Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-1198-930/2018

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2018-06-28
Bylos Nr.: e2-1198-930/2018
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-41281-2017-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Ramunė Makelienė
Ieškovas: N. Č.
Atsakovas: L. J.
Trečiasis asmuo: D. Č.
Advokatai: Lina Gudaitė

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-1198-930/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-41281-2017-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.2; 3.2.3.8 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 28 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ramunė Makelienė,sekretoriaujant Natašai Dobrijan, Kristinai Jurginytei,

dalyvaujant ieškovei N. Č., atsakovui L. J., atsakovo atstovams advokatei Linai Gudaitei ir asociacijų „Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“ bei „Tėvų ir vaikų gynybos sąjunga“ vadovui Pauliui Markevičiui, trečiajam asmeniui D. Č.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. Č. ieškinį atsakovui L. J. dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo, trečiasis asmuo D. Č..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo išlaikymą, mokamą po 190 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki ieškovė mokysis pagal vidurinio ugdymo programą dieniniame skyriuje, bet ne ilgiau kaip iki 24 metų amžiaus, priteistą išlaikymą indeksuojant teisės aktų nustatyta tvarka, pinigines lėšas pervedant kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio 10 kalendorinės dienos į ieškovės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB Swedbank, priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 190 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2017 m. spalio 1 d. iki ieškinio pateikimo teismui dienos, pinigines lėšas pervedant į ieškovės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB Swedbank, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. 2018-03-27 ieškovė pateikė pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 200 Eur per mėnesį išlaikymą.

Ieškinyje ieškovė nurodo, jog (duomenys neskelbtini) ieškovei sulaukus pilnametystės atsakovas nutraukė išlaikymo jai teikimą, nors ieškovė vis dar mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje ir išlaikymas jai yra reikalingas. Šiuo metu ją išlaiko motina - trečiasis asmuo D. Č.. Ieškovė mokosi paskutinėje gimnazijos klasėje, kas yra pakankamas pagrindas konstatuoti sąžiningą ir pažangų jos mokymąsi. Ieškovė lanko pamokas, tinkamai vykdo savo pareigą mokytis, taip pat kiekvieną dieną treniruojasi Vilniaus miesto sporto centro plaukimo skyriuje. Dėl įtempto pamokų tvarkaraščio ir ruošimosi egzaminams ieškovė neturi galimybės dirbti. Dėl aukštų rezultatų 2014-2018 mokslo metais ji buvo atleista nuo 20 Eur mokesčio už sportininkų ugdymą, tačiau ieškovė dažnai vyksta į plaukimo varžybas ir čempionatus į įvairius Lietuvos ir užsienio miestus, kam būtina skirti nemažai papildomų lėšų, kurios per metus sudaro apie 900 Eur (išlaidos nuvykimui į vienas varžybas ar čempionatą - apie 90 Eur, per metus apie 10 varžybų). Be to, kiekvienais metais ieškovė privalo pirkti plaukimo aprangą, kuri kainuoja 299,01 Eur. Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso 1/8 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame ji gyvena kartu su trečiuoju asmeniu D. Č. ir nepilnamete seserimi. Ieškovės poreikių tenkinimui reikalinga piniginių lėšų suma sudaro 614,56 Eur per mėnesį: išlaidos būstui – 52,49 (ieškovei tenkanti išlaidų dalis už dujas, šaltą vandenį ir elektrą – 19,85 Eur, už šildymą ir kitas paslaugas – 32,64 Eur), maistui – 180 Eur per mėnesį (3 kartai per dieną po 2 Eur x 30 d.), vaistams, vitaminams ir sveikatos priežiūros paslaugoms – 20,50 Eur per mėnesį (pleistrams – 3 Eur, vitaminams – 10 Eur, odontologo paslaugoms – 7,50 Eur), higienos, grožio priemonėms ir paslaugoms – 31,45 Eur per mėnesį, laisvalaikiui – 30 Eur per mėnesį, transporto išlaidoms – 5,20 Eur per mėnesį, dienpinigiams – 49,50 Eur per mėnesį (po 3 Eur per dieną), išlaidos mobilaus ryšio paslaugoms – 8,00 Eur per mėnesį, išlaidos matematikos korepetitorei – 40 Eur per mėnesį, aprangai ir avalynei – 22,50 Eur per mėnesį, atostogoms ir kelionėms – 17,50 Eur per mėnesį, mokymosi išlaidoms (korepetitoriams, sąsiuviniams, pratyboms, knygoms, kanceliarinėms prekėms, kuprinėms) – 20 Eur per mėnesį, išlaidos plaukimo treniruotėms, varžyboms, mokomųjų treniruočių stovykloms ir čempionatams užsienyje bei Lietuvoje – 75 Eur per mėnesį, išlaidos plaukimo aprangai – 24,92 Eur per mėnesį, vienkartinės išlaidos (mokyklos baigimui (dovanos mokytojams, mokyklai ir šventėms) – 37,50 Eur per mėnesį. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. vasario 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-666-603/2017 konstatavo, jog atsakovo gaunamas darbo užmokestis atskaičius mokesčius kas mėnesį vidutiniškai sudaro po 1000 Eur. Ieškovės žiniomis, atsakovo darbovietėje (duomenys neskelbtini) nuolatos keliamas darbo užmokestis, mokami priedai ir papildomas vieno mėnesio darbo užmokestis. Atsakovas gauna išmokas už pasėlius iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos. Atsakovo vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas – žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kadastrinė rinkos vertė – 5975 Eur, 2017 m. liepos 19 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu atsakovas pardavė jam nuosavybės teise priklausiusį butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio kadastrinė vidutinė rinkos vertė - 92 500 Eur, ir 2017 m. rugpjūčio 2 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įsigijo ½ dalį žemės sklypo bei ½ dalį sodo pastato, esančių (duomenys neskelbtini), turto dalies kadastrinė rinkos vertė 27 400 Eur. Trečiojo asmens D. Č. darbo užmokestis atskaičius mokesčius per mėnesį siekia 1200,04 Eur, kito pajamų šaltino ji neturi, jai asmeninės nuosavybės teise priklauso 3/4 dalys buto, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame ji gyvena kartu su ieškove ir nepilnamete dukra G. J.. Ieškovės abiejų tėvų turtinė padėtis iš esmės yra vienoda ir jie gali užtikrinti ieškovės ne tik būtiniausių, bet ir papildomų poreikių tenkinimą. Nuo 2017 m. vasario 23 d. iki ieškovės pilnametystės atsakovas ieškovės išlaikymui skyrė kas mėnesį po 213,82 Eur (150 Eur periodinėmis išmokomis ir 63,82 Eur turtu). Ieškovės poreikiai per mėnesį vidutiniškai sudaro apie 614,56 Eur, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2017 m. vasario 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-666-603/2017 konstatavo, jog abu ieškovės tėvai pajėgūs teikti ieškovei kas mėnesį 1 minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymą.

