Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės A. V. įmonės atstovui savininkui A. V., ieškovės atstovei advokatei Vilmai Volkovienei, atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui direktoriui S. R. ir atsakovės atstovui advokato padėjėjui Vaciui Milkonui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. V. įmonės ieškinį atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl avanso ir procesinių palūkanų priteisimo ir pagal atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priešieškinį ieškovei A. V. įmonei dėl skolos, delspinigių ir procesinių palūkanų priteisimo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinys atmestini.

18. Pateikti ginčo šalių susirašinėjimo el. paštu duomenys (b. l. 53 – 67, 71 – 74, 93, 96 – 97, 100 – 119). UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė internetinės svetainės skaidres (vaizdinę medžiagą), A. V. įmonės atstovo teiktus dokumentus (b. l. 136, 137 – 152, 153 – 158). Pateiktas A. V. įmonės 2019 m. prekių katalogas voke (b. l. 164).

Dėl bylos esmės, ieškinio ir priešieškinio reikalavimų.

19. Byloje kilo ginčas dėl netinkamo įsipareigojimų pagal Sutartį interneto svetainei sukurti vykdymo ir sutarties aiškinimo.

21. Esant ginčui dėl sutarties turinio ir jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu; sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir į kitas reikšmingas aplinkybes. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Tai reiškia, kad sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Sutarčių teisėje visų pirma galioja sutarties laisvės principas, kuris reiškia tai, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas. Taigi sutartis galioja tokio turinio, kokio siekė jos šalys. Šiuo atveju sudarydamos sutartį, šalys turėjo konkretų tikslą – sukurti interneto svetainę. Sutartimi buvo susitarta, kad atsakovė (vykdytojas) įsipareigoja pagal ieškovės (užsakovo) užsakymą (užsakovo užduotį) sukurti objektą – internetinę svetainę su produkcijos katalogu, o ieškovė įsipareigojo sukurtą darbo rezultatą priimti ir už ją sumokėti sutarties kainą. Iš šių esminių Sutarties sąlygų darytina išvada, kad šalys sudarė rangos sutartį (CK 6.644 straipsnio 1 dalis, 6.645 straipsnio 1 dalis).

22. Rangos sutartis yra dvišalė (CK 6.644 straipsnis). Prievolei esant dvišalei, jos šalys savo pareigas viena kitai privalo vykdyti tuo pačiu metu, jeigu ko kita nenumato sutartis ar įstatymas arba ko kita nereikalauja prievolės esmė (CK 6.39 straipsnio 3 dalis). Remiantis CK 6.38, 6.59 straipsniais, prievolės turi būti vykdomos tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų bei sutarties nurodymus. CK 6.206 straipsnis numato, kad viena šalis negali remtis kitos šalies neįvykdymu tiek, kiek sutartis buvo neįvykdyta dėl jos pačios veiksmų ar neveikimo arba kitokio įvykio, kurio rizika jai pačiai ir tenka. Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad sutarties vykdymas vertinamas atsižvelgiant ir į tai, kaip kiekviena šalių, būdama sutartinių santykių dalyvė, vykdė bendradarbiavimo (kooperacijos) pareigą (CK 6.200 straipsnis), pagal kurią šalys privalo padėti viena kitai įgyvendinti sutarties teises ir vykdyti pareigas, t. y. dėti visas pastangas, kad būtų pasiektas sutarties tikslas. Į šalių kooperacijos pareigos turinį įeina ir pareiga keistis informacija, pranešti viena kitai apie sutarties vykdymo ypatumus ir pan. Taikant sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti nustatomi tikrieji sutarties šalių ketinimai, o jeigu negalima tų ketinimų nustatyti, sutarties sąlygoms suteikiama tokia prasmė, kokią tokiomis aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, jog tais atvejais, kai šalys nesusitaria dėl sutarties vykdymo sąlygų, šalis, kuri turi įvykdyti prievolę, ją vykdo, atsižvelgiama į sutarties tikslą, veikia protingai ir apdairiai tam, kad būtų pasiektas tikslas bei bendradarbiauja su kita šalimi (CK 6.38 straipsnio 1, 3 dalys, 6.200 straipsnis).

23. Abiejų šalių veiksmai vykdant sudarytą sutartį ir siekiant sutartyje numatyto rezultato turi būti vertinami vieno pagrindinių prievolių vykdymo principų – šalių bendradarbiavimo principo – požiūriu (CK 6.200 straipsnio 2 dalis). Laikytis šio principo ypač svarbu vykdant prievoles, atsirandančias rangos sutarties pagrindu. Bendradarbiauti – reiškia padėti vienas kitam įgyvendinti savo teises ir vykdyti pareigas. Pareigą bendradarbiauti turi abi sutarties šalys, kadangi tik šalims bendradarbiaujant galima užtikrinti, kad prievolė bus įvykdyta tinkamai. Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste pažymėtina, kad šalių bendradarbiavimo principas reikalauja, kad prievolės šalys, prireikus keistųsi informacija, reikšminga prievolei vykdyti.

