Utenos apylinkės teismo nuosprendis

2017-09-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1-48-277/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-09-25
Bylos Nr.
1-48-277/2017
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Algirdas Baliulis
Kaltinamasis
K. Ž.
Nukentėjusysis
L. P.
Civilinis atsakovas
ERGO Insurance SE Lietuvos filialo
Baudžiamoji byla Nr.1-48-277/2017Teisminio proceso Nr.1-01-1-02250-2017-2Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.25.4.1; 2.3.6.4.5
IGNALINOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugsėjo 25 d.Ignalina
Ignalinos rajono apylinkės teismo teisėjas Algirdas Baliulis,sekretoriaujant Linai Michailovienei,dalyvaujant prokurorei Gražinai Valinčienei,kaltinamosios K. Ž. gynėjui advokatui G. I.,nukentėjusiajam L. P.,civilinio atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo atstovui advokatui D. B.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

K. Ž., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, rusė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nesusituokusi, dirbanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama dėl vienos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. Ž. 2017 m. sausio 15 d., apie 12 val. 36 min., Ignalinos rajono savivaldybėje, kelio Nr. 5349 Visaginas – Taboras 2-ame kilometre, vairuodama automobilį AUDI A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (redakcija galiojanti nuo 2016 m. lapkričio 4 d.) 127 punkto reikalavimus – nepasirinko tokio važiavimo greičio, kad atsižvelgiant į važiavimo bei meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, nesuvaldė automobilio, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su priešais atvažiuojančiu L. P. vairuojamu automobiliu CITROEN XSARA PICASSO, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), sukeldama eismo įvykį, kurio metu L. P. patyrė kairės kojos šlaunikaulio skeveldrinį lūžį – nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamoji K. Ž. kaltę pripažino ir paaiškino, kad 2017 m. sausio 15 d., apie 12 val. 30 min., iš Visagino važiavo į Vilnių. Vairavo automobilį „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Automobilis techniškai tvarkingas su žieminėmis padangomis, bet kelią dengė patižusio sniego sluoksnis, todėl buvo slidu. Važiavo lėtai, neviršydama 70 kilometrų per valandą greičio. Kai pravažiavo virš geležinkelio esantį viaduką, automobilis pradėjo slysti į priešpriešinio eismo juostą. Matė ta juosta priešais atvažiuojantį automobilį. Suvaldyti automobilio nepavyko, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su priešais atvažiuojančiu automobiliu. Eismo įvykio metu sužalojimų nepatyrė, bet buvo nėščia, todėl greitosios medicininės pagalbos darbuotojai nuvežė ją į ligoninę stebėti. Vėliau sužinojo, kad avarijos metu automobilio, su kuriuo susidūrė, vairuotojas patyrė kojos lūžį. Nuoširdžiai gailisi dėl sukelto eismo įvykio. Mano, kad nukentėjusysis jam padarytą neturtinę žalą įvertino pernelyg didele suma, bet neturi nuomonės, kokia konkrečiai suma gali būti įvertinta nukentėjusiajam padaryta neturtinė žala. Mano, kad tiek turtinę, tiek neturtinę žalą turi atlyginti draudikas, nes automobilio, kurį vairavo, valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta.