Atsiliepimas

Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydamas ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, nesąžiningą ir neatitinkantį geros moralės principų. Atsakovas nurodo, kad ieškovė turėjo teisę prašyti priteisti išlaikymą tik nuo ieškinio pareiškimo dienos. Ieškinys yra su trūkumais, nes nėra nurodyta, iki kada prašoma priteisti išlaikymą. Jeigu pilnamečio vaiko turimas visų rūšių turtas ir pajamos užtikrina būtinų jo poreikių tenkinimą, toks moksleivis negali būti pripažįstamas išlaikymo santykių pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.194 straipsnio 3 dalį subjektu. Ieškovei priklauso didelės vertės (28 000 Eur) nekilnojamasis turtas, kuris gali būti įkeistas, parduotas arba išnuomotas, kad ieškovė galėtų gauti pajamų. Ieškovė siekia, kad atsakovas išlaikytų ne tik ją, bet ir jos nekilnojamąjį turtą, kurio atsakovas išlaikyti neprivalo. Ieškovė turi pakankamai laiko treniruotis Vilniaus miesto sporto centro plaukimo skyriuje, vykti į pajamas generuojančias plaukimo varžybas ir čempionatus, todėl turi pakankamai laiko susirasti papildomą darbą, kuriam skirtų laiką po pamokų ar savaitgaliais. Jei vaikas turi pakankamai laiko užsiimti neprivaloma užklasine veikla, jis negali būti pripažįstamas išlaikymo santykių pagal CK 3.194 straipsnio 3 dalį subjektu. Ieškovė neišnaudojo visų galimybių gauti lėšų, nes nesikreipė dėl savivaldybės skiriamos socialinės paramos moksleiviams. Atsakovo atlyginimas sudaro 1 050 Eur atskaičius mokesčius, o jo mėnesio išlaidos nuolat viršija gaunamas pajamas dėl objektyvių priežasčių: 1) atsakovas moka 5000 Eur 2017 m. vasario 2 d. vartojimo paskolos, skirtos įsiskolinimui už priteistą papildomą sumą dukterų išlaikymui padengti, įmokas, mėnesio įmoka – 120,27 Eur; 2) moka 2017 m. rugpjūčio 18 d. gauto 2490 Eur vartojimo kredito, skirto namo pirkimo dokumentų tvarkymui bei žemės ūkio darbams (duomenys neskelbtini), įmokas, mėnesio įmoka – 63,25 Eur; 3) atsakovas taip pat yra gavęs 53500 Eur būsto kreditą namo pirkimui, atsakovo mėnesio įmokos dalis – 148,27 Eur; 4) moka 5000 Eur vartojimo kredito, skirto būsto remontui, įmokas, mėnesio įmoka – 55,73 Eur; 5) moka nepilnametės dukters G. išlaikymą po 153 Eur kiekvieną mėnesį; 6) atsakovui yra virš 60 metų, todėl padidėjo medicininės išlaidos sveikatos priežiūrai (ne tik dėl amžiaus, bet ir dėl patiriamo streso bei išgyvenimų, nes dukros nebendrauja su atsakovu, nepadeda jam), sveikatos apsaugai per mėnesį atsakovas vidutiniškai išleidžia 60 Eur; 7) apie 150 Eur kiekvieną mėnesį skiria namo išlaikymui; 8) transporto išlaidoms – 80 Eur per mėnesį; 9) maistui – 200 Eur per mėnesį. Padidėjus kuro kainoms, transporto išlaidos padidėjo iki 100 Eur mėnesiui. Kadangi atsakovui jau virš 60 metų, jam reikalingos minimalios santaupos, netikėtoms išlaidoms, susijusioms su sveikata. Be to, atsakovas teiks prašymą Valstybinei mokesčių inspekcijai dėl 800 Eur mokestinės paskolos gavimo ir mokestinės skolos išskirstymo šešiems mėnesiams, kad būtų padengta 2017 m. gyventojų pajamų mokesčio skola. Atsakovo mėnesio išlaidos sudarys 1163,84 Eur. Atsakovas kiekvieną mėnesį išleidžia visą savo atlyginimą, todėl neturi jokių galimybių papildomai mokėti išlaikymą pilnamečiui vaikui, kuris valdo didelės vertės nekilnojamąjį turtą ir neturi jokių įsipareigojimų. 2017 metais vidutinis atsakovo pastovaus atlyginimo dydis atskaičius mokesčius sudarė 865,11 Eur, nepastovaus – 481,69 Eur, iš viso 1346,80 Eur per mėnesį. Tačiau teismas neturėtų vertinti atsakovo 2017 m. gautų papildomų pajamų už viršvalandžius, nes tai - laikinos pajamos, gautos dėl to, kad du bendradarbiai buvo išėję tėvystės atostogų. Tokių pajamų ateityje nebenusimato. 2018 metais trijų mėnesių vidutinis pastovus atlyginimas atskaičius mokesčius sudarė 931,66 Eur per mėnesį, nepastovus – 306,72 Eur per mėnesį, viso 1238,38 Eur per mėnesį. Ieškovė demonstruoja, panieką, nepagarbą ir neapykantą atsakovui, buvo pareiškusi ieškinį dėl jo pavardės atsisakymo, nenori būti susijusi su atsakovu. Nevykdydama pareigos gerbti tėvą, jam nepadėdama ir juo nesirūpindama neturi teisės tikėtis, kad jis turi vykdyti savo pareigas jos atžvilgiu.

Trečiasis asmuo D. Č. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškovės ieškinį tenkinti. Atsiliepime nurodoma, kad nors ieškovė yra pilnametė, tačiau vis dar mokosi gimnazijoje ir siekia įgyti vidurinį išsilavinimą, todėl jai yra reikalingas tėvų išlaikymas. Šiuo metu ieškovė gyvena su ja, ji pilnai ieškovę išlaiko. Ieškovė gerai mokosi, yra perspektyvi sportininkė, todėl tam, kad būtų sudaromos galimybės ją išlaikyti ir ugdyti jos gabumus, reikalingos nemažos lėšos, kurias ieškovė nurodė ieškinyje. Susidariusi situacija, kai besimokančią gimnazijoje dukrą turi išlaikyti tik vienas iš tėvų, nėra teisinga, ypač atsižvelgiant į ankstesnius teismų sprendimus kuriais nustatyta, jog atsakovas turi pakankamai lėšų ir turto, kad išlaikytų savo mokyklos dar nebaigusią dukrą.

Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovo atsiliepimą į ieškinį, kuriame papildomai nurodė, kad atsakovo nurodyta ieškovei priklausančio dalies buto vertė yra nepagrįsta, dėl jos pasisakė Vilniaus apygardos teismas 2017 m. vasario 23 dienos nutartyje nurodydamas, kad 2009 m. lapkričio 20 d. nekilnojamo turto registro išrašas – pažymėjimas patvirtina, kad vidutinė buto, esančio (duomenys neskelbtini), vertė 169 235 Lt. Atsakovas teigia, kad yra paėmęs net tris vartojimo kreditus, kas rodo, jog turi pakankamai lėšų ir turto. Visi vartojimo kreditai ir būsto kreditas gauti dar tuomet, kai atsakovas turėjo mokėti išlaikymą abiem dukroms, todėl išduodamos vartojimo kreditus atsakovui, kredito įstaigos įvertino, kad jis pajėgus grąžinti kreditus, kartu mokėdamas ir alimentus abiem dukroms. Atsakovas klaidina teismą ir rašo, kad jis paėmė 5000 Eur vartojimo kreditą, kad padengtų įsiskolinimą už priteistą papildomą sumą dukterų išlaikymui, mėnesio įmoka – 120,27 Eur. Vilniaus apygardos teismo nutarties priėmimo metu atsakovas už būsto paskolą bankui mokėjo 279,48 Eur per mėnesį, šiuo metu moka 148,27 Eur per mėnesį. Akivaizdu, kad jo išlaidos būsto paskolai grąžinti sumažėjo 131,21 Eur. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-745-127/2016 buvo pateikti įrodymai iš atsakovo banko sąskaitų išrašų apie tai, kad jis nuolat į savo banko sąskaitas įnešinėja nemažas pinigų sumas grynaisiais pinigais. Tai rodo, kad jis turi ir slepiamų papildomų pajamų. Atsakovas yra išsiėmęs individualios veiklos pažymą, tačiau apie pajamas iš tų veiklų neužsimena. Pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-2738-96/2013 buvo atlikta teismo psichologinė ekspertizė, kurios metu nustatyta jog pagrindinės priežastys, lėmusios dukrų santykių su atsakovu pablogėjimą, yra jo elgesys (melavimas, įžeidinėjimai, gąsdinimai), vaikų bendravimas su atsakovu nutrūko dėl paties atsakovo netinkamo elgesio su vaikais.

Atsakovas pateikė paaiškinimus į ieškovės atsiliepimą, papildomai nurodydamas, kad 2013 m. gruodžio 19 d. Vilniaus apygardos teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-2276-803/2013, nustatyta, jog vaikams skirtas išlaikymas turtu skaičiuojamas pagal ginčo buto rinkos kainą - 217 215 Eur (750 000 Lt). Ieškovė gauna mažiausiai 30 Eur vaiko išmoką. Išlaidos už komunalines paslaugas už 1/8-ąją dalį buto sudaro 23,21 Eur. Atsakovo turtas yra ½ sumokėto kredito dalis – 5000 Eur, 421,19 Eur sumokėtas kreditas, 5975 Eur žemės sklypo dalis, transporto priemonės – 2001 metų (duomenys neskelbtini)- 3000 Eur, remontuotinas 1995 metų (duomenys neskelbtini) – rinkos vertė apie 300 Eur, 1989 metų motociklas (duomenys neskelbtini), kurio rinkos kaina yra apie 3000 Eur, iš viso 17696,19 Eur. Visų kreditų įmokų suma sudaro 387,52 Eur, dukters G. J. išlaikymas – 153 Eur, iš viso - 540,52 Eur. Už parduotą butą ieškovas gavo ne 92 500 Eur, o 77 000 Eur. Gaunamos išmokos iš Nacionalinės mokėjimo agentūros yra kompensaciją už patiriamas išlaidas, prižiūrint žemę, be to jos yra laikinos - pablogėjus atsakovo sveikatai ir neatlikus privalomų darbų, kompensacijos mokėjimas bus nutrauktas. Atsakovas dirba bendrijos pirmininku, tačiau pajamų už tai negauna. Pajamas iš individualios veiklos atskaičius mokesčius sudaro 302,12 Eur, tačiau šiuo metu jis individualios veiklos nebevydo, nes išsikėlė iš Vilniaus. Atsakovas neneigia, kad gauna premiją metų gale, tačiau tai nėra nuolatinės pajamos.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus. Papildomai paaiškino, kad pirmadieniais jai pamokos pasibaigia 14.15 val., antradieniais – 16.00 val., trečiadieniais – 14.15 val., ketvirtadieniais – 15.10 val., penktadieniais – 14.15 val. Nuo pirmadienio iki šeštadienio lanko plaukimo treniruotes, kurios vyksta Elektrėnuose. 16.45 val. išvažiuoja į plaukimo treniruotę, 20.00 val. grįžta. Pinigų už dalyvavimą varžybose ieškovė negauna, vieną kartą kovo mėnesį už trečios vietos laimėjimą gavo 40 Eur. Į savivaldybę dėl paramos nesikreipė, nes tėvai yra pasiturintys, todėl gali remti savo pilnametį vaiką. Buto nuomoti nebandė, nes jame pačiai reikia gyventi, be to, yra kiti buto gyventojai, kurie nuomoti buto svetimiems asmenims nesutinka. Ieškovė lankosi pas matematikos korepetitorių, kadangi šis dalykas jai prastai sekasi, valandos įkainis - 10 Eur. Ieškovė su atsakovu nebendrauja ir ryšių su juo palaikyti nenori.

