Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Raimundas Mikšta, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokurorės Editos Sangavičiūtės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, išsituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1. 2001 m. balandžio 24 d. Kauno miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 271 straipsnio 2 dalį 1 metams laisvės atėmimo, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams; 2. 2003 m. kovo 18 d. Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 271 straipsnio 2 dalį 1 metams 15 dienų laisvės atėmimo; 3. 2006 m. balandžio 13 d. Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį 2 metams laisvės atėmimo; 4. 2009 m. vasario 5 d. Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 4 dalį 30 parų arešto bausme; 5. 2010 m. kovo 5 d. Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – 20 parų arešto bausme; 6. 2010 m. gegužės 20 d. Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesiams laisvės atėmimo; 7. 2010 m. spalio 18 d. Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 7 mėn. laisvės atėmimo; 8. 2013 m. balandžio 25 d. Kauno apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 4 dalį 25 parų arešto bausme; 9. 2014 m. balandžio 4 d. Kauno apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 6 mėnesiams laisvės apribojimo; 10. 2014 m. rugsėjo 11 d. Kauno apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį 6 mėnesių laisvės apribojimu, vadovaujantis BK 64 straipsniu, bausmė subendrinta su 2014 m. balandžio 4 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 9 mėnesiai laisvės apribojimas; 11. 2015 m. kovo 5 d. Kauno apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 metai 2 mėnesiai; 12. 2015 m. balandžio 30 d. Kauno apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 1 metams 6 mėnesiams, Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 23 d. nutartimi subendrintos 2015 m. kovo 5 d. ir 2015 m. balandžio 30 d. skirtos bausmės, paskirta 2 metų laisvės apribojimo bausmė, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs; 13. 2015 m. lapkričio 6 d. Kauno apylinkės teismo pagal BK 145 straipsnio 1 dalį (3 veikos) –subendrinta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme, kurią dalinio sudėjimo būdu subendrinus su Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 23 d. nutartimi subendrinta bausme, galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 1 metams 6 mėnesiams. To paties teismo 2016 m. birželio 28 d. bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas, 2017 m. gruodžio 29 d. paleistas iš Marijampolės pataisos namų atlikus bausmę; 14. 2019 m. lapkričio 12 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant gydytis priklausomybės nuo alkoholio ligą, taip pat per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje, 2021 m. gegužės 31 d. išregistruotas iš Probacijos registruojamų asmenų registro atlikus bausmę,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. K. 2022 m. gegužės mėn. 4 d., apie 20.00 val., (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, tyčia vieną kartą ranka trenkė mamai J. K. į kaktos srities dešinę pusę, sukeldamas jai fizinį skausmą.

Kaltinamasis M. K. ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad gyvena kartu su mama J. ir sūnumi, kuris yra neįgalus, mamai yra (duomenys neskelbtini) metai. Jis jais rūpinasi, perka maisto produktus, juos aptarnauja. Mama yra senyvo amžiaus, prie visko nuolatos kabinėjasi, jai viskas netinka, visus kaltina vagystėmis, visaip negražiai vadina. Pats, kiek galėdamas, kenčia, tačiau kartais neturi kantrybės, pasako jai atgal ką nors negražaus. Supranta, kad elgiasi negražiai, bet jam irgi trūksta kantrybė. Pats turi draugę, tačiau su ja gyventi negali, kadangi mama neleidžia, jai visos moterys yra prostitutės. Draugė ateina pas jį į namus, tvarko juos, o mama vėliau apkaltina, kad ji ką nors pavogė iš namų, nors niekada draugė nėra nieko paėmusi. Norėdamas atsipalaiduoti, dažnai pavartoja alkoholinius gėrimus, dėl to mama labai pyksta, kabinėjasi prie jo. 2022 m. gegužės 4 d. grįžo namo pripirkęs maisto, neneigia, kad grįžo išgėręs alkoholio, tačiau labai girtas nesijautė. Prisimena, kad mama pradėjo prie jo kabinėtis žodžiais, kad jis išgėręs, kad parnešė per mažai grąžos, tarp jų kilo žodinis konfliktas. Prisipažįsta, kad susinervinęs vieną kartą mamai, sėdinčiai ant sofos, trenkė ranka į kaktą, norėjo, kad ji atstotų nuo jo. Nenorėjo jos sužaloti, trenkė nestipriai, kraujas nebėgo, kiek pamena, iškilo guzas, bet po to ji iškvietė policiją ir medikus. Prisipažįsta, kad sukėlė mamai fizinį skausmą, nuoširdžiai gailisi dėl tokio savo elgesio. Taip pasielgė dėl to, kad buvo išgėręs ir mama jį žodžiais išvedė iš kantrybės. Pasižada daugiau mamos nemušti.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų ir prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, įrodyta ir kitais byloje surinktais duomenimis.

