- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-09-04
- Bylos Nr.
- II-1110-1017/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01099-2025-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Giedrė Norvilienė
- Pažeidėjas
- E. K.
- Kategorijos
- 16.9.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
dalyvaujant Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei (toliau – ir Institucijos atstovė) V. B.,
išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – E. K. (toliau – ir pareiškėja), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiosios specialistės 2025 m. birželio 30 d. nutarimo Nr. SAVAD-13-ANR_N-10757-2025, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiosios specialistės 2025 m. birželio 30 d. nutarimu Nr. SAVAD-13-ANR_N-10757-2025 (toliau – ir Nutarimas) E. K. buvo pripažintas kalta, padariusi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą dėl to, kad ji 2025 m. balandžio 3 d., 14.14 val., Vilniuje, Didžioji g. 28, vairuodama transporto priemonę – automobilį MERCEDES-BENZ GLC300 4MATIC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sustojo ir stovėjo autobusams skirtoje riboto laiko stovėjimo vietoje, pažeidžiant nurodytą transporto priemonės rūšį bei taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 8 punktą, 1 priedo 529, 818 punktus. Už minėtą pažeidimą, nenustačius pareiškėjos atsakomybę lengvinančių aplinkybių bei nustačius jos atsakomybę sunkinančią aplinkybę (tame pačiame ANK straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, nesibaigus ANK 40 straipsnyje nustatytam terminui), E. K. paskirta 60 Eur bauda (b. l. 10-12).
Šalies argumentai
Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškėja E. K. pateikė skundą, kuriame prašė panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiosios specialistės V. B. 2025 m. birželio 30 d. nutarimą ir leisti pareiškėjai sumokėti jai administraciniu nurodymu paskirtą 30 Eur baudą. Pateiktame skunde nurodė, kad buvo įsitikinusi, jog 30 Eur baudą sumokėjo, išrašą siuntė Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos (toliau – ir VMI) bei Vilniaus savivaldybės atstovui M. G., taip pat konsultavosi tel. Nr. 112. 2025 m. birželio 11 d. kreipėsi M. G. kontaktais, tačiau jis atostogavo, todėl laišką pakartotinai persiuntė kitai darbuotojai K. K., tikėjosi konsultacijos, tačiau atsakymų nesulaukė. Tuomet dar kartą kreipėsi į VMI ir gavo atsakymą, kad turi bendrauti su baudą skyrusia institucija. Konsultavosi ir tel. Nr. 112, kurie taip pat patarė baudos antrą kartą nemokėti. Tik 2025 m. liepos 1 d. paaiškėjo, jog 2025 m. birželio 30 d. atlikta transakcija nebuvo susijusi su 30 Eur bauda, nors pagal datą, sumą ir VMI sąskaitą atrodė tinkamai sumokėta. Tik nuodugniai tikrinant istoriją ir su darbuotojų pagalba išaiškėjo, kad mokėjimas buvo neteisingas – trūko ROIK numerio. Kadangi pareiškėja dėjo pastangas situacijai išsiaiškinti, tačiau atsakymo į užklausą Institucijos darbuotojui negavo, buvo įsitikinusi, kad baudą sumokėjo, prašo leisti sumokėti 30 Eur baudą bei panaikinti paskutinį nutarimą (b. l. 3-4).
