Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2024-03-27 · Administracinė byla Nr. eI2-6725-872/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-03-27
Bylos Nr.
eI2-6725-872/2024
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00235-2024-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Agnė Stankevičienė, Saulius Jakaitis, Fausta Vitkienė
Pareiškėjas
S. K. S.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo
Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-6725-872/2024Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00235-2024-2Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. kovo 27 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sauliaus Jakaičio, Agnės Stankevičienės ir Faustos Vitkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. K. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas S. K. S. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti 2024 m. vasario 2 d. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sprendimas), kuriuo jam panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Nurodo, kad jis 2022-12-05 Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi. Taigi Migracijos departamentas, išnagrinėjęs jo prašymą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Įstatymas, ĮUTP) 40 straipsnio 1 dalies 4(1) punktu bei 44(1) straipsnio 1 dalimi, priėmė sprendimą išduoti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvoje Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2024-02-06.

Paaiškina, kad 2024-01-10 jis Migracijos departamentui pateikė prašymą įforminti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje pagal Įstatymo 40 str. 2 d. (leidimas laikinai gyventi yra prarastas). Taigi 2024 m. vasario 2 d. Migracijos departamentas, vadovaudamasis ĮUTP 50 str. 1 d. 2 p., 35 str. 1 d. 2 ir 5 p., 50 str. 1 d. 6 p., 50 str. 1 d. 18 p., priėmė ginčijamą Sprendimą. Taigi Sprendime yra nurodyta, kad buvo patikrinti duomenys VSDFV informacinėje sistemoje ir paaiškėjo, kad jis nebuvo įsidarbinęs uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „Orstata“, o nepateikęs Migracijos departamentui prašymo leisti pakeisti darbdavį, pradėjo dirbti UAB „Interlogistika“, o vėliau Danske bankas a/s Lietuvos filiale. Kadangi jis dirbti UAB „Orstata“ nepradėjo, negauna 2268,45 Eur atlyginimo, darbo sutartis nesudaryta, neturi jokių reguliarių pajamų, yra pagrindu konstatuoti, kad jis neturi pakankamai reguliarių pajamų Lietuvos Respublikoje.

Aiškina, kad leidimai laikinai gyventi Lietuvoje jam buvo išduoti ir galiojo nuo 2019 m. rugpjūčio 21 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d., nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d., nuo 2021 m. rugsėjo 14 d. iki 2022 m. lapkričio 7 d. ir nuo 2023 m. vasario 6 d. iki 2024 m. vasario 6 d. Leidimai laikinai gyventi Lietuvoje jam buvo išduodami ir galiojo ne paprasto darbo pagrindu, o aukštos profesinės kvalifikacijos pagrindu. Leidimas laikinai gyventi Lietuvoje aukštos profesinės kvalifikacijos pagrindu (Europos Sąjungos Mėlynoji kortelė) buvo gautas dar 2021 m. rugsėjo 14 d. 2023 m. vasario mėn. buvo išduotas dar vienas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje aukštos profesinės kvalifikacijos pagrindu. Akcentuoja, kad turėdamas leidimą laikinai gyventi Lietuvoje aukštos profesinės kvalifikacijos pagrindu (40 str. 1 d. 4(1) p.), jis turi teisę tiek darbo paieškoms, tiek teisę keisti darbdavį (44(1) str. 1 d.), ko neturi kiti užsieniečiai, turintys leidimus laikinai gyventi paprasto darbo pagrindu.

Akcentuoja, kad ĮUTP 44(1) str. 1 d. 5 punkte nustatyta, kad aukštos profesinės kvalifikacijos specialistas gali netekti darbo ir 6 mėnesius nedirbti, tačiau leidimo laikinai gyventi Lietuvoje (Europos Sąjungos Mėlynosios kortelės) neprarasti. Tai ypatumas, kuris taikomas būtent aukštos profesinės kvalifikacijos specialistams, turintiems leidimus laikinai gyventi specifiniu ĮUTP 40 str. 1 d. 4(1) p. pagrindu.

Pažymi, kad jam panaikinus leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, susidaro nelegalios migracijos grėsmė, nes Kauno apskr. vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 1–jame skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame jis įtariamas nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 198 straipsnio 1 dalyje ir 1981 straipsnio 1 dalyje, padarymu. 2023 m. balandžio 17 d. Ikiteisminio tyrimo pareigūnės nutarimu jo atžvilgiu paskirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas. Įgyvendinant šią kardomąją priemonę iš jo paimtas Indijos Respublikos piliečio pasas Nr. (duomenys neskelbtini) ir leidimas gyventi Lietuvoje Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi jis negali įsidarbinti Lietuvoje, nes darbdaviai prašo pateikti pasą, leidimo laikinai gyventi Lietuvoje kortelę. Dėl susidariusių aplinkybių Pareiškėjas šiuo metu nedirba.

Paaiškina, kad jis 2024 m. vasario 2 d. nuvyko į Migracijos departamento Kauno skyrių, prašydamas nuo 2024 m. vasario 7 d. išduoti nacionalinę D vizą, nes jis „dėl objektyvių priežasčių negali išvykti iš Lietuvos“. Kartu su Pareiškėju į Migracijos įstaigą buvo nuvykusi Policijos departamento vyr. tyrėja I. M., kuri su savimi turėjo jo pasą. Migracijos departamento Kauno skyriaus specialistas atsisakė priimti jo dokumentus nacionalinei vizai D, žodžiu paaiškindamas, kad jis turi prašyti vizos D ne dėl objektyvių priežasčių, o kitu pagrindu. Dėl šios priežasties jis per MIGRIS sistemą pateikė prašymą išduoti nacionalinę D vizą kitu pagrindu (force majeure); vizitas paskirtas 2024-02-06 dieną 8:30 val.

Taip pat paaiškina, kad jis 2024-02-02, norėdamas paklausti ar kitas jo prašymas dėl vizos D išdavimo kitu pagrindu užpildytas teisingai, dar kartą nuvyko į Migracijos skyrių Kaune pas tą patį specialistą, kuris atsisakė priimti dokumentus vizai D. Taigi specialistas pažadėjo paskambinti 2024-02-05 bei spręsti susidariusią situaciją, tačiau 2024-02-02 dienos vakare buvo priimtas Sprendimas. Teigia, kad akivaizdu, jog Migracijos departamentas vengia išduoti jam nacionalinę D vizą įvairiais pagrindais, dėl ko ir buvo priimtas Sprendimas. Taigi susidarys situacija, kad jis nuo 2024-02-07 dienos, neturėdamas nei leidimo laikinai gyventi Lietuvoje, nei nacionalinės D vizos, Lietuvos Respublikos teritorijoje bus nelegaliai ne dėl savo, bet dėl institucijų kaltės. Tai reiškia, kad jis negalės nei dirbti Lietuvoje, nei teisėtai būti kol vyksta ikiteisminis tyrimas. Be paso jis negali išvykti į savo kilmės valstybę, t. y. į (duomenys neskelbtini). Tokiais veiksmais pati Lietuvos valstybė stumia jį į nelegalią migraciją. Taigi, jis turi būti Lietuvoje, kol vyksta ikiteisminis tyrimas, dėl ko teikia dokumentus vizai D skirtingais įmanomais pagrindais, įsigijo sveikatos draudimą, turi sukaupęs lėšų savo banko sąskaitoje. Tuo tarpu, Migracijos departamentas naikina leidimą gyventi Lietuvoje, o dokumentų vizai D nepriima, aiškindamas, kad prašymai užpildyti netinkamai, o objektyvių priežasčių likti Lietuvoje nėra.

Pažymi, kad jis dar nepripažintas kaltu padaręs nusikaltimą Lietuvoje, jo atžvilgiu galioja nekaltumo prezumpcija, o Migracijos departamentas 2024-02-02 naikina leidimą laikinai gyventi Lietuvoje neteisėtais pagrindais, tikslu neleisti jam 2024-02-06 paduoti prašymą dėl nacionalinės vizos D išdavimo. Taigi, jis priverstas skubos tvarka teikti skundą teismui, kad Migracijos departamentas, 2024-02-06 atvykus į Migracijos įstaigą, jam nenustatytų neteisėto buvimo Lietuvoje ir priimtų dokumentus vizai D, kol formaliai galioja leidimas laikinai gyventi Lietuvoje iki 2024-02 06. Teigia, kad šiais veiksmais Migracijos departamentas akivaizdžiai piktnaudžiauja savo teisėmis ir pareigomis, nes nebuvo pagrindo 2024-02-02 naikinti jo turimą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, kuris ir taip galioja tik iki 2024-02-07, todėl akivaizdu, kad Sprendimas yra formalus, neteisėtas ir nepagrįstas.

Atsiliepimas

Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime nurodo, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo atmesti jį kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad 2022-12-05 pareiškėjas ketindamas dirbti UAB „Orstata“ (toliau – ir Bendrovė) mechanikos inžinieriumi (aukštos kvalifikacijos darbuotojas), Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 40 str. 1 d. 4(1) p. ir 44(1) str. 1 d. nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą). 2023-02-03 Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) išduoti leidimą laikinai gyventi vieniems metams. 2023-02-06 buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2024-02-06. 2024-01-10 pareiškėjas, pateikė Migracijos departamentui prašymą įforminti leidimą laikinai gyventi pagal Įstatymo 40 str. 2 d. (leidimas laikinai gyventi yra prarastas).

Pažymi, kad vykdant užsieniečių kontrolę, duomenys apie pareiškėją buvo patikrinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje. Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas 2023-02-06 gavęs leidimą laikinai gyventi, Bendrovėje įdarbintas nebuvo, jis nuo 2023-06-12 iki 2023-06-21 dirbo UAB „Interlogistika“ ir nuo 2023-09-04 iki 2023-11-30 Danske bankas a/s Lietuvos filialas.

Paaiškina, kad aplinkybė, jog pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, nereiškia, kad jis turėjo ir teisėtą pagrindą (teisėtą lūkestį) tikėtis, jog jam šis leidimas visą laiką ateityje turės būti pakeistas ar negalės būti panaikintas Įstatyme įtvirtintais pagrindais, jeigu užsienietis neatitinka Įstatymo reikalavimų.

Pažymi, kad pareiškėjas skunde netinkamai taiko ir aiškina Įstatymo reikalavimus ir normas, kuriomis yra reglamentuojamas darbdavio pakeitimas turint leidimą laikinai gyventi Įstatymo 40 str. 1 d. 4(1) p. ir 44(1) str. 1 d. nustatytu pagrindu (aukštos profesinės kvalifikacija) savo situacijos kontekste. Pažymi, kad leidimas laikinai gyventi Nr. 760053606 Įstatymo 40 str. 1 d. 4(1) p. ir 44(1) str. 1 d. nustatytu pagrindu pareiškėjui buvo išduotas 2021-09-13 ir galiojo nuo 2021-09-14 iki 2022-11-07. Tarpininkavimo rašte ir prašyme išduoti leidimą gyventi kaip pareiškėjo darbdavys buvo nurodyta UAB „Transportavimas Visur“, tačiau pareiškėjas minėtoje įmonėje neįsidarbino, o galiojančio leidimo laikinai gyventi laikotarpiu dirbo kitose bendrovėse neturėdamas Migracijos departamento sutikimo, kaip tai numatyta Įstatymo 44(1) str. 5 d. Šiuo konkrečiu atveju, pareiškėjas turėjo pareiga kreiptis į Migracijos departamentą su prašymu leisti pakeisti darbdavį, nes nuo išduoto leidimo laikinai gyventi nebuvo praėjęs Įstatyme numatytas laiko tarpas t. y. 1 metai. Todėl atsižvelgiant į tai, pareiškėjo asmeninis Įstatymo nuostatų interpretavimas neatitinka tikrovės ir yra atmestinas kaip nepagrįstas. Nors 2021-2024 m. galiojo skirtingos Įstatymo 44(1) straipsnio redakcijos, tačiau nei pagal vieną iš jų neteisėtas darbas (negavus Migracijos departamento leidimo keisti darbdavio) nesuteikė užsieniečiui papildomų teisių. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas nėra išdirbęs bent 1 metų (tuo labiau 2 metų) pas darbdavį, kuris jį kvietė. Tai reiškia, kad jis negalėjo įsidarbinti kitose įmonėse.

Kritiškai vertina pareiškėjo skundo teiginius, kad nebuvo jokio pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas neturi pakankamai lėšų pragyventi Lietuvoje. Pažymi, kad pareiškėjas kreipdamasis su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi, nurodė, kad jo pragyvenimo lėšos buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu bus darbo užmokestis, gaunamas iš UAB „Transportavimas Visur“, sudarantis 2268,45 Eur. Kadangi sutartis su pareiškėju nebuvo sudaryta, tai jis negavo darbo užmokesčio ir jokių kitų gaunamų reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje (prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nurodė, kad pragyvenimo lėšos – darbo užmokestis). Pareiškėjo trumpalaikis darbas Danske bankas a/s Lietuvos filiale ir UAB „Interlogistika“ nėra laikomas kaip reguliarios pajamos, nes pažymėtina, kad juose pareiškėjas dirbo vos kelis mėnesius. Pažymi, kad pakankamas pragyvenimo lėšų dydis Lietuvos Respublikoje yra 1 MMA.

Paaiškina, kad pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, o tai savo ruožtu liudija jo nesąžiningumą ir tai, kad pareiškėjas nesilaiko Įstatymo nuostatų ir reikalavimų. Taip pat paaiškina, kad skundo teiginiai dėl nelegalios migracijos grėsmės atmestini. Ta aplinkybė, kad pareiškėjas įtariamas nusikaltimo padarymu, nereiškia kad jam turi būti išduotas leidimas gyventi. Priešingai, tai liudija apie galimą užsieniečio grėsmę Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai. Jo teisinė padėtis šiuo metu ir turėtų būti sprendžiama vadovaujantis baudžiamųjų procesinių teisės aktų nuostatomis, o ne migracijos srities teisės aktų nuostatomis.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime nurodo, kad 2023 m. balandžio 17 d. ikiteisminio tyrimo pareigūnės nutarimu S. K. S. atžvilgiu paskirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas. Įgyvendinant šią kardomąją priemonę iš S. K. S. paimtas Indijos Respublikos piliečio pasas Nr. (duomenys neskelbtini) ir leidimas gyventi Lietuvoje Nr. (duomenys neskelbtini).

Patvirtina, kad Kauno apskr. VPK šiuo metu atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjo S. K. S. atžvilgiu. Siekiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – ir BPK) 2 straipsnyje nustatytų tikslų ir užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms, S. K. S. paskirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas (BPK 134 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Migracijos departamento 2024 m. vasario 2 d. Sprendimo, kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas yra Indijos pilietis.

Nustatyta, kad pareiškėjui anksčiau buvo išduoti leidimai laikinai gyventi Lietuvoje, galioję nuo 2019-08-21 iki 2020-09-30, 2020-10-01 iki 2021-09-30, 2021-09-14 iki 2022-11-07 ir nuo 2023-02-06 iki 2024-02-06. Lietuvos Respublikoje pareiškėjas buvo įdarbintas nuo 2020-10-01. Migracijos departamentas nenustatė, kad pareiškėjas turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra.

2022-12-05 S. K. S., ketindamas dirbti Bendrovėje mechanikos inžinieriumi (aukštos kvalifikacijos darbuotojas), Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi ĮUTP 40 str. 1 d. 41 p. ir 441 str. 1 d. nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą). Taigi 2023-02-03 Migracijos departamentas, vadovaudamasis ĮUTP 40 str. 1 d. 41 p. ir 441 str. 1 d., priėmė sprendimą Nr. 23S12373 išduoti leidimą laikinai gyventi vieniems metams. 2023-02-06 buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2024-02-06.

2024-01-10 S. K. S., pateikė Migracijos departamentui prašymą įforminti leidimą laikinai gyventi pagal ĮUTP 40 str. 2 d. (leidimas laikinai gyventi yra prarastas).

Migracijos departamento teigimu, pareiškėjas S. K. S., 2023-02-06 gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, Bendrovėje įdarbintas nebuvo, jis nuo 2023-06-12 iki 2023-06-21 dirbo kitoje bendrovėje ir nuo 2023-09-04 iki 2023-11-30 dar kitoje bendrovėje.

Migracijos departamento teigimu, pareiškėjas, kreipdamasis su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi, nurodė, kad jo pragyvenimo lėšos buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu bus darbo užmokestis, gaunamas iš Bendrovės, sudarantis 2268,45 Eur. Tačiau darbo sutartis nesudaryta, užsienietis Bendrovėje nedirba ir negauna darbo užmokesčio ir jokių kitokių gaunamų reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje (prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nurodė, kad pragyvenimo lėšos – darbo užmokestis).

Migracijos departamentas vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 5 punktu, 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 18 punktu, 2024 m. vasario 2 d. priėmė Sprendimą panaikinti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Taip pat nustatyta, kad Kauno apskr. VPK šiuo metu atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjo S. K. S. atžvilgiu.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, kreipėsi į teismą.

Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad viena iš leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygų – užsienietis turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.

Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005-10-12 įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – Tvarkos aprašas), 8.3 papunktis nustato, kad užsieniečio turimas pragyvenimo lėšų dydis vertinamas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytą pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydį, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi. Užsieniečio turimų pragyvenimo lėšų turi pakakti visam prašomo leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui, o jeigu leidimas išduodamas ar keičiamas ilgesniam nei vieneri metai terminui – bent vieneriems metams.

Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007-01-29 įsakymo Nr. A1-22 „Dėl pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydžio, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje, užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, nustatymo“ 1.3 papunktį, pragyvenimo lėšų dydis, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi – 1 MMA.

ĮUTP 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, jog leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra ĮUTP 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai.

ĮUTP 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad užsieniečiui atsisakoma išduoti leidimą laikinai gyventi, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės, o pagal ĮUTP 35 straipsnio 1 dalies 5 punktą – jeigu neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.

ĮUTP 50 straipsnio 1 dalies 6 punktas numato, kad leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jeigu nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu (išskyrus šios dalies 18 ir 21 punktuose nurodytus atvejus, kai užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4(1) ar 16 punktą, turi bedarbio statusą ne ilgiau negu 6 mėnesius iš eilės) arba nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta, arba užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1dalies 2 punktą, pakeitė darbdavį ar darbo funkciją nesilaikydamas šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų.

Pagal Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 18 punktą leidimas laikinai gyventi panaikinamas, kai 18) užsienietis neatitinka šio Įstatymo 44¹ straipsnyje nustatytų sąlygų dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą arba per pirmuosius teisėto darbo Lietuvos Respublikoje metus pakeitė darbdavį nesilaikydamas šio Įstatymo 44¹ straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų, arba turi bedarbio statusą ilgiau negu 6 mėnesius iš eilės.

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2023-02-06 gavo leidimą laikinai gyventi Lietuvoje darbo pagrindu Bendrovėje, tačiau Bendrovėje įdarbintas nebuvo. Nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2023-06-12 iki 2023-06-21 dirbo UAB „Interlogistika“ ir nuo 2023-09-04 iki 2023-11-30 Danske bankas a/s Lietuvos filialas, t. y. kitose bendrovėse, nepateikęs Migracijos departamentui prašymo leisti pakeisti darbdavį. Pažymėtina, kad šių nustatytų faktų pareiškėjas savo pateiktame skunde neakcentuoja ir nepateikia teismui įrodymų, kurie paneigtų nustatytus faktus. Kaip nustatyta, pareiškėjas, kreipdamasis su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, nurodė, kad jo pragyvenimo lėšos buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu bus darbo užmokestis, gaunamas iš Bendrovės, sudarantis 2268,45 Eur dydžio darbo užmokestį. Tačiau Sodros duomenimis yra nustatyta, kad pareiškėjas nebuvo įdarbintas Bendrovėje, atitinkamai darytina išvada, kad pareiškėjui nebuvo mokama jo nurodyta suma – 2268,45 Eur. Atitinkamai Migracijos departamentas padarė išvadą, kad pareiškėjui nebuvo mokamas prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ir tarpininkavimo rašte nurodytas mokėtinas mėnesinis darbo užmokestis – 2268,45 Eur, nes pareiškėjas nebuvo įdarbintas Bendrovėje. Taigi, Migracijos departamento ginčijamame Sprendime padarytą išvadą, jog pareiškėjas neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, patvirtina Sprendime išdėstyti argumentai, t. y. SODROS duomenimis apie asmenį ir jo draudėjus. Todėl Migracijos departamentas Sprendime pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, taip pat, kad jis neturi pakankamai pragyvenimo lėšų. Pareiškėjas jokių duomenų, kuriais remiantis būtų galima daryti priešingą išvadą nei atsakovui, nei teismui nepateikė. Nors pareiškėjas tvirtina, kad turėdamas leidimą laikinai gyventi Lietuvoje aukštos profesinės kvalifikacijos pagrindu (40 straipsnio 1 dalies 4(1) punktas), jis turi teisę tiek darbo paieškoms, tiek teisę keisti darbdavį (44(1) straipsnio 1 dalis), ko neturi kiti užsieniečiai, turintys leidimus laikinai gyventi paprasto darbo pagrindu, teismas tokius teiginius vertina kaip deklaratyvius pareiškėjo samprotavimus, kurie negali niekaip paneigti nei Migracijos departamento, nei teismo padarytos išvados, jog pareiškėjas nebuvo įdarbintas Bendrovėje, todėl pareiškėjas neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) formuojamoje teismų praktikoje yra aiškiai nurodyta, kad užsieniečiui nemokamas tarpininkavimo rašte ir prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi nurodytas atlyginimas vertinamas kaip aplinkybė, kad pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis ir neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje (pareiškėjas nurodė, kad vienintelis jo pragyvenimo šaltinis yra darbo užmokestis, pareiškėjo darbo užmokestis neatitiko MMA dydžio). Kadangi pareiškėjas neatitiko imperatyvių Įstatyme nustatytų kriterijų, Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktais bei 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pagrįstai panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Teisėjų kolegija nekvestionuoja pareiškėjo teisės į neapmokamas atostogas, tačiau pažymi, kad pareiškėjas, kaip užsienietis, gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, visą šio leidimo galiojimo laikotarpį privalo atitikti imperatyvias sąlygas, kurių pagrindu pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi (žr. LVAT 2023-11-22 nutartį adm. byloje Nr.: eA-2489-463/2023; LVAT 2023-11-22 nutartį adm. byloje Nr.: eA-2476-821/2022).

ĮUTP 50 straipsnio 1 dalies 6 punktas numato, kad leidimas laikinai gyventi panaikinamas jeigu nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta. Taigi, vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, sutiktina su Migracijos departamento Sprendime išdėstytais argumentais, nes nustatyta, kad pareiškėjas su Bendrove nesudarė darbo sutarties. Atitinkamai, nustatyto fakto pagrindu, pagal Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 18 punktą leidimas laikinai gyventi Lietuvoje pareiškėjui turi būti panaikinamas, nes pareiškėjas neatitinka šio Įstatymo 44¹ straipsnyje nustatytų sąlygų dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą arba per pirmuosius teisėto darbo Lietuvos Respublikoje metus pakeitė darbdavį nesilaikydamas šio Įstatymo 44¹ straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų, arba turi bedarbio statusą ilgiau negu 6 mėnesius iš eilės.

Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad panaikinus leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, susidaro nelegalios migracijos grėsmė, nes Kauno apskr. vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 1–jame skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame jis įtariamas nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 198 straipsnio 1 dalyje ir 1981 straipsnio 1 dalyje, padarymu, bei 2023 m. balandžio 17 d. ikiteisminio tyrimo pareigūnės nutarimu jo atžvilgiu paskirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas, nėra šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas, vertinant ginčijamo Sprendimo pagrįstumą. Kadangi ginčijamas Migracijos departamento Sprendimas yra priimtas kitais Įstatyme nustatytais pagrindais, t. y. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 5 punktu, 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 18 punktu, o ne dėl to, kad pareiškėjo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame pareiškėjas įtariamas nusikaltimų, numatytų BK 198 straipsnio 1 dalyje ir 198(1) straipsnio 1 dalyje, padarymu. Atitinkamai atmestini pareiškėjo argumentai, jog įgyvendinant šią kardomąją priemonę iš jo paimtas Indijos Respublikos piliečio pasas Nr. (duomenys neskelbtini) ir leidimas gyventi Lietuvoje Nr. (duomenys neskelbtini), todėl jis negali įsidarbinti Lietuvoje, nes darbdaviai prašo pateikti pasą, leidimo laikinai gyventi Lietuvoje kortelę ir dėl susidariusių aplinkybių jis šiuo metu nedirba, nes, kaip nustatyta, Sprendimu pareiškėjui leidimas gyventi Lietuvoje Nr. (duomenys neskelbtini) yra panaikintas pagrįstai.

Taip pat, teismo vertinimu, pareiškėjo teiginiai, kad Migracijos departamentas vengia išduoti jam nacionalinę D vizą įvairiais pagrindais, dėl ko ir buvo priimtas Sprendimas, todėl susidaro situacija, kad jis nuo 2024-02-07 dienos, neturėdamas nei leidimo laikinai gyventi Lietuvoje, nei nacionalinės D vizos, Lietuvos Respublikos teritorijoje bus nelegaliai ne dėl savo, bet dėl institucijų kaltės, yra deklaratyvūs ir atmestini, kadangi pareiškėjas jokiais įrodymais nepaneigia nustatytų faktų, kad tarp Bendrovės ir pareiškėjo nebuvo sudaryta darbo sutartis bei Bendrovėje jis nedirbo.

Kadangi byloje neįrodyta, kad tarp Bendrovės ir pareiškėjo buvo sudaryta darbo sutartis ir pareiškėjas gauna pakankamai lėšų, teismo vertinimu, Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktais, 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu ir 18 punktu, teisėtai ir pagrįstai panaikino pareiškėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.

Valstybės teisė kontroliuoti užsieniečių tiek atvykimą į jos teritoriją, tiek ir jų gyvenimą pripažįstama tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (pvz., administracinė byla Nr. A858-1810/2010), tiek EŽTT (žr. 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus) praktikoje. UTPĮ 3 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta užsieniečių, esančių Lietuvos Respublikoje, pareiga laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų. Užsieniečiui įteisinus buvimą, gyvenimą Lietuvos Respublikoje, jis privalo laikytis visų jam buvimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje Įstatymo nustatytų sąlygų. Institucijoms, vykdančioms užsieniečių buvimo, gyvenimo Lietuvos Respublikoje ir vykimo per Lietuvos Respublikos teritoriją kontrolę, nėra numatyta diskrecijos teisė veikti kitaip, nei šias institucijas įpareigoja ĮUTP nuostatos. Kadangi ĮUTP 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinti reikalavimai yra imperatyvūs ir jame nėra nustatyta jokių išimčių dėl šių reikalavimų netaikymo, Migracijos departamentas privalėjo panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi, nes, kaip jau minėta, leidimas laikinai gyventi galėjo būti išduodamas tik esant teisės aktuose nustatytiems pagrindams. Teismo vertinimu, ginčijamam Sprendimui priimti užteko turimų iš oficialių institucijų informacinių sistemų gautų duomenų, o galiojantys teisės aktai neįtvirtina Migracijos departamento valstybės tarnautojo, nagrinėjančio užsieniečio bylą, besąlyginės pareigos kreiptis į užsienietį dėl papildomų paaiškinimų (LVAT 2016 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3992-858/2016, LVAT 2018 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4090-556/2018).

Be to, teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-2720-2014). Šiuo atveju nustatyta, kad pareiškėjas nuo to momento kai buvo išduotas leidimas laikinai gyventi kas mėnesį negavo jam numatyto atlyginimo, nesudarė darbo sutarties su Bendrove, t. y. neatitiko sąlygų, kurios taikomos leidimui laikinai gyventi gauti, ir tai buvo pagrindas panaikinti jam leidimą laikinai gyventi. Migracijos departamentas neturi dispozityvumo teisės ir privalo laikytis Įstatymo reikalavimų, todėl nustatęs, kad pareiškėjas neatitinka imperatyvių reikalavimų, privalėjo panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi. Šiame kontekste paminėtina ir tai, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2014 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 29 patvirtintose Lietuvos migracijos politikos gairėse nurodė, kad atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi, kai užsienietis tik formaliai atitinka leidimo išdavimo pagrindus, yra viena iš nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių: Lietuvos teisinė bazė neturi sudaryti galimybių piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu, gyvenimu ir darbu Lietuvoje; būtina teisiškai užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos kontrolę, mažinti piktnaudžiavimo teisėtais migracijos būdais galimybes.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius aktus, teismų praktiką, daro išvadą, kad Migracijos departamentas įvertino visas reikšmingas aplinkybes, susijusias su pareiškėju ir jo siekiu laikinai gyventi Lietuvoje. Skundžiamas Sprendimas pagrįstas Migracijos departamento surinktais duomenimis iš Sodros informacinės sistemos, taip pat teisės aktų normomis, o taikomos priemonės motyvuotos. Sprendime aiškiai išdėstyti motyvai (išnagrinėti visi argumentai). Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl Sprendimas atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio keliamus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.

Teismas nenustatė kitų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų aktų panaikinimo pagrindų, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl Sprendimo panaikinimo netenkinamas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas atmestas, jam patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 2 punktu, 4 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo S. K. S. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų administracinį teismą.

Teisėjai Saulius JakaitisAgnė StankevičienėFausta Vitkienė