Kauno apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos – atstovei L. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. T. ieškinį atsakovui D. T. dėl tėvystės nustatymo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir bendravimo su nepilnamečiu vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

- pripažinti atsakovą D. T., a. k. (duomenys neskelbtini) T. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) tėvu;

- nustatyti jos – ieškovės V. T. – ir atsakovo D. T. nepilnamečio sūnaus T. T. gyvenamąją vietą kartu su ja – motina – ieškove V. T.;

- priteisti iš atsakovo D. T. išlaikymą nepilnamečiui sūnui T. T. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur iki vaiko pilnametystės, vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę V. T.;

- nustatyti D. T. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi T. T. tvarką: D. T. gali lankyti sūnų T. T. sūnaus gyvenamojoje vietoje tris kartus per mėnesį savaitgaliais (šeštadieniais ir sekmadieniais) bei švenčių dienomis nuo 11.00 val. iki 13.00 val., dalyvaujant V. T., iš anksto įspėjęs.

Atsakovo D. T. atstovė advokatė J. Ž. teismo posėdžio metu pateikė ieškovės V. T. ir atsakovo D. T. 2019 m. kovo 27 d. taikos sutartį, kuria šalys bendru sutarimu sutarė dėl jų nepilnamečio sūnaus T. T. gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jam priteisimo bei bendravimo su nepilnamečiu vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos.

Teismo posėdžio metu ieškovė V. T. prašė patvirtinti jos ir atsakovo D. T. 2019 m. kovo 27 d. taikos sutartį. Ieškovei yra žinomos taikos sutarties sudarymo pasekmės, sutarties tekstą ji perskaitė ir supranta.

Išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos – atstovė L. M. teismo posėdyje nurodė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas D. T. yra nepilnamečio T. T. tėvas, ginčo dėl tėvystės nėra. Pateikta šalių sudarytą taikos sutartimi išspręsti visi klausimai, susiję su nepilnamečiu vaiku, taikos sutartis atitinka vaiko interesus.

Motyvuojamoji dalis

Patvirtinus taikos sutartį, byla dalyje nutrauktina. Kita ieškinio dalis tenkintina visiškai.

Atsakovas D. T. pripažįsta, kad yra nepilnamečio vaiko – T. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), tėvas. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 187 straipsnio 1 dalimi, šalis turi teisę pripažinti faktus, kuriais kita proceso šalis grindžia savo reikalavimus. Pažymėtina, jog atsakovo tėvystės pripažinimas visiškai atitinka nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, nes Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos 2019 m. sausio 29 d. ekspertizės aktas Nr. ES 27/2019(01), patvirtina, kad atsakovas D. T. yra mažamečio T. T. biologinis tėvas (99,99999984 procentų tikimybė) (b. l. 79–82). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.148 straipsnio 1 dalyje, taip pat CPK 389 straipsnyje, yra įtvirtinta, kad esminis pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados), todėl teismas neturi jokio pagrindo abejoti anksčiau minėto DNR testo išvadų teisingumu. Remiantis tuo, darytina neginčijama išvada, jog D. T. yra nepilnamečio vaiko T. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, o T. T. yra D. T. sūnus (CK 3.146 straipsnis, 3.148 straipsnis), todėl ieškovės V. T. reikalavimas pripažinti, kad atsakovas D. T. yra jos sūnaus T. T. tėvas, tenkintinas.

Dėl taiko sutarties patvirtinimo ir bylos dalyje nutraukimo

Šalys bet kurioje proceso stadijoje gali bylą užbaigti taikos sutartimi (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis). CK 6.983 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus.

2019 m. kovo 27 d. taikos sutartimi ieškovė V. T. ir atsakovas D. T. sutarė dėl nepilnamečio sūnaus T. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jam priteisimo bei bendravimo su nepilnamečiu vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo (b. l. 94–95). Šalių pateikta 2019 m. kovo 27 d. taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, nepažeidžia šalių bei jų nepilnamečio sūnaus teisių bei interesų, todėl ji patvirtintina (CPK 42 straipsnio 2 dalis).