Nukentėjusioji J. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kartu su ja gyvena sūnus M. K. ir anūkas P. K.. Sūnus M. pas ją bute yra neregistruotas ir deklaruotos gyvenamosios vietos neturi. Su sūnumi sutaria gerai, dažnai nesipyksta. Sūnus retai vartoja alkoholinius gėrimus, bet kai būna išgėręs, tada tarp jų įvyksta žodiniai konfliktai. Pati sunkiai vaikšto, į lauką labai retai išeina, nes vaikščioti tenka alkūninių ramentų pagalba. Sūnus M. ja ir neįgaliu anūku rūpinasi, nueina į parduotuvę, juos apiperka, namuose sūnus labai daug kuo padeda namų ruošoje. Sūnus M. prieš ją nėra naudojęs fizinio smurto niekada, su juo tik žodžiu konfliktuodavo. 2022 m. gegužės 4 d. būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), po pietų sūnus grįžo į namus išgėręs alkoholinių gėrimų, todėl buvo labai nervingas, kabinėjosi prie jos pasakytų žodžių, bet konflikto nekilo jokio. Apie 20.00 val. jiems sėdint kambaryje ant sofos, sukonfliktavo ir jis atbula dešine ranka trenkė jai į kaktos srities dešinę pusę vieną kartą. Tuo metu pajuto skausmą, bet tai buvo tik momentinis skausmas. Šiuo metu kaktos srityje jokio skausmo nejaučia. Atvykę medikai apžiūrėjo, bet nieko rimto nenustatė, liepė tą vietą šaldyti. Konflikto niekas nematė, namuose buvęs anūkas buvo kitame kambaryje. Policija kvietė ne dėl smurto, o dėl to, kad nuramintų tuo metu namuose rėkavusį sūnų, kuris reiškė jai priekaištus dėl jam nepatinkančios jo pavardės ir dėl jos prašymo, kad jai grąžintų grąžą, kuri turėjo likti nuo pirkinių. Sūnui pretenzijų neturi, pareiškimo nerašys, tyrimo policijoje nepageidauja.

Įvykio vietos apžiūros protokole (su priedu – fotolentele) užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra. Grumtynių pėdsakų nerasta, įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima.

2022 m. gegužės 5 d. tyrėjos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjos R. K. tarnybiniame pranešime dėl įvykio aplinkybių patikslinimo (su priedu – fotonuotraukomis) nurodyta, kad dirbant su ROIK: 0122000258404 adresu (duomenys neskelbtini), buvo gautas iškvietimas, kad namie sūnus M. K. sumušė motinai galvą. Senolė (duomenys neskelbtini) m., iškilo guzas. Smurtautojas sėdi kambaryje. Senolė lauks tarnybų namie. Tikslinant pranešimo įvykio aplinkybes kartu su patruliu N. D. nuvyko nurodytu adresu, bute juos pasitiko J. K., kurios paaiškinimai, nurodyti šiame tarnybiniame pranešime, iš esmės analogiški pirmiau minėtiems J. K., kaip nukentėjusiosios, duotiems parodymams. Tarnybiniame pranešime taip pat nurodyta, kad savo sūnui M. pranešėja pretenzijų neturėjo, pareiškimą atsisakė rašyti, tyrimo policijoje nepageidavo. Taip pat nurodyta, kad įvykio vietoje alkotesteriu Drager Alckotest 6810 Nr. ARZJ-0204, patikros sertifikato Nr. 1679312, M. K. buvo nustatytas 2,43 promilių neblaivumas (girtumaas), dėl ko su pastaruoju nebuvo galimybės atlikti baudžiamojo proceso veiksmų, asmeniui įteiktas šaukimas nurodytu laiku atvykti į apklausą. Dėl smurto artimoje aplinkoje ant J. K. dešinės pusės kaktos srityje vizualiai matėsi fiziniai sužalojimai, fotografuota.

Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje protokole taip pat užfiksuotas nukentėjusiosios sužalojimas kaktoje.

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, jog kaltinamojo M. K. kaltė įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, dėl fizinio skausmo J. K. sukėlimo, be paties kaltinamojo visiško prisipažinimo įrodyta nukentėjusiosios parodymais, tarnybiniais pranešimais, įvykio vietos apžiūros protokolu, kita rašytine bylos medžiaga. Šie duomenys kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami M. K. kaltei pagrįsti. Kaltinamojo veiksmų pobūdis – vieną kartą ranka trenkė savo mamai J. K. į kaktos srities dešinę pusę, rodo, kad jis tai darė sąmoningai ir norėjo taip veikti, tai yra veikė tiesiogine tyčia. Nukentėjusioji yra kaltinamojo mama, todėl jie laikytini artimais giminaičiais. Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo veika pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laikytina kvalifikuota teisingai ir įrodyta aukščiau aptartais įrodymais.

Kaltinamasis yra kaltas, todėl baustinas.

Kaip matyti iš paskelbimo įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, M. K. galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes suprato, su prokuroro kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko.

Skirdamas kaltinamajai bausmę teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis).

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 13 punktas).

Kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, kuris yra tyčinis ir baigtas. Jis teisiamas penkioliktą kartą, ne kartą praeityje teistas už analogiškas nusikalstamas veikas, nagrinėjamu atveju nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, administracine tvarka baustas, pakaltinamas, nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje.

Teismo vertinimu, siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, kaltinamajam už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirtina šio straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, neskiriant intensyvios priežiūros, bausmės vykdymo laikotarpiu kaltinamajam skiriant įpareigojimą gydytis nuo alkoholizmo.

Pagal BK 64¹ straipsnį baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas, skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Nagrinėjamu atveju esant visoms šiame straipsnyje numatytoms sąlygoms, kaltinamajam skirtina laisvės apribojimo bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis smurtavo prieš savo šeimos narį, bei šią nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, šios nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis), įpareigojant šią priemonę įvykdyti per šešis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Nukentėjusioji apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu informuota pasirašytinai.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o bausmę pradėjus vykdyti, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

M. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, vietoj intensyvios priežiūros bausmės vykdymo laikotarpiu M. K. skiriant įpareigojimą gydytis nuo alkoholizmo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, vietoj intensyvios priežiūros bausmės vykdymo laikotarpiu M. K. skiriant įpareigojimą gydytis nuo alkoholizmo.

Teismo baudžiamasis įsakymas, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, pradedamas vykdyti nuo jo nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, M. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant jos įvykdymo terminą – 6 (šešis) mėnesius nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – bausmę pradėjus vykdyti, panaikinti.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo pateiktą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.