Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-02-02 · Civilinė byla Nr. eB2-2818-340/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-02-02
Bylos Nr.
eB2-2818-340/2018
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-02382-2017-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Tatjana Žukauskienė
Ieškovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus
Atsakovas
UAB „Paberžės aerodromas“
Trečiasis asmuo
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. eB2-2818-340/2018Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02382-2017-0Procesinio sprendimo kategorija: 3.4.3.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2018 m. vasario 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Tatjana Žukauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „Paberžės aerodromas“, trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius (toliau – VSDFV Vilniaus skyrius) kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti atsakovei UAB „Paberžės aerodromas“ bankroto bylą. Nurodo, kad atsakovės mokestinė nepriemoka VSDF biudžetui 2017-09-11 sudaro 3 732,28 Eur.

Atsiliepimas

Atsakovė UAB „Paberžės aerodromas“ pateikė teismui prašymą, kuriame nurodo, jog 2018-01-17 ir 2018-02-02 mokėjimo nurodymais visiškai atsiskaitė su ieškovu. Vadovaudamasi ĮBĮ 10 straipsnio 3 dalies 1 punktu, prašo atsisakyti iškelti atsakovei bankroto bylą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo atmetamas.

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 9 straipsnio 7 dalis numato, kad bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustatė, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojams atlyginimą arba 2) įmonė viešai paskelbė ar kitaip pranešė kreditoriams, kad negali atsiskaityti su kreditoriais ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų.

Įstatymų leidėjas, reglamentuodamas įmonės bankroto procesą, siekia ne tik ginti kreditorių teises, kuo greičiau patenkinant jų pagrįstus reikalavimus bankroto byloje, bet ir atkurti nemokios įmonės mokumą, išlaisvinti ją nuo skolų ir suteikti galimybę vykdyti verslą toliau arba iš naujo. Greitas verslo subjekto pašalinimas iš rinkos neužtikrina teisinio stabilumo kitiems rinkos dalyviams, savaime nepagerina jų finansinės padėties. Greitas ir koncentruotas likvidacinio tikslo vyravimas bankroto procese sudaro prielaidas teisiniam netikrumui atsirasti. Tai reiškia, jog bankroto procese, sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo, prioritetas turi būti taikomas reabilitaciniam tikslui ir bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, nes formalus ĮBĮ įtvirtintų nemokumo nustatymo kriterijų taikymas prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-02-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-461/2012). Pradedant šį procesą, tai yra sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo būtina nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė iš tiesų yra nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2008-11-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-887/2008).

ĮBĮ 10 straipsnio 3 dalies 1 – 3 punktuose yra įtvirtinti trys pagrindai, kuriais remiantis teismas atsisako iškelti įmonei bankroto bylą: 1) įmonė iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo patenkina kreditoriaus (kreditorių), kuris (kurie) kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, reikalavimus; 2) įmonei iškelta restruktūrizavimo byla; 3) pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas daro pakankamai pagrįstą prielaidą, kad įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, išskyrus ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalyje numatytus atvejus.

Lietuvos teismų praktikoje yra išaiškinta, kad civilinę bylą dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjantis (pirmosios ar apeliacinės instancijos) teismas, nustatęs, jog egzistuoja bent vienas iš trijų atsisakymo iškelti įmonei bankroto bylą pagrindų, turi atsisakyti kelti atsakovui bankroto bylą, nepaisant to, kad byloje esančių įrodymų visetas patvirtina, jog egzistuoja viena ar kelios ĮBĮ įtvirtintos bankroto bylos iškėlimo sąlygos (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-01-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-248/2014; Lietuvos apeliacinio teismo 2014-12-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1988/2014).

Nagrinėjamu atveju iš atsakovės pateiktų įrodymų matyti, jog atsakovė patenkino ieškovo, kuris kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, reikalavimą (tai patvirtina atsakovės pateikti 2018-01-17 ir 2018-02-02 mokėjimo nurodymai), kas sudaro savarankišką atsisakymo kelti įmonei bankroto bylą pagrindą, įtvirtintą ĮBĮ 10 straipsnio 3 dalies 1 punkte.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 292 straipsniais,

nutaria:

Atsisakyti iškelti UAB „Paberžės aerodromas“ (į. k. 126017029) bankroto bylą.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti ieškovui, atsakovei, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Lietuvos antstolių rūmams.

Nutartis per 10 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Tatjana Žukauskienė