24. Iš šalių tarpusavio susirašinėjimo akivaizdu, kad ieškovė dalį reikalavimų dėl svetainės pateikė jau kūrimo procese, atsakovė į pateiktus reikalavimus stengėsi reaguoti. Kita vertus, atsakovė, kūrusi svetainę ir vėliau matydama jos trūkumus, nesistengė šių trūkumų kuo greičiau pašalinti. Atsakovės darbuotojas M. M., kūręs internetinę svetainę, buvo susipažinęs su ieškovės vykdomos veiklos specifika ir poreikiais dėl internetinės svetainės, nes dirbo prie vieno bendro projekto. Tai reiškia, kad atsakovei turėjo būti žinomos pagrindinės internetinės svetainės klaidos ir trūkumai. Pažymėtina, kad atsakovės įmonės darbuotojai, būdami savo srities profesionalai, turėdami pakankamą panašių projektų vykdymo patirtį, geriau nei ieškovė galėjo įvertinti, ar sukurta internetinė svetainė atitiks ieškovės veiklos specifiką ir poreikius, kita vertus ieškovė turėjo pareigą išsamiai savo poreikius ir lūkesčius dėl internetinės svetainės funkcionalumų atskleisti (CK 6.163 straipsnio 4 dalis). Abi šalys, siekdamos bendradarbiauti, tinkamai ir sąžiningai vykdyti sutartį, turėjo viena kitai pateikti išsamią informaciją, reikalingą sutarties vykdymui. Teismas sutinka su ieškovės argumentais, kad ieškovė atsakingą asmenį pagal Sutartį paskyrė ir šis asmuo buvo nuvykęs pas atsakovę į biurą ir pateikė reikalingą medžiagą. Šias aplinkybes patvirtino liudytoja V. M. Tačiau įvertinant tai, kad per paskutinį šalių susitikimą ieškovės savininkas jau nesistengė išklausyti atsakovės atstovo M. M. ir peržiūrėti jo turimą internetinės svetainės kūrimo medžiagą, darytina išvada, kad tiek ieškovė, tiek atsakovė pažeidė bendradarbiavimo su pareigą (CK 6.38, 6.200 straipsniai).

25. Pagal Sutartį vykdytojui pateikus sukurtą svetainę, užsakovas turėjo patvirtinti jos kokybę pasirašydamas darbų baigimo – priėmimo aktą arba sąskaitą – faktūrą ir už juos apmokėti likusią pinigų sumą per 14 kalendorinių dienų nuo PVM sąskaitos faktūros pateikimo. Visi numatyti vykdytojo darbai turėjo būti atlikti per 90 dienų nuo internetinės svetainės dizaino patvirtinimo dienos. Teismas nesutinka su atsakovės termino darbams atlikti skaičiavimu ir pritaria ieškovės argumentams, jog 2020 m. kovo 5 d. ieškovei patvirtinus internetinės svetainės dizainą, kalendorinėmis dienomis skaičiuojamas terminas baigėsi 2020 m. birželio 3 d.

26. Iš abiejų sutarties šalių faktiškai susiklosčiusios elgsenos akivaizdu, kad nei viena iš sutarties šalių nebesilaikė Sutartyje numatytų terminų ir tokia faktinė situacija abi šios Sutarties šalis tenkino. Šalys toliau vykdė Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus.

27. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

28. Sutarties 5.1 punktu šalys susitarė, kad ši Sutartis gali būti pakeista, papildyta ar nutraukta tik abipusiu raštišku susitarimu. Teismo posėdžio metu abi šalys patvirtino, kad svetainės dizainas ieškovės buvo patvirtintas. 2020 m. gruodžio 9 d. Pranešimu ieškovė pranešė atsakovei apie vienašališką sutarties nutraukimą nuo 2020 m. gruodžio 15 d. Vadovaujantis CK 6.217 straipsnio 1 dalimi šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Kai sutarties įvykdymo terminas praleistas, nukentėjusi šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis neįvykdo sutarties per papildomai nustatytą terminą (CK 6.217 straipsnio 3 dalis). Byloje nustačius, kad ir ieškovė nebendradarbiavo su atsakove, dėl ko atsakovė negalėjo pateikti Sutartyje nustatytus reikalavimus atitinkančią interneto svetainę, laikytina, kad ieškovė neturėjo pagrindo vienašališkai nutraukti internetinės svetainės kūrimo sutarties (CPK 176, 185 straipsniai).

29. Tik 2021 m. vasario 21 d. atsakovė, manydama, jog atliko ieškovės užsakytus darbus, išrašė PVM sąskaitą faktūrą likusiai pinigų sumai. Ieškovė nurodė, kad internetinė svetainė turi trūkumų, tačiau šalys neprašė skirti ekspertizę trūkumams paneigti (CK 6.662 straipsnio 6 dalis).

31. Šalių sudaryta sutartis yra rangos sutartis, todėl ginčui spręsti taikytinos CK normos, reglamentuojančios rangos teisinius santykius (CK 6.644 straipsnis). Atsakovė, kaip rangovė, neįvykdė sutarties, nes nebuvo atlikti visi Sutartyje numatyti darbai. Šiuos teismo argumentus patvirtina liudytojo G. M. parodymai ir šalių susirašinėjimo el. paštu duomenys. Teismo vertinimu, po internetinės svetainės dizaino sukūrimo atsakovė nedėjo reikiamų pastangų visų svetainės funkcionalumų tinkamam veikimui užtikrinti, nes jos paaiškinimai vien apie ieškovės klientų pdf formato failų negalėjimą nuskaityti nepateikus alternatyvaus trūkumų šalinimo yra aiškiai nepakankami. Atsakovė įsipareigodama ieškovei sukurti sklandžiai veikiančią interneto svetainę ir vienašališkai pasirinkdama savo nuožiūra atlikti pirma produkcijos komplektavimą, o ne pirma spręsdama apie produkcijos katalogą ir kuriamos internetinės svetainės galimą suderinamumą su buhalterine programa, nevykdė pareigos elgtis rūpestingai. Net ir ieškovės atstovui parodžius katalogus ir pateikus kitą medžiagą, šis ieškovės elgesys neprisidėjo prie sklandžiai veikiančios internetinės svetainės sukūrimo. Nors atsakingą asmenį paskirti pagal Sutartį nusprendė atsakovė, tačiau ji teismui teigė, kad toks asmuo ieškovės nebuvo paskirtas. Toks atsakovės pozicija neatitinka CK 6.200 straipsnio 2 dalies reikalavimų, nustatančių šalims prievolę atlikti pareigas kuo ekonomiškiau ir vykdant sutartį bendradarbiauti bei kooperuotis. Atsakovė teisme neginčijo, kad internetinė svetainė nesuderinta su užsakovo buhalterine programa, todėl teismas konstatuoja, jog negalima vertinti, jog internetinės svetainės su produkcijos katalogu sukūrimas yra baigtas.

32. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės sumokėtą avansą, kadangi atsakovės atliktas darbas yra su trūkumais, jo negalima naudoti pagal paskirtį. Iš byloje nustatytų aplinkybių nustatyta, kad atsakovė dalį Sutartyje numatytų darbų atliko. CK 6.665 straipsnis numato rangovo atsakomybę už netinkamos kokybės darbą. Šiuo atveju užsakovas turi teisę reikalauti neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą laiką, sumažinti darbų kainą ar atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. Taip pat minėto straipsnio 3 dalis nustato, jog jei per protingą terminą rangovas sutarties pažeidimų ar trūkumų nepašalina arba trūkumai yra esminiai, užsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius. Ieškovė, reikšdama reikalavimą dėl avanso grąžinimo, iš esmės siekia restitucijos, t. y. šalių atstatymo į padėtį, kurioje buvo iki Sutarties sudarymo. Įstatymas nenumato galimybės taikyti restitucijos nenutraukus sutarties ar nepripažinus jos negaliojančia.

33. Ieškovė įrodinėjo, jog darbai pagal Sutartį neatlikti (t. y. nesukurta sklandžiai veikianti interneto svetainė). Byloje šalys neprašė skirti ekspertizės dėl sukurtos svetainės trūkumų. Pažymėtina, kad teismo posėdyje apklaustas liudytojas G. M. nepaneigė aplinkybės, kad jo nustatyti trūkumai gali būti ištaisomi. Nagrinėjamo byloje šalys laisvai disponuoja savo procesinėmis teisėmis ir pareigomis, pačios pasirenka teisių gynimo būdus ir turi prisiimti dėl atsirandančią riziką. Ieškovė, pasirinkdamas teisinį gynybos būdą reikalauti avanso grąžinimo (t.y. nuostolių atlyginimo), privalėjo reikalavimus suformuluoti taip, kad jo pasirinktą teisinį gynybos būdą taikyti būtų visos prielaidos. Ieškovė, netinkamai formuluodamas reikalavimą ir neprašydama teisme nutraukti sutarties, neturi pagrindo siekti restitucijos taikymo, t. y. avanso sugrąžinimo. Kita vertus, teismo vertinimu, didžioji dalis ieškovės nurodytų interneto svetainės trūkumų nėra yra esminiai ir galėtų būti pašalinami. Šios teismo išvados nepaneigia ir atsakovės iniciatyva apklausto liudytojo M. M. parodymai.

34. Ieškovei pareiga apmokėti už atliktus darbus neišnyko, vis dėlto atsižvelgtina į tai, kad tarp šalių kilo ginčas ir dėl atsakovės atliktų darbų apimties ir kokybės. Ieškovei nepriėmus darbų, o atsakovei neįrodžius, kad ieškovė darbų nepriėmė nepagrįstai, spręstinas klausimas dėl apmokėjimo už tinkamai atliktus darbus. Šalys privalo sutartį vykdyti tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnio 1 dalis). Pagal sutartį prisiimtos prievolės pasibaigia, kai tinkamai įvykdomos (CK 6.123 straipsnio 1 dalis). Pareikšdamas reikalavimą priteisti likusius pagal sutartį nesumokėtus 4235,00 Eur atsakovė privalėjo įrodyti, kad ji Sutartį įvykdė tinkamai (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje Sutartimi prisiimtų atsakovės įsipareigojimų pobūdis lemia šios sutarties objekto nedalomumą, todėl reikalaudama likusios sumos atsakovė turėjo įrodyti, kad atliko visus darbus, kuriuos ji turėjo įvykdyti pagal Sutartį.

35. Esant abipusei šalių kaltei dėl netinkamo Sutarties vykdymo abi ginčo šalys ir turi prisiimti dėl to kylančias pasekmes. Nors atsakovė ir pateikė vaizdo medžiagą dėl internetinės svetainės baigtumo, tačiau byloje esantys įrodymai patvirtina tik dalinį sutarties įvykdymą. Teismo vertinimu, atsakovė neįrodė, jog visi darbai buvo atlikti tinkamai. Atsakovė nepateikė įrodymų, jog sumokėto avanso suma nepadengia jos tinkamai atliktų darbų kainos (CK 6.671 straipsnis). Įvertinus pagal Sutartį prisiimtų įsipareigojimų pobūdį bei konstatavus dalinį jų neįvykdymą, 1815,00 Eur (30 procentų) avanso suma atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, t. y. turėtų būti pakankama siekiant padengti tiek ieškovės, tiek atsakovės nuostolius dėl netinkamo Sutarties vykdymo (CK 6.62 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad ieškovės sumokėtas avansas dengia atsakovės tinkamai atliktus svetainės dizaino sukūrimo darbus, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškinį ir grąžinti ieškovės sumokėtą avansą, kuris yra išankstinis mokėjimas, kad apmokėti pagrindinį mokėjimo dalį.

36. Dėl aukščiau nurodytų motyvų ieškovės reikalavimas dėl 1815,00 Eur sumokėto avanso ir atsakovės reikalavimas dėl 4235,00 Eur likusios sutarties kainos dalies atmestini (CPK 178, 185 straipsniai). Nepriteisiant iš atsakovės avanso ir iš ieškovės likusios sutarties kainos dalies, konstatuotina, kad išvestinio pobūdžio reikalavimai dėl netesybų (delspinigių) bei palūkanų priteisimo yra nepagristi, todėl atmestini.

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.

37. Ieškovė yra patyrusi 1256,34 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 54,00 Eur žyminis mokestis (14,00 Eur žyminio mokesčio už pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo ir 40,00 Eur už žyminio mokesčio priemoką teikiant ieškinį), 2,34 Eur korespondencijos siuntimo išlaidos ir 1200,00 Eur advokatės teisinės pagalbos išlaidos, kurios pagrįstos rašytiniais įrodymais (b. l. 3, 6, 14, 26, 27, 35, 131, 132 – 133). Atsakovė yra patyrusi 1129,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 129,00 Eur (127,00 + 2,00 Eur) žyminis mokestis ir 1000,00 Eur advokato padėjėjo teisinės pagalbos išlaidos, kurios pagrįstos rašytiniais įrodymais (b. l. 69, 80, 136, 159 – 160). Atmetus ieškovės ieškinį ir atsakovės priešieškinį patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, t. y. jos nepriteistinos vienai šalies iš kitos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

38. Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 2 dalimi iš šalių lygiomis dalimis priteistinos valstybei 11,62 Eur patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, t. y. po 5,81 Eur iš kiekvienos šalies.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškovės ieškinį ir atsakovė priešieškinį atmesti.

Patirtų šalių bylinėjimosi išlaidų neatlyginti.

Priteisti iš ieškovės A. V. įmonės, į.k. (duomenys neskelbtini), 5,81 Eur (penkis eurus, 81 centą) bylinėjimosi išlaidų valstybei, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660 – žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu).

Priteisti iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, į.k. (duomenys neskelbtini), 5,81 Eur (penkis eurus, 81 centą) bylinėjimosi išlaidų valstybei, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660 – žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.