Kauno apylinkės teismo nutartis

2013-08-26 · Baudžiamoji byla Nr. PK-229-188/2013

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-08-26
Bylos Nr.
PK-229-188/2013
Teisminio proceso Nr.
1-22-3-00017-2013-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ramyna Šidlauskienė
Nukentėjusysis
I. C.
Kategorijos
Bylos Nr. PK-229-188/2013
Proceso Nr. 1-22-3-00017-2013-2Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.5.4..; 1.2.8.1.1.; 1.2.8.2.1.; 2.9.6.; 2.1.10.1. (S)
KĖDAINIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2013 m. rugpjūčio 26 d.Kėdainiai

Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Ramyna Šidlauskienė, susipažinusi su nukentėjusios I. C. skundu dėl privataus kaltinimo proceso pradėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

nukentėjusioji I. C. kreipėsi į Kėdainių rajono apylinkės teismą skundu privataus kaltinimo tvarka, kuriuo prašo pradėti baudžiamąjį procesą privataus kaltinimo tvarka A. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str., 154 str. 1 d., 155 str. 1 d. ir G. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str., 155 str. 1 d.

Lietuvos Respublikos BPK 407 str. nurodyta, kad baudžiamųjų bylų dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, 148, 152, 154, 155, 165, 168 straipsniuose, 187 straipsnio 1 ir 3 dalyse, 188, 313 straipsniuose, procesas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas. Vertinant šią įstatymo normą pažymėtina, kad teismas neturi kompetencijos nagrinėti privataus kaltinimo skundą tokiais atvejais, kuomet privataus kaltinimo skunde nurodytas asmuo kaltinamas nusikaltimų, neišvardintų Lietuvos Respublikos BPK 407 str., padarymu. Taigi Lietuvos Respublikos BPK 407 str. numatytas išsamus privataus kaltinimo bylų sąrašas ir Lietuvos Respublikos BK 145 str. numatyta veika nepatenka į minėtą sąrašą, todėl dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 145 str., turi būti atliekamas ikiteisminis tyrimas, kreipiantis į ikiteisminio tyrimo įstaigą (policiją ar prokuratūrą).

Be to, pažymėtina, kad nukentėjusioji formuluodama kaltinimą A. K. ir G. K. nenurodė konkrečios Lietuvos Respublikos BK 145 str. straipsnio dalies.