Teismo posėdžio metu atsakovas papildomai paaiškino, kad jo atlyginimas 2018 m. siekia 1100 Eur per mėnesį. 2018 m. gegužės mėnesio atlyginimas buvo 950 Eur. (duomenys neskelbtini) nemoka mokesčių, juos moka patys darbuotojai. 2018 m. atsakovas viršvalandžių nedirbo, nuo rugsėjo mėnesio papildomų pajamų neturi. Turi 700 Eur įsiskolinimą VMI už 2017 metus. Pardavęs butą atsakovas atsiskaitė su banku, nes turėjo neišmokėtą kreditą, likusią pinigų dalį investavo namo įsigijimui ir remontui. Atsakovas turi grąžinti du vartojimo kreditus, vieną būsto kreditą ir vieną kreditą kartu su bendraturčiu. Kreditai buvo imti tuo metu, kai atsakovas teikė išlaikymą dviem dukroms, bet tais metais gavo kitokio dydžio atlyginimą. Išmokas iš NMA gauna už atliekamus darbus, kuriems turi samdyti kombainą. Ieškovės turtas ženkliai viršija atsakovo turimą turtą. Jo namas priklauso bankui. Automobiliai yra senos gamybos. Atsakovas sveikatai pagerinti perka papildus pagal savo amžių, per mėnesį jie kainuoja apie 60 Eur. Ieškovė, priimdama išlaikymą turtu, prisiėmė pareigą jį išlaikyti.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo papildomai paaiškino, kad atsakovas nepastovias pajamas gauna dar nuo tų laikų, kai gyveno su ja santuokoje. Ji, augindama dvi dukras, patiria didesnes išlaidas nei atsakovas. Mergaitės yra socialiai aktyvios, be to, reikalingos išlaidos ir šiuolaikinėms mokymosi priemonėms. Kiekviena dukra turi po mobilųjį telefoną, po vieną kompiuterį, kurio reikia namų darbams ruošti. Ieškovė turi baigti mokyklą, todėl negali dirbti. Ieškovė sieja savo ateitį susieti su sportu. Nesikreipė dėl paramos, nes vaikus turi išlaikyti tėvai. Trečiojo asmens pajamos yra 1200 Eur atlyginimas iš darbovietės, 19 Eur per mėnesį pagal verslo liudijimą, prievolių neturi.

Atsakovo atstovas Asociacijos „Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“ vadovas Paulius Markevičius teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovė piktnaudžiauja teise gauti išlaikymą, kadangi turi didelės vertės turtą, nesirenka galimybės jį atidalinti, realizuoti. Ieškovė neatitinka kriterijų, kuriuos įstatymas kelia pilnamečiams vaikams, kad jie gautų tėvų išlaikymą, nes neišnaudojo visų galimybių savo jėgomis gauti pajamų. Ieškovė puikiai mokosi, spėja ir gali skirti laiką neprivalomiems užsiėmimams. Nors turi pasirūpinti savo pragyvenimu, neieško darbo, nesikreipė dėl paramos. Atsakovas yra beveik pensinio amžiaus. Ieškovė negerbia, nemyli atsakovo ir nebendrauja su juo, nesiruošia senatvėje jį išlaikyti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, jog ieškovė yra atsakovo L. J. ir trečiojo asmens D. Č. dukra, gimusi (duomenys neskelbtini) (t. I, e. b. l. 9-11). Ieškovė gyvena su trečiuoju asmeniu D. Č.. (duomenys neskelbtini) ieškovė tapo pilnamete.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Kasacinis teismas nuosekliai laikosi praktikos, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatoma, ar išlaikymo prašančiam pilnamečiam besimokančiam asmeniui išlaikymas yra būtinas; įvertinamos realios tėvų galimybės tokį išlaikymą teikti. Sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, turi būti vertinama ar sunki vaikų turtinė padėtis, ar paramos reikalingas pilnametis vaikas išnaudojo visas protingas galimybes pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis ar sąžiningai vykdo pareigą mokytis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 7 d. nutarime konstatavo, kad Lietuvoje vidurinis išsilavinimas paprastai įgyjamas moksleiviui jau tapus pilnamečiu (18 metų), todėl akivaizdu, kad tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pažymėjęs, kad būtent tuo tikslu, kad būtų užtikrinta moksleiviui įstatymuose suteikta teisė siekti išsilavinimo pagal jo poreikius ir galimybes, valstybė CK 3.194 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu reguliavimu siekia padėti moksleiviui įgyvendinti šią teisę, todėl tėvai taip pat privalo padėti moksleiviui, atsižvelgiant į aplinkybę, kad pilnametis vaikas dar neįgijo iš esmės šiuolaikinėje valstybėje būtino ir pagrindinio išsilavinimo, kuris vėliau taptų pamatu siekiant aukštesnio išsilavinimo ar profesijos (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2007).

Ieškovė, būdama pilnamete, reikšdama reikalavimą priteisti išlaikymą, privalo įrodyti šių aplinkybių visumą: mokymosi vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje faktą; sąžiningo ir pažangaus mokymosi faktą; paramos būtinumo faktą; atsakovo galimybės teikti išlaikymą faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo išaiškinimus, suformulavo galimus išlaikymo pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje ar profesinėje mokykloje, priteisimo kriterijus, kurių vieni taikytini sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, kiti – dėl tėvų galimybių ją teikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366-687/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2007). Kasacinis teismas nuosekliai laikosi praktikos, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl abiejų šių grupių kriterijų ir jie vertinami atskirai, t. y. nustatoma, ar išlaikymo prašančiam pilnamečiam besimokančiam asmeniui išlaikymas yra būtinas; įvertinamos realios tėvų galimybės tokį išlaikymą teikti. Pažymėtina, kad svarbu užtikrinti šių išlaikymo priteisimo sąlygų pusiausvyrą: net ir nustačius esant pirmosios grupės sąlygą – išlaikymo poreikį, toks išlaikymas negali būti priteisiamas nesant antrosios sąlygos – realių tėvų galimybių teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366-687/2015).

Žemesnės instancijos teismas

Ieškovė pateikė įrodymus apie tai, kad mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijos IV-oje klasėje pagal vidurinio ugdymo programą, kurios baigimas numatomas 2018 m. liepos mėnesį (t. I, e. b. l. 29). Tačiau remiantis teismų praktika, vien aplinkybė, kad ieškovė mokosi mokykloje, nėra pakankama išlaikymui priteisti. Teismas turi įvertinti ar išlaikymo reikalaujantis pilnametis asmuo yra rūpestingas vykdydamas savo pareigas mokytis, nes nesuderinami su išsilavinimo siekimo tikslais veiksmai (neveikimas) turi būti vertinami kaip pažeidžiantys tėvų, vykdančių pareigą teikti išlaikymą pilnamečiam moksleiviui, teises ir neatitinkantys šeimos teisių įgyvendinimo sąžiningumo imperatyvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009).

Pažangų mokymąsi vidurinėje mokykloje CK 3.194 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų teisių įgyvendinimo aspektu liudija mokinio perkėlimas į aukštesnę klasę, turint patenkinamus metinius įvertinimus ar leidimas laikyti brandos egzaminus ir jų išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009). Ieškovė duomenų apie pažangumą, įvertinimus nepateikė, tačiau pateikti įrodymai apie tai, kad ieškovė mokosi paskutinėje gimnazijos klasėje, informacijos, kad jai nebūtų leista laikyti brandos egzaminų, byloje nėra. Šios aplinkybės, remiantis aukščiau nurodyta kasacinio teismo praktika liudija, kad ieškovė sąžiningai vykdo pareigą mokytis ir siekia įgyti vidurinį išsilavinimą.

