Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto M. V. atstovo advokato E. S. skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 24 d. nutarimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas dėl to, kad jis 2016 m. gegužės 25 d., apie 11.43 val., (duomenys neskelbtini), Tauragės rajono savivaldybės didžiojoje salėje, savivaldybės tarybos posėdžio metu laikydamas plakatą su užrašu „Meras – organizuoto nusikaltimo susidorojant su persekiojamais piliečiais bendrininkas!“, demonstravo nepasitenkinimą Tauragės miesto meru. M. V. nuotrauka su nurodytu plakatu buvo išspausdinta 2016 m. gegužės 27 d. laikraštyje (duomenys neskelbtini). Tokiais veiksmais M. V. pažeidė Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo (toliau – Susirinkimų įstatymas) 4 straipsnio 2 dalies ir 3 dalies reikalavimus ir padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 188⁷ straipsnio 1 dalyje.2017 m. kovo 24 d. Tauragės rajono apylinkės teismas ATPK 188⁷ straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą perkvalifikavo į Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK), įsigaliojusio 2017 m. sausio 1 d., 494 straipsnio 1 dalį ir M. V. už ANK 494 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą paskyrė 200 Eur (dviejų šimtų eurų) baudą.Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto M. V. atstovas advokatas E. S. prašo panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 24 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti. Taip pat, pripažinus, kad M. V. vis dėlto padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 494 straipsnio 1 dalyje, prašo skundžiamą nutarimą pakeisti ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, M. V. administracinės nuobaudos neskirti. Be to, vadovaujantis ANK 651 straipsnio 3, 4 dalimis, prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo M. V. nori būti apklausiamas apeliacinės instancijos teisme ir nori kviesti į teismo posėdį liudytojus, kurių neapklausė pirmosios instancijos teismas.Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patraukto M. V. atstovas advokatas E. S. atkreipia dėmesį į tai, kad pirmasis administracinio teisės pažeidimo protokolas M. V. buvo surašytas 2016 m. birželio 9 d., Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato rinkta medžiaga apie M. V. padarytą pažeidimą buvo perduota nagrinėti Tauragės rajono apylinkės teismui, tačiau teismas 2016 m. birželio 16 d. nutartimi administracinio nusižengimo bylą grąžino Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, kadangi medžiagoje buvo padaryta daug procesinių pažeidimų: nebuvo paimti paaiškinimai iš konkrečių asmenų apie padaryto administracinio pažeidimo aplinkybes, prie bylos pridėtos fotonuotraukos, iš kurių neaišku, kas, kur ir kada tai fotografavo. Šie trūkumai trukdė teismui išnagrinėti bylą pagal M. V. pareikštą kaltinimą dėl administracinio teisės pažeidimo ir nebuvo galima spręsti jo kaltės klausimo. 2016 m. birželio 30 d. M. V. pakartotinai buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir administracinio teisės pažeidimo medžiaga pakartotinai perduota nagrinėti Tauragės rajono apylinkės teismui. Apelianto teigimu, renkant papildomą medžiagą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai neatliko tų veiksmų, kuriuos savo 2016 m. birželio 16 d. nutartyje nurodė Tauragės rajono apylinkės teismas. Taip pat nebuvo nustatyta, kas, kada, kokiomis aplinkybėmis, kurioje vietoje fotografavo M. V. su priešišku Tauragės rajono merui užrašu, nors skundžiamame nutarime teismas