Atsiliepimas
Institucijos pateiktame atsiliepime nurodoma, kad skundas yra nepagrįstas. Šioje byloje pareiškėja pagrįstai pripažinta kalta, padariusi administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje, kadangi nagrinėjamu atveju net ir ribotą laiką negalėjo palikti automobilio stovėti autobusams skirtoje stovėjimo vietoje. Byloje esančiose nuotraukose aiškiai matyti automobilio valstybinis numeris, teritorija, kurioje pastatytas automobilis, kelio ženklas, o pati pareiškėja neginčija pažeidimo aplinkybių, tik nesutinka su paskirta nuobauda. Pareiškėjos skunde nurodytas argumentas, kad ji neva sumokėjo 30 Eur baudą yra nepagrįstas ir atmestinas. Institucijos atstovės teigimu, 30 Eur bauda pareiškėjai buvo paskirta 2025 m. balandžio 29 d. administracinio nusižengimo protokolu, todėl gautųsi, jog ji sumokėjo paskirtą baudą, kaip nurodo skunde, dar iki šios baudos paskyrimo – 2025 m. balandžio 27 d. be to, įmoka sumokėta nurodžius įmokos kodą 7861, t. y. transporto priemonių savininkų ar valdytojų mokamas kelių naudotojo mokestis. Taigi tiek įmokos kodai, tiek ir suma (sumokėti 34 Eur) skiriasi. Pareiškėjos nesutikimas su administracine nuobauda ar galvojimas, kad sumokėjo ją neatleidžia nuo administracinės atsakomybės ir pareigos būti atidžiai bei rūpestingai (b. l. 53-57).
Šalies argumentai
Pareiškėjos E. K. rašytiniuose paaiškinimuose, pateiktuose 2025 m. rugpjūčio 20 d., pareiškėja nurodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) rajone, viena augina mažametį vaiką, į Vilniaus miestą vyksta darbo reikalais, taip pat vyksta į doktorantūros studijas ir dėsto. Pažeidimo padarymo dieną vyko į Vilnių, turėjo dalyvauti renginyje Vilniaus rotušėje, tai buvo jai nepažįstama vieta, dėl to jaudinosi, kur pastatyti automobilį. Atvykusi nuo Aušros vartų pusės ženklo apie autobusų parkavimą nematė, be to, iš tos vietos išsuko kitas automobilis, dėl to į atsilaisvinusią automobilio vietą pastatė savo automobilį, sumokėjo už visos dienos automobilio stovėjimą ir išėjo dirbti. Po renginio atėjusi pamatė jai paskirtą baudą už automobilį. Vijosi inspektorių, pasivijusi jam nurodė, kad už automobilio stovėjimą susimokėjo, jis jos paklausė, ar ji yra autobusas. Sulaukusi baudos, VMI svetainėje sumokėjo baudą. Tuo metu daug dirbo, buvo naktis, migdė vaiką, dėl to jai atrodė, kad tikrai sumokėjo paskirtą baudą, bei tuo metu sumokėjo ir panašaus dydžio baudą už kito automobilio kelių mokestį; kas anksčiau ateidavo kaip kelių mokestis, šį kartą kažkaip į sąskaitą įsiskaitė kaip VMI ir sąskaita. Vėliau VMI sistemoje gavo, kad atėjo nauja bauda, tuomet pasitikrino savo sąskaitoje ir joje matėsi atliktas mokėjimas į VMI nurodytą sąskaitą. Kadangi mokėjimas buvo mėnesio gale (t. y. 31 d.), galvojo, kad tiesiog neįsiskaitė į praėjusį mėnesį. Nusprendė parašyti laišką baudą atsiuntusiems pareigūnams, ką tokiu atveju daryti; nurodė, kad bauda sumokėta, tačiau ją gauna iš naujo. Tiksliai nežino, į kokią įstaigą kreipėsi, rašė 2025 m. birželio 11 d. pareigūnui M. G. (kuris tuo metu atostogavo) ir jį pavadavusiai kolegei K., tačiau jokių atsakymų negavo. Tikrino savo sąskaitą, matė atliktą mokėjimą į VMI sąskaitą, t. y. tą sąskaitą, kuri skirta baudų apmokėjimui. 