Mokantis paskutinėje gimnazijos klasėje, kuomet reikia laikyti valstybinius egzaminus, siekiant tinkamai jiems pasiruošti ir gauti gerus įvertinimus, besimokančios gimnazijoje mokinės pareiga yra lankyti pamokas, atlikti namų darbus, didžiąją laiko dalį skirti mokymuisi, todėl galimybės dirbti bei užsidirbti pragyvenimui iš esmės nėra, ieškovė neturi galimybių pati pasirūpinti reikalingomis lėšomis.

Atsakovas ieškovės galimybę pačiai gauti pajamų grindžia tuo, kad ji turi laiko kasdienėms plaukimo treniruotėms, kurių neprivalo lankyti, šį laiką galėtų skirti darbui ir pati užsidirbti lėšų pragyvenimui. Atsakovas savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ieškovė plaukimą lanko nuo tada kai buvo 7 metų. Į bylą pateikti įrodymai apie tai, kad ieškovė treniruojasi Vilniaus miesto sporto centro plaukimo skyriuje, jos sportinis stažas – 9 metai, ji yra pasiekusi aukštų rezultatų, atleista nuo mokesčio už 2014-2018 metus (t. I, b.l. 32, 34-36), jai suteiktas Lietuvos plaukimo meistro vardas (t. II, b.l. 110). Iš nurodytų aplinkybių, pateiktų įrodymų akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju plaukimas nėra tik nereikšmingas, nebūtinas ieškovės laisvalaikio užsiėmimas. Ieškovė daugiau nei 10 metų kryptingai ir tikslingai treniruojasi šioje sporto srityje, tapo sporto meistre. Teismo posėdžio metu ieškovė, trečiasis asmuo paaiškino, kad su plaukimu ieškovė ketina sieti savo ateitį. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, išvada, kad plaukimo treniruotės ieškovei nėra privalomos ir būtinos, vietoj jų ieškovė galėtų dirbti ir save išlaikyti, prieštarautų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams. Iš ieškovės pamokų tvarkaraščio treniruočių grafiko matyti, kad pamokos ieškovei baigiasi tarp 14 ir 16 val., o treniruotės vyksta nuo 17 iki 20 val. (t. I, b.l. 30-32). Besimokydama paskutinėje gimnazijos klasėje, savaitgaliais ieškovė turi skirti laiko mokslams, be to, kaip ir kiekvienam žmogui, jai reikalingas laikas poilsiui. Nurodytos aplinkybės patvirtina, jog ieškovė neturi galimybės dirbti ir užsidirbti lėšų pragyvenimui. Atsakovo teigimu plaukimo varžybos generuoja ieškovei pajamas, tačiau remiantis į bylą pateiktais įrodymais, 2017-2018 metais ieškovei dalyvaujant Lietuvos čempionatuose ir pirmenybėse buvo skirti tik maistpinigiai (iš viso 110 Eur), kitų finansinių išmokų ji negavo (t. III, b.l. 73). Nurodytos išmokos yra vienkartinės, nepastovios ir nepakankamos pragyvenimui, o jų gavimas nepaneigia aplinkybės, kad ieškovei reikalingas išlaikymas, nes pati jo užsitikrinti neturi galimybės.

Atsakovas ieškovės galimybes gauti pajamų grindžia taip pat tuo, kad ji turi nekilnojamojo turto, kurį gali išnuomoti, parduoti ar įkeisti. Į bylą pateikti įrodymai (t. I, b.l. 44-45), patvirtinantys, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso 1/8 buto, esančio (duomenys neskelbtini). Tačiau iš bylos duomenų, dalyvaujančių byloje asemnų paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė šiame bute gyvena, todėl galimybės jį išnuomoti ar parduoti neturi, nes tuomet netektų vienintelio būsto. Gauti kreditą pragyvenimo išlaidoms padengti įkeičiant turtą ieškovė taip pat neturi galimybės, kadangi neturi lėšų, iš kurių galėtų mokėti kredito įmokas, ir galimybės jas gauti.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas taip pat pritaria ieškovės ir trečiojo asmens argumentams, kad kreiptis paramos į savivaldybę ieškovė turėtų tuo atveju, jei nebūtų asmenų, turinčių pareigą, esant galimybei, ją išlaikyti kol ji mokysis pagal vidurinio ugdymo programą. Atsižvelgiant į trečiojo asmens D. Č. gaunamą darbo užmokestį (t. I, b.l. 68), vidutinės pajamos vienam iš bendrai gyvenančių asmenų viršija atsakovo atsiliepime į ieškinį nurodytas sumas, todėl teisės į tokią paramą ieškovė neturi.

Paramos ieškovei būtinumo faktą patvirtina į bylą pateikti įrodymai apie jos turtinę padėtį. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis ieškovė draudžiamųjų pajamų, išmokų negauna (t. III, e. b. l. 35). Kilnojamojo registruotino turto ieškovė neturi, juridinių asmenų veikloje nedalyvauja (t. III, e. b. l. 43, 45). Minėta, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso 1/8 buto, esančio (duomenys neskelbtini) (t. III, b.l. 25, 33-34). Atsakovas argumentavo, kad turėdama didelės vertės nekilnojamąjį turtą ieškovė negali būti pripažįstama išlaikymo santykių pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.194 straipsnio 3 dalį subjektu, prašė skirti turto vertinimo ekspertizę. Prašymas atmestas įvertinus tai, kad didesnė ar mažesnė turto vertė neturės įtakos teismo sprendimui. Pilnamečiam, kaip ir nepilnamečiam, vaikui teiktino išlaikymo paskirtis yra jo kasdienių poreikių tenkinimas. Tai, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso 1/8 būsto, nesudaro jai galimybių gauti kasdienių poreikių tenkinimui reikalingų lėšų, nes ji šiame būste gyvena. Dėl to šis turtas negali būti realizuotas siekiant gauti pajamų pragyvenimui. Tokiu būdu būsto, kuriame gyvena vidurinio išsilavinimo siekiantis pilnametis vaikas, vertė, sprendžiant dėl jo teisės į paramą, reikšmės neturi. Pažymėtina, kad tuo atveju jei ieškovė šį turtą parduotų ar išnuomotų, ji netektų gyvenamosios vietos ir patirtų išlaidų būsto nuomai, kadangi yra pilnametė, jos gyvenamoji vieta nebėra nustatyta su motina. Atitinkamai padidėtų jos poreikiai, prie kurių tenkinimo, remiantis Konstitucinio teismo išaiškinimu dėl tėvų pareigos remti pilnametį, tačiau vidurinio išsilavinimo vis dar siekiantį vaiką, taip pat turėtų prisidėti atsakovas. Šiuo metu ieškovės nuosavybės teise valdomas turtas užtikrina jos teisę į būstą ir tokiu būdu ieškovė pati prisideda prie savo poreikių tenkinimo.