Nukentėjusysis L. P. parodė, kad 2017 m. sausio 15 d., apie 12 val. 30 min., automobiliu CITROEN XSARA PICASSO, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), po žvejybos važiavo namo į Visaginą. Važiavo nuo Dūkšto pusės. Taboro kaime esančioje sankryžoje jį praleido į kairę sukantis džipas ir jis pasuko į dešinę link Visagino. Važiavo lėtai, apie 40 km/h greičiu, nes manė, kad iš paskos važiuojantis džipas jį lenks. Kelią dengė sluoksnis šlapio sniego, buvo slidu. Artėdamas prie virš geležinkelio esančio viaduko, pamatė nuo Visagino atvažiuojantį tamsios spalvos AUDI automobilį, kuris, atrodė, važiuoja taip pat ne greit, bet likus keliolikai metrų iki prasilenkimo tas automobilis pradėjo slysti į priešpriešinio eismo juostą. Mėgindamas išvengti susidūrimo, prisispaudė kiek galima dešiniau prie kelio apsauginio atitvaro, bet susidūrimo išvengti nepavyko ir AUDI automobilis atsitrenkė į jo automobilio priekinį kairį sparną. Pajuto skausmą kairėje kojoje. Nepažįstama moteris padėjo išlipti iš automobilio. Išlipo pro langą, nes durys buvo užblokuotos. Ligoninėje paaiškėjo, kad lūžo kairės kojos šlaunikaulis, pažeistas kelio sąnarys. Lūžis sudėtingas, todėl buvo operuojamas, lūžgaliai sutvirtinti varžtais ir metalinėmis plokštelėmis. Keliolika dienų gydėsi Visagino ligoninėje. Važiavo reabilitacijai į Druskininkus. Nedarbingumas buvo tęsiamas kelis mėnesius, maksimaliai, kiek pagal įstatymus leidžiama. Dėl sužalojimo jautė stiprų skausmą, kurį jaučia ir dabar. Buvo ir yra apėmusi emocinė depresija. Patyrė dvasinius išgyvenimus. Dėl patirtų traumų nebegali visa jėga darbuotis, dirbti savo mėgstamų darbų, atitinkamai leisti laisvalaikio, todėl sumažėjo bendravimo galimybės. Neturtinę žalą įvertina 6000 Eur. Už sugadintą automobilį gavo draudimo išmoką, bet padaryta ir kita turtinė žala, susijusi su gydymo, mitybos, lankymo ligoninėje ir kitomis išlaidomis, kurias įvertina 150 Eur. Šias išlaidas patvirtinančių įrodymų neturi. Jam tas pats, draudikas ar kaltinamoji atlygins padarytą žalą.

Liudytojas S. M. P. parodė, kad 2017 m. sausio 15 d., apie 12 val. 30 min., su žmona važiavo iš Zarasų į Visaginą. Sankryžoje sukdamas į Visaginą praleido nuo Dūkšto pusės atvažiuojantį automobilį CITROEN, kuris taip pat suko link Visagino. Pravažiavęs apie 200 metrų pamatė, kad nuo Visagino pusės važiuojantis automobilis išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir trenkėsi į automobilio CITROEN priekį. Privažiavo prie įvykio vietos. Žmona padėjo išlipti CITROEN vairuotojui. Jis sakė, kad skauda koją. Žmona nuėjo prie AUDI automobilio ir padėjo išlipti tą automobilį vairavusiai merginai. Jis iškvietė pagalbą bendruoju pagalbos telefonu 112. Kelio danga įvykio metu buvo šlapia, padengta tirpstančiu sniegu ir provėžuota.

Liudytojas I. O. parodė, kad jam priklauso automobilis AUDI A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Automobiliu naudojasi jis ir sugyventinė K. Ž.. Automobilis buvo techniškai tvarkingas, su žieminėmis padangomis. 2017 m. sausio 15 d. K. Ž. tuo automobiliu iš Visagino važiavo į Vilnių. Tą dieną pats važiavo iš Vilniaus į Visaginą. Kelias buvo slidus, nes padengtas tirpstančiu sniegu. Pravažiuodamas įvykio vietą matė ten vieną sudaužytą automobilį, bet tai buvo ne jam priklausantis automobilis „Audi“.

Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas (t.1, b. l. 13-32) patvirtina, kad 2017 m. sausio 15 d. 13 val. – 13 val. 30 min. apžiūrint įvykio vietą, esančią Ignalinos rajono savivaldybėje, kelio Nr. 5349, Visaginas–Taboras 2-ame kilometre, rastos susidūrusios ir apgadintos transporto priemonės – CITROEN XSARA PICASSO, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir AUDI A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu kelio danga kai kur padengta plonu sniego sluoksniu sumaišytu su smėliu ir druska.

Teismo medicinos specialisto išvada (1 t., b. l. 95) patvirtina, kad autoavarijos metu 2017 m. sausio 15 d. L. P. padaryta kairio šlaunikaulio tarpkrumplinis lūžis, dešinio kelio muštinė žaizda, galimai atsitrenkiant keliais į kietus bukus automobilio salono daiktus. L. P. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes jo gydymas užtruko ilgiau nei 10 dienų.

Motyvuojamoji dalis

K. Ž. kaltę įrodo įvykio vietos apžiūros protokolas, teismo medicinos specialisto išvada, nukentėjusiojo L. P., liudytojo S. M. P. ir pačios kaltinamosios parodymai. K. Ž. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį, nes pažeidė kelių eismo saugumo taisykles ir dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogus sveikata.