2025 m. liepos 1 d. gavo kitą pranešimą iš tos pačios įstaigos specialistės V., kad jai paskirta bauda padvigubėja į 60 Eur. Susiskambino su minėta specialiste, jai nurodė, kad baudą yra sumokėjusi, kad kreipėsi į institucijos specialistus, į ką jai buvo atsakyta, jog gali aiškintis ir kreiptis į teismą, nes neatitinka ROIK; buvo pasakyta, kad jau yra nubausta administracine tvarka. Jai tokia neteisybė, kad nors dėjo pastangas išsiaiškinti situaciją, tačiau gavo iš specialistės trumpus, šaltus atsakymus ir grasinimą kreiptis į teismą, sukėlė daug streso. Dėl tokio įstaigos darbuotojų abejingumo kreipėsi į VMI aukštesnį pareigūną, tuomet gavo atsakymą, kad jos mokėjimas už baudą buvo užstrigęs ir jo net nesimatė paprastai – matėsi tik tuomet, kai specialistas paaiškino, kur jų sistemoje jai nueiti. Taip ji suprato, kad jos mokėjimas yra galimai įstrigęs VMI sistemoje. Kadangi pati dirba (duomenys neskelbtini), deda pastangas, kad žmogus neliktų paliktas vienas ir stumdomas ar kažkaip apleidžiamas sistemų, o šiuo atveju, ji dėjo pastangas išsiaiškinti ir daug kartų prašė pagalbos, tačiau jai nebuvo padėta. Mano, kad sistema nesuveikė, o tokia sistema yra nukreipta efektyviai bausti, bet ne padėti. Tik padėjus aukštesniajam specialistui, ji išsiaiškino, kaip tinkamai apskųsti tą padvigubintą baudą. Nurodė, kad dirba Vilniuje, viena išlaiko mažametį sūnų, padeda tėvams, derina studijas su darbu, Vilniuje pakėlus parkavimosi kainas itin atsargiai parkuojasi ir nesiekia gauti baudų. Mano, kad jos pastangos išsiaiškinti situaciją tik parodo, kad baudos padvigubinimas kaip už nesumokėtą baudą yra neproporcingas – jei jai pirmasis specialistas būtų tinkamai paaiškinęs, minėtą baudą būtų jau susimokėjusi. Atsižvelgiant į tai, prašo įvertinti jos įdėtas pastangas ir panaikinti paskirtą dvigubą baudą (b. l. 67-70).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėja E. K. nurodė, kad supranta susidariusią situaciją, tačiau jai buvo paskirta pakartotinai bauda. Ji bandė išsiaiškinti, kodėl jai vėl atsiuntė baudą, nes ją jau galvojo, jog buvo sumokėjusi, tikrino įvairiose sistemose (kurios kaip vėliau suprato, yra nesusijusios, nes to nemato VMI sistema). Konsultavosi su savivaldybės įstaiga „Judu“, tačiau negavo jokio paaiškinimo, rašė savivaldybės atstovams. Vėliau gavo laišką, kad jai jau yra paskirta bauda – o tai jai gali turėti įtakos profesinėje srityje, gali užkirsti kelią jos karjerai – dirbimui (duomenys neskelbtini) skyriuje (duomenys neskelbtini) skyriuje. Mano, kad nesuveikė visas aparatas, ji bandė išsiaiškinti, tačiau jai nepavyko gauti jokios informacijos. Nurodė, kad po nubaudimo surado savo užstrigusį mokėjimą tik dėl to, kad kreipėsi į aukštesnius VMI vadovus, jai tada atskambino ir parodė, jog reikėjo atlikti daugiau žingsnių ir dėl to jos mokėjimas neįvykdytas. Mano, kad