryšiu yra susiję su remonto dirbtuvėmis, kurias nuo 1994-11-24 iki 2008-04-28 valdo E. M. ir A. G. sąžiningai, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai ir niekas pretenzijų į minėtus statinius neturi.

A. G. nuosavybės teises į šiuos statinius VĮ Registrų centras atsisakė įregistruoti.

Įgyjamoji senatis – tai vienas iš nuosavybės teisės į daiktą įgijimo būdų. Įgyjant nuosavybės teisę į daiktą įgyjamąja senatimi, nėra vieno asmens valios perleisti daiktą kitam asmeniui – įgijėjui, taip pat nėra teisių perėmimo. Nuosavybės teisės įgijimą įgyjamąja senatimi reglamentuoja Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso ketvirtosios knygos trečiojo skirsnio (4.68 – 4.71 straipsnių) normos.

Pagal LR CK 4.68 str. nuostatas fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. LR CK 4.70 str. nuostatos reiškia, kad užvaldydamas daiktą, asmuo turėjo būti pagrįstai įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomą daiktą, ir per visą daikto valdymo laiką asmuo neturi žinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas turėjo valią valdyti nekilnojamuosius daiktus – sandėlį ir estakadą, esančius (duomenys neskelbtini), kaip savo. Byloje nėra duomenų apie asmenis, kurie taip pat turi teises į sandėlį ir estakadą. Nekilnojamojo turto registro duomenimis nėra įregistruotos kieno nors daiktinės teisės į šiuos sandėlius.

LR CK 4.68 str. nustatyta, kad asmuo privalo valdyti daiktą teisėtai. Teisėtu laikomas daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė. Pagal CK 4.69 str. nuostatas neteisėtu daikto valdymu laikomas per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas, įgyjamąja senatimi taip pat negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens vardu registruotus daiktus, todėl asmuo negali tokį daiktą teisėtai valdyti kaip savą.

Kaip jau minėta, nėra duomenų apie sandėlio ir estakados, esančių (duomenys neskelbtini), priklausymą valstybei ar savivaldybei ar kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui. LR CPK 532 str. ir 533 str. nustatyta tvarka iki teismo posėdžio dienos niekas pareiškėjo valdymo sąžiningumo, teisėtumo, atvirumo ir nepertraukiamumo neginčijo.

Pagal LR CK 4.68 str. daikto atviras valdymas reiškia, kad asmuo daiktą turi valdyti kaip savą nesislapstydamas. Priešingų šiai įstatymo nuostatai pareiškėjo veiksmų nenustatyta, tai yra nenustatyta, kad pareiškėjas slaptai valdė minėtus sandėlius.

Taigi, iš byloje esančių duomenų darytina išvada, kad yra visos CK 4.68 – 4.71 straipsniuose numatytos sąlygos, tai yra nekilnojamuosius daiktus – sandėlį ir estakadą pareiškėjas pradėjo valdyti sąžiningai, valdymas tęsėsi atitinkamai nuo 1994 m. iki dabar, daiktų nuosavybė nėra įregistruota jokio kito asmens vardu, per visą valdymo laikotarpį pareiškėjas daiktus valdė teisėtai, sąžiningai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savo, todėl nustatytinas prašomas nustatyti nuosavybės teisių įgijimo įgyjamosios senaties pagrindu faktas (LR CPK 533 str.), nes pareiškėjo pateikti įrodymai patvirtina, kad jis įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teises į nekilnojamuosius daiktus - sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir estakadą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 260, 263 - 265, 268, 270, 533 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo pareiškimą patenkinti.

Nustatyti faktą, kad pareiškėjas A. G. , a.k. (duomenys neskelbtini), įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teises į nekilnojamuosius daiktus - sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir estakadą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos rajono apylinkės teismą.