remiasi šiomis nuotraukomis kaip įrodymais, kad M. V. padarė jam inkriminuotą pažeidimą. Todėl prie bylos pridėtos fotonuotraukos (kai kurios iš laikraščio (duomenys neskelbtini), o kai kurios iš viso neaišku, iš kur), tinkamai neištyrus šių nuotraukų atsiradimo aplinkybių, byloje jos neturi įrodymų reikšmės ir laikytinos niekinėmis. Nagrinėjant bylą teisme buvo pareikštas prašymas į teismą iškviesti ir apklausti laikraščio (duomenys neskelbtini) fotografą R. M., kad jis paaiškintų, kokiomis aplinkybėmis, kada ir kur darytos tos nuotraukos, kas jose nufotografuota, tačiau šis prašymas be pagrindo buvo atmestas.Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas V. K. teisme paaiškino, kad 2016 m. gegužės 25 d. policijoje buvo gautas pranešimas apie tai, kad M. V. neteisėtai atėjo į tarybos posėdžio salę, trukdė savivaldybėje vykusiam posėdžiui reikšdamas savo nuomonę posėdžio metu. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad tuo metu būtų vykęs uždaras savivaldybės tarybos posėdis, kad jo stebėti negalėjo kiti asmenys ar M. V., todėl jo buvimas posėdžių salėje negali būti traktuojamas kaip neteisėtas. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad M. V. posėdžio metu reiškė savo nuomonę. M. V., norėdamas, kad būtų patvirtinta jo nurodyta aplinkybė, jog jis nereiškė jokios savo nuomonės, o su užrašu stovėjo tylus ir ramus, prašė teismo iškviesti į teismo posėdį kai kuriuos savivaldybės tarybos narius, tačiau teismas šį prašymą atmetė. Apeliaciniame skunde pažymima, kad Tauragės apskrities vyriausiajame policijos komisariate nebuvo gautas joks Tauragės rajono savivaldybės tarybos nario, savivaldybės administracijos pareigūno ar net paties mero S. M. pareiškimas apie kokius nors neteisėtus M. V. veiksmus 2016 m. gegužės 25 d. vykusio savivaldybės tarybos posėdžio metu. Mano, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens elgesys posėdžių salėje posėdžio metu turėjo būti tiriamas, nes tai galėjo turėti reikšmės skiriamos nuobaudos dydžiui. Grąžindamas bylą tyrimui papildyti Tauragės rajono apylinkės teismas nutartyje jau buvo nurodęs, kad byloje nėra Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus viršininko A. R. tarnybinio pranešimo ar rašytinio paaiškinimo, iš kur ir kokiomis aplinkybėmis jis sužinojo apie galbūt M. V. padarytą pažeidimą. Šis pareigūnas papildomo medžiagos tyrimo metu taip pat nebuvo apklaustas, nors turėjo būti apklaustas dėl to, kokių priemonių jis, kaip atsakingas už viešąją tvarką apskrityje pareigūnas, ėmėsi, kad užfiksuotų daromą administracinį teisės žeidimą bei jį nutrauktų, kodėl neieškojo M. V. demonstruoto plakato. Skunde pažymima, kad plakatas, kuris nurodytas surašytuose protokoluose, nėra surastas ir prie bylos kaip daiktinis įrodymas nepridėtas. Bylos nagrinėjimo metu M. V. neneigė, kad jis 2016 m. gegužės 25 d. Savivaldybės tarybos posėdžio metu buvo savivaldybės didžiojoje salėje, tačiau jis demonstravo ne plakatą, o užrašą „Meras - organizuoto nusikaltimo susidorojant su persekiojamais piliečiais bendrininkas“, buvo tylus ir ramus, savo nuomonės žodžiu nebandė išdėstyti. Tai buvo jo reakcija į daug metų, jo nuomone, besitęsiančius rajono valdžios piktnaudžiavimus, teismo sprendimų nevykdymą, netinkamą reagavimą į piliečių skundus ir pareiškimus dėl korupcinių apraiškų valdžios sluoksniuose. Tokiais būdais jis su Tauragės rajono valdžia kovojantis jau daugiau kaip 15 metų. Apeliaciniame skunde teigiama, kad 2016 m. birželio 16 d. Tauragės rajono apylinkės teismo nutartyje nurodyti esminiai