Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseja Danguole Šiugždinyte, sekretoriaujant Aidai Dailidienei, teismo posedyje nagrinejo P. M. skunda del Jonavos rajono apylinkes teismo 2008-01-14 nutarties, kuria atmestas P. M. skundas panaikinti prokuroru nutarimus.

Aprašomoji dalis

nustate:

Jonavos rajono apylinkes prokuraturos prokuroras 2007-11-27 nutarimu ir vadovaudamasis BPK 3str.1d.1p.nutrauke ikiteismini tyrima baudžiamojoje byloje Nr. 61-1-0489-06 del 2006-05-12 ivykusio eismo ivykio, kurio metu susidure D. S. vairuojamas automobilis ir dviratininkas P. M.. Ikiteisminis tyrimas nutrauktas nesant D. S. veikoje nusikaltimo požymiu. Prokuroro nutarime padaryta išvada ir nurodoma, kad eismo ivykis ivyko del to, kad P. M. grubiai pažeide KET 53, 105, 145 p. reikalavimus. Ši nutarima P. M. apskunde aukštesniam prokurorui.

Jonavos rajono apylinkes prokuraturos vyriausiasis prokuroras 2007-12-11 nutarimu atmete P. M. skunda, kuriuo buvo prašoma panaikinti nutarima nutraukti ikiteismini tyrima byloje Nr. 61-1-0489-06. Ši nutarima P. M. apskunde Jonavos rajono apylinkes teismui.

Jonavos rajono apylinkes teismo teisejas 2008-01-14 nutartimi atmete P. M. skunda, kuriuo buvo prašoma panaikinti Jonavos rajono apylinkes prokuraturos prokuroro 2007-11-27 nutarima nutraukti ikiteismini tyrima baudžiamojoje byloje Nr. 61-1-0489-06 bei Jonavos rajono apylinkes vyriausiojo prokuroro 2007-12-11 nutarima, kuriuo buvo atmestas P. M. skundas panaikinti nutarima nutraukti ikiteismini tyrima. Teismas skunda atmete nurodydamas motyvus, jog nera objektyviu ir negincytinu irodymu, kad del autoivykio butu kalta D. S., todel naikinti Jonavos rajono apylinkes prokuroru nutarimus nera pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

P. M. skundas tenkintinas dalinai, prokuroru nutarimai ir teismo nutartis naikintini.

Nustatyta, kad visuose skunduose P. M., nesutikdamas su prokuroru nutarimais ir teismo nutartimi, desto šiuos pagrindinius argumentus. Tai yra tai, jog nutarime prokuroras neteisingai nurodo faktines ivykio aplinkybes, nepagristai daro išvada, kad jis(P. M.) pažeide KET reikalavimus. Taip pat, visuose skunduose P. M. prašo D. S. patraukti baudžiamojon atsakomyben pagal BK 281 str. 1 d.

Del prokuroro 2007-11-27 nutarimo.

Iš prokuroro 2007-11-27 nutarimo matyti, kad prokuroras padare išvada ir tai konstatavo nutarime, jog eismo ivykio seka buvo sekanti: Jonavoje, Vasario 16-osios gatve važiavo automobilis, vairuojamas D. S.. Ta pacia kryptimi dviraciu važiavo P. M. ir kuomet abi transporto priemones susilygino, dviratininkas P. M. staiga pasuko dviracio vaira i kaire, nuo šio manevro kabejes ant dviracio vairo kaires puses krepšys kontaktavo su pravažiuojancio automobilio priekiniu dešiniu sparnu, dešines puses durelemis ir galiniu sparnu, nuo ko P. M. su dviraciu pargriuvo ant asfalto ir susižalojo nugara.

Prokuroras nutarime nurodo, kad šias ivykio aplinkybes patvirtino D. S., L. R. parodymai, ju parodymu patikrinimo vietoje protokolai, kiti rašytiniai irodymai(ivykio vietos apžiuros protokolas, automobilio, dviracio, krepšio apžiuros protokolai). Atmesdamas P. M. parodymus apie tai, kad jis automobilio buvo partrenktas tuomet kai ejo pesciuju perejoje, prokuroras nurode, kad šie P. M. parodymai vertinami kritiškai ir juos paneigia automobilio ir dviracio, krepšio apžiuros protokolai, specialisto autotechniko išvada.

