- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-07-23
- Bylos Nr.
- 1-2314-1038/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-28512-2019-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Indrė Rimkevičienė
- Kaltinamasis
- A. Š.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Indrė Rimkevičienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro Romualdo Latvelio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo medžiagą, kurioje A. Š. (A. Š.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) IT vadybininku, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. Š. 2019 m. liepos 7 d., apie 00.47 val., Vilniuje, Kalvarijų-Kareivių gatvių sankryžoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,98 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Tokiais savo veiksmais A. Š. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas A. Š. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2019 m. liepos 6 d., apie 20.00 val., viešuoju transportu nuvažiavo į barą „Tesla“, esantį Senamiesčio mikrorajone, kur turėjo susitikti su draugais. Bare buvo trise, jis ir dar vienas draugas gėrė alų, kiek tiksliai išgėrė, pasakyti negali, mažiausiai 6 bokalus. Trečias draugas negėrė, nes buvo atvažiavęs su automobiliu. Apie 00.00 val., draugas nuvežė jį namo. Grįžęs namo, panoro parūkyti, tačiau nerado cigarečių, todėl nutarė jam priklausančiu automobiliu VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvažiuoti į degalinę „Circle-K“, esančią netoli namų. Jis paėmė automobilio raktelius, nusileido į požeminę aikštelę, nuėjo prie savo automobilio, atsisėdo prie automobilio vairo ir važiavo link degalinės. Degalinėje nusipirko cigarečių ir važiavo atgal, važiuodamas pajuto smūgį, po ko pamatė, kad atsitrenkė į šviesoforo stulpą. Negali paaiškinti, kaip ir dėl kokių priežasčių atsitrenkė į šviesoforo stulpą, gali būti, jog buvo trumpam užmigęs. Labai išsigando, todėl pasišalino iš įvykio vietos. Grįžęs, automobilį pastatė požeminėje automobilių aikštelėje. Pamena, kad nuo automobilio kėbulo surinko apdaužyto šviesoforo detales, kurias sudėjo į automobilio bagažinę. Suprato, kad pasišalindamas iš eismo įvykio vietos, pasielgė blogai, todėl vėl sėdo prie automobilio vairo, nes norėjo grįžti į eismo įvykio vietą. Išvažiuodamas iš aikštelės, pastebėjo prie jos stovintį policijos mikroautobusą, prie kurio jis privažiavo. Prie jo priėjęs policijos pareigūnas liepė išlipti iš automobilio, po ko jis buvo įsodintas į pareigūnų tarnybinį automobilį. Jis buvo du kartu tikrinamas alkoholio kiekio matuokliu. Pirmą kartą buvo nustatytas virš 2 promilių girtumas, antra kartą, kai jau buvo tikrinamas policijos komisariate, – buvo nustatytas beveik 2 promilių girtumas. Patikrinus jo girtumą pirmą kartą, jis buvo nuvežtas į policijos komisariatą, kur buvo atliekami procesiniai veiksmai, po kurių jis buvo paleistas namo. Dėl padaryto pripažįsta, nuoširdžiai gailisi (b. l. 36, 39).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas D. K. parodė, kad 2019 m. liepos 7 d., patruliuojant kartu su vyriaus. patruliu T. S., apie 00.50 val., iš Vilniaus miesto OVS budėtojo gavo pranešimą, kad Kalvarijų-Kareivių gatvių sankryžoje automobilis (galimai Golf) atsitrenkęs į šviesoforą ir jį nulaužęs, pasišalino link K. Ulvydo gatvės. Privažiavę Kalvarijų-Kareivių gatvės sankryžą, pastebėjo nulaužtą šviesoforą bei pasišalinusio automobilio dalis. Pasukę iš Kareivių gatvės į Kalvarijų gatvę, pastebėjo, kad ant kelio matosi automobilio pasišalinimo kryptis (išbėgęs aušinimo skystis bei automobilio ir šviesoforo dalys). Važiavo Kalvarijų gatve ir sekė pasišalinusio automobilio pėdsakais, kurie vedė prie Kalvarijų-V. Gerulaičio gatvių sankryžos. Įsukus į V. Gerulaičio gatvę, pėdsakai vedė į J. Balčikonio gatvę, kurie nuvedė į (duomenys neskelbtini) namo požeminę aikštelę, kuri buvo uždaryta. Požeminės aikštelės durys buvo užrakintos. Eidami aplink požeminę aikštelę, pro metalinę sienos grotų konstrukciją pastebėjo aikštelės viduje stovintį automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio priekinė dalis buvo sudaužyta. Po kelių minučių, prie apgadinto automobilio priėjo žmogus, kuris nuo minėto automobilio surinko atsikabinusias automobilio dalis bei šviesoforo dalis ir sudėjo jas į minėto automobilio bagažinę. Praėjus 2 min., vyras sėdo prie automobilio vairo, užvedė variklį ir pradėjo važiuoti, po ko jis (liudytojas) pribėgo prie požeminės automobilių stovėjimo aikštelės durų ir matė, kaip iš aikštelės išvažiuoja apgadintas automobilis. Iš požeminės automobilių aikštelės išvažiavęs vairuotojas pastebėjo jį (liudytoją) ir jų tarnybinį automobilį, todėl savo vairuojamą automobilį sustabdė. Priėjus prie automobilio, paaiškėjo, kad vairuotojas yra vienas, taip pat paaiškėjo, kad automobilį vairavo A. Š., gimęs (duomenys neskelbtini). A. Š. pateikė vairuotojo pažymėjimą bei automobilio dokumentus. Paklausus vairuotojo, kur jis važiuoja, pastarasis atsakė, kad varo automobilį arčiau darbo, kuris yra prie „Rimi“ parduotuvės. Bendraujant su vairuotoju, jam iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesių koordinacija sutrikusi, jis buvo stipriai susijaudinęs. Vairuotojo buvo paklausta, ar jis vartojo alkoholinius gėrimus, pastarasis atsakė, kad maždaug prieš valandą išgėrė 4 alkoholinio alaus. Jam buvo paaiškinta, kad alkoholio kiekio matuokliu bus patikrintas jo blaivumas. Patikrinus vairuotoją alkoholio kiekio matuokliu „Drager alcotest 7510 Nr. ARKB-0191“ (patikros sertifikato Nr. 0969423), apie 01.08 val. jam buvo nustatytas 2,15 promilių girtumas, patikrinus vairuotoją alkoholio kiekio matuokliu antrą kartą, apie 01.37 val. jam buvo nustatytas 1,98 promilių girtumas. Vairuotojo buvo paklausta, ar tai jis sukėlė eismo įvykį Kalvarijų-Kareivių gatvių sankryžoje, pastarasis atsakė, kad jis, tačiau negalėjo paaiškinti, kaip atsitrenkė į šviesoforą, taip pat vairuotojas nurodė, kad pasišalino iš eismo įvykio vietos. Įforminus įvykį, vairuotojas buvo pristatytas į Kelių policijos valdybą, o automobilis priverstinai nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę, esančią Vilniuje, Minsko pl. 21 (b. l. 30).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus AVPK) Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 3-iojo būrio vyriausiojo patrulio D. K. 2019 m. liepos 7 d. tarnybiniame pranešime nurodytos analogiškos aplinkybės, kurias D. K. nurodė 2019 m. liepos 11 d. vykusioje apklausoje (b. l. 6).
Vilniaus VAPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio L. K. 2019 m. liepos 7 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019 m. liepos 7 d., dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu A. V., apie 00.42 val., iš Vilniaus AVPK OVS budėtojo gavo pranešimą apie eismo įvykį, įvykusį Kalvarijų-Kareivių gatvių sankryžoje, kurio metu buvo nulaužtas šviesoforo stulpas, gali būti, kad į šviesoforo stulpą atsitrenkė automobilis VW Golf. Apie įvykį pranešė praeivis. Sankryžoje eismas nereguliuojamas. Nuvykę į vietą, jie rado apgadinta šviesoforo stulpą, automobilio įvykio vietoje nebuvo. Prie jų priėjo įvykio liudytojas M. G., kuris matė, kaip automobilis šalinosi iš eismo įvykio vietos. Automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamą A. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) namo požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje sulaikė ekipažas Nr. V1710. Vairuotojui A. Š. pirmojo tikrinimo metu buvo nustatytas 2,15 promilių girtumas, antrojo tikrinimo metu – 1,98 promilių girtumas (b. l. 7).
Iš Bendrojo pagalbos centro registruojamų įvykių išrašo matyti, kad 2019 m. liepos 7 d. 00.47 val. privatus fizinis asmuo pranešė apie techninį eismo įvykį, įvykusį 2019 m. liepos 7 d. 00.47 val. Vilniuje, Kalvarijų-Kareivių gatvių sankryžoje, kurio metu į šviesoforo stulpą galimai atsitrenkė automobilis VW Golf, sankryžoje eismas nereguliuojamas (b. l. 3).
2019 m. liepos 7 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta transporto priemonė VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyti tokie sugadinimo požymiai: priekinis kapotas, priekinis bamperis, dešinės pusės priekinis žibintas, priekinės grotelės, dešinės pusės priekinis sparnas, dešinės pusės priekinės durelės, dešinės pusės galinės durelės, galinis bamperis; ant transporto priemonės galinio bamperio matomos raudonų dažų žymės, ant dešinės pusės priekinių ir galinių durelių – juodų dažų žymės (b. l. 8-9). Pateikta foto lentelė, kurioje užfiksuoti automobilio VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimai (b. l. 13).
Iš eismo įvykio schemos ir duomenų apie eismo įvykį matyti, kad eismo įvykis įvyko 2019 m. liepos 7 d. 00.42 val., Vilniuje, Kalvarijų-Kareivių gatvių sankryžoje; įvykio metu apgadintas automobilis VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nulaužtas šviesoforas (b. l. 27).
Iš informacijos apie kelių transporto priemones, pateiktos iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės, matyti, kad automobilio VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytoju ir savininku registruotas A. Š. (b. l. 24).
Iš VšĮ „Emprekis“ pateikto vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje akto (2019 m. liepos mėnesio leidinys) matyti, kad vidutinė automobilio VW Golf TDI (1998 m.) kaina Lietuvoje be PVM – 1 082 Eur, su PVM – 1 310 Eur (b. l. 23, 25).
Iš 2019 m. liepos 7 d. administracinio nusižengimo protokolo Nr. 10-ANR_P-55844-2019 matyti, kad dėl įvykio, įvykusio 2019 m. liepos 7 d. 00.42 val., Vilniuje, Kalvarijų-Kareivių gatvių sankryžoje, A. Š. traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau– ANK) 417 straipsnio 6 dalį ir 426 straipsnio 2 dalį (b. l. 26).
Iš neblaivumo nustatymo akto matyti, kad 2019 m. liepos 7 d. 01.00 val. A. Š. nustatyti tokie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai; įvertinus bendrą A. Š. būklę nustatyta, kad eiti tiesia linija – pėda po pėdos – negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) – negali; A. Š. nurodžius, kad alkoholį vartojo prieš 1 val., jis buvo patikrintas prietaisu „Drager alcotest 7510 Nr. ARKB“: pirmasis tikrinimas 01.08 val. – 2,15 promilių, antrasis tikrinimas 01.37 val. – 1,98 promilių (b. l. 50).
Iš alkotesterio „Drager alcotest 7510 Nr. ARKB-0191“ rodmenų matyti, kad A. Š. 2019 m. liepos 7 d. 01.08 val. buvo nustatytas 2,15 promilių girtumas (b. l. 52), 2019 m. liepos 7 d. 01.37 val. – 1,98 promilių girtumas (b. l. 51).
Iš Lietuvos metrologijos inspekcijos patikros sertifikato Nr. 0969423 matyti, kad nusikalstamos veikos padarymo dieną alkotesteris „Alcotest 7510 Nr. ARKB-0191“ buvo tinkamas naudoti, patikra galioja iki 2019 m. rugsėjo 27 d. (b. l. 53).
Motyvuojamoji dalis
A. Š. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivaus patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Kaltinamasis A. Š., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju, kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo pripažino visiškai ir parodė, kad 2019 m. liepos 6 d., apie 20.00 val. viešuoju transportu nuvažiavo į barą „Tesla“, kur turėjo susitikti su draugais, ir kur išgėrė mažiausiai 6 bokalus alaus; apie 00.00 val. draugas jį parvežė namo, kuris jis panoro parūkyti, tačiau nerado cigarečių, todėl nutarė jam priklausančiu automobiliu VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvažiuoti į netoli namų esančią degalinę “Circle-K“; jis paėmė automobilio raktelius, nusileido į požeminę aikštelę, nuėjo prie savo automobilio, atsisėdo prie automobilio vairo ir važiavo link degalinės, kurioje nusipirko cigarečių, ir važiavo atgal, tačiau važiuodamas pajuto smūgį, po ko pamatė, kad atsitrenkė į šviesoforo stulpą; negalėjo paaiškinti, kaip ir dėl kokių priežasčių atsitrenkė į šviesoforo stulpą, gali būti, jog buvo trumpam užmigęs; labai išsigando, todėl pasišalino iš įvykio vietos; grįžęs automobilį pastatė požeminėje automobilių aikštelėje; pamena, kad nuo automobilio kėbulo surinko apdaužyto šviesoforo detales, kurias sudėjo į automobilio bagažinę; suprato, kad pasišalindamas iš eismo įvykio vietos, pasielgė blogai, todėl vėl sėdo prie automobilio vairo, nes norėjo grįžti į įvykio vietą; išvažiuodamas iš aikštelės, pastebėjo prie jos stovintį policijos mikroautobusą, prie kurio jis privažiavo; prie jo priėjęs policijos pareigūnas, liepė išlipti iš automobilio, po ko jis buvo įsodintas į pareigūnų tarnybinį automobilį; jis buvo du kartus tikrinamas alkoholio kiekio matuokliu; pirmą kartą buvo nustatytas virš 2 promilių girtumas, antra kartą, kai jau buvo tikrinamas policijos komisariate, – buvo nustatytas beveik 2 promilių girtumas. Tokie kaltinamojo parodymai atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklausto D. K. parodymai, duoti 2019 m. liepos 11 d. vykusioje apklausoje (b. l. 30), pastarojo 2019 m. liepos 7 d. tarnybinis pranešimas bei Vilniaus VAPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio L. K. 2019 m. liepos 7 d. tarnybinis pranešimas, kuriuose nurodytos padarytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės (b. l. 6, 7), Bendrojo pagalbos centro registruojamų įvykių išrašo duomenys (b. l. 3), 2019 m. liepos 7 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas, kuriame nurodyti automobilio VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimai ir žymės po įvykusio eismo įvykio (b. l. 8), foto lentelė bei eismo įvykio schema ir duomenys apie eismo įvykį, kuriuose užfiksuoti eismo įvykio laikas ir vieta, automobilio VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir šviesoforo apgadinimai (b. l. 10-13, 27-28). Baudžiamojoje byloje esantys duomenys, t. y. neblaivumo nustatymo aktas, kuriame nurodyta, kad 2019 m. liepos 7 d. 01.00 val. A. Š. nustatyti tokie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai; įvertinus bendrą A. Š. būklę nustatyta, kad eiti tiesia linija – pėda po pėdos – negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) – negali; A. Š. nurodžius, kad alkoholį vartojo prieš 1 val., jis buvo patikrintas prietaisu „Drager alcotest 7510 Nr. ARKB“: pirmasis tikrinimas 01.08 val. – 2,15 promilių, antrasis tikrinimas 01.37 val. – 1,98 promilių (b. l. 50), taip pat alkotesterio „Drager alcotest 7510 Nr. ARKB-0191“ rodmenys, kuriuose užfiksuota, kad A. Š. 2019 m. liepos 7 d. 01.08 val. buvo nustatytas 2,15 promilių girtumas (b. l. 52), 2019 m. liepos 7 d. 01.37 val. – 1,98 promilių girtumas (b. l. 51), bei Lietuvos metrologijos inspekcijos patikros sertifikatas Nr. 0969423, iš kurio matyti, kad nusikalstamos veikos padarymo dieną alkotesteris „Alcotest 7510 Nr. ARKB-0191“ buvo tinkamas naudoti, patikra galioja iki 2019 m. rugsėjo 27 d. (b. l. 53), patvirtina, kad A. Š. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – 1,98 promilių.
Be to, iš kaltinamojo parodymų matyti, kad A. Š. neabejotinai suprato, kad yra neblaivus ir negali vairuoti. Įvertinus tai, kad Kelių eismo taisyklių reikalavimai, keliami vairuotojams, yra visiems žinomi, tai, kad kaltinamajam buvo nustatytas vidutinis girtumas, bei paties kaltinamojo paaiškinimus, jo įvardytą išgerto alkoholio kiekį, laikotarpį, per kurį buvo vartojamas alkoholis, darytina išvada, kad A. Š. suvokė, jog jis yra apsvaigęs, t. y. neblaivus. Nors Kelių eismo taisyklės draudžia tokios būsenos vairuoti transporto priemonę, jis vis tiek vairavo transporto priemonę, o tai sudaro pagrindo išvadai, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia.
Nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Bylos įrodymų visuma nustatyta, kad A. Š. 2019 m. liepos 7 d. 00.47 val., Vilniuje, Kalvarijų-Kareivių gatvių sankryžoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,98 promilės etilo alkoholio koncentracija, vairavo automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), todėl pagal nustatytas faktines aplinkybes A. Š. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, A. Š. pareiškė, kad sutinka su tuo, jog procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu, tačiau prašo teismo paskirtą baudą leisti sumokėti dalimis per dviejų metų laikotarpį (b. l. 56-57, 58).
Dėl A. Š. skirtinos bausmės
Už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą yra numatyta galimybė skirti baudą arba areštą, arba laisvės atėmimą iki vienerių metų.
Skirdamas bausmę A. Š., teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus: padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, vairuotojui nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – transporto priemonės vairavimas tokios būklės kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei. Pažymėtina, kad nusikaltimas padarytas veikiant tiesiogine tyčia. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). A. Š. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į baudžiamojoje byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį: neteistas (b. l. 54), iki nagrinėjamo įvykio administracine tvarka nebaustas, pradėta administracinio nusižengimo teisena dėl to paties įvykio, dėl kurio jam surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 417 straipsnio 6 dalį ir 426 straipsnio 2 dalį (b. l. 55), dirbantis (duomenys neskelbtini) IT vadybininku, taip pat vykdantis individualią veiklą, duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre baudžiamojoje byloje valstybinis kaltintojas nesurinko.
Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – baudą, nesiekiančią šios bausmės rūšies, skiriamos už nesunkius nusikaltimus, vidurkio, t. y. 75 MGL (3 750 Eur). Teismo manymu, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes (neteistas, iki nagrinėjamo įvykio administracine tvarka nebaustas, nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, nusikalstama veika padaryta turtinė žala) šiuo konkrečiu atveju tokia paskirta bausmė nėra per griežta, yra proporcinga padarytam nusikaltimui.
Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis A. Š. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamasis A. Š. prašo teismo paskirtą baudą leisti sumokėti dalimis per dviejų metų laikotarpį (b. l. 56-57). Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 352 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas tuoj pat išaiškina nuteistajam paskirtos bausmės savanoriško ir priverstinio įvykdymo tvarką, sąlygas, jo teises ir pareigas bei nustato terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 22 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, kad jis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą terminą. Teismas, įvertinęs tai, kad A. Š. yra jauno amžiaus, darbingas, siekia savanoriškai sumokėti jam skirtiną baudą, taip pat atsižvelgdamas į jam paskirtos baudos dydį, daro išvadą, kad BVK 22 straipsnio 2 dalyje nustatytas dviejų mėnesių po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo savanoriško baudos sumokėjimo terminas yra akivaizdžiai per trumpas. Dėl šios priežasties teismas sprendžia, kad yra teisinis pagrindas nustatyti ilgesnį kaltinamajam skirtinos bausmės – baudos – savanoriško mokėjimo laikotarpį – 24 mėnesius. Teismo nuomone, toks skirtinos baudos išdėstymo terminas yra teisingas. Teismas nustato, kad A. Š. turi sumokėti baudą per 24 mėnesius nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, įpareigojant jį kas mėnesį – 20 mėnesių iš eilės – iki kiekvieno mėnesio 15 dienos sumokėti po 105 Eur, o paskutiniuosius 4 baudos mokėjimo mėnesius sumokėti po 100 Eur.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo A. Š.
BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. Š. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę, A. Š. pažeidė KET 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis 1,98 promilių girtumas. Taigi jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Todėl įvertinus reikšmingų aplinkybių visumą – tai, kad A. Š. vairavo automobilį, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, bei tai, kad jis gailisi dėl savo elgesio, praeityje už analogiško pobūdžio pažeidimus nebaustas, neteistas, nusikalstama veika padaryta turtinė žala, spręstina, kad kaltinamajam skirtinas uždraudimas naudotis minėta teise dvejiems metams. Vadovaujantis teismų praktika, uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo dienos, kada buvo pritaikyta BPK 120 straipsnyje numatyta kardomoji priemonė, t. y. dokumento – vairuotojo pažymėjimo, paėmimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-7-144-628/2018).
Kaltinamajam A. Š. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – dokumento, t. y. vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) (vokas su jame esančiu vairuotojo pažymėjimu prisegtas prie priekinio baudžiamosios bylos viršelio) paėmimą (b. l. 41) – palikti nepakeistą iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, perduoti valstybinei įmonei „Regitra“.
Be to, kaltinamajam A. Š. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – sustabdymą (BPK 134¹ straipsnis) – palikti nepakeistą iki įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, o pradėjus baudžiamąjį įsakymą vykdyti – panaikinti.
Prokuroras pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašė A. Š. skirti ir baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), konfiskavimą. Turtas konfiskuojamas BK 72 straipsnyje nustatytais pagrindais. Šiame straipsnyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas (72 straipsnio 2 dalis). Byloje nustatyta, kad A. Š. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė vairuodamas automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone (BK 72 straipsnio 2 dalis), todėl jo konfiskavimas yra privalomas. VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilis VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso A. Š. (b. l. 24). Nagrinėjamu atveju, įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, veikos padarymo aplinkybes, asmenybę, konstatuojama, jog baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymas laikomas proporcingu padarytam nusikaltimui, todėl kaltinamajam nuosavybės teise priklausantis automobilis, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, konfiskuotinas. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo A. Š. teisių akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti.
Laikiną A. Š. nuosavybės teisių į jam nuosavybės teise priklausantį automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), apribojimą, paskirtą Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro Romualdo Latvelio 2019 m. liepos 8 d. nutarimu (b. l. 44) palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti šią baudžiamojo poveikio priemonę – panaikinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
A. Š. (A. Š.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 75 MGL, t. y. 3 750 (trijų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimties) Eur, dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. Š. paskirti galutinę bausmę – 50 MGL, t. y. 2 500 (dviejų tūkstančių penkių šimtų) Eur, dydžio baudą, įpareigojant A. Š. šią baudą sumokėti per 24 mėnesius nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį – 20 mėnesių iš eilės – iki kiekvieno mėnesio 15 dienos sumokant po 105 Eur, paskutiniuosius 4 baudos mokėjimo mėnesius sumokant po 100 Eur.
Paskirti A. Š. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – 2 (dvejiems) metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. liepos 7 d.
A. Š. paskirtą kardomąją priemonę – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimą – palikti nepakeistą iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Dokumentą – A. Š. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) – perduoti valstybės įmonei „Regitra“, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.
A. Š. paskirtą kardomąją priemonę – specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – sustabdymą – palikti nepakeistą iki įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, o pradėjus baudžiamąjį įsakymą vykdyti – panaikinti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 3 dalimi, konfiskuoti iš A. Š. automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), valstybės naudai.
Laikiną A. Š. nuosavybės teisių į jam nuosavybės teise priklausantį automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), apribojimą palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti šią baudžiamojo poveikio priemonę – panaikinti.
1. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda mokama per 24 mėnesius nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį – 20 mėnesių iš eilės – iki kiekvieno mėnesio 15 dienos sumokant po 105 Eur, paskutiniuosius 4 baudos mokėjimo mėnesius sumokant po 100 Eur, į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pasirinktą surenkamąją sąskaitą: (duomenys neskelbtini), esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), (duomenys neskelbtini), esančią AB „SEB bankas”, (duomenys neskelbtini), esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), (duomenys neskelbtini), esančią banke Swedbank, AB, (duomenys neskelbtini), esančią AB „Medicinos bankas”, (duomenys neskelbtini), esančią AB „Šiaulių bankas”, (duomenys neskelbtini), esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar (duomenys neskelbtini), esančią AB „Citadele“ banke. Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją – Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą – 188659752, įmokos kodą – 6801. Dokumentas, patvirtinantis įmokos sumokėjimą, turi būti pristatytas Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo poskyrio tarnautojui (Laisvės pr. 79A, Vilnius) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.
2. Pagal BVK 22 straipsnio 1 dalį, jeigu nuteistasis nesumokėjo nustatytu laiku visos baudos, ši bausmė pagal baudžiamąjį įsakymą priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta (BVK 22 straipsnio 2 dalis). Antstolis, pradėdamas priverstinį baudos išieškojimą, iš karto, neįteikęs raginimo, taiko priverstinio vykdymo priemones. Priverstinio baudos išieškojimo tvarką nustato Civilinio proceso kodeksas bei BVK numatytos taisyklės (BVK 22 straipsnio 4 dalis).
3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais (BVK 25 straipsnio 1 dalis). Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu (BVK 25 straipsnio 2 dalis).
4. Nesutikdamas su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
5. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
6. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
7. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
8. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.