Lietuvos Respublikos BPK 412 str. nustato, kad skundas privataus kaltinimo tvarka paduodamas raštu. Skunde turi būti nurodyta: teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas, nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės, duomenys, kurie patvirtina skunde išdėstytas aplinkybes, nukentėjusio, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta. Privataus kaltinimo bylų procesas tai toks procesas, kai dėl tam tikrų nusikalstamų veikų asmenį kaltina ne valstybinė institucija, o pats nukentėjusysis (ar jo atstovas). Pažymėtina, kad privataus kaltinimo tvarka teismui paduodamo skundo paskirtis ir funkcija – ne tik pranešimas apie nusikalstamą veiką, bet ir asmens apkaltinimas. Tokiu skundu asmeniui yra pareiškiamas kaltinimas, todėl tokio pobūdžio skunduose tiksliai ir aiškiai turi būti suformuluotos kaltinimo ribos. Pateiktas skundas neatitinka Lietuvos Respublikos BPK 412 str. 2 d. išvardintų reikalavimų. Skunde nėra tiksliai nurodyta nusikalstamos veikos sudėtis: I. C. prašo A. K. taip pat iškelti baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 str. 1 d. ir 155 str. 1 d., tai yra pagal dvi nusikalstamas veikas - šmeižimą ir įžeidimą. Skunde nukentėjusioji formuluoja kaltinimą – jog ,,A. K., viešoje erdvėje, 2012 m. gruodžio 10 d., 12 d. užgauliai ir neleistinai įžeidė ją, paviešino jos šeimos asmeninius faktus, melagingai apkaltino ją siekus pralobti vyro sukauptu turtu, pavadino ,,gyvačių komanda“, ,,absoliučia ligone“, ,,šliundra“, ,,kale“, ,,nuopisa“, ,,išsigimėle“, pasiūlė išsitirti psichiką, pasiūlė tokias ,,padlerūkstes iš vis šalinti“ ir kitaip viešai šmeižė.“ <...> ,,A. K. savo komentarais po straipsniu 2012-12-10 ir 12 d. ją apšmeižė išvadinusi ,,ligone“, žemino niekinamai vadindama ,,nuopisa“ ir panašiai, todėl prašo ją patraukti baudžiamojon atsakomybėn už Lietuvos Respublikos BK 154 str., 155 str. numatytų nusikalstamų veikų padarymą“. Tačiau iš skundo turinio nėra aišku, kokie konkrečiai teiginiai yra žinomai melagingi prasimanymai, žeminantys nukentėjusiosios garbę ir orumą, o kurie yra įžeidžiantys, kuo būtent pasireiškė pareiškėjos įžeidimas, o tai yra esminiai nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymiai. Nukentėjusioji turi aiškiai nurodyti, kada, kur, kokiu būdu, kokiais žodžiais ar teiginiais A. K. ją apšmeižė bei kada, kur, kokiu būdu, kokiais žodžiais ar teiginiais ją įžeidė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 str. šmeižimas – tai tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas. Tikrovės neatitinkanti, galinti paniekinti ar pažeminti asmenį informacija – tai žmogų diskredituojančios prasimanytos ar klaidingos žinios. Tokio pobūdžio informacijos paskleidimas – tai jos perdavimas bent vienam trečiajam asmeniui. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 str. įžeidimas yra viešas užgaulus žmogaus pažeminimas veiksmu, žodžiu ar raštu, tai yra neigiamas, nepadorus žmogaus įvertinimas, žeminantis žmogų jo paties ar kitų žmonių akyse, kito žmogaus prestižo paniekinimas. Teismas pažymi, kad savo iniciatyva negali veikų atriboti, juolab papildyti ar iš esmės keisti suformuluotą kaltinimą.

Nagrinėjamu atveju aktualu tai, kad asmens garbę ir orumą gina ne tik Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas, bet ir Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. Šio kodekso 2.24 straipsnyje įtvirtinta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą.

Pažymima, jog kadangi skunde nėra tiksliai nurodyta nusikalstamų veikų, numatytų 154 str. 1 d. ir 155 str. 1 d. sudėtis, kurių padarymu kaltinama A. K., tai trukdo teismui bylą nagrinėti teisme, nes neaiškios nagrinėjimo teisme ribos ( LR BPK 255str.1d.), taip pat šiuo atveju būtų pažeista ir kaltinamojo teisė į gynybą.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos BPK 226 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog baudžiamoji byla teisminga tam teismui, kurio veiklos teritorijoje padaryta nusikalstama veika. Iš I. C. pateiktame skunde nurodytų aplinkybių matyti, jog G. K. gyvena (duomenys neskelbtini), ir jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarytos (duomenys neskelbtini), todėl konstatuotina, jog skundas dėl G. K. inkriminuojamų nusikalstamų veikų yra paduotas ne tam teismui, kuriam byla teisminga. Šiuo atveju skundas turėjo būti paduotas (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismui.

Kadangi skundas neatitinka Lietuvos Respublikos BPK 412 str. 2 d. išvardintų reikalavimų, skundas nepriimtinas ir grąžintinas jį padavusiam asmeniui – LR BPK 412 str. 3 d.

Pareiškėjai išaiškintina, jog, ištaisius nurodytus trūkumus, ji turi teisę iš naujo kreiptis į teismą dėl baudžiamosios bylos iškėlimo privataus kaltinimo tvarka.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytais motyvais ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 412 str., teismas ,

nutaria:

nukentėjusiosios I. C. skundą atsisakyti priimti, kaip neatitinkantį įstatymo reikalavimų.

Skundą grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Išaiškinti, kad skundo grąžinimas neatima teisės, pašalinus trūkumus, kreiptis į teismą pakartotinai.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Ramyna Šidlauskienė