Nutarime konstatuota, kad P. M. grubiai pažeide KET 53, 105, 145 p. reikalavimus.

Su šiomis išvadomis sutikti negalima, nes ju nepatvirtina ikiteisminio tyrimo medžiagoje surinkti duomenys. Be to, jie yra prieštaringi, neišsamus. Ivertinus prokuroro nutarime daromas išvadas matyti, kad jos pagrinde paremtos D. S. pateikta eismo ivykio kilimo versija.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta D. S. nurode, kad važiuojamojoje kelio dalyje P. M. vairuojamas dviratis atsitrenke i jos vairuojama automobili ir dviratininkas nugriuvo. Analogiškas aplinkybes tvirtino su D. S. automobilyje važiavusi keleive-jos sesuo L. R..

Gi, apklaustas P. M. teige, kad automobilis ji partrenke tuo metu kai jis ejo pesciuju perejoje ir vedesi dvirati. Tvirtino, kad jis buvo partrenktas ne važiuojamojoje kelio dalyje, neige D. S. pateikta versija del ivykio kilimo priežasties ir vietos.

Taigi, ivertinus dvieju eismo ivykio dalyviu parodymus apie ivykio kilimo priežastis ir vieta, matyti, kad jie iš esmes skirtingi, todel ir turejo buti vertinami itin kruopšciai, atidžiai ivertinus kitus duomenis.

Kaip jau mineta ankšciau, nutarime pateiktos išvados del ivykio kilimo priežasties ir susidurimo vietos aplinkybiu, pagristos D. S. parodymais ir pateikta ivykio versija apie tai, kad važiuojantis dviratininkas, ji lenkiant, staiga pasuko i kaire ir atsitrenke i automobili. Taciau, kaip matyti iš surinktos tyrimo medžiagos, D. S. parodymai, kaip ir L. R. parodymai, del ivykio-automobilio ir dviratininko susidurimo vietos yra skirtingi, prieštaringi.

Tiek D. S., tiek ir kartu su ja važiavusi liudytoja L. R., apklausiant jas kaip liudytojas ir akistatu su P. M. metu, nurode skirtingas eismo dalyviu susidurimo vietas. Apklausiama liudytoja D. S. nurode, kad dviratininko ir automobilio susidurimas ivyko 15.60 m. iki pesciuju perejos(b.l. 42), liudytoja L. R. nurode, kad susidurimas ivyko kai iki pesciuju perejos buvo 20.10 metru(b.l. 47). Taciau akistatos su P. M. metu D. S. nurode jau kita atstuma nuo susidurimo vietos iki pesciuju perejos ir tvirtino, kad atstumas buvo 6 metrai.(b.l.57-58) Liudytoja L. R. akistatos su P. M. metu taip pat nurode kita ivykio vieta nei buvo nurodžiusi anksciau, ir teige, kad susidurimas ivyko apie 5-7 metrai iki pesciuju perejos(b.l.59). Taigi, tyrimo metu D. S., L. R. parodymai del susidurimo vietos buvo prieštaringi ir nevienodi. Jie prieštaravo ir P. M. parodymams.

Jeigu tiketi D. S., L. R. pateikta versija, jog susidurimas su dviratininku ivyko šiam atsitrenkus i automobilio dešini šona ir dar esant atitinkamam atstumui(kuris tyrimo metu nenustatytas ir pagal D. S. pateiktus parodymus skirtingas-vienu atveju nurodo 15.60 m, kitu- 6m) iki perejos, tai tuomet kyla klausimas kokiu budu P. M. po ivykio atsidure pesciuju perejoje, nes akistatos tarp P. M. ir D. S., L. R. metu, jie visi patvirtino, kad po partrenkimo P. M. gulejo pesciuju perejoje(b.l. 57-58, 59). Taip pat, kyla klausimas kodel tuomet dviratininkas nebuvo rastas atitinkamu atstumu iki perejos, jei automobilio ir dviratininko susidurimas ivyko ir dviratininkas nukrito atitinkamu atstumu iki perejos kaip teigia D. S. ir atsitrenkimas ivyko i dešini automobilio šona, o ne automobilio prieki.