Teismui patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį, civilinės bylos dalis dėl reikalavimų: nustatyti jos – ieškovės V. T. – ir atsakovo D. T. nepilnamečio sūnaus T. T. gyvenamąją vietą kartu su ja – motina – ieškove V. T.; priteisti iš atsakovo D. T. išlaikymą nepilnamečiui sūnui T. T. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur iki vaiko pilnametystės; nustatyti D. T. bendravimo su nepilnamečiu vaiku T. T. tvarką, nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Nors šalims žinomos taikos sutarties sudarymo ir bylos nutraukimo pasekmės, numatytos CPK 294 straipsnio 2 dalyje, t. y. teismui patvirtinus taikos sutartį ir bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama, tačiau, atsižvelgiant į nagrinėtos bylos pobūdį ir dalyką, šalims išaiškintina, kad sutarto išlaikymo dydis ir forma gali būti keičiami CK 3.201 straipsnio numatytais pagrindais ir tvarka. Be to, pasikeitus aplinkybėms, galima reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir/ar bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo (CK 3.174 straipsnio 4 dalis, 3.175 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju sudaryta taikos sutartis dėl trijų ieškinio reikalavimų, t. y. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jam priteisimo bei bendravimo su nepilnamečiu vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo, o vienas ieškinio reikalavimas dėl tėvystės nustatymo yra visiškai patenkintas.

Ieškovė V. T. šioje byloje buvo visiškai atleista nuo žyminio mokesčio bei kitų bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2018 m. birželio 18 d. sprendimas Nr. 2.1-(NTP-2)-18-T-2834-11004). Jei ieškovė nebūtų atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, už reikalavimą dėl tėvystės nustatymo ji turėjo mokėti 100,00 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas); už reikalavimą dėl gyvenamosios vietos nustatymo – 100,00 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas); už reikalavimą dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo – 100,00 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas); už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo – 54,00 Eur (150,00 Eur x 12 mėn. x 3 proc.) dydžio žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos šioje byloje – 5,71 Eur. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba nepateikė duomenų dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, teikiant antrinę teisinę pagalbą ieškovei V. T..

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 96 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Tačiau pagal CPK 96 straipsnio 5 dalį teismas gali nukrypti nuo įstatyme nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Be to, teismas net gali iš dalies atleisti asmenį, iš kurio priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei, nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei, kai išieškoti bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą neįmanoma dėl objektyvių priežasčių arba kai priverstinis jų išieškojimas iš esmės pablogintų fizinio asmens, iš kurio priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei, ar jo šeimos turtinę padėtį, atsižvelgiant į tokio asmens turtinę padėtį ar kitas aplinkybes (CPK 96 straipsnio 7 dalis).

CPK 85 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jeigu ieškinys atsiimamas pradėjus bylą nagrinėti iš esmės arba ieškovas atsisako pareikšto ieškinio, arba šalys sudaro taikos sutartį, šalims grąžinama 75 procentai pirmosios instancijos teismui sumokėto žyminio mokesčio sumos.

Pažymėtina, kad atsakovas D. T. vaiko tėvystę pripažino ir su ieškiniu sutiko tik gavęs teismo paskirtos teismo ekspertizės išvadas dėl tėvystės nustatymo, todėl turėtų būti priteistinas 75,00 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl tėvystės nustatymo, taip atsižvelgiant į tai, kad atsakovas su ieškove sudarė 2019 m. kovo 27 d. taikos sutartį dėl likusių ieškinio reikalavimų, todėl iš atsakovo valstybei turėtų būti priteista 64,00 Eur žyminio mokesčio ((100,00 Eur + 100,00 Eur + 54,00 Eur) x 25 proc.; CPK 85 straipsnio 2 dalis). Iš viso valstybei iš atsakovo turėtų būti priteistą 139,00 Eur žyminio mokesčio. Taikos sutartimi šalys susitarė, kad teismo išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu, padengs lygiomis dalimis (b. l. 95, 2019 m. kovo 27 d. taikos sutarties 5.3 punktas). Ieškovė yra atleista nuo pašto išlaidų atlyginimo valstybei, todėl dalis, t. y. 2,86 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, turėtų būti priteista iš atsakovo valstybei.