Esant nustatytoms aplinkybėms, nurodytai teismų praktikai, daroma išvada, kad ieškovei, pažangiai besimokančiai vidurinėje mokykloje, būtina tėvų parama.

Sprendžiant dėl tėvų galimybių teikti paramą pilnamečiam vaikui, teismų praktikoje formuluojami tokie kriterijai: tėvai turi realių galimybių teikti išlaikymą; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2007; 2012 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2012; 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015).

Į bylą pateikti įrodymai apie tai, kad už 2018 m. gegužės mėnesį ieškovui priskaičiuotas 1249,89 Eur atlyginimas, neišskaičiavus 9 procentų privalomojo sveikatos draudimo ir 15 procentų gyventojų pajamų mokesčio (t. III, b.l. 117). Atitinkamai ankstesniais 2018 metų mėnesiais atsakovas gavo vidutiniškai 1629,43 Eur darbo užmokestį, 2017 metais – vidutiniškai 1771,99 Eur pajamų iš darbo santykių (t. II, b.l. 184-190; t. III, b.l. 71-72). Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovo darbovietės pažymoje nurodoma, jog jo darbo užmokestį sudaro bazinis darbo užmokestis (mėnesinė alga) ir kintamoji darbo užmokesčio dalis (t. III, b.l. 70), kas sudaro pagrindą manyti, jog abi šios sudėtinės darbo užmokesčio dalys yra pastovios, t.y. gaunamos kiekvieną mėnesį, ką patvirtina darbo užmokesčio lentelė už 2016-2018 metus, iš kurios matyti, kad per daugiau nei du metus nebuvo nei vieno mėnesio kai kintamoji darbo užmokesčio dalis nebuvo išmokama. Jokių savo nurodytų aplinkybių, kad papildomas išmokas gavo dirbdamas viršvalandžius už kitus laikinai tėvystės atostogose esančius darbuotojus ir ateityje tokių išmokų nebegaus, atsakovas nepateikė. Byloje kilo ginčas dėl atsakovo galimybės gauti papildomų pajamų, būnant (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos pirmininku (t. II, b.l. 93). Atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino nesiekiantis gauti pajamų iš šios veiklos. Tačiau bylos duomenimis atsakovas vykdo individualią veiklą (t. II, b.l. 36-40), iš kurios gauna pajamų (t. II, b.l. 179-183). Nors nurodo, kad individualios veiklos nebevykdo, tokių aplinkybių įrodymų į bylą nepateikia. Vis dėl to teismas vertina tai, kad atsakovas turi galimybę gauti papildomų pajamų iš individualios veiklos. Iš pateiktų duomenų, paties atsakovo paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas taip pat gauna išmokas už deklaruotus žemės ūkio naudmenų plotus (t. II, b.l. 112). Nors teismo posėdžio metu nurodė, kad visas gaunamas išmokas skiria žemės sklypo priežiūrai, šių aplinkybių įrodymų į bylą nepateikė.

VĮ Regitra duomenimis atsakovo vardu registruotas automobilis (duomenys neskelbtini), motociklas (duomenys neskelbtini), automobilis (duomenys neskelbtini) (t. III, b.l. 46-55). VĮ Registrų centras duomenimis atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ sodo pastato ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), kuriame jis gyvena, taip pat žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (t. III, b.l. 24, 29-30, 27-28, 31-32). Pažymėtina, kad žemės sklypas ir sodo pastatas įsigyti už 63 000 Eur, taigi atsakovui priklausanti ½ dalis įsigyta už 31 500 Eur (t. II, b.l. 49-64), prieš tai pardavus atsakovui priklausantį butą už 77 000 Eur (t. I, b.l. 53-55), iš kurių 40 376,10 Eur pervesti banko kredito grąžinimui, o likę 36 623,90 Eur - atsakovui (t. II, b.l. 37-48). Tokiu būdu atsakovui turėjo pakakti lėšų naujam būstui įsigyti, neaiškus kredito sodo namui ir žemės sklypui įsigyti poreikis.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas daro išvadą, kad atsakovas gauna pakankamai didelį darbo užmokestį, gauna pajamų iš turimo žemės sklypo, turi galimybę gauti papildomų pajamų, turi nekilnojamojo ir kilnojamojo turto. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad atsakovo turtinė padėtis yra pakankamai gera, jis turi galimybę prisidėti prie savo pilnametės dukters, pažangiai besimokančios gimnazijoje ir siekiančios įgyti vidurinį išsilavinimą, poreikių tenkinimo. Atsakovo nurodytos aplinkybės apie tai, kad jis moka vartojimo kredito, gauto nekilnojamojo turto remontui, automobilio pirkimui ir būsto kreditų įmokas (t. II, b.l. 27-36, 160) negali būti pagrindu atleisti atsakovą nuo pareigos mokėti išlaikymą dukrai, kadangi darytina išvada, jog imdamas šias paskolas atsakovas gerino savo buitį, o jo galimybės mokėti kredito įmokas buvo įvertintos dar tuomet kai ieškovė buvo nepilnametė ir jis turėjo pareigą teikti tiek jai, tiek nepilnametės dukrai G. išlaikymą. Pažymėtina, kad su būsto poreikiais susiję kreditai imti kartu su bendrasavininke, į ką atsižvelgtina ir sprendžiant dėl jo prievolių dydžio. Padidėsiančias išlaidas transportui, pirkdamas būstą, esantį užmiestyje, išlaidas namo išlaikymui (t. II, b.l. 18-26) atsakovas taip pat turėjo įvertinti iš anksto. Atsakovas nurodo dėl amžiaus patiriantis išlaidų sveikatos priežiūrai, tačiau atitinkamų įrodymų nepateikė. Atsakovas yra darbingo amžiaus, duomenų apie jo nedarbingumą ir, atitinkamai, negalėjimą tinkamai prisidėti prie dukters poreikių tenkinimo, byloje nėra. Atsakovas nurodo, kad kiekvieną mėnesį skiria 200 Eur maistui, tačiau atsižvelgtina į tai, kad ieškovė taip pat turi šį poreikį, tačiau neturi galimybės be atsakovo pagalbos užtikrinti jo tenkinimo.

Atsakovas savo nesutikimą su ieškinio reikalavimais grindė ir tuo, kad ieškovė su juo nebendrauja, demonstruoja jo atžvilgiu nepagarbą. Ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad nebendrauja su atsakovu, nurodė, kad jų ryšys sutriko dėl paties atsakovo kaltės, teikė į bylą ekspertizės išvadas šiais aplinkybei pagrįsti. Teismas šių įrodymų, nevertina, atsakovo argumentą atmeta. Įstatyme numatyta pareiga teikti išlaikymą vaikui nėra siejama su teise bendrauti su vaiku ar kitomis atsakovo nurodytomis susijusiomis aplinkybėmis, todėl jos vertinamos kaip neturinčios reikšmės nagrinėjant bylą dėl išlaikymo priteisimo. Tas pasakytina apie kitus įrodymus, susijusius su ankstesniais laikotarpiai buvusiais šalių santykiais, dalyvaujančių byloje asmenų turtine padėtimi, ieškovės poreikiais, atsakovo galimybėmis teikti išlaikymą ir pan.

Vertinant trečiojo asmens D. Č. turtinę padėtį nustatyta, kad jos darbo užmokestis siekia 1579 Eur neatskaičius mokesčių (t. III, b.l. 56-57), 1200,04 Eur per mėnesį atskaičius mokesčius (t. I, b.l. 68). Ji turi nekilnojamojo turto - 3/4 buto, esančio (duomenys neskelbtini) (t. III, b.l. 25, 33-34), kuriame su dukromis gyvena. Iš VĮ Regitra duomenų matyti, kad trečiojo asmens D. Č. vardu registruota viena transporto priemonė (t. III, b.l. 58-62). Jos vardu registruotų juridinių asmenų akcijų, juridinių asmenų registro duomenimis, nėra (t. III, e. b. l. 44).

Teismo vertinimu, atsakovo ir trečiojo asmens D. Č. turtinė padėtis yra panaši. Jie abu gauna ar turi galimybę gauti panašaus dydžio pajamas, atsakovas turi 1/2 nekilnojamojo turto – būsto, kuriame gyvena, ir žemės sklypą, tačiau turi prievolių kreditoriams, trečiasis asmuo turi ¾ būsto, kuriame gyvena. Atsakovo vardu registruotos trys transporto priemonės, trečiojo asmens vardu – viena transporto priemonė. Daroma išvada, kad prie pilnamete tapusios, tačiau vidurinio išsilavinimo siekiančios dukters poreikių tenkinimo atsakovas ir trečiasis asmuo turi prisidėti lygiomis dalimis. Atsižvelgiant į nustatytą atsakovo turtinę padėtį, jis turi galimybę teikti ieškovės prašomą išlaikymą. Tokio dydžio išlaikymo priteisimas iš esmės nepablogintų atsakovo turtinės padėties, nepadarytų jam esminės žalos, o teismo sprendimą dėl priteistos paramos būtų įmanoma įvykdyti.

CK 3.192¹ straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir nustatydamas išlaikymo dydį, atsižvelgia į vaiko ir jo tėvų šeiminę ir turtinę padėtį, taip pat kitas svarbias aplinkybes. Šio straipsnio 4 dalis nustato, kad vaikų, sulaukusių pilnametystės, išlaikymo tvarkai mutatis mutandis taikomi CK 3.192, 3.193, 3.194, 3.196, 3.197, 3.198, 3.199, 3.200, 3.201, 3.208 straipsniai. Kaip nustatyta CK 3.192 straipsnio 2 dalyje, išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Išlaikymui priteistiną sumą teismas nustato įvertinęs konkretaus vaiko poreikius, tėvų turtines galimybes, tačiau ši teismo pareiga negali būti tapatinama su pareiga teismo procesiniame sprendime detaliai įvardyti, kokia pinigų suma turi būti skiriama kiekvieno poreikio tenkinimui (pvz. maistui) ir kokia proporcija ji dalijama tarp vaiko tėvų. Toks įvardijimas daugeliu atvejų yra neprasmingas, nes kai kurios išlaidos (išlaidos vaistams, drabužiams, avalynei, būsto užtikrinimui) negali būti vienodos kiekvieną mėnesį. Vertindamas prašomas priteisti sumas vaikų išlaikymui teismas tai daro atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (2017-11-28 Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėj byloje Nr. e2A-1587-619/2017), remdamasis į bylą pateiktais įrodymais, šalių paaiškinimais, visuotinai žinomomis prekių ir paslaugų kainomis, atsižvelgdamas į tai ar nurodyti poreikiai yra realūs ar nurodytos protingumo kriterijus atitinkančios jiems tenkinti skirtinos sumos.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 200 Eur per mėnesį, ieškinyje pateikė savo kas mėnesį patiriamų išlaidų paskaičiavimo lentelę. Į byla pateikti įrodymai pagrindžiantys būsto išlaikymo poreikius (t. I, b.l. 56-67), iš kurių matyti, kad žiemos sezonu už būstą mokama iki 150 Eur per mėnesį, t.y. ieškovei tenkanti dalis sudaro iki 50 Eur per mėnesį. Pažymėtina, kad kitų ieškovės nurodytų poreikių dydžio atsakovas iš esmės neginčijo. Į bylą pateikti vaistų, kanceliarinių prekių, laisvalaikio poreikių įrodymai (t. III, e. b. l. 74-79). Pažymėtina, kad ieškovės nurodyti kasdieniai poreikiai yra realūs ir protingo dydžio. Tačiau ieškovė nepateikė įrodymų apie korepetitoriaus poreikį ir jo tenkinimui patiriamas išlaidas. Teismas daro išvadą, kad kasdieniai ieškovės poreikiai gali sudaryti iki 375 Eur per mėnesį. Ieškovė nurodė protingumo kriterijus atitinkančias išlaidas aprangai, avalynei, atostogoms, kelionėms. Prie mokymosi išlaidų pakartotinai priskyrė neįrodytą korepetitoriaus poreikį, todėl ieškovės nurodyta suma mažintina iki 10 Eur per mėnesį. Ieškovė taip pat nurodė, kad patiria išlaidų plaukimo treniruotėms, varžyboms, stovykloms, tačiau tokių įrodymų nepateikė.