K. Ž. atsakomybę lengvinančia aplinkybe yra tai, kad prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad K. Ž. nusikalto pirmą kartą, padarė neatsargų nusikaltimą, prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą.

Nukentėjusysis L. P. pareiškė civilinį ieškinį, atsakovais nurodydamas K. Ž. ir ERGO Insurance SE Lietuvos filialą. Prašo priteisti iš K. Ž. 150 Eur turtinės žalos, 6000 Eur neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad turtinę žalą sudaro gydymo, mitybos, jo lankymo ligoninėje ir kitos išlaidos. Reikalavimas priteisti 150 Eur turtinę žalą atmetamas, nes nukentėjusysis ne tik nepateikė tas išlaidas patvirtinančių įrodymų, bet net nenurodė kokio dydžio išlaidas kurioje srityje turėjo.

Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio antra dalis nustato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai. Nukentėjusysis patyrė neturtinę žalą, nes dėl nusikaltimo jam buvo padaryta žala sveikatai – nesunkus sveikatos sutrikdymas, dėl kurio jis kentė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus (kelis mėnesius buvo ribotas jo mobilumas), dėl kurių sumažėjo bendravimo galimybės. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio ribų įstatymas (Civilinio kodekso 6.250 straipsnis) nenustato. Neturtinės žalos dydį turi nustatyti teismas, vadovaudamasis Civilinio kodekso 6.250 straipsnyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. įvertinęs: 1) jos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) jo turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas, turinčias reikšmės bylai, aplinkybes; 6)sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nustatant žalos dydį, turi būti atsižvelgta į visumą įstatyme nurodytų kriterijų. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės. Dėl eismo įvykio metu gautų sužalojimų nukentėjusysis kentė fizinį skausmą, dėl ilgo gydymo ir apriboto mobilumo patyrė dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, bendravimo galimybių sumažėjimą, bet byloje nėra duomenų apie išlikusį nukentėjusiojo sveikatos pakenkimą, darbingumo netekimą ar kitas neigiamas pasekmes, todėl laikytina, kad patirti sužalojimai nesukėlė nukentėjusiajam negrįžtamų ar labai ilgą laiką trunkančių neigiamų pasekmių. Žala padaryta ne tyčia, o dėl neatsargumo. Nustatant neturtinės žalos dydį, privalu atsižvelgti į padarytos turtinės žalos dydį. Civilinio atsakovo atstovo pateiktas mokėjimo dokumentas patvirtina, kad ERGO Insurance SE Lietuvos filialas atlygino nukentėjusiajam eismo įvyko metu automobilio CITROEN XSARA PICASSO, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), sugadinimu padarytą 1035 Eur turtinę žalą. Nukentėjusysis nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jam padaryta didesnė turtinė žala, todėl teismas sprendžia, kad turtinė žala yra 1035 Eur. Kitų, turinčių reikšmės neturtinės žalos dydžiui nustatyti, aplinkybių šalys nenurodė ir teismas nenustatė. Įvertinęs aptartų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų visumą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas konstatuoja, kad nukentėjusiajam L. P. padarytos neturtinės žalos atlygintinas dydis yra 3000 Eur.

Automobilio AUDI A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį vairuodama K. Ž. sukėlė eismo įvykį, valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi ERGO Insurance SE Lietuvos filiale. Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 16 straipsnį, 19 straipsnio 6 dalį, neviršydamas šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytų draudimo sumų, atsakingas draudikas moka išmoką, jeigu transporto priemonės valdytojui dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui atsiranda civilinė atsakomybė. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnis nustato 5000 Eur draudimo sumą dėl neturtinės žalos padarymo. Nukentėjusiajam L. P. padaryta neturtinė žala neviršija įstatymu nustatytos draudimo sumos, todėl neturtinės žalos atlyginimas priteisiamas iš atsakingo draudiko – ERGO Insurance SE Lietuvos filialo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 303-307 straipsniais,

nusprendžia:

K. Ž. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmę – dešimties minimalių gyvenimo lygių, t. y. 376 Eur (trijų šimtų septyniasdešimt šešių eurų) baudą.

Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Panaikinti Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos Zitos Ulozienės 2017 m. vasario 23 d. nutarimu K. Ž. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Kompaktinį diską su vaizdo įrašu palikti saugoti prie bylos.

Civilinį ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš ERGO Insurance SE Lietuvos filialo L. P. naudai 3000 Eur (tris tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Ignalinos rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Algirdas Baliulis