Atsakovas D. T. prašo sumažinti valstybei priteisiamų išlaidų dydį, atsižvelgiant į tai, kad jo procesinis elgesys bylos nagrinėjimo metu buvo tinkamas, jis turi nepilnamečių vaikų bei jo sunki turtinė padėtis. Atsakovas nekilnojamojo turto Lietuvos Respublikoje neturi (b. l. 42), dirba akcinėje bendrovėje „Kaišiadorių paukštynas“ (b. l. 43), turi tris nepilnamečius vaikus (b. l. 44–45), įskaitant ir nepilnametį sūnų T. T., gim. 2018 m. kovo 20 d. Byloje kitokių duomenų apie atsakovo D. T. sunkią turtinę padėti nepateikta. Teismas įvertina tai, atsakovas pripažino ieškinį, dėl dalies ieškinio reikalavimų sudarė taikos sutartį, todėl atsižvelgiant į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus, į vaikų interesus, bei į atsakovo procesinį elgesį byloje, iš atsakovo priteistina dalis bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei, t. y. 80,00 Eur (CPK 96 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285–286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pripažinti atsakovą D. T., a. k. (duomenys neskelbtini) T. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) tėvu.

Patvirtinti D. T. ir V. T. 2019 m. kovo 27 d. taikos sutartį, pagal kurią:

1.1. Ieškovė V. T., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovas D. T., a. k. (duomenys neskelbtini) yra nepilnamečio vaiko – T. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), tėvai.

1.2. Tėvystė D. T. buvo nustatyta atlikus ekspertizę.

2.1. Šalių nepilnamečio vaiko T. T., a. k. (duomenys neskelbtini) nuolatinė gyvenamoji vieta iki jam sukaks pilnametystė nustatoma kartu su motina V. T., a. k. (duomenys neskelbtini)

3.1. D. T., a. k. (duomenys neskelbtini) su nepilnamečiu vaiku T. T., a. k. (duomenys neskelbtini) bendraus: D. T. lankys sūnų T. T. sūnaus gyvenamojoje vietoje tris kartus per mėnesį savaitgaliais (šeštadieniais ir sekmadieniais) bei švenčių dienomis nuo 11.00 val. iki 13.00 val., dalyvaujant V. T., iš anksto apie tai įspėjęs V. T..

4.1. Šalys susitarė, kad D. T., a. k. (duomenys neskelbtini) sūnaus T. T., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui mokės po 100,00 Eur (vieną šimtą eurų 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jam sukaks pilnametystė.

4.2. Nepilnamečio vaiko T. T., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina motina V. T., a. k. (duomenys neskelbtini)

4.3. Sutarties 4.1. punkte nustatytą išlaikymo dydį nepilnamečiui vaikui T. T., a. k. (duomenys neskelbtini) D. T. įsipareigoja mokėti nuo vaiko T. T. gimimo dienos – (duomenys neskelbtini).

5.1. Dalį civilinės bylos Nr. 2-28319-840/2018 dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo šalys prašo nutraukti. Bylos nutraukimo pasekmės šalims yra žinomos.

5.2. V. T. pareiškia, kad likusios ieškinio reikalavimo dėl vaiko išlaikymo dydžio dalies atsisako ir pretenzijų nereiškia.

5.3. Dėl susidariusių bylinėjimosi išlaidų šalys neturi viena kitai jokių pretenzijų. Teismo išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu, šalys padengs lygiomis dalimis.

5.4. D. T. prašo nepriteisti susidariusių išlaidų valstybei, atsižvelgiant jo elgesį procese, sudaroma taikos sutartis.

5.5. Pasirašydamos šią sutartį šalys patvirtina, jog yra susipažinusios su jos sudarymo sąlygomis ir reikalavimais bei pasižada jų sąžiningai laikytis.

5.6. Šalys prašo taikos sutartį patvirtinti rašytinio proceso tvarka.

5.7. Ši sutartis sudaryta trimis vienodą juridinę galią turinčiais egzemplioriais, po vieną perduodama šalims, vienas egzempliorius pateikiamas teismui.

Priteisti iš atsakovo D. T., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 80,00 Eur (aštuoniasdešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Civilinės bylos Nr. 2-2854-840/2019 dalį dėl ieškinio reikalavimų nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą, priteisti nepilnamečiui vaikui išlaikymą ir nustatyti bendravimo su nepilnamečiu vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nutraukti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.