Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

institucijos, priėmusios nutarimą administracinio nusižengimo byloje, atstovei Ingai Micevičiūtei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal D. K. skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiosios specialistės 2018 m. vasario 1 d. nutarimo, kuriuo D. K. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta administracinė nuobauda – 60 Eur bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiosios specialistės 2018 m. vasario 1 d. nutarimu D. K. buvo nubaustas už tai, kad jis 2017 m. spalio 10 d. 17.39 val. paliko automobilį Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėti Kelių eismo taisyklių draudžiamojoje vietoje – ant vejos, tokiu būdu padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje.

Minėtu nutarimu D. K. buvo paskirta nuobauda – 60 Eur bauda.

Teismo posėdžio metu D. K. nurodė, kad nesutinka su skundžiamu nutarimu, kadangi automobilio ant vejos nestatė. Automobilis buvo pastatytas automobilių statymo vietoje. Minėtoje vietoje jis gyvena nuo 2002 m. ir toje vietoje visada buvo statomi automobiliai. Vietoje, ant kurios buvo pastatytas automobilis, yra žvyras ir gruntas, žolės teritorijoje nėra.

Teismo posėdžio metu institucijos, priėmusios nutarimą administracinio nusižengimo byloje, atstovė prašė D. K. skundo netenkinti, palikti jų institucijos priimtą nutarimą galioti.

D. K. skundas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimą ir stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimą.

Kelių eismo taisyklių 150.5 punktas reglamentuoja, kad sustoti ir stovėti draudžiama ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose.

Byloje nekilo ginčo dėl to, kad 2017 m. spalio 10 d. 17.39 val. nusižengimo vietoje, t.y. Žirmūnų g. 36A, Vilniuje, buvo užfiksuotas stovintis D. K. automobilis. Tačiau D. K. teigimu, jo automobilis stovėjo leistinoje vietoje. Vis tik teismas tokius D. K. teiginius laiko nepagrįstais, juos paneigia byloje surinkta ir teismo ištirta medžiaga.

Iš foto nuotraukos, kurioje užfiksuotas stovintis D. K. automobilis, matyti, kad jis stovi neleistinoje vietoje, t.y. tai nėra specialiai įrengta automobilių stovėjimo aikštelė. Iš nuotraukos matyti, kad netoli pastatyto D. K. automobilio auga žolė, nors ir nelabai vešli. Tiesa, prie pat pastatyto automobilio nėra žolės, tačiau akivaizdu, kad ji išvažinėta, žemė suplūkta dėl nuolatinio automobilių statymo, todėl veja šioje vietoje neauga dėl objektyvių priežasčių. Be to, iš nuotraukos matyti, kad plotas, kuriame buvo pastatytas D. K. automobilis, atskiria dvi kiemo gatves, minėtas plotas nuo kiemo gatvių aiškiai apribotas apardytais, tačiau aiškiai identifikuotais borteliais. Akivaizdu, kad žolė ir suplūktos žemės plotas, kur buvo pastatytas D. K. automobilis, yra vientisas žaliajai zonai priskirtinas plotas. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad Kelių eismo taisyklėse nurodytas draudimas statyti automobilius ant vejos savaime nesuponuoja išvados, kad galiojimas galioja tik toje vietoje, kur tuo metu auga žolė. Minėtas draudimas apima ir atvejus, kai žolė neauga dėl objektyvių priežasčių – ji nuolat išvažinėjama, ištrypiama, žiemos metu ji būna apsnigta, todėl jos išvis nesimato (Vilniaus apygardos teismo nutartys ATP-255-196/2016, ATP-352-211/2015).