Byloje apklaustas liudytojas R. R., taciau jis nurode, kad po ivykio dviratininkas gulejo ne pesciuju perejoje, o netoli jos, kas rodo, jog jo parodymai nesutampa su D. S., L. R., P. M. parodymais, duotais akistatu metu ir kuriais patvirtinama, kad po ivykio P. M. gulejo pesciuju perejoje. Taciau šie prieštaravimai nepašalinti. Pagaliau neapklausti greitosios medicinos pagalbos darbuotojai, kurie patvirtintu P. M. ir dviracio suradimo vietas po ivykio.

2007-11-27 nutarime nurodoma, jog D. S. ir L. R. parodymus patvirtina specialisto išvada Nr. G-1956/06(02).

Daroma išvada, kad mineta specialisto išvada nera išsami ir ji atlikta tik pagal užduotyje pateikta ivykio versija, o butent užduotyje iš anksto nurodant netinkamus P. M. veiksmus kaip nustatyta tiesa. Kaip matyti iš byloje esancios užduoties atlikti autotechnini tyrima, ivykio aplinkybes specialistams pateiktos tik pagal D. S. pateikta versija, nurodant jog tyrimo metu nustatyta, kad „dviratininkas, vairuodamas dvirati, sukdamas i kaire puse, nepraleido ta pacia kryptimi ji apvažiuojancio automobilio“. Taciau, apart D. S., L. R. parodymu, minetos aplinkybes kitais duomenimis nebuvo patvirtintos. Minetu liudytoju parodymai buvo priešingi P. M. parodymams.

Specialisto išvada Nr. G-1956/06(02) duota ir tyrimas atliktas pagal užduotyje nurodytas eismo ivykio aplinkybes, o butent, kad „dviratininkas, vairuodamas dvirati, sukdamas i kaire puse, nepraleido ta pacia kryptimi ji apvažiuojancio automobilio“(b.l. 79, 81-83). Taigi, akivaizdu, kad pagal užduotyje pateikta ivykio versija, specialistas ir konstatavo, kad tokiu atveju P. M. veiksmai salygojo eismo ivykio kilima.

Lieka neaišku kodel tuomet specialistui užduotyje nebuvo pateikta P. M. pateikta ivykio versija, kad jis buvo partrenktas automobilio tuomet kai ejo pesciuju perejoje.

Manoma, kad pati specialisto išvada neišsami, ji atlikta nenustacius, kur ivyko eismo dalyviu susidurimas. Specialisto išvadoje nepagristai nurodoma, kad neužfiksuota dviratininko P. M. buvimo vieta po susidurimo, nes dviratininko vieta po susidurimo nurode byloje tiek pats P. M., tiek ir D. S. bei L. R.. Ju nurodyta dviratininko vieta po susidurimo užfiksuota liudytoju D. S., L. R., P. M. parodymuose, P. M., L. R., D. S. parodymu patikrinimo vietoje protokoluose, schemose, akistatoje tarp L. R. ir P. M., D. S. ir P. M., kur ju parodymai del dviratininko buvimo vietos po ivykio sutapo (gulejo pesciuju perejoje, maždaug per viduri). Šie duomenys buvo perduoti specialistams su užduotimi. Nepagristai nurodžius, jog nenustatyta dviratininko vieta po susidurimo, nenustatyta reikšminga bylai faktine aplinkybe - eismo dalyviu susidurimo vieta. Be to, ši užduotis specialistui buvo pateikta su nepilna, neišsamia tyrimo medžiaga, nes iš bylos duomenu matyti, kad byloje liudytojas R. R., kuris iškviete po ivykio policija ir mate dviratininko buvimo vieta po ivykio, buvo apklaustas tik 2007-11-24, tai yra po to, kai buvo atliktas ivykio autotechninis tyrimas. Tyrimui nepateikti duomenys apie tai kur po ivykio buvo rastas dviratis. Tai taip pat patvirtina, jog specialisto išvada nepilna, neišsami, atlikta nesiremiant visais butinais bylos duomenimis.

Tvirtinant D. S. versija ir neigiant P. M. versija del eismo ivykio kilimo priežasties ir susidurimo vietos, prokuroro nutarime remiamasi automobilio, dviracio, krepšio apžiuros protokolais, ivykio vietos apžiuros protokolu. Taciau iš dviracio apžiuros protokolo matyti, kad ant dviracio jokiu ivykio pedsaku nerasta, todel neaišku kokias aplinkybes minetas protokolas patvirtina. Ivykio vietos apžiuros protokole užfiksuota, kad jokiu eismo ivykio pedsaku nera, kas taip pat neduoda pagrindo tvirtinti, kad šis dokumentas patvirtina eismo ivykio kilimo priežasti.

Nutarime minimas automobilio apžiuros protokolas. Taciau nesiaiškintos reikšmingos faktines aplinkybes – kokiu budu, kada ir nuo ko ant dešiniojo D. S. vairuojamo automobilio šono atsirado juodai raudonas dryžis, kuris užfiksuotas automobilio apžiuros protokole (b.l. 30). D. S. net neapklausta ar šis pedsakas buvo iki ivykio ar jis atsirado 2006-05-12 ivykio pasekoje, atsitrenkus dviratininkui. Iš P. M. parodymu, o taip pat ir daikto (krepšio) apžiuros protokolo matyti, kad eismo ivykio metu P. M. turejo juodai raudonos spalvos dirbtines odos krepši (b.l. 61), taciau byloje netirta, ar žymes ant automobilio liko butent nuo šio krepšio. Paciame automobilio apžiuros protokole nera duomenu, patvirtinanciu, kad ant automobilio paliktas pedsakas yra butent P. M. krepšio. Todel konstatuoti fakta, kaip nurodyta 2007-11-27 nutarime, kad automobilis kontaktavo su P. M. krepšiu, nera jokio pagrindo, nes šios aplinkybes nepatvirtina jokie duomenys.

Esant šioms aplinkybems, teismas daro išvada, kad Jonavos rajono apylinkes prokuroro 2007-11-27 nutarime nurodytos faktines ivykio aplinkybes bei išvada del P. M. kaltes pažeidus KET reikalavimus, nepagristos išsamiai ir objektyviai ištirtais ikiteisminio tyrimo duomenimis. Todel nutarimas šioje dalyje nepagristas ir neteisetas. Šiuo atveju išsamiai neištyrus visu reikšmingu ivykio aplinkybiu nera jokio pagrindo spresti apie kurio nors eismo dalyvio kalte del eismo ivykio.

Šiuo atveju butina kruopšciai patikrinti kuri eismo dalyviu versija yra teisinga, ar D. S., tvirtinancios, jog ji lenke kelio važiuojamojoje dalyje važiuojanti dviraciu dviratininka ir šis pasuko vaira i kaire, ko pasekoje ivyko automobilio ir dviratininko susidurimas, ar teisinga P. M. versija, kad ji einanti pesciuju perejoje partrenke automobilis. Tikrosios tiesos apie ivykio kilimo priežasti ir ivykio vietos nustatymas yra reikšmingos aplinkybes, nes tik ju nustatymo pasekoje, gali buti ivardijamas KET reikalavimu pažeidejas.

Prokuroro nutarime teigiama, kad D. S. veikoje nera nusikalstamos veikos požymiu ir KET reikalavimu pažeidimu. Ar D. S. nepažeide KET reikalavimu bus galima nustatyti ir konstatuoti tik pilnai ištyrus aukšciau nurodytas aplinkybes.

Galima butu sutikti su prokuroro nurodymu nutraukti ikiteismini tyrima BPK 3 str. 1 d. 1 p. pagrindu.

BPK 3 str. 1 d. 1 p. nurodo, kad baudžiamasis procesas negali buti pradedamas, o pradetas turi buti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu;

Pagal Baudžiamojo Kodekso 281 str. 1d. baudžiamojon atsakomyben trauktinas tas, kas vairuodamas keliu transporto priemone pažeide keliu eismo saugumo ar transporto priemones eksploatavimo taisykles, jeigu del to ivyko eismo ivykis, del kurio nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. LR BK 281 str. 1d. numatyto nusikaltimo butinasis požymis yra nesunkus sveikatos sutrikdymas. Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklese nurodoma, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas, jei sužalojimas ar susargdinimas sutrikdo sveikata ilgesniam nei 10 dienu laikotarpiui arba nukentejusysis praranda nedidele dali-daugiau nei 5 procentus, bet mažiau nei 30 procentu-profesinio ar bendro darbingumo.

LR BK 281 str. 1d. numatyto nusikaltimo butinasis požymis yra nesunkus sveikatos sutrikdymas. Iš visos ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad nei vienam eismo dalyviui toks kuno sužalojimas ar sunkesnis nebuvo padarytas. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje esanti specialisto išvada Nr. G-1956/06 (02) nustatyta, kad P. M. konstatuota stuburo juosmenines srities sumušimas kietu buku daiktu užduotyje nurodytu laiku, t.y. 2006-04-12. Sužalojimas atitinka nežymu sveikatos sutrikdyma. Lietuvos Respublikos Baudžiamajame kodekse nenumatyta baudžiamoji atsakomybe tam, kas pažeidus keliu eismo taisykles ir ivykus eismo ivykiui nežymiai sutrikde kito žmogaus sveikata, istatymu leidejas nelaiko šios veikos tokio pavojingumo, kad už ja reiketu taikyti baudžiamaja atsakomybe. Šiuo atveju gali kilti tik administracine atsakomybe ir tik to atveju, jeigu butu nustatyta, kad D. S. pažeide KET reikalavimus. Del šiu aplinkybiu prokuroras 2007-11-27 nutarime pagristai nurode, kad D. S. veikoje nera nusikalstamos veikos požymiu.

Taciau, nepasisake ir nepašalino tiek užduotyje, tiek ir specialisto išvadoje nurodyta netikslu ivykio laika, nurodyta 2006-04-12, kai tuo tarpu faktinis ivykio laikas-2006-05-12. Todel laikytina, kad liko nenustatyta aplinkybe apie sveikatos sutrikdymo masta, padaryta P. M. 2006-05-12.

Jonavos rajono apylinkes prokuraturos vyriausiojo prokuroro 2007-12-11 nutarime, kuriuo atsisakyta tenkinti P. M. skunda, iš esmes skundo argumentai nutarime nemotyvuoti. Analogiškai galima pasakyti ir del Jonavos rajono apylinkes teismo 2008-01-14 nutarties. P. M. skunduose pagrindinis keliamas klausimas del to, kad 2007-11-27 prokuroro nutarime neteisingai nustatytos faktines ivykio aplinkybes, minetuose dokumentuose(2007-12-11 nutarime ir 2008-01-14 nutartyje) liko neišnagrinetas.

Esant šioms aplinkybemems, teismo nutartis naikintina ir del skundo priimamas naujas sprendimas panaikinti prokuroru nutarimus.

Skundo argumentas patraukti D. S. baudžiamojon atsakomyben pagal BK 281 str. 1 d.atmestinas, kadangi nepagristas ir šioje proceso stadijoje negalimas.

Rezoliucinė dalis

Teiseja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 442 str. 1 d. 2 p.

nutaria:

P. M. skunda tenkinti dalinai.

Panaikinti Jonavos rajono apylinkes prokuroro 2007-11-27 nutarima, Jonavos rajono apylinkes vyriausiojo prokuroro 2007-12-11 nutarima, Jonavos rajono apylinkes teismo 2008-01-14 nutarti.

Ikiteisminio tyrimo medžiaga pasiusti Jonavos rajono apylinkes prokuraturai.

Nutarties nuoraša pasiusti P. M..

Nutartis galutine ir neskundžiama.