sistema veikia tik tam, kad nubausti, ji elementariai net negavo jokio atsakymo už einamąją pirmąją baudą ir tuomet jau gavo paskirtą antrą baudą. Nurodė, kad padarė pavedimą, kurį rodė sistemoje kaip apmokėtą, bet vėliau iššoko VMI, kad neapmokėta. Pavedimą padarė, tačiau jis nesuvaikščiojo, dėl to kreipėsi elektroniniu paštu, pateikė pavedimo kopiją, kad įvykdė apmokėjimą; taip pat konsultavosi su policija. Nurodė dabar nesumokėjusi 30 Eur baudos ir dabar gavo 60 Eur baudą; iki nutarimo gavimo buvo sumokėjusi 30 Eur, bet jie užstrigo VMI sistemoje. Ji mokėjo per elektroninę bankininkystę, nesivadovavo ROIK numeriu, nes per VMI tiesiog paspaudi „mokėti“ ir susimoki. Tikrino pagal VMI sąskaitą, ten rado tokį patį mokėjimą už kelių mokestį, dėl kurio sąskaita buvo ta pati, tokia pati 30 Eur suma buvo, t. y. nurodė į tą pačią sąskaitą atlikusi ir kitus mokėjimus. Mokėjimas, kurį tikrino, buvo 2025 m. gegužės 31 d. (b. l. 7). Nurodė, kad dabar žino, jog yra nesumokėjusi baudos, bet tuo metu galvojo, jog sumokėjo. 34 Eur buvo pervesti dėl to, kad ji sumaišė mokėjimus – tai buvo ne tas mokėjimas, jos tas mokėjimas dėl 30 Eur „užstrigo“ sistemoje. Jai atrodė, kad ji siuntė tarnybai duomenis, jog apmokėjo 30 Eur. Gavo administracinio nusižengimo protokolą. Duomenis vedė ne pagal administracinį nurodymą, nes bijojo dvigubos baudos, pagalvojo palauks policijos nurodymo. Ant mašinos buvo paliktas geltonas lapelis, bet ant jo nebuvo nurodyta mokėjimui skirtų duomenų. Mokėjimą bandė atlikti, kai gavo pranešimą iš VMI, ten yra vieta, kur spaudi „sumokėti baudas“ ir tuo metu jai atrodė, kad sumokėjo baudą, nes patikrino banko išrašą, matė, jog yra tos pačios sąskaitos, 34 Eur suma. Buvo įsitikinusi, kad sumokėjo, kadangi sąskaitos ir datos maždaug sutapo. Jai tuomet toje sistemoje išnyko, neberodė jog turi kokių nors baudų, dėl to irgi buvo įsitikinusi, kad baudą apmokėjo. Vėliau po poros dienų vėl iššoko VMI 30 Eur bauda, dėl to nesuprato, kodėl dar kartą jai reikia mokėti; pradžioje galvojo, jog tai yra nauja bauda, tada suprato, jog yra ta pati. Patikrinusi matė, kad yra sumokėti 34 Eur. Dėl to jos logika buvo tokia, kad jei sumokės antrą kartą, jai niekas tų pinigų negrąžins, dėl to nutarė palaukti, kol suvaikščios viskas sistemoje ir panaikins atsiųstą baudą. O apskundė dėl to, kad jai atrodo, jog procesas nutrūko ties tuo, kai ji siuntė užklausas ir prieš priimant skundžiamą nutarimą. Nurodė mokėjusi kitą dalyką – t. y. kelių mokestį – į tą pačią sąskaitą, ne baudą, t. y. tuo metu nesuprato, kad ten yra kelių mokestis. Nurodė, kad sumokėjo už automobilio stovėjimą, kadangi skubėjo ir ieškojo, kur pastatyti automobilį, nematė autobuso ženklo, o dabar turės susimokėti už baudą, kad važiavo į darbą. Ją bando automatiškai nubausti net apie tai nepasikalbėjus, dėl to ir kreipėsi į teismą. Norėtų, kad įstaiga padarytų išvadas ir žmogus nebūtų antrą kartą nubaudžiamas. Toks nubaudimas gali pakenkti jos karjerai, Institucija turėtų į situacijas žiūrėti jautriau (b. l. 62-65).
Teismo posėdžio metu Institucijos atstovė nurodė, kad palaiko atsiliepime išreikštą poziciją. Vairuotojas, vairuodamas automobilį ir jį palikdamas, turi įsitikinti, kad tą padarė tinkamai, kaip tą numato KET. Šiuo atveju pareiškėja nebuvo nei atsakinga, nei atidi – lygiai taip pat, kaip ir atliekant mokėjimus. Nurodė, kad administracinio nusižengimo protokole buvo aiškiai nurodyta, iki kada, kur, kaip sumokėti paskirtą baudą, siųstame lydraštyje nurodyta iki kada teikti prašymą dalyvauti bylos nagrinėjime, tačiau šiuo atveju pareiškėja neskaitė jai siųstų dokumentų ir nepasinaudojo jai suteikta teise. Sumokėtas baudas tikrina ne pareigūnas ar institucija, o VMI. Kai jas gauna pagal ROIK kodą, tuomet informacija atsiranda Administracinių nusižengimų registre ir iš jo patenka į jų (Institucijos) Administracinio nusižengimo administravimo modulį, automatiškai teisena baigiama ir byla nepatenka į tolimesnį bylos nagrinėjimą. Institucijos pareigūnai dėl tokių susirašinėjimų, kai interesantas nurodo, kad baudą sumokėjo, neatsakinėja. Šiuo atveju, nustatyta, kad 30 Eur baudos mokėjimas nebuvo įvykdytas – galvoti, kad bauda yra sumokėta nėra tas pats, kas realiai ją sumokėti. Dėl to laikosi pozicijos, kad pareiškėja administracinėn atsakomybėn patraukta pagrįstai, jai teisingai paskirtas sankcijoje numatytas baudos vidurkis (b. l. 62-65).
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
ANK 641 straipsnio nuostatomis, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
ANK 417 straipsnio 2 dalies nuostatomis, sustojimas ir stovėjimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles (KET) draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimas ir stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų. Vadovaujantis KET 8 punktu, eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti, be kita ko, Taisyklių 1 priede; eismo dalyviai privalo vadovautis jiems skirtais kelio ženklais. KET 1 priedo 529 punkto nuostatomis, Kelio ženklas Nr. 529 riboto laiko stovėjimo vietą, o Kelio ženklas Nr. 818 nurodo transporto priemonės rūšį, kuriai galioja kelio ženklas, t. y. „Autobusai“.
Nagrinėjamu atveju pareiškėja E. K. skundžiamu nutarimu buvo nubausta už tai, kad ji, vairuodama transporto priemonę – automobilį MERCEDES-BENZ GLC300 4MATIC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sustojo ir stovėjo autobusams skirtoje riboto laiko stovėjimo vietoje. Byloje esantys duomenys (tarp jų administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu, pranešimas apie padarytą stovėjimo tvarkos pažeidimą bei prie jo pridėtos foto nuotraukos, iš esmės ir pareiškėjos paaiškinimai) patvirtina padaryto KET 8 punkto, 1 priedo 529 ir 818 punktų pažeidimo faktą, pareiškėjai transporto priemonę – automobilį pastačius autobusams skirtoje statyti riboto laiko stovėjimo vietoje (b. l. 22-35). Nors pareiškėja teigia, jog ji nematė KET 1 priedo 529 ir 818 punktuose įtvirtintų kelio ženklų ir manė, kad gali pastatyti automobilį įvykio vietoje, nes iš jos matė, kaip išvažiavo kitas automobilis, šios aplinkybės nešalina pareiškėjos atsakomybės už KET pažeidimus. Pareiškėja, vairuodama transporto priemonę, privalo būti atidi ir rūpestinga, įsitikinti, kad automobilį pastato ir palieka tam skirtoje, leistinoje vietoje ir laikytis KET. Šios išvados nepaneigia ir aplinkybė, kad pareiškėja teigia sumokėjusi už automobilio stovėjimą.
Be to, byloje esančių įrodymų visuma patvirtina (iš esmės šios aplinkybės, bylą nagrinėjant teisme, neneigė ir pareiškėja), kad pareiškėja 2025 m. balandžio 29 d. administracinio nusižengimo protokole su administraciniu nurodymu nustatytu terminu, t. y. iki gegužės 30 d., ir sąlygomis (į VMI biudžeto surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 1001 bei ROIK numerį) nesumokėjo jai paskirtos 30 Eur baudos, t. y. neįvykdė administracinio nurodymo. Dėl to, vadovaujantis ANK 610 straipsniu, 613 straipsnio 1 dalimi, šis nurodymas buvo laikomas negaliojančiu ir pagal administracinio nusižengimo protokole nurodytą informaciją, t. y. 2025 m. birželio 30 d. Institucijoje įvyko administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimas ne teismo tvarka ir buvo priimtas skundžiamas nutarimas. Teikdama skundą, pareiškėja pridėjo duomenis (b. l. 6-7, 67), kurie, jos teigimu, patvirtina, jog ji buvo sumokėjusi administraciniu nurodymu paskirtą 30 Eur baudą. Vis tik, iš šių duomenų matyti, kad b. l. 6 esantis mokėjimo nurodymas buvo atliktas 2025 m. balandžio 27 d., t. y. iki 2025 m. balandžio 29 d. administracinio nusižengimo protokolo su administraciniu nurodymu surašymo, taip pat skiriasi mokėtina suma (paskirta 30 Eur bauda, o sumokėti 34 Eur), nurodyta kita mokėjimo paskirtis. B. l. 7, 67 esančiame 2025 m. gegužės 31 d. išraše taip pat yra kitokios mokėjimo detalės nei turėtų būti nurodytos, atliekant šioje byloje paskirtos baudos sumokėjimą, skiriasi mokėtina suma. Teisme pareiškėja paaiškino, kad pavedimas, kuriuo ji manė sumokėjusi 30 Eur baudą, buvo bandytas atlikti 2025 m. balandžio 30 d., apie 23.30 val. Iš pareiškėjos rašytinių paaiškinimų ir paaiškinimų teisme bei pridėtų elektroninių laiškų, kitų išrašų nustatyta, jog pareiškėja suprato, kad jos 30 Eur baudos mokėjimas neįvyko, kadangi po kelių dienų VMI sistemoje ji vėl matė, jog jai yra paskirta 30 Eur bauda, dėl kurios apmokėjimo vėliau ji bandė aiškintis su VMI, Bendrojo pagalbos centro bei Institucijos, surašiusios skundžiamą nutarimą, specialistais (b. l. 8-9, 62-65, 67-70, 72-73). Be to, VMI istorijoje yra aiškus įrašas dėl neatlikto mokėjimo nurodymo 2025 m. balandžio 30 d. (b. l. 9). Pastebėtina, jog pagal bylos duomenis nėra aišku, koks konkrečiai tai yra mokėjimas.
Pažymėtina ir tai, kad pareiškėja nedalyvavo administracinio nusižengimo bylos nagrinėjime Institucijoje, nepateikė prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir nepasinaudojo ANK numatytomis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisėmis, įtvirtintomis ANK 577 straipsnyje, nors šios teisės pareiškėjai buvo išaiškintos administracinio nusižengimo protokole bei Pranešime dėl administracinio nusižengimo protokolo su administraciniu nurodymu surašymo, nurodant ir bylos nagrinėjimo vietą bei laiką, teisę reikalauti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, taip pat iki bylos nagrinėjimo teikti rašytinius paaiškinimus (b. l. 22-35).
Nors byloje yra duomenys, kad pareiškėja bandė aiškintis aplinkybes dėl 30 Eur baudos mokėjimo, ji pastoviai pridėdavo ne tuos dokumentus (pavyzdžiui, jau minėtą 34 Eur mokėjimo nurodymo ar pavedimo išrašą, apmokant kelių mokesčius), tai darė ne ANK nustatyta tvarka, bet faktiškai vadovaudamasi viešojo administravimo nuostatomis, nepaisant to, kad tiek baudos sumokėjimo tvarka, sąlygos ir terminas, tiek tolimesnis galimų ginčų nagrinėjimo procesas pareiškėjai buvo detaliai išaiškintas, siunčiant administracinio nusižengimo protokolą, kurio ji pagal byloje esančius duomenis, darytina išvada, kad neskaitė (išsiųsta pareiškėjos skunde nurodytu ir jos naudojamu asmeniniu elektroniniu paštu; b. l. 29, 37). Pareiškėja, apklausiama teisme, nuosekliai teigė, kad ji naudojosi VMI sistema, kurioje pamatė jai paskirtą baudą šioje administracinio nusižengimo byloje ir bandė ją sumokėti. Tik gavusi skundžiamą nutarimą suprato, kad dėl įvykusios klaidos jai nepavyko to padaryti. Tačiau tiek iš pareiškėjos paaiškinimų, tiek ir iš pateikto išrašo apie neatliktą mokėjimo nurodymą (b. l. 9, 72), nustatyta, jog pareiškėja jau po kelių dienų suprato, jog bauda buvo neapmokėta, nes pakartotinai vėl buvo matoma pareiškėjai kaip paskirta ir nesumokėta bauda. Juolab kad pareiškėja taip ir nepateikė jokių duomenų, kad nuo jos banko sąskaitos buvo nuskaityti (bent rezervuoti) 30 Eur už baudos sumokėjimą. Teismas konstatuoja, kad pareiškėjos teiginiai, jog ji manė sumokėjusi 30 Eur už baudą, pervesdama 34 Eur (kaip panašią sumą), ir nurodydama kitą mokėjimo paskirtį bei įmokos kodą, yra nepagrįsti. Dėl nurodytų aplinkybių teismas konstatuoja, kad Institucija teisėtai ir pagrįstai priėmė skundžiamą nutarimą, o pareiškėja šiuo konkrečiu atveju nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga, kadangi nustatytu terminu ir nustatyta tvarka neįvykdė administracinio nurodymo ir tai turėjo suprasti, pasitikrinusi VMI sistemos bei savo banko sąskaitos duomenis.
Minėta, jog už ANK 417 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimą skiriama bauda vairuotojams nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų. Nagrinėjamu atveju skundžiamu nutarimu pareiškėjai buvo paskirta 60 Eur bauda, t. y. sankcijos vidurkio dydžio bauda, įvertinus, be kita ko, ir tai, kad nustatyta pareiškėjos atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punkte, – tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas. Šios aplinkybės rodo, jog pareiškėjai ne pirmą kartą yra paskirta administracinė nuobauda (bauda) ir jos sumokėjimo tvarka yra (turi būti) žinoma. Be to, iš pareiškėją charakterizuojančių duomenų matyti, kad tai nebuvo atsitiktinis įvykis, ji yra bausta už kitokio pobūdžio KET pažeidimus.
Šiuo konkrečiu atveju, nepaisant to, kad pareiškėja iš tikrųjų intensyviai bandė susisiekti su įvairių institucijų atstovais dėl jai šioje byloje paskirtos pirminės baudos sumokėjimo, tačiau kilusį ginčą sprendė ne ANK nustatyta tvarka, kuri pareiškėjai buvo detaliai išaiškinta, be to, teikdama užklausas VMI bei Institucijos atstovams, pridėdavo neteisingus duomenis (ne baudos, bet kelių naudotojo mokesčio sumokėjimo dokumentus), o bauda taip ir liko faktiškai nesumokėta ir tai pareiškėja, įvertinus, be kita ko, jos išsilavinimą ir darbinę patirtį, VMI teiktus duomenis jos paskyroje apie paskirtas, aktualias baudas, nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę nei įstatymas numato administracinę nuobaudą arba jos neskirti.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad skundžiamas nutarimas, kuriuo pareiškėja E. K. pripažinta kaltu pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį, yra teisėtas ir pagrįstas, pagrindo jį naikinti nėra. Be to, teismas sprendžia, jog pareiškėjai šiuo nutarimu paskirta teisinga nuobauda, tinkamai įvertinus nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes bei pažeidėjos asmenybę. Teismas sprendžia, kad paskirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, taip pat teismų praktiką, todėl naikinti ar keisti skundžiamą nutarimą nėra pagrindo, o administracinėn atsakomybėn patrauktos E. K. skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,
nutaria:
Netenkinti E. K. skundo ir palikti nepakeistą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiosios specialistės 2025 m. birželio 30 d. nutarimą Nr. SAVAD-13-ANR_N-10757-2025.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.