Kauno apygardos teismo nutartis

2013-01-24 · Civilinė byla Nr. 2S-213-324/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2013-01-24Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-12-18Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-01-24
Bylos Nr.
2S-213-324/2013
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-14340-2012-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Gudynienė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Dalista“
Trečiasis asmuo
uždarajai akcinei bendrovei „Apšildymo ir ventiliacijos automatizavimo centras“
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-213-324/2013Teisminio proceso Nr. 2-05-3-14340-2012-7Procesinio sprendimo kategorijos: 110.1; 122.4 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. sausio 24 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Dalista“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2012 m. spalio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-18601-285/2012 pagal bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Santechnikos centras“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Dalista“, trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Apšildymo ir ventiliacijos automatizavimo centras“ dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 86 815,55 Lt skolai grąžinti, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškinio reikalavimams užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovei priklausančio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, o jo nesant – piniginių lėšų, esančių banko įstaigose ar pas trečiuosius asmenis, areštą 86 815,55 Lt sumai. Prašymą grindė tuo, kad ieškinio suma yra didelė, sužinojusi apie ieškinį, atsakovė gali imtis priemonių turtui nuslėpti, todėl, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Tenkindamas ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, Kauno apylinkės teismas 2012 m. spalio 29 d. nutartimi areštavo atsakovei priklausančius kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas, esančias bankuose ir kitose kredito įstaigose ar pas trečiuosius asmenis, už bendrą 86 815,55 Lt sumą. Nurodė, kad piniginių lėšų areštas taikomas esant nepakankamai kito atsakovės turto, areštavus atsakovės pinigines lėšas, atsakovei leidžiama mokėti darbo užmokestį, vykdyti privalomuosius mokėjimus valstybės ir savivaldybės biudžetui bei fondams, atsiskaityti su ieškove. Sprendė, kad reikalavimo suma yra didelė ir tai padidina teismo sprendimo neįvykdymo riziką.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu atsakovė nurodo, jog nutartis neteisėta ir nepagrįsta.

Netinkamai vertintas preliminarus ieškinio pagrįstumas. Statybos subrangos sutartyje Nr. 10-06/B-S šalys sulygo, kad bendra darbų kaina su PVM yra 568 700 Lt (sutarties 2.5. p.). Ieškovė pripažįsta, kad atsakovė jai yra sumokėjusi 502 225,4 Lt. Dėl to reikalaujama priteisti suma negali viršyti 66 474,6 Lt. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad tarp šalių buvo sudarytas raštiškas susitarimas dėl išlaidų, viršijančių darbų kainą (sutarties 2.6. p.). Reikalaujamai priteisti 23 408 Lt sumai pagrįsti ieškovė pateikė 2012 m. birželio 13 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. Sc 0000071, tačiau nepateikė įrodymų, kad ji parengta vadovaujantis sutarties sąlygomis pagal pasirašytus ir patvirtintus atliktų darbų aktus ir atliktų darbų pažymas. Dėl to nepagrįstai spręsta, kad yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl tų reikalavimų (23 408 Lt), kurie pagrįsti prieštaringu įrodymu – 2012 m. birželio 13 d. PVM sąskaita faktūra Nr. Sc 0000071.

Atsakovė nebuvo informuota apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą. Teismo nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių neskundžiamos kasacine tvarka (CPK 151 str. 2 d.), todėl nesuteikus galimybės atsiliepti į ieškovės reikalavimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, susiaurinta atsakovės teisė būti išklausytai.

Neatsižvelgta, kad statybos subrangos sutartyje Nr. 10-06/B-S galutinis darbų užbaigimo terminas yra nustatytas 2010 m. spalio 21 d. (sutarties 6.7. p.), tačiau, klaidindama teismą, ieškovė nurodo, jog darbai buvo tęsiami iki bankroto bylos jai iškėlimo (2012 m. birželio 14 d.). Ieškovės pateiktas priedas, kuriame nurodytos piniginės operacijos tarp šalių, visi kiti finansiniai dokumentai rodo, kad sutarties pagrindu tarp šalių buvo bendradarbiaujama iki 2011 m. vasario 11 d.

Atsiliepimas

Atsakovei nesuteikta galimybė paaiškinti, kad piniginių lėšų sumokėjimą ieškovei sulaikė vadovaudamasi sutarties 3.4. punktu, nes ieškovė, pažeisdama sutartį, nevykdė sutarties 3.9.6. punkte numatyto įsipareigojimo – nepateikė garantinio laikotarpio laidavimo rašto. Teisę sulaikyti 10 procentų bendros sąskaitos sumos atsakovei suteikė sutartis. Sulaikytas lėšas atsakovė naudojo ieškovės atliktų darbų trūkumams šalinti. Pagal sutartyje nustatytą tvarką atsakovė informuodavo ieškovę apie defektus, reikalaudavo juos pašalinti, tačiau ieškovė nebendradarbiavo su atsakove, nešalino defektų, ignoravo siunčiamą korespondenciją. Pagal 2012 m. vasario 1 d. skolų suderinimo aktą atsakovės skola ieškovei yra 4 108,34 Lt.

Nevertinta, kad ieškovė nepagrindė savo deklaratyvaus teiginio, jog atsakovė slėps savo turtą, o teismas vadovavosi vien tik didele ieškinio suma, kuri, preliminariai įvertinus įrodymus, skiriasi nuo arešto sumos.

Neatsižvelgta, kad pritaikytas turto areštas daro žalą atsakovės verslo reputacijai, nepagrįstai riboja jos teisę disponuoti savo nuosavybe.

Nemotyvuotai konstatuota, kad atsakovei prašoma priteisti suma yra didelė. 2012 m. trijų ketvirčių balansas rodo, kad atsakovė turi turto už 1 711 520 Lt, mokėtinos sumos ir finansiniai įsipareigojimai siekia 686 838 Lt. 2012 m. balandžio 9 d. pelno (nuostolių) ataskaita rodo, kad 2010 metais įmonė turėjo 29 917 Lt grynojo pelno, 2011 metais – 326 782 Lt. Atsakovės bendrasis likvidumo koeficientas yra aukštas, tai įrodo, kad ji pajėgi vykdyti trumpalaikius įsipareigojimus. Atsakovei nėra pritaikyta kitų turto areštų, ji neturi finansinių problemų.

Prašo panaikinti nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.

Atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Iš šios teisinės nuostatos darytina išvada, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtis yra užtikrinti būsimo galimai ieškovui palankaus procesinio teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentu dėl netinkamo preliminaraus ieškinio pagrįstumo vertinimo. Ieškovės reikalavimas atsakovei grindžiamas įsiskolinimu pagal 2010 m. birželio 21 d. statybos subrangos sutartį Nr. 10-06/B-S, jos pagrindu išrašytas PVM sąskaitas faktūras Nr. Sc 0000031 ir Sc 0000071. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo manyti, kad ieškinys yra nepagrįstas ir, preliminariai vertinant, negalėtų būti patenkintas.

Pagal CPK 147 straipsnio, reglamentuojančio prašymų, susijusių su laikinosiomis apsaugomis priemonėmis, nagrinėjimą, 1 dalies nuostatas teismas neturi pareigos pranešti šalims apie tokio prašymo nagrinėjimą. Teismas pats sprendžia apie pranešimo būtinumą, todėl nepranešimas nelemia nutarties nagrinėtu klausimu neteisėtumo. Nagrinėjamu atveju ieškovės su ieškiniu pareikštą prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo nepranešęs atsakovei. Dėl nepranešimo atsakovės teisė būti išklausytai nebuvo pažeista, nes tokią teisę ji įgyvendino paduodama atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.

Pirmosios instancijos teismas būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones motyvavo didele reikalaujama priteisti suma. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, jog pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones preziumuojamas tada, kai vyksta ginčas dėl didelės pinigų sumos, nes ieškinio sumos dydis objektyviai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-906/2008, 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-447/2009, 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-905/2009, kt.). Ši prezumpcija nėra absoliuti. Ją taikydamas teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes ir nuspręsti, ar, atsižvelgus į konkretaus atsakovo finansines galimybes, galima daryti išvadą, kad jam ieškinio reikalavimo suma yra didelė ir tai gali sukelti sunkumus įvykdyti teismo sprendimą ieškinio patenkinimo atveju. Byloje esant įrodymų, jog ieškinio suma, lyginant su atsakovo nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, gaunamu pelnu bei apyvarta, jam nėra didelė, laikytina, kad objektyvios grėsmės dėl didelės ieškinio sumos būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas yra paneigtas ir teismas neturi pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Atsakovė kartu su atskiruoju skundu pateikė duomenis, kurie, jos manymu, patvirtina, kad prašoma priteisti suma jai nėra didelė.

Iš atsakovės įmonės balanso matyti, kad 2012 m. rugsėjo 30 d. jo turimo turto vertė buvo 1 7115 20 Lt (ilgalaikio turto – 74 750 Lt, trumpalaikio turto – 1 636 770 Lt), per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 686 838 Lt. Daugiau kaip pusę trumpalaikio turto sudaro per vienerius metus gautinos sumos (870 516 Lt). Nesant duomenų apie galimybę atgauti šias sumas, negalima daryti išvados, kad šis turtas yra realus. Atsakovė nepateikė pinigų srautų ataskaitos, aiškinamojo rašto, kuris atspindi įmonės strategijas, perspektyvas bei realias finansines galimybes, išsamių duomenų apie skolas, skolų grąžinimo terminus, turimo turto sudėtį, konkrečius šiam turtui nustatytus apsunkinimus, turimas lėšas, kitų duomenų apie savo turtinę padėtį, kurie eliminuotų abejones dėl atsakovės galimybės įvykdyti teismo sprendimą. Darytina išvada, kad atsakovės pateikti dokumentai jos argumentų dėl geros turtinės padėties neįrodo (CPK 178 str.). Atsakovei nepateikus įrodymų, pagrindžiančių, jog prašoma priteisti suma jai nėra didelė, teismas sprendžia, kad apeliantė nepaneigė objektyvios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo, todėl pirmosios instancijos teismas 2012 m. spalio 29 d. nutartimi pagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones jos atžvilgiu.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju sukelia nepatogumus proceso šaliai, tačiau tai savaime nereiškia šio asmens subjektinių teisių pažeidimo. Pirmosios instancijos teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovei priklausančio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, o jo nesant – piniginių lėšų, esančių bankuose ir kitose kredito įstaigose ar pas trečiuosius asmenis, areštas 86 815,55 Lt sumai – proporcingos siekiamiems tikslams ir užtikrina asmens, prašančio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, bei asmens, kuriam taikomos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtų interesų pusiausvyrą. Dėl to nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais dėl nepagrįstai ribojamų atsakovės teisių disponuoti nuosavybe, jai daromos žalos. Be to, ši nutartis neužkerta galimybės atsakovei, esant įstatyme nustatytam pagrindui, reikšti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ar galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, taip pat prašyti teismo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu iš esmės pasikeistų aplinkybės ir išnyktų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas (CPK 146, 148, 149 str.).

Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl atskirojo skundo motyvų, susijusių su pareikšto ieškinio pagrįstumu. Argumentai, aktualūs nagrinėjant bylą iš esmės, nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą – šios priemonės taikomos, nevertinant ieškinio reikalavimą ir atsikirtimus į jį grindžiančių įrodymų.

Vadovaujantis išdėstytais motyvais, apeliacine tvarka peržiūrima nutartis nekeistina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2012 m. spalio 29 d. nutartį.

Teisėja Virginija Gudynienė