Atsakovė teikė į bylą įrodymus apie specialiuosius poreikius, susijusius būtinybe įsigyti aprangą treniruotėms, varžyboms (t. I, b.l. 33; t. III, b.l. 81-85, 100-101, 103, 105-108). Atsakovas prašė šiais duomenimis nesivadovauti, kadangi pateikti įrodymai nėra tinkamai išversti, jis dėl dokumentų klastojimo kreipėsi į ikiteisminio tyrimo institucijas (t. III, b.l. 111-116). Į bylą nėra pateikta duomenų apie tai ar ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas. Be to, Lietuvos A. T. savo praktikoje yra pasisakęs dėl baudžiamojoje byloje nustatytų aplinkybių reikšmės bei vertinimo nagrinėjant civilinę bylą ir pažymėjęs, kad prejudicinę galią turi visų rūšių teismo nuosprendžiais (apkaltinamuoju, išteisinamuoju, taip pat nuosprendžiu, kuriuo baudžiamoji byla nutraukiama) nustatyti nusikalstamų veiksmų padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009). Vien atsakovo pareiškimas apie tai, kad vertimai atlikti netinkamai negali būti laikomas tokios aplinkybės įrodymu ir būti pagrindu jais nesivadovauti. Teismas, atsižvelgdamas į pateiktus įrodymus daro išvadą, kad ieškovė patiria poreikių lentelėje nurodytas išlaidas įsigyjant plaukimo aprangą, kurią, be abejonės, taip intensyviai sportuojant, reikia dažnai keisti.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas daro išvadą, kad ieškovės nurodytoms išlaidoms aprangai, avalynei, mokyklai, specialiems poreikiams, reikalinga skirti 75 Eur per mėnesį.

Ieškovė prie poreikių taip pat nurodo išlaidas mokyklos baigimui, tačiau pažymėtina, kad sprendimo priėmimo dieną jos dar nebuvo patirtos (tokių įrodymų nepateikta), todėl negali būti priteisiamos. Lietuvos Aukščiausiasis teismas savo praktikoje yra nurodęs, jog išlaikymas vaikui priteisiamas tokio dydžio, koks jis reikalingas jo priteisimo metu. Ateityje atsirasiančios hipotetinės išlaidos negali būti priteisiamos jei priimant teismo sprendimą nėra aiškus jų poreikis ir dydis. Todėl teismas neskaičiuoja atsakovės nurodytų lėšų, kurių galimai reikės baigiant mokyklą.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovės būtinų poreikių tenkinimui reikalinga apie 450 Eur per mėnesį suma. Kaip minėta, išlaikymą turi teikti abu tėvai, proporcingai savo turtinei padėčiai. Nustačius, kad abu tėvai turi teikti išlaikymą ieškovei lygomis dalimis, teismas sprendžia, kad ieškinio reikalavimas dėl 200 Eur per mėnesį išlaikymo priteisimo iki ieškovė baigs mokslus gimnazijoje, bet ne ilgiau nei iki 24 metų, kaip numato 3.192¹ straipsnio 1 dalį, tenkintinas.

Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo turi būti nukreiptas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo.

Ieškovė prašo priteisti išlaikymą nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2017 m. lapkričio 15 d.), taip pat prašo priteisti 190 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2017-10-01 iki ieškinio pateikimo teismui dienos.

CK 3.200 straipsnis, apibrėžiantis išlaikymo priteisimo momentą, numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Iki ieškinio padavimo teismui dienos teiktinas išlaikymas priteisiamas kaip išlaikymo įsiskolinimas.

Teismas turi teisę priteisti išlaikymą nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Ieškovės teisė reikalauti priteisti išlaikymą pagal CK 3.192¹ straipsnio 1 dalį atsirado nuo 2017 m. rugsėjo 11 d., kai, besimokydama gimnazijoje ir siekdama vidurinio išsilavinimo, ieškovė sulaukė pilnametystės. Nuo šios dienos iki ieškinio teismui pateikimo dienos parėjus daugiau nei mėnesiui, teismui nusprendus priteisti iš atsakovo pilnametei dukrai išlaikymą, mokamą po 200 Eur per mėnesį, ieškovės reikalavimas tenkinamas ir jos naudai iš atsakovo priteisiamas ieškinyje prašomas 190 Eur išlaikymo įsiskolinimas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Patenkinus ieškinį ieškovės naudai priteisiamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pateikė įrodymus apie trečiojo asmens D. Č. sumokėtas 544,50 Eur išlaidas apmokant už teiktą teisinę pagalbą rengiant ieškinį (t. I, e. b. l. 69, 70) ir 30,25 Eur už įrodymų vertimus (t. III, b.l. 102, 104). Iš pateiktų įrodymų matyti, kad mokėjimo pavedimas atliktas būtent už nagrinėjamo ieškinio parengimą, kadangi pavedime nurodyta teisinių paslaugų teikimo sutartis, kurią ieškovė sudarė su advokatės kontora dėl išlaikymo ieškovei priteisimo iš tėvo. Akivaizdu, kad už ieškovę pavedimą atliko jos pusėje dalyvavęs trečiasis asmuo D. Č.. Ji taip pat apmokėjo už į bylą pateiktų įrodymų vertimus. Esant nustatytoms aplinkybėms, iš atsakovo ieškovės naudai priteisiamos 574,75 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 83 str. 1 d. 2 p.). Remiantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, numatančia, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, iš atsakovo priteistinas 54 Eur (200 x 12 x 3 proc. x 75 proc.) žyminis mokestis už reikalavimą priteisti išlaikymą periodinėmis išmokomis ir 4 Eur (190 x 3 proc. x 75 proc.) žyminis mokestis už reikalavimą priteisti išlaikymo įsiskolinimą, iš viso 58 Eur žyminis mokestis (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Byloje susidarė 4,41 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, kurios taip pat priteisiamos iš atsakovo. Iš viso į valstybės biudžetą iš atsakovo priteisiama 62,41 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo L. J., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą ieškovei N. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) mokamą periodinėmis išmokomis po 200 Eur (du šimtus eurų) nuo ieškinio padavimo 2017 m. lapkričio 15 d. iki ieškovė mokysis pagal vidurinio ugdymo programą, išlaikymo sumas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimą išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo dalyje nukreipti vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo L. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 190 Eur (vieno šimto devyniasdešimties eurų) dydžio išlaikymo įsiskolinimą ieškovės N. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš atsakovo L. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės N. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 574,75 Eur (penkių šimtų septyniasdešimt keturių eurų 75 euro centų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo L. J., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 62,41 Eur (šešiasdešimt dviejų eurų 41 euro cento) bylinėjimosi išlaidas. Ši sumą turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ramunė Makelienė