procesiniai pažeidimai, dėl kurių nebuvo galima spręsti asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltės klausimo, liko nepašalinti ir sprendimas M. V. nubausti administracine tvarka priimtas tik dėl paties M. V. prisipažinimo su užrašu buvus Tauragės savivaldybės posėdžių salėje vykusio tarybos posėdžio metu. Kadangi, be paties M. V. prisipažinimo demonstravus prieš merą nukreiptą užrašą posėdžių salėje, nėra surinkta pakankamai objektyvių įrodymų apie jo padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 494 straipsnio 1 dalyje, todėl administracinio nusižengimo teisena M. V. turėtų būti nutraukta.Administracinėn atsakomybėn patraukto M. V. atstovas advokatas E. S. taip pat nurodo, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas nuspręstų, kad pakanka įrodymų, jog M. V. padarė administracinį nusižengimą, tai prašo teismo atkreipti dėmesį į aplinkybes, kurios pirmosios instancijos teismo buvo nepakankamai įvertintos ar iš viso nevertintos. Visų pirma ANK 35 straipsnio 9 punkte numatyta, kad jei asmuo yra sulaukęs 65 metų, tai yra atsakomybę švelninanti aplinkybė. M. V. yra gimęs (duomenys neskelbtini), todėl jam administracinio nusižengimo padarymo metu buvo daugiau negu 65 metai, taigi nusižengimą jis padarė esant atsakomybę švelninančiai aplinkybei. Antra, nebuvo atsižvelgta į M. V. sveikatos būklę. Jam prieš daugelį metų nustatyta latinio voko kairės akies bazolateralinė karcinoma, buvo taikytas spindulinis gydymas (pirmą kartą 1997 metais), keletą kartų buvo operuotas dėl onkologinio susirgimo recidyvų, paskutinį kartą operuotas 2014 metais, tuomet jam buvo pašalinta kairė akis. Dėl to M. V. turi akivaizdžią, visų matomą fizinę negalią, kuri atsiliepia visai jo, kaip pagyvenusio žmogaus, sveikatos būklei. Trečia, jis gyvena bendrabučio tipo name nedideliame vieno kambario bute, yra vienišas, per mėnesį gauna 327,27 Eur senatvės pensiją bei 21 Eur Našlių ir našlaičių pensiją. Ketvirta, nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Įvertinus visas anksčiau nurodytas aplinkybes, mano, kad teismas M. V. skyrė pernelyg griežtą nuobaudą – 200 Eur baudą, kuri yra daugiau kaip pusės jo gaunamų per mėnesį pensijų dydžio, o jam reikalingos lėšos pragyvenimui, vaistams. Todėl, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, M. V. amžių ir sveikatos būklę, padaryto administracinio nusižengimo pobūdį bei motyvus, dėl ko buvo padarytas šis administracinis nusižengimas, visuomenei padarytos žalos nebuvimo, teisingumo ir protingumo principus bei vadovaudamasis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, teismas galėjo M. V. administracinės nuobaudos neskirti.Atsiliepimu į apeliacinį skundą Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viešosios tvarkos skyriaus viršininkas nurodo, kad nesutinka su apeliaciniu skundu, mano, kad teismas išnagrinėjęs bylą priėmė pagrįstą ir objektyvų sprendimą, todėl prašo palikti sprendimą nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas iš dalies tenkintinas.

Apeliaciniu skundu prašoma skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau ANK 651 straipsnio 2 dalis numato, kad bylos dėl apeliacinių skundų nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytus atvejus, t. y. kai paaiškėja naujų bylos aplinkybių ar vertinami nauji įrodymai, byla turi būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Kartu pažymėtina, kad prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teismui nėra privalomas. Taigi pagal bendrą taisyklę šios bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patraukto M. V. atstovas advokatas E. S. prašo surengti žodinį bylos nagrinėjimą, nes M. V. nori, kad būtų pakviesti liudytojai, kurie galėtų patvirtinti jo nurodytas aplinkybes apie tai, kad jis 2016 m. gegužės 25 d. Tauragės rajono savivaldybės posėdžių salėje elgėsi ramiai ir jokio triukšmo nekėlė. Tokį prašymą M. V. nurodo ir savo 2017 m. balandžio 5 d. pareiškime, pateiktame skundą nagrinėjančiam teismui. Tačiau vertinant apeliaciniame skunde ir M. V. pareiškime išdėstytus prašymus dėl žodinio bylos nagrinėjimo pažymėtina, kad įrodymų rinkimas negali būti begalinis, analogiškus prašymus dėl papildomų liudytojų apklausos M. V. buvo pateikęs ir pirmosios instancijos teismui, jie buvo išnagrinėti ir dėl šių prašymų jau buvo pasisakyta bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Todėl tai nėra svari priežastis, dėl kurios apeliacinės instancijos teismas turėtų nukrypti nuo anksčiau minėtos ANK nuostatos ir šioje byloje surengti žodinį bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme. Be to, apygardos teismas, įvertinęs skundo argumentus ir bylos duomenis, nenustatė būtinumo bylą nagrinėto žodinio proceso tvarka, todėl šis apeliacinio skundo prašymas netenkintinas ir byla nagrinėjama pagal ANK 651 straipsnį rašytinio proceso tvarka.Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Tokiu būdu neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Pagal ANK 569 straipsnį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remdamasis minėto straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Iš esmės analogiškas teisinis reguliavimas buvo įtvirtintas ir iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio ATPK 256, 257 straipsnių nuostatose.Iš apeliacinio skundo motyvų matyti, kad nesutinkama su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu ir ginčijama M. V. kaltė dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, pripažindamas M. V. kaltu pagal ANK 494 straipsnio 1 dalį, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir bylos nagrinėjimo teisme metu patikrintais įrodymais, remdamasis surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas, kuriomis abejoti aukštesnysis teismas neturi teisinio pagrindo. Apeliaciniame skunde akcentuojamos aplinkybės, kad Tauragės rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 16 d. nutartimi M. V. administracinio nusižengimo bylą grąžino Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui papildomam tyrimui, nes nebuvo paimti paaiškinimai iš kai kurių asmenų apie padaryto administracinio pažeidimo aplinkybes, prie bylos pridėtos fotonuotraukos, iš kurių neaišku, kas, kur ir kada tai fotografavo. Apelianto manymu, po papildomo tyrimo perdavus M. V. bylą vėl nagrinėti Tauragės rajono apylinkės teismui, 2016 m. birželio 16 d. nutartyje nurodyti neaiškumai nebuvo pašalinti, jų nepašalino ir pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, todėl priimtas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Tačiau su tokia apeliaciniame skunde išdėstyta pozicija nėra pagrindo sutikti. Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, perdavus M. V. administracinio teisės pažeidimo bylą papildomam tyrimui atlikti, buvo paimti paaiškinimai iš R. M., R. M., kurie paaiškino, kokiu būdu policija buvo informuota apie M. V. 2016 m. birželio 25 d. Tauragės rajono savivaldybėje daromą pažeidimą. Iš R. M. paaiškinimo matyti, kad ji 2016 m. gegužės 25 d. dalyvavo Tauragės rajono savivaldybės tarybos posėdyje, kuris vyko Tauragės rajono savivaldybės posėdžių salėje, ir šio posėdžio metu M. V. rankose laikė plakatą. Dėl to ji paskambino savo vyrui, kuris yra (duomenys neskelbtini), ir nurodė apie M. V. veiksmus Tauragės rajono savivaldybės tarybos posėdžio metu. R. M. taip pat nurodė, kad M. V. buvo ramus, netriukšmavo, posėdžiai yra vieši, juose dalyvauja ir žiniasklaidos atstovai, kurie gali fotografuoti. Po to matė M. V. nuotrauką minėtame posėdyje su tuo pačiu plakatu laikraštyje „Tauragės kurjeris“ (b. l. 15). R. M. paaiškinime nurodytas aplinkybes patvirtina ir R. M., kuris savo paaiškinime nurodo, kad 2016 m. gegužės 25 d. jam paskambino jo sutuoktinė R. M. ir informavo, kad savivaldybėje vienas asmuo stovi su plakatu. Jis apie tai informavo Viešosios tvarkos skyriaus viršininką A. R. (b. l. 14). Taigi iš šių paaiškinimų aiškiai matyti, iš kur ir kokiomis aplinkybėmis policijoje buvo gauta informacija apie M. V. daromą pažeidimą, todėl atlikinėti papildomus veiksmus ir iš naujo apklausinėti liudytojus apie šias nurodytas aplinkybes nebuvo jokio pagrindo. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismas privalėjo kaip liudytoją apklausti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus viršininką A. R. ir išsiaiškinti aplinkybes, kaip jis sužinojo apie M. V. daromą pažeidimą ir kokių priemonių ėmėsi viešosios tvarkos užtikrinimui. Tačiau iš anksčiau aptartų duomenų jau yra aišku, kokiu būdu informacija buvo perduota policijai ir patikrinus R. M. perduotą informaciją buvo pradėta administracinio teisės pažeidimo byla. Todėl papildomai kviesti į posėdį ir apklausti A. R. apie tai, kokiu būdu jis gavo informaciją apie M. V. daromą pažeidimą ir kokių priemonių ėmėsi, nebuvo jokio pagrindo.Vertinant skundo argumentus dėl M. V. patraukimo atsakomybėn pagal ANK 494 straipsnio 1 dalį, pažymėtina, kad minėto straipsnio 1 dalyje įtvirtinta atsakomybė už Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo pažeidimą. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ši norma yra blanketinė, todėl, inkriminuojant šiame straipsnyje nurodytą pažeidimą, būtina įvardyti Susirinkimų įstatymo nuostatas, kurias pažeidė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Nagrinėjamu atveju M. V. surašytame protokole, be kitų aplinkybių, buvo nurodyta, kad jis pažeidė Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo 4 straipsnio 2 ir 3 dalis, kuriose nustatyta, kad neleidžiama organizuoti susirinkimų ar vykdyti pavienio asmens akcijos valstybės ir valdymo įstaigose, savivaldybių patalpose, o tokie susirinkimai ar pavienio asmens akcijos prie savivaldybių gali būti organizuojami ne arčiau kaip 25 metrai iki pastato saugumui užtikrinti. Šiuo atveju teismui pateiktoje medžiagoje buvo pakankamai duomenų, iš kurių galima spręsti, kad M. V. pažeidė būtent minėtas Susirinkimų įstatymo nuostatas ir 2016 m. gegužės 25 d. neteisėtai vykdė pavienio asmens akciją Tauragės rajono savivaldybės patalpose. Nors apeliaciniame skunde daug argumentų skirta aplinkybėms, kad M. V. posėdžio metu nereiškė savo nuomonės, buvo tylus ir nekėlė jokio triukšmo, tačiau šiuo atveju apelianto nurodytos aplinkybės nepaneigia M. V. kaltės padarius jam inkriminuotą pažeidimą, nes Susirinkimų įstatymo 4 straipsnis apskritai draudžia pavienių asmenų akcijas valstybės valdžios ir valdymo įstaigose, savivaldybių patalpose. M. V. elgesys pažeidimo darymo metu šio pažeidimo kvalifikavimui reikšmės neturi, todėl tai, kad jis tarybos posėdžio metu nereiškė savo nuomonės, buvo tylus ir nekėlė jokio triukšmo, nepašalina jo atsakomybės dėl Susirinkimų įstatymo pažeidimo. Administracinėn atsakomybėn patraukto M. V. atstovas advokatas E. S. skunde taip pat nurodo, kad aplinkybes apie M. V. elgesį pažeidimo darymo metu būtina buvo ištirti ir dėl to reikėjo papildomai apklausti M. V. prašomus liudytojus, kurie patvirtintų, kad jokie viešosios tvarkos pažeidimai nebuvo daromi, posėdžio eiga nebuvo sutrikdyta, jokių nusiskundimų negauta. Tačiau pažymėtina, kad byloje ir nėra jokių duomenų apie tai, kad M. V. pažeidimo darymo metu būtų kėlęs triukšmą ar kaip nors kitaip trukdęs posėdžio eigą, todėl papildomai apklausinėti liudytojus ir analizuoti aplinkybes, kurių niekas byloje neginčijo, nebuvo jokio pagrindo. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė M. V. prašymą apklausti savivaldybės tarybos narius, tokios būtinybės nenustatė ir skundą nagrinėjantis teismas. Apygardos teismas pažymi, kad Susirinkimų įstatymas nedraudžia asmenims rinktis be ginklo į taikius susirinkimus ar vykdyti pavienio asmens akciją, tačiau vykdant tokią veiklą būtina paisyti įstatymų nuostatų ir vykdyti Susirinkimų įstatymo reikalavimus bei šios teisės įgyvendinimo sąlygas, ja naudotis sąžiningai bei atsakingai, laikantis geros moralės ir dorovės nuostatų, gerbiant kitų asmenų teises ir laisves. Todėl net ir aplinkybės, kad M. V. 2016 m. gegužės 25 d. tarybos posėdžio metu elgėsi ramiai ir jokio triukšmo nekėlė, nepaneigia faktų, kad vykdydamas pavienio asmens akciją jis pažeidė Susirinkimų įstatymą, nes šią akciją vykdė savivaldybės patalpose, o tai pagal Susirinkimų įstatymo 4 straipsnio 2 ir 3 dalis yra draudžiama.Skunde taip pat akcentuojama, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo atmetė prašymą apklausti liudytoją R. M., kurio darytos nuotraukos buvo išspausdintos 2016 m. gegužės 27 d. laikraštyje (duomenys neskelbtini). Tačiau iš R. M. paaiškinimo matyti, kad ji tiesiogiai matė M. V. daromą pažeidimą, apie jį informavo policiją, o po to matė M. V. nuotrauką laikraštyje (duomenys neskelbtini). Iš šio R. M. paaiškinimo nekyla abejonių, kad 2016 m. gegužės 27 d. laikraštyje „Tauragės kurjeris“ išspausdinta M. V. nuotrauka buvo daryta būtent 2016 m. gegužės 25 d. Tauragės rajono savivaldybėje vykusio savivaldybės tarybos posėdžio metu, todėl papildomai kviesti į teismą laikraščio (duomenys neskelbtini) fotografą ir papildomai aiškintis šias aplinkybes nebuvo jokio pagrindo. Kaip jau minėta, įrodymų rinkimas negali būti begalinis, jų rinkimas nėra savitikslis, nes jų turi būti surinkta tiek, kad asmenį būtų galima pripažinti kaltu dėl nusižengimo padarymo, taigi surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Įrodymų visumos vertinimo reikalavimas nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės, nes asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismui užteko įrodymų, kurių pagrindu M. V. buvo pripažintas kaltu pagal ANK 494 straipsnio 1 dalį, tokiai pirmosios instancijos teismo pozicijai pritaria ir skundą nagrinėjantis teismas, todėl apeliacinio skundo argumentai apie tai, kad pažeidimo padarymo aplinkybių nustatymui reikėjo apklausti savivaldybės tarybos narius, laikraščio „Tauragės kurjeris“ fotografą, ieškoti M. V. turėto plakato ir pridėti jį prie bylos, atmestini.Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs byloje esančius įrodymus bei visą pateiktą bylos medžiagą, daro išvadą, kad M. V. veikoje yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ANK 494 straipsnio 1 dalyje, sudėtis. Pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, teismo išvados pagