- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-07-01
- Bylos Nr.
- I2-9429-505/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00844-2025-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Daina Kukalienė, Asta Urbonienė, Jolanta Medvedevienė
- Pareiškėjas
- N. A.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- viešoji įstaiga „(duomenys neskelbtini)“
- Kategorijos
Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Medvedevienės ir Astos Urbonienės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo N. A. S, (N. A. S.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, tretieji suinteresuoti asmenys – viešoji įstaiga „(duomenys neskelbtini)“, viešoji įstaiga „(duomenys neskelbtini)“, dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas N. A. S. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 56–58), prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas, atsakovas) 2025 m. vasario 12 d. sprendimą Nr. 25S44099 (toliau – Sprendimas; (b. l. 71–72)) ir palikti galioti leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) laikinai gyventi Lietuvoje.
Pareiškėjas skunde, taip pat jis ir jo atstovė 2025 m. gegužės 21 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad Migracijos departamentas Sprendimą priėmė remdamasis duomenimis, jog viešoji įstaiga (toliau – VšĮ) „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo sudariusi su pareiškėju sportinės veiklos sutarties, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo (toliau – UTPĮ) 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir 45 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. leidimas laikinai gyventi buvo išduotas sportininkui, dalyvaujančiam aukšto meistriškumo sporte. Nesutiko su Migracijos departamento Sprendime nurodytu pagrindu, kad tarp pareiškėjo ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo sudaryta sportinės veiklos sutartis, kadangi ji buvo pasirašyta 2023 m. lapkričio 10 d. Pažymėjo, jog pareiškėjas kurį laiką negalėjo dalyvauti sportinėje veikloje dėl patirtos traumos, o VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ neinformavo pareiškėjo dėl darbo sutarties nutraukimo, nors privalėjo tai padaryti. Pabrėžė, kad pereinamuoju laikotarpiu pareiškėjas aktyviai ieškojo naujo sporto klubo, atitinkančio jo sportinį lygį bei tobulėjimo siekius, todėl pareiškėjas veikė sąžiningai ir savo veiksmais nepažeidė leidimo gyventi išdavimo sąlygų. Teigė, kad po Migracijos departamento Sprendimo priėmimo pareiškėjas vos per dvi dienas sudarė sportinės veiklos sutartį su (duomenys neskelbtini) futbolo klubu „(duomenys neskelbtini)“. Akcentavo tai, kad, jei pareiškėjas būtų buvęs laiku informuotas apie ketinimą nutraukti sutartį su VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, jis būtų nedelsdamas sudaręs naują sutartį su (duomenys neskelbtini) futbolo klubu ir nebūtų nutrūkęs teisinis pagrindas, kuriuo jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Mano, jog situacija susiklostė ne dėl pareiškėjo kaltės, o dėl to, kad jis nebuvo tinkamai informuotas apie darbo (sportinės veiklos) santykių nutraukimą. Pareiškėjo, jo atstovės įsitikinimu, atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu pareiškėjas turi galiojančią sportinės veiklos sutartį su VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, aktyviai treniruojasi, dalyvauja varžybose ir vykdo visas profesionalaus sportininko funkcijas, nėra pagrindo laikyti, kad pareiškėjas neatitinka leidimo gyventi sąlygų, todėl Sprendimas panaikinti leidimą gyventi turėtų būti panaikintas kaip nepagrįstas ir priimtas formaliai vertinant situaciją, neatsižvelgus į objektyvias aplinkybes ir pareiškėjo elgesio sąžiningumą. Prašė skundą patenkinti.
Atsakovas Migracijos departamentas su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą (b. l. 67–70) pažymėjo, taip pat atstovė 2025 m. gegužės 21 d. teismo posėdžio metu paaiškino, kad Migracijos departamentas ginčijamą Sprendimą priėmė gavęs VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pranešimą apie tai, kad pareiškėjas neįdarbintas, kadangi jis turi rimtą traumą, todėl klubas nutraukė su juo sutartį. Teigė, jog Migracijos departamentas, atsižvelgdamas į pranešimo turinį, vertino, kad su pareiškėju nebuvo sudaryta sportinės veiklos sutartis. Pastebėjo, kad Migracijos departamentas neneigia, jog pareiškėjas teisėtai gavo leidimą laikinai gyventi, tačiau pažymi, kad, nutraukus VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ sportinės veiklos sutartį su pareiškėju, Migracijos departamentas turėjo pagrindą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi. Teigė, kad pareiškėjui išduoto leidimo laikinai gyventi galiojimas tiesiogiai priklausė nuo to, ar pagal prašymą išduoti šį leidimą prisiimti reikalavimai bus įgyvendinti, o išduotas leidimai negali galioti, jei pagrindai, susiję su užsieniečio teise laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nebuvo įvykdyti. Pabrėžė, jog asmenų kaltės klausimas šiuo požiūriu neturi esminės teisinės reikšmės vertinant ginčijamo Sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, nes Sprendimas priimtas nustačius savarankiškus imperatyvius UTPĮ įtvirtintus leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus. Pastebėjo, jog užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms šio leidimo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują leidimą laikinai gyventi. Tai, kad pareiškėjas, jau panaikinus jam leidimą laikinai gyventi, sudarė sportinės veiklos sutartį su (duomenys neskelbtini) futbolo klubu „(duomenys neskelbtini)“, nesuteikia pagrindo vertinti, kad ginčijamas Sprendimas priimtas neteisėtai ar nepagrįstai. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjui leidimas laikinai gyventi buvo išduotas būtent sportinės veiklos VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pagrindu. Pareiškėjas nesilaikė UTPĮ 40 straipsnio 5 dalyje nurodyto imperatyvaus reikalavimo pasikeitus aplinkybėms gauti naują leidimą laikinai gyventi. Nurodė, kad Migracijos departamentas privalo vertinti, ar pareiškėjas atitinka imperatyvius UTPĮ reikalavimus, ir neturi teisės taikyti išimčių, susijusių su pareiškėjo ir trečiųjų asmenų tarpusavio santykiais. Mano, kad ginčijamame Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės sprendimo priėmimą pagrindžiančios aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, Sprendimas atitinka UTPĮ, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo, kitų teisės aktų ir teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2025 m. vasario 12 d. sprendimo Nr. 25S44099, kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas, kuris yra Nigerijos pilietis, ketindamas užsiimti sportine veikla VšĮ, „(duomenys neskelbtini)“ (tarpininkavimo rašto Nr. (duomenys neskelbtini)), 2023 m. gruodžio 14 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Nr. 2312-LLG-5101 UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 45 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris yra sportininkas, dalyvaujantis aukšto meistriškumo sporte) (b. l. 81–87). Prašyme nurodytos pragyvenimo lėšos – 840 Eur. Pareiškėjas prašyme taip pat nurodė, kad jo pragyvenimo šaltinis – sportinės veiklos kontraktas.
Tarpininkavimo rašte Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l 78–80) nurodoma, kad užsienietis atvyksta į Lietuvos Respubliką užsiimti sportine veikla pagal su užsieniečiu sudarytą sportinės veiklos sutartį su VšĮ, „(duomenys neskelbtini)“. Numatytas užsieniečio gaunamo atlygio pagal sportinės veiklos sutartį dydis per mėnesį – 840 Eur.
Pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2025 m. lapkričio 10 d. (b. l. 2).
Bylos duomenys patvirtina, kad Migracijos departamentas 2025 m. vasario 8 d. iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ gavo pranešimą Nr. 2502-PRNŠ-0437, kuriame nurodoma, jog užsienietis neįdarbintas. Darbdavio pateikiamame situacijos paaiškinime nurodoma, kad pareiškėjas turi rimtą traumą, todėl klubas nutraukė su žaidėju sutartį (b. l. 74–75).
2025 m. vasario 12 d. Migracijos departamentas priėmė ginčijamą sprendimą Nr. 25S44099, kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, kai nutraukiama arba pasibaigia užsieniečio teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, t. y. vadovaujantis UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 8 punktu. Sprendimo motyvuose nurodoma, jog, Migracijos departamento duomenimis, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ sportinės veiklos sutarties su užsieniečiu, kuriam leidimas laikinai gyventi yra išduotas UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 45 straipsnio 1 dalies 3 punkto nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris yra sportininkas, dalyvaujantis aukšto meistriškumo sporte), nesudarė.
Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymas. UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nutraukiama arba pasibaigia užsieniečio teisėta veikla Lietuvos Respublikoje.
Kaip matyti iš nurodyto teisinio reguliavimo, pareiškėjui tenka pareiga laikytis UTPĮ įtvirtintų imperatyvių nuostatų, t. y. atitikti tas sąlygas, pagal kurias jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pažymėtina, kad UTPĮ keliamus reikalavimus pareiškėjas turėjo atitikti ne tik prašymo pateikimo metu, bet ir viso leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje galiojimo metu, t. y. iki 2025 m. lapkričio 10 d. Išimtys UTPĮ, kad tam tikrą laiką galima neatitikti tų sąlygų, pagal kurias užsieniečiui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, nėra numatytos.
Kaip minėta, Migracijos departamentas 2025 m. vasario 8 d. iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ gavo pranešimą Nr. 2502-PRNŠ-0437, kad užsienietis (pareiškėjas) neįdarbintas, jis turi rimtą traumą, todėl klubas nutraukė su žaidėju sutartį. Akivaizdu, kad, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ nutraukus sportinės veiklos sutartį su pareiškėju, Migracijos departamentas turėjo pagrįstą pagrindą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi. Pažymėtina, kad Migracijos departamentas neturi teisės esant nurodytiems teisiniams pagrindams leidimo laikinai gyventi nepanaikinti, kadangi UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 8 punkte yra įtvirtinti imperatyvūs leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindai.
Teismas pažymi, kad pareiškėjo ir jo atstovės nurodytos aplinkybės, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ neinformavo pareiškėjo dėl darbo sutarties nutraukimo, kad pareiškėjas sudarė sportinės veiklos sutartį su (duomenys neskelbtini)futbolo klubu „(duomenys neskelbtini)“, nepaneigia nustatytų faktų, patvirtinančių, jog pareiškėjas pažeidė UTPĮ nustatytas pareigas. Teismo vertinimu, siekdamas pakeisti darbdavį, pareiškėjas neabejotinai privalėjo elgtis atidžiai ir rūpestingai ir pateikti naują prašymą išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje bei gauti naują leidimą laikinai gyventi.
Pažymėtina, kad UTPĮ 50 straipsnyje yra nustatyti savarankiški leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindai. Nustatęs bent vieną šių pagrindų, Migracijos departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Migracijos departamentas neturi dispozityvumo teisės ir privalo laikytis UTPĮ reikalavimų, t. y. nustatęs, kad užsienietis faktiškai nebeatitinka UTPĮ nustatytų sąlygų, privalo panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu. Taigi, Migracijos departamentas rėmėsi ginčijamo Sprendimo metu egzistavusiais duomenimis, t. y. nustatė, jog VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ nutraukė su pareiškėju sudarytą sutartį, todėl teisėtai ir pagrįstai buvo priimtas Sprendimas (UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 8 punktas).
Pakartotinai akcentuotina, kad sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas yra vertinamas pagal ginčijamo Sprendimo priėmimo metu turėtus dokumentus ir informaciją, todėl pareiškėjo bei jo atstovės nurodytos aplinkybės, kad po Migracijos departamento Sprendimo priėmimo pareiškėjas vos per dvi dienas sudarė sportinės veiklos sutartį su (duomenys neskelbtini) futbolo klubu „(duomenys neskelbtini)“, ginčui nėra aktualios.
Pažymėtina ir tai, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams nesuteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka UTPĮ reikalavimus. „Pareiškėjas negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs visus UTPĮ keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjui tenka pareiga pagrįsti Įstatymo numatytas aplinkybes, reikšmingas leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimui ir (ar) pakeitimui, ir tokį įrodinėjimo naštos paskirstymą nėra pagrindo vertinti kaip tariamą atsakovo, viešojo administravimo subjekto perdėtą pranašumą ginčo teisiniuose santykiuose.“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-2720-2014).
Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčijamas Sprendimas pagrįstas objektyviais Migracijos departamento turėtais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės buvo motyvuotos, neapsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktus, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, detaliai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visuma, jos susietos su taikomomis teisės normomis.
Pažymėtina, kad kiekvienas iš nustatytų UTPĮ 50 straipsnio 1 dalyje leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas panaikinti užsieniečiui išduotą leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. Šiuo atveju pareiškėjui leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pagrįstai panaikintas vienu iš savarankiškų pagrindų.
Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamas Sprendimas iš esmės atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus (aptartos esminės faktinės aplinkybės, jos susietos su taikytinu teisiniu reguliavimu). Taip pat matyti, kad atsakovas tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, kurio naikinti nėra teisinio pagrindo. Netenkinus šio pareiškėjos skundo reikalavimo, netenkintinas ir išvestinis skundo reikalavimas – palikti galioti leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) laikinai gyventi Lietuvoje, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo N. A. S. (N. A. S.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 (keturiolika) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.