- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-11
- Bylos Nr.
- N-552-1346-12
- Teisminio proceso Nr.
- 4-07-3-02171-2012-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Artūras Drigotas, Ramūnas Gadliauskas (pran.)
- Kategorijos
- 41.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 52.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal J. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 19 d. nutarimo E. U. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas 2012 m. spalio 26 d. E. U. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2010 m. liepos 9 d., apie 17.00 val., iš namo, esančio adresu Sprudeikos g. 79, Šiauliuose, teritorijos pavogė 3 m³ žvyro, taip padarydamas J. S. 60 Lt materialinę žalą. Protokole nurodyta, jog tokiais veiksmais E. U. padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 50 straipsnyje numatytą pažeidimą.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 19 d. nutarimu, konstatavęs, jog suėjo administracinės atsakomybės taikymo senaties terminas, E. U. atžvilgiu pagal ATPK 50 straipsnį iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju E. U. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas už 2010 m. liepos 9 d. galimai padarytą administracinį teisės pažeidimą, o pagal ATPK 35 straipsnio 4 dalį administracinė nuobauda negali būti skiriama, jeigu nuo administracinio teisės pažeidimo padarymo dienos praėjo daugiau kaip dveji metai, todėl E. U. nuobauda galėjo būti paskirta iki 2012 m. liepos 9 d. Taip pat atkreipė dėmesį, jog ATPK 35 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad kai pirmosios instancijos teismo nutarimas panaikinamas apeliacine tvarka, šiame straipsnyje nurodyti terminai pradedami skaičiuoti iš naujo nuo teismo ar apeliacinės instancijos sprendimo įsiteisėjimo dienos, taikoma tik skaičiuojant šešių mėnesių terminą administracinei nuobaudai paskirti. Atsižvelgęs į minėtas aplinkybes, teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negalima, todėl administracinio teisės pažeidimo byla E. U. atžvilgiu nutrauktina (ATPK 250 str. 7 p.).
II.
Apeliaciniu skundu nukentėjusysis J. S. prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 19 d. nutarimą ir grąžinti bylą tirti iš naujo. Nurodo, jog nagrinėjamo įvykio metu buvo pavogtas sijotas žvyras, kurio vertė 200 Lt, ir metaliniai vamzdžiai, kurių vertė 2 262,99 Lt. Pažymi, jog žvyrą pirko pagal skelbimą laikraštyje, todėl skelbimo duomenimis ir įvertino pavogto sijoto žvyro kainą, o jo kiekį vertino remdamasis kartu su E. U. žvyrą vogusio P. B. parodymais, kad jie nagrinėjamo įvykio metu pavogė 4 m³ sijoto žvyro. Paaiškina, jog dėl pavogto sijoto žvyro ir metalinių vamzdžių buvo iškelta baudžiamoji byla, kurioje bendras padarytos žalos dydis įvertintas 2 462,99 Lt. Mano, kad E. U. veika nagrinėjamu atveju buvo nepagrįstai perkvalifikuota į administracinį teisės pažeidimą, o ikiteisminio tyrimo pareigūnas ir prokuroras nepagrįstai sumažino padarytos žalos dydį, nurodydami, jog buvo pavogta 3 m³, o ne 4 m³ žvyro, ir niekuo nepagrįsdami pavogto žvyro kainos. Taip pat atkreipia dėmesį, kad nebuvo informuotas apie E. U. veikos perkvalifikavimą ir negavo jokios informacijos apie bylos eigą, be to, jam nebuvo žinoma apie pirmosios instancijos teismo posėdžio laiką ir vietą, taip pažeidžiant jo, kaip nukentėjusiojo, procesines teises. Atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2012 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi panaikinus Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutarimą ir grąžinus bylą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariatui tirti iš naujo, jis nebuvo informuotas nei apie pradėtą naują tyrimą, nei apie tyrimo eigą ir jo užbaigimą bei naujo administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas atmestinas.
ATPK 250 straipsnio 7 punktas numato, jog administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigia šio kodekso 35 straipsnyje numatyti terminai.
Atkreiptinas dėmesys, kad nors pažeidimo padarymo metu galiojęs ATPK 35 straipsnis administracinės atsakomybės senaties instituto išsamiai neapibrėžė, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinį teisės pažeidimą kitaip nei įstatymų numatytais pagrindais ir tvarka (ATPK 7 str.). Siekiant paisyti šios nuostatos, administracinių teismų praktikoje buvo vertinama, kad taikant administracinės atsakomybės senatį, turi būti vadovaujamasi ATPK 35 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 95 straipsnio 1 dalyje 1 punkto a papunktyje apibrėžtu apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminu ( dveji metai), kai padarytas baudžiamasis nusižengimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. vasario 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N17-240/2006, 2008 m. gruodžio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-1434/2008, 2010 m. rugpjūčio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N62-1300/2010, 2012 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N261-902/2012 ir kt.). Šiuo metu galiojančioje ATPK 35 straipsnio 4 dalies redakcijoje įtvirtinta nuostata, jog šio straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytais atvejais administracinė nuobauda negali būti skiriama, jeigu nuo administracinio teisės pažeidimo padarymo dienos praėjo daugiau kaip dveji metai. Tuo tarpu ATPK 8 straipsnio 2 dalis numato, jog aktai, švelninantys arba panaikinantys administracinę atsakomybę už administracinius teisės pažeidimus, turi atgalinio veikimo galią, t. y. taikomi skiriant nuobaudas už teisės pažeidimus, padarytus prieš šių aktų išleidimą, taip pat paskirtoms nuobaudoms, kurios nėra įvykdytos. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes ir įstatymų leidėjo valią, vadovaujantis teisingumo bei protingumo principais, konstatuotina, jog šiuo atveju administracinė nuobauda E. U. galėjo būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio teisės pažeidimo padarymo dienos. Pažymėtina, jog pasibaigus administracinės atsakomybės taikymo senaties terminui administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti priimtas tik vienintelis sprendimas – administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti. Priežastys, dėl kurių administracinė nuobauda per minėtus terminus nebuvo paskirta, priimant byloje sprendimą jokios reikšmės neturi. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena turi būti nutraukiama tiek tuo atveju, kai nuobaudos nesuspėta paskirti dėl objektyvių priežasčių, tiek ir tuo atveju, kai terminai yra suėję dėl netinkamo pareigūnų pareigų atlikimo. Minėtų terminų paskirtis garantuoti, kad administracinė nuobauda būtų skiriama per protingą laiką. Tik tokiu atveju administracinė nuobauda gali pasiekti tikslus, kurių siekiant ji yra skiriama.
Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad nagrinėjamu atveju E. U. administracinėn atsakomybėn patrauktas už 2010 m. liepos 9 d. galimai padarytą ATPK 50 straipsnyje numatytą pažeidimą. Tai įvertinus, konstatuotina, jog minėtas dvejų metų bendrasis administracinės atsakomybės taikymo senaties terminas baigėsi 2012 m. liepos 9 d., tačiau iki šio termino jokia administracinė nuobauda asmeniui už jam inkriminuoto pažeidimo padarymą nebuvo paskirta. Pažymėtina, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutarimas (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A-2803-409/2010, b. l. 11), kuriuo E. U. buvo pripažintas kaltu dėl ATPK 50 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A-2803-409/2010, b. l. 44–46), konstatavus, jog siekiant tinkamai pritaikyti atsakomybę už padarytą pažeidimą, yra itin svarbu tiksliai nustatyti pagrobto žvyro vertę, kadangi nuo to priklauso, ar asmuo turi būti traukiamas administracinėn, ar baudžiamojon atsakomybėn, tačiau šiuo atveju pažeidimo tyrimas nebuvo atliktas išsamiai ir objektyviai, buvo panaikintas ir byla grąžinta Institucijai tirti iš naujo, todėl minėtas Šiaulių miesto apylinkės teismo nutarimas negali sukelti jokių teisinių pasekmių. Taigi, laikotarpiu nuo 2010 m. liepos 9 d. iki 2012 m. liepos 9 d. jokia administracinio poveikio priemonė E. U. už minėto pažeidimo padarymą nebuvo pritaikyta, o Institucija, iš naujo ištyrusi bylą ir asmens veikoje nenustačiusi baudžiamojo nusižengimo ar nusikaltimo požymių, naują administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl ATPK 50 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymo E. U. surašė 2012 m. spalio 26 d., t. y. jau suėjus administracinės atsakomybės taikymo senaties terminui.
Remdamasi byloje nustatytomis aplinkybėmis ir tuo, kad byloje nėra jokių aplinkybių, dėl kurių nagrinėjamu atveju administracinės atsakomybės taikymo senaties terminas būtų sustojęs, teisėjų kolegija konstatuoja, jog šiuo atveju administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negalima ir spręsti dėl E. U. patraukimo administracinėn atsakomybėn, suėjus patraukimo administracinėn atsakomybėn senaties terminui (ATPK 250 str. 7 p.), nebebuvo teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė E. U. atžvilgiu pagal ATPK 50 straipsnį iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą. Tai įvertinus, pažymėtina, jog kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai šiuo atveju nėra teisiškai reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų pagrįstumo nevertina ir dėl jų nepasisako. Ta aplinkybė, kad nukentėjusiajam asmeniui nebuvo tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimą apylinkės teisme, nelaikytina esminiu procedūriniu pažeidimu, nes ji nesukliudė nukentėjusiajam apskųsti ginčijamą apylinkės teismo nutarimą apeliacine tvarka.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl ginčijamas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 19 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad šis sprendimas neužkerta kelio nukentėjusiajam dėl patirtos žalos atlyginimo kreiptis civilinio proceso tvarka, o ikiteisminio tyrimo trūkumus reikalauti pašalinti baudžiamojo proceso kodekso numatytomis priemonėmis.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
J. S. apeliacinį skundą atmesti.
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 19 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.