D. K. teiginiai, kad minėtoje vietoje nėra draudžiamų ženklų statyti automobilį, be to minėtoje vietoje automobilius stato ir kiti vairuotojai, nešalina jo atsakomybės pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį. Teismas pažymi, kad draudimą statyti automobilius tam tikroje vietoje įtvirtina ne tik draudžiamieji ženklai, tačiau ir Kelių eismo taisyklių nuostatos. Kelių eismo taisyklių 150 punkte nustatyta, kur negalima automobiliu sustoti ar palikti jo stovėti. Pavyzdžiui, automobiliu sustoti ir stovėti negalima skiriamojoje, greitėjimo ir lėtėjimo juostoje, ant tiltų, viadukų, estakadų ir po jais, pėsčiųjų perėjoje, keliuose, kuriuose yra po vieną kiekvienos krypties eismo juostą. Tačiau minėtais atvejais stovėjimą draudžiantys ženklai kiekvienu atveju nėra statomi, kiekvienam vairuotojui minėti draudimai turi būti žinomi ir be kelio ženklų. Priešingai, Kelių eismo taisyklių 150.5 punktas nustato, jog ant vejos stovėti galima tuo atveju, jeigu stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai. Iš nuotraukos matyti, kad jokių kelio ženklų, leidžiančių statyti automobilį nusižengimo vietoje, nėra.

Teismo posėdžio metu D. K. argumentavo, jog vietoje, kurioje jis buvo pastatęs automobilį, yra žvyro, grunto, pateikė nuotraukas. D. K. pateiktose nuotraukose matyti, kad šone šalia stovinčių automobilių yra supilta žvyro krūva. Vis tik teismas atkreipia dėmesį, kad pateiktos nuotraukos buvo darytos 2018 m. balandžio 15 d., 2018 m. gegužės 1 d. ir 2 d., t.y. praėjus pusei metų nuo nusižengimo padarymo dienos. Nuotraukose, kuriose užfiksuotas 2017 m. spalio 10 d. stovintis D. K. automobilis, jokio supilto žvyro nesimato, be to, institucijos, priėmusios nutarimą administracinio nusižengimo byloje, atstovė patvirtino, kad nusižengimo dieną jokių leidimų tvarkyti ir įrengti automobilių stovėjimo aikštelę nebuvo. Taip pat, be subjektyvaus pareiškėjo įsitikinimo, nenustatyta pagrindo manyti, kad nuobauda nukreipta asmeniškai prieš pareiškėją. Kaip minėta, D. K. padaryta veika – automobilio stovėjimas ant vejos – buvo uždrausta tos veikos padarymo metu galiojusiame teisės akte, t.y. Kelių eismo taisyklių 150.5 punkte, todėl skundžiamo nutarimo teisėtumui neturi įtakos statistika, kiek Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje priimama nutarimų pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį.

Taigi įvertinus byloje esančius įrodymus, teismui nekyla abejonių, jog D. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 150.5 punktą ir padarė nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje. Esant aptartų aplinkybių visumai, D. K. skundo tenkinti nėra pagrindo.

ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymas asmenims užtraukia baudą nuo trisdešimties iki devyniasdešimties eurų. Skundžiamu nutarimu D. K. buvo paskirta bauda, kurios dydis neviršija nuobaudos vidurkio, numatyto minėtos normos sankcijoje. Teismo vertinimu, D. K. buvo paskirta tinkamo dydžio bauda, ji nėra laikytina aiškiai per griežta, ji atitinka teisingumo ir protingumo principų reikalavimus. Taigi įvertinęs visa, kas buvo aptarta, teismas konstatuoja, jog naikinti ar keisti skundžiamo nutarimą nėra jokio pagrindo.

Be to pažymėtina, kad pagal ANK 39 straipsnį administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Nagrinėjamu atveju administracinis nusižengimas padarytas 2017 m. spalio 10 d., o skundžiamas nutarimas priimtas 2018 m. vasario 1 d., todėl nepagrįstais laikytini D. K. argumentai, kad nutarimas priimtas pažeidus įstatymo nustatytus terminus.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiosios specialistės 2018 m. vasario 1 d. nutarimą palikti nepakeistą ir D. K. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.