- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2022-03-30
- Bylos Nr.
- e1-1316-1034/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-08588-2022-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ramūnas Keidūnas
- Kaltinamasis
- A. Š.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Linos Urbonienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su baudžiamąja byla, kurioje A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. Š. 2022 m. kovo 13 d. apie 15.05 val. Vilniuje, Jonažolių gatvėje, ties pastatu Nr. 1, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 3,72 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Šiais savo veiksmais A. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis A. Š. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2022 m. kovo 13 d. vairavo išgėręs, nes (duomenys neskelbtini) buvo jo jubiliejus ir ta proga susitiko kovo 13 d. apie 14.00 val. su savo geru draugu A., pavardės tiksliai neprisimena, susitiko prie Lazdynų ligoninės adresu Šiltnamių g. 29, Vilniuje. Susėdę jo vairuotame automobilyje „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jie kalbėjosi ir išgėrė konjako butelį, kurio talpa 0,7 l. Alkoholį gėrė automobilyje. Išgėręs alkoholį jis sėdo už automobilio vairo ir važiavo namo, adresu (duomenys neskelbtini). Nežino, kodėl sėdo už vairo išgėręs, bet taip elgdamasis žinojo gresiančią atsakomybę. Niekada nėra vairavęs neblaivus, per (duomenys neskelbtini) metus vairavimo nėra taip atsitikę. Kai vairavo, jautėsi gerai, nesijautė apgirtęs, bet žinojo, kad yra išgėręs. Dėl tokio savo poelgio labai gailisi.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas K. D. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). Dirbo pagal iš anksto numatyta grafiką. Patruliuojant Vilniaus mieste, iš Vilniaus aps. VPK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo buvo gautas pranešimas, kad nuo Gariūnų g. 68, Vilnius, link Bukčių važiuoja galimai neblaivus vairuotojas su automobiliu „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Dirbdamas pagal šį pranešimą, 15.05 val. pastebėjo minėtą automobilį važiuojantį Vilniuje, Jonažolių g. ties pastatu pažymėtu Nr. 1, link Bukčių gatvės. Minėtą automobilį nedelsiant sustabdė, panaudodamas specialiuosius šviesos ir garso signalus, važiuojant minėtam automobiliui iš galo. Automobiliui sustojus, priėjo prie vairuotojo. Automobilį vairavo A. Š., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus, jo kalba buvo nerišli, iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, buvo akivaizdūs neblaivumo požymiai. Asmeniui buvo pasiūlyta pasitikrinti girtumą, jis tam neprieštaravo. Tikrinant alkoholio kiekio matuokliu A. Š., 15.06 val. buvo nustatytas 3,72 prom. girtumas. Tikrinant pakartotinai po 15 minučių, nustatytas 3,79 prom. girtumas. Minėtas vairuotojas automobilyje buvo vienas.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2022 m. kovo 13 d. apie 15.05 val. Vilniuje, Jonažolių gatvėje, ties pastatu Nr. 1, A. Š., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 3,72 promilės etilo alkoholio koncentracija.
VĮ „Regitra“ duomenų bazės išraše nurodyta, kad automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“.
VšĮ „Emprekis“ išraše nurodyta, jog automobilio „BMW 730d“ 2022 m. kovo mėn. vertė su PVM 5 560 Eur.
Neblaivumo nustatyme akte nurodyta, kad A. Š. alkotesteriu pirmu įpūtimu buvo nustatytas 3,72 promilių girtumo laipsnis, o antru – 3,79 promilių girtumo laipsnis, nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai.
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir motyvai
BK 281¹ straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo A. Š. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.
Kaltinamasis A. Š. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2022 m. kovo 13 d. vairavo išgėręs, nes tą dieną apie 14 val. prie Lazdynų ligoninės adresu Šiltnamių g. 29, Vilniuje, susitiko su savo geru draugu A. Susėdę jo vairuotame automobilyje „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jie kalbėjosi ir išgėrė konjako butelį, kurio talpa 0,7 l. Išgėręs alkoholį jis sėdo už automobilio vairo ir važiavo namo, adresu (duomenys neskelbtini). Kodėl sėdo už vairo išgėręs, nežino, negali nurodyti, bet taip elgdamasis žinojo už tai gresiančią atsakomybę. Šiuos kaltinamojo parodymus patvirtina liudytojo K. D. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, tarnybiniai pranešimai, alkotesterio rodmenys, kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai.
Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytais įrodymais nustatytas faktines bylos aplinkybes teismas konstatuoja, kad kaltinamojo A. Š. veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu A. Š. pareiškė, kad pritaria tokiam prokurorės sprendimui, bausmės rūšis ir dydis jam yra suprantami. Prašo teismo leisti paskirtą baudą mokėti dalimis per metus laiko, jei yra galimybė sumažinti baudą.
Dėl A. Š. skirtinos bausmės
BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas), į A. Š. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius A. Š. – (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, baustas administracine tvarka, neteistas, dirbantis, duomenų apie gydymą psichikos/psichiatrijos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre valstybinis kaltintojas nepateikė.
Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmę – baudą. Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktą, už nesunkaus nusikaltimo padarymą gali būti skiriama nuo 50 MGL iki 2 000 MGL dydžio bauda. Teismo vertinimu, prokurorės siūloma 75 MGL dydžio bauda šiuo konkrečiu atveju yra teisinga ir proporcinga bausmė.
Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis A. Š. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamasis prašo teismo leisti paskirtą baudą mokėti dalimis paskirstant 1 metų laikotarpiui. Teismas atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį (dirbantis), baudos dydį bei kitas šiam klausimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje nustatytas dviejų mėnesių po nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo savanoriško baudos sumokėjimo terminas nagrinėjamu atveju yra per trumpas. Dėl šios priežasties yra teisinis pagrindas nustatyti ilgesnį kaltinamajam skirtinos bausmės – baudos, savanoriško mokėjimo laikotarpį.
BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, ji gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Taigi vadovaujantis BK 68 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam A. Š. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 metams, šį terminą skaičiuojant nuo faktinio dokumento – vairuotojo pažymėjimo, paėmimo, t. y. 2022 m. kovo 24 d.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, A. Š. paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas, specialios teisės sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintinos.
Dėl automobilio vertės konfiskavimo
Prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašė A. Š. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – išieškoti konfiskuotino turto, automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą. Pagal BK 72 straipsnį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šiuo atveju teismas nenustatė BK 72 straipsnio 4 dalyje esančių sąlygų, kurioms esant būtų galima konfiskuoti ne kaltinamajam priklausantį turtą. VšĮ „Emprekis“ išraše nurodyta, kad automobilio BMW 730d“ vertė su PVM 5 560 Eur. Atsižvelgiant į tokių aplinkybių visumą, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kadangi automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso trečiajam asmeniui, iš kaltinamojo A. Š. išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – 5 560 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
A. Š. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 75 MGL (3750 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. Š. 50 MGL (2500 Eur) dydžio baudą.
Nustatyti A. Š. 1 (vienerių) metų savanoriško baudos sumokėjimo laikotarpį, šį terminą skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Paskirti A. Š. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje, ir 3 (trejiems) metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones, draudimo naudotis specialia teise terminą skaičiuojant nuo faktinio dokumento – vairuotojo pažymėjimo, paėmimo, t. y. 2022 m. kovo 24 d.
A. Š. paskirtas kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą, specialios teisės sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti ir A. Š. vairuotojo pažymėjimą perduoti VĮ „Regitra“.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iš A. Š. išieškoti automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 5 560 Eur (penkis tūkstančius penkis šimtus šešiasdešimt eurų) valstybės naudai.
1. Šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per 1 (vienerius) metus nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT 74 4010 0510 0132 4763, AB bankas Luminor (buvęs DNB bankas); LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, AB bankas Luminor (buvęs Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius); LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas).
2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.
4. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis, baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.
5. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
6. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
7. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
8. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
9. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.