- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-07
- Bylos Nr.
- 2S-389-372/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Simonaitienė
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 125.11.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos (kreditorės) uždarosios akcinės bendrovės (toliau UAB) „Kapitalo valda“ atskirąjį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. L2-186-875/2014, kuria nutarta atsisakyti priimti kreditorės pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo dalį, panaikinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja (kreditorė) UAB „Kapitalo valda“ pateikė Akmenės rajono apylinkės teismui pareiškimą skolininkei N. N. (M.) dėl teismo įsakymo išdavimo, prašydama priteisti iš skolininkės 140,42 Lt skolą, 807,42 Lt laikotarpio nuo 2006-10-18 iki 2011-01-13 delspinigius, 14,04 Lt baudą pagal 2004-12-18 išperkamosios nuomos sutartį, sudarytą tarp skolininkės ir pradinio kreditoriaus UAB Ūkio banko lizingo, 5 proc. metines procesines palūkanas ir 14,00 Lt žyminį mokestį. Kreditorė reikalavimą grindė tarp jos ir pradinio kreditoriaus UAB Ūkio banko lizingo 2009-03-04 sudaryta reikalavimo perleidimo sutartimi.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Akmenės rajono apylinkės teismas 2014 m. sausio 16 d. nutartimi priėmė kreditorės UAB „Kapitalo valda“ pareiškimo dalį dėl skolos, baudos, procesinių palūkanų ir žyminio mokesčio priteisimo iš skolininkės N. M. ir dėl šių reikalavimų nutarė išduoti teismo įsakymą. Teismas atsisakė priimti, kaip aiškiai nepagrįstą, kreditorės pareiškimo dalį dėl delspinigių priteisimo iš skolininkės. Išaiškino kreditorei, kad atsisakymas priimti pareiškimo dalį neužkerta kelio, ištaisius trūkumus, įstatymų nustatyta tvarka pateikti naują pareiškimą arba pareikšti ieškinį teisme pagal ginčo teisenos taisykles. Sprendė, kad vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas ir teismas turi pareigą ex officio įvertinti vartojimo sutarties sąlygas sąžiningumo aspektu. Teismo vertinimu, delspinigių suma, kuri 5,75 karto didesnė už pagrindinę skolą, yra tiek neproporcingai didelė ir visiškai nedera su Lietuvos įstatymų pagrindiniais principais.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Skųsdama Akmenės rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 16 d. nutartį, apeliantė (kreditorė) UAB „Kapitalo valda“ prašo teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – visa apimtimi priimti jos pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo. Atskirajame skunde teigiama, kad pagal Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 435 straipsnio 3 dalį, spręsdamas pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus, teismas netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, dėl to teismas pareiškimo priėmimo stadijoje nepagrįstai vertino kreditorės pareikštų reikalavimų pagrįstumą. Tvirtinama, kad delspinigiai paskaičiuoti pagal sutarties sąlygas. Mano, kad teismo nutartis pažeidžia jos interesus.
Atsiliepimo į atskirąjį skundą įstatymo nustatyta tvarka negauta.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Apeliantės (pareiškėjos) UAB „Kapitalo valda“ atskirasis skundas netenkintinas.
Nagrinėjant atskirąjį skundą analizuojamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti kreditorės pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo dalį dėl delspinigių priteisimo, yra pagrįsta ir teisėta.
Byloje nustatyta, kad kreditorė, remdamasi 2004-12-18 išperkamosios nuomos sutartimi ir 2009-03-04 reikalavimo perleidimo sutartimi prašė priteisti iš skolininkės (fizinio asmens) 140,42 Lt skolą, 807,42 Lt laikotarpio nuo 2006-10-18 iki 2011-01-13 delspinigius, 14,04 Lt baudą, 5 proc. metines procesines palūkanas ir 14,00 Lt žyminį mokestį.
Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į skolininkės statusą (vartotoja) ir į Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatą, pagal kurią pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ir jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi, pripažino kreditorės reikalavimą – priteisti 807,42 Lt delspinigius, prieštaraujančiu įstatymo imperatyviosioms normoms.
Skunde apeliantė kelia klausimą, kad teismas, pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo metu nepagrįstai tikrino kreditorės reikalavimų pagrįstumą.
Teismas sutinka su apeliante, kad CPK 435 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog spręsdamas pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus teismas netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad taikant įstatymus būtina vadovautis teisingumu, protingumu ir sąžiningumu. Be to, vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai ir teismas turi būti aktyvus. Pažymėtina, kad šios kategorijos bylose jau pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo stadijoje teismui suteikta diskrecija įvertinti pareiškimo atitiktį (neprieštaravimą) imperatyvioms teisės normoms. Įstatymas numato ir teisinį instrumentą, apribojantį akivaizdžiai neapgrįsto pareiškimo priėmimą – CPK 435 straipsnio 2 dalį, pagal kurią teismas nutartimi atsisako priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, jeigu yra CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, jeigu pareiškimas neatitinka šio kodekso 431 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų leistinumo reikalavimų arba jeigu pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas.
Kasacinis teismas formuoja praktika ta linkme, kad negalima leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita, ir tuo atveju, kai, vadovaujantis CPK 431–440 straipsniais teismui pateikiamas prašymas išduoti teismo įsakymą, kuriame reikalaujama aiškiai per didelių netesybų (ar palūkanų), teismas, gavęs tokį prašymą, atsižvelgdamas į tai, jog teismo įsakymo skundimo teisė ribojama (CPK 436 str. 7 d.), bei į tai, kad teismas netesybas (ir palūkanas) gali mažinti tik ginčo teisenoje, turėtų atsisakyti priimti pareiškimą kaip aiškiai nepagrįstą (CPK 435 str. 2 d.) (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-01-08 Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1.).
Esant prieš tai minėtoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į Vartojimo kredito įstatymo ir CPK nuostatas, esant silpnesnei sutarties šaliai (skolininkei – vartotojai) pagrįstai atsisakė priimti kreditorės pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo dalį dėl delspinigių priteisimo. Pažymėtina, kad procesinės teisės doktrina ir įstatymai nedraudžiama išduoti teismo įsakymą tik dėl dalies reikalavimų nurodytų kreditorės pareiškime.
Esant šioms aplinkybėms, apeliantės skundas, įvertinant jo turinį ir esmę, yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Akmenės rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.