Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

2012-03-15 · Civilinė byla Nr. 2-57-828/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-03-15
Bylos Nr.
2-57-828/2012
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-01946-2011-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vygintas Mažuika
Ieškovas
(duomenys neskelbtini)
Atsakovas
A. J., I. J.
Trečiasis asmuo
J. J., N. J., UAB „N. T. ir Ko“, (duomenys neskelbtini)
Advokatai
Rytis Kazilevičius, Arvydas Penelis, Dainius Tamošiūnas
Civilinė byla Nr. 2-57-828/2012Teisminio proceso Nr. 2-08-3-01946-2011-7
Procesinio dokumento kategorija: 44.5.2, 116.4(S)PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. kovo 15 d.Panevėžys
Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjas Vygintas Mažuika,sekretoriaujant Audronei Meškonytei,

dalyvaujant ieškovo (duomenys neskelbtini) atstovams pirmininkui V. L., advokatui Dainiui Tamošiūnui, atsakovams A. J., I. J., jų atstovams advokatui Arvydui Peneliui, advokato padėjėjui Ryčiui Kazilevičiui, tretiesiems asmenims J. J., N. J., trečiųjų asmenų UAB „N. T. ir Ko“ atstovui direktoriui N. T., (duomenys neskelbtini) atstovei V. J., (duomenys neskelbtini) atstovui R. R.,

nedalyvaujant trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą dėl žalos atlyginimo pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovams A. J., I. J.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas reikalauja priteisti iš atsakovų solidariai 4301,57 Lt žalos atlyginimą. Ieškinyje nurodė, teismo posėdžių metu atstovai paaiškino, kad atsakovai, būdami statytojais, statydami namą (duomenys neskelbtini) sodo sklype Nr. 750, nesuderino darbų atlikimo su sodininkų bendrija, vykdė statybos darbus, nesilaikydami teisės aktų reikalavimų. Dėl ko statybų metu buvo sugadinta atsakovų sklype esanti drenažo rinktuvo, kuris yra sodininkų bendroji dalinė nuosavybė, dalis. Dėl šios priežasties ėmė tvinti kitų sodininkų sklypai. Sodininkų bendrija drenažo sistemą atstatė, apeinant atsakovų sklypą, nes iškilusios problemos niekaip kitaip spręsti atsakovai nesutiko. Dėl drenažo sistemos atstatymo bendrija turėjo reikalaujamo dydžio išlaidų. Tokiu būdu bendrijai buvo padaryta žala, kurią privalo atlyginti atsakovai. Drenažo sistema yra apie 1,5 m gylyje. Kad drenažo sistema sugadinta atsakovų sklype patvirtina apžiūros aktai, kuriuose nurodoma, jog iki remonto drenažas patvenktas prieš sklypą ir veikia tinkamai už atsakovų sklypo. Be to ieškovo atstovas atsakovų namo statybos metu matė atsakovų sklype prie namo drenažo vamzdžio šukes. Įrengus naują drenažą, apeinant atsakovų sklypą, drenažo sistema vėl pradėjo tinkamai veikti, sodininkų sklypai nebetvino.

Atsiliepimas

Atsakovai ieškinį prašo atmesti. Atsiliepime nurodė, teismo posėdžio metu atsakovai ir jų atstovai paaiškino, kad jų sklype drenažo sistema neregistruota, ar ji iš tikrųjų ten yra, jiems nežinoma, statybų metu drenažas negalėjo būti sugadintas, nes namo pamatai yra 0,80 m. gylyje, netinkamai drenažas galėjo veikti ir dėl susidėvėjimo. Atsakovai neatliko neteisėtų veiksmų, nes visus būtinus suderinimus namo projektavimui ir statybai atliko, statybos vyko pagal teisės aktų reikalavimus. Viešajame registre nėra jokių duomenų apie melioracijos įrenginius jų sklype, nebuvo privalomos ir specialiosios sklypo naudojimo sąlygos. Žemė prieš jų sklypą atitinkamais laikotarpiais tvino dėl didesnio iškritusių kritulių kiekio, sniego tirpimo. Mano, kad ieškinį pareiškė netinkama šalis, kadangi drenažo sistema nepriklauso sodininkų bendrijai, ieškovas ją tvarkė neteisėtai.

Tretieji asmenys J. J., N. J. ieškinį prašo atmesti. Atsiliepime pakartojo visus atsakovų atsikirtimus.

Trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) atstovas į teismo posėdį neatvyko. Atsiliepime prašė ieškinį atmesti, kadangi ieškovas neįrodė, kad atsakovų sklype įrengtas melioracijos įrenginys priklauso jam.

Tretysis asmuo UAB „N. T. ir Ko“ prašo ieškinį spręsti teismo nuožiūra. Atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad 2005 m. gegužės mėn. sudarė atsakovų žemės sklypo toponuotrauką, ją suderino žemėtvarkos skyriuje. Toponuotraukoje duomenų apie galimus melioracinius įrenginius nepažymėjo, kadangi tokių duomenų nebuvo Panevėžio miesto savivaldybėje. Į jokią kitą instituciją dėl toponuotraukos suderinimo kreiptis neprivalėjo, kadangi sklypas yra miesto teritorijoje.

Atsiliepimas

Tretysis asmuo (duomenys neskelbtini) prašo ieškinį spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodė, atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad pagal įstatymą drenažo rinktuvai, kurių diametras 12,5 cm ir daugiau priklauso valstybei, juos eksploatuoja atitinkama savivaldybė. Tretysis asmuo pagal pavedimo sutartį su Panevėžio miesto savivaldybe prižiūri ir eksploatuoja Panevėžio miesto teritorijoje esančius melioracijos ir hidrotechnikos įrenginius. Sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) teritorijoje yra įrengta drenažo sistema, tai patvirtina pas tretįjį asmenį esantys 1969 m. Panevėžio rajono „Vienybės“ kolūkio melioracijos projekto drenažo planas, 1985 ir 1987 m. Panevėžio rajono „Aušros“ kolūkio nusausintos ir drėkinamos žemės inventorizavimo bei drėgnos ir pelkėtos žemės fondo planai.

Tretysis asmuo (duomenys neskelbtini) prašo ieškinį spręsti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Byloje rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovai yra žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini) , Panevėžyje, Nr. 750, savininkai (b.l. 5-6). 2005-07-14 atsakovams išduotos specialiosios projektavimo sąlygos statinio architektūrai formuoti ir statybos sklypui tvarkyti, kurių 15 p. nurodyta projektą papildomai derinti su sodininkų bendrija (duomenys neskelbtini) (b.l. 50). 2006-06-14 atsakovams išduotas statybos leidimas gyvenamojo namo nurodytame sklype statybai (b.l. 54-55), pradėtos namo statybos, namo baigtumas 2007-08-20 buvo 70 proc. (b.l. 52).

Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovų sklype, apie 1,5 m. gylyje, yra drenažo rinktuvo dalis. Šią aplinkybę patvirtina į bylą pateikti 1969 m. Panevėžio rajono „Vienybės“ kolūkio melioracijos projekto drenažo planas (b.l. 153), 1985 ir 1987 m. Panevėžio rajono „Aušros“ kolūkio nusausintos ir drėkinamos žemės inventorizavimo bei drėgnos ir pelkėtos žemės fondo planai (b.l. 154, 155), sodininkų bendrijos teritorijos planas (ribų nužymėjimo brėžinys) (b.l. 13, 78), drenažo rinktuvo apžiūrų aktai (b.l. 26, 27), ieškovo atstovo, liudytojų buvusio bendrijos pirmininko H. K., drenažo sistemos įrengimo darbus atlikusių A. J., R. S. parodymai. Todėl atsakovų argumentai, jog drenažo jų sklype nėra, atmetami.

Sodininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso melioracijos įrenginiai, įrengti sodo sklypuose, jeigu jie susiję su visos mėgėjiško sodo teritorijos inžinerinės techninės įrangos veikimu (LR sodininkų bendrijų įstatymo 7 str. 1 d.). Sodininkų bendrija įgyvendina sodininkų bendrąsias teises ir pareigas, susijusias su mėgėjiško sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu (LR sodininkų bendrijų įstatymo 3 str. 1 d.). Bendrijos narys turi teisę reikalauti atlyginti padarytus nuostolius bendro naudojimo objektams (LR sodininkų bendrijų įstatymo 22 str. 2 d. 3 p.). Šios įstatymo nuostatos pakartotos ir atitinkamuose ieškovo įstatų straipsniuose (b.l. 15-24). Bylos įrodymai patvirtina, kad būtent sodininkų bendrija iš savo lėšų pašalino atsakovų padarytą žalą, turėjo išlaidų dėl jos šalinimo. Todėl atsakovų, trečiųjų asmenų N. J., J. J. argumentai, kad ieškinį pareiškė netinkamas ieškovas, kadangi jis nėra drenažo sistemos savininkas ir jam nebuvo padaryta žala, atmetami.

Drenažo rinktuvo apžiūrų aktai (b.l. 26, 27), kuriuose užfiksuotos apžiūrų metu nustatytos aplinkybės, kurias savo parodymais taip pat patvirtino ieškovo atstovas, liudytojas A. J. apie tai, jog drenažas patvenktas prieš atsakovų sklypą ir veikia tinkamai už atsakovų sklypo, liudytojų H. K., S. J., S.V. S., R. V. parodymai apie tai, kad atsakovams pradėjus įrenginėti sklype statomo namo pamatus tam tikri sodo sklypai, sodų drenažo sistema ėmė tvinti, o atlikus drenažo remonto darbus prie atsakovų sklypo ši problema išnyko, ieškovo atstovo paaiškinimai apie tai, kad jis atsakovų sklype prie namo sienos matė drenažo rinktuvo šukes, atsakovų nesutikimas su ieškovo pasiūlymu atkasti drenažo rinktuvą sklype ir įsitikinti jo tinkama būkle, leidžia teismui daryti išvadą, kad būtent atsakovų namo statybų metu ieškovo nurodytoje vietoje iš tikrųjų buvo sugadintas atsakovų sklype esantis sodų drenažo rinktuvas. Šią išvadą teismas daro vadovaudamasis tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį, jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais (2004-09-29 LAT nutartis byloje Nr. 3K3-516/2004, 2004-10-04 LAT nutartis byloje Nr. 3K-3-513/2004 ir kt.). Todėl atsakovų, trečiųjų asmenų N. J., J. J. argumentai, jog drenažas statybos metu nebuvo sugadintas ar galėjo netinkamai veikti dėl susidėvėjimo, atmetami.

Byloje nustatyta, kad atsakovai yra namo statytojai, namo ir žemės sklypo savininkai. Kaip asmenys, vykdantys statybos, žemės kasimo darbus, atsakovai turi atitinkamų pareigų. Minėta, kad atsakovams 2005-07-14 išduotose specialiosiose projektavimo sąlygose nurodoma, kad namo projektas papildomai turi būti suderintas su sodininkų bendrija (15 p.) (b.l. 50). Nustatyta, kad atsakovai to nepadarė, namo projekto su sodininkų bendrija (duomenys neskelbtini) nesuderino. Atsakovų 2005-05-05 gautas bendrijos sutikimas dėl namo projektavimo ir statybos (b.l. 49) negali būti pripažintas tinkamu specialiosios projektavimo sąlygos, numatytos 15 p. (b.l. 50), įvykdymu, kadangi jis gautas iki projektavimo sąlygų nustatymo, sutikimas gautas nesant paruoštam namo projektui, be to jame pačiame nurodoma, kad projektas turi būti suderintas su bendrija. Taigi atsakovai nurodytos specialiosios projektavimo sąlygos neįvykdė – namo projekto su bendrija nesuderino. Taip pat teisės aktai numatė ir kitų pareigų atsakovams kaip statytojams. Atsakovai privalėjo derinti žemės kasimo darbus su sodininkų bendrija (LR melioracijos įstatymo 6 str. 4 p.); iškviesti žemės darbų vykdymo vietoje esančių požeminių statinių, komunikacijų valdytoją (sodininkų bendrijos atstovą) ne vėliau kaip prieš penkias dienas iki darbų pradžios, pranešdami jiems tikslų žemės darbų pradžios laiką ir vietą; prieš žemės darbų vykdymo pradžią suderinti su inžinierinių tinklų valdytoju saugos priemones, įvykdyti jo nurodymus (LR aplinkos ministro 2005-12-21 įsakymo patvirtinto STR 1.07.02:2005 „Žemės darbai“ 12.2, 12.7 p.). Nustatyta, kad atsakovai šių pareigų neatliko. Būtent šių įstatymuose numatytų pareigų nevykdymu (neteisėtu neveikimu – namo projekto bei statybos darbų nederinimu su sodininkų bendrija) ir pasireiškė atsakovų neteisėti veiksmai civilinės atsakomybės prasme (CK 6.246 str.). Todėl atmetami ir atsakovų argumentai, jog jie neatliko neteisėtų veiksmų, namo statybos vyko pagal teisės aktų reikalavimus, atlikus reikiamus suderinimus, gavus atitinkamus leidimus.

Būtent dėl atsakovų neteisėto neveikimo vykdant namo statybą (nesuderinus namo projekto su bendrija, nevykdant kitų nurodytų pareigų, tuo pačiu ir pažeidus bendro pobūdžio pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo neveikimu nepadarytų žalos kitiems asmenims (CK 6.263 str. 1 d.)), buvo sugadinta sodų teritorijoje esanti drenažo sistema (CK 6.247 str.). Ieškovo turėtas išlaidas (tiesioginius nuostolius), šalinant padarytą žalą (CK 6.249 str.), patvirtina rašytiniai įrodymai (b.l. 12, 14, 25, 30). Ieškovo nurodytos išlaidos buvo protingos, pagrįstos ir būtinos, kad būtų pašalinta atsakovų padaryta žala. Todėl žalos faktas ir dydis taip pat įrodyti.

Įstatyme numatyta, kad žalą, padarytą dėl statinių trūkumų, privalo atlyginti statinių savininkas (CK 6.266 str.), melioruotos žemės savininkai privalo atlyginti melioracijos statiniams neteisėtais veiksmais padarytą žalą (LR melioracijos įstatymo 6 str. 5 p.), už inžinierinių tinklų sugadinimą vykdant žemės darbus atsako statytojas (užsakovas) (LR aplinkos ministro 2005-12-21 įsakymo patvirtinto STR 1.07.02:2005 „Žemės darbai“ 15 p.), todėl ieškovas, įrodęs atsakovų civilinės atsakomybės sąlygas (neteisėtus, veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp jų), pagrįstai reikalauja žalos atlyginimo iš atsakovų (CK 6.263 str.).

Atsakovai neįrodė, kad nėra kalti dėl žalos padarymo, jų argumentai apie tai, kad drenažo sistema jų žemės sklype neregistruota, dėl to nėra numatyta specialiųjų sklypo naudojimo sąlygų, neturi teisinės reikšmės. Nepriklausomai nuo to registruoti ar neregistruoti atitinkami inžinieriniai tinklai atsakovų sklype, gavo atsakovai atitinkamą leidimą statybos darbams ar ne, jie, kaip minėta, privalo laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų žalos kitiems asmenims, o ją padarę, privalo atlyginti (CK 6.263 str. 1 d.). Inžinierinių tinklų neregistravimas viešajame registre, atitinkamų žemės specialiųjų naudojimo sąlygų nenurodymas jame, neatleidžia atsakovų nuo pareigos būti apdairiais ir rūpestingais, elgtis taip, kad nepadarytų žalos kitiems asmenims, o žalą padarius, ją atlyginti. Paminėtina, kad atsakovai, atlyginę žalą ieškovui, savo galimai pažeistas teises gali ginti, reikalaudami žalos atlyginimo regresu iš, jų manymu, už žalą atsakingų asmenų galimai nevykdžiusių savo pareigų (asmenų, nevykdžiusių pareigos išviešinti aplinkybes apie inžinierinius tinklus, esančius atsakovų sklype, asmenų tiesiogiai statybos darbų atlikimo metu sužalojusius įrenginį ar kt.). Byloje nustatyta, kad atsakovai, kaip statytojai, nebuvo tiek rūpestingi ir apdairūs, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, neįsitikino, ar, vykdydami namo statybą, nepadarys žalos kitiems asmenims, nesiėmė jokių priemonių, kad to išvengtų (CK 6.248 str.). Nors, kaip nustatyta byloje, sodų planas, kuriame nurodyta drenažo sistema, visą laiką buvo viešai skelbiamas bendrijos administracijos patalpose, duomenys apie drenažo rinktuvus buvo Panevėžio rajono savivaldybėje, taigi atsakovai visada turėjo galimybę su jais susipažinti ir imtis priemonių, kad statyba būtų vykdoma nedarant žalos kitiems asmenims. Todėl byloje nustatyta ir kita atsakovų atsakomybės sąlyga – kaltė (CK 6.248 str.).

Taigi byloje nustatytos visos atsakovų civilinės atsakomybės sąlygos. Minėta, kad byloje nustatyta ir tai, jog abu atsakovai yra namo statytojai, namo ir žemės sklypo savininkai, jie abu privalėjo vykdyti minėtas teisės aktuose numatytas pareigas, tačiau jų neatliko, dėl ko atsirado žala ieškovui. Todėl laikytina, kad atsakovai žalą padarė bendrai, ir ieškovo reikalavimas dėl solidarios atsakovų atsakomybės pagrįstas (CK 6.279 str. 1 d.).

Ieškinį patenkinus, iš atsakovų priteisiamos visos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) ir I. J., a.k. (duomenys neskelbtini) solidariai 4 301,57 Lt (keturis tūkstančius tris šimtus vieną litą 57 centus) žalos atlyginimo, ir iš kiekvieno po 564,50 Lt (penkis šimtus šešiasdešimt keturis litus 50 centų) bylinėjimosi išlaidų Panevėžio miesto sodininkų bendrijai (duomenys neskelbtini), k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti valstybei iš A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) ir I. J., a.k. (duomenys neskelbtini) iš kiekvieno po 24 Lt (dvidešimt keturis litus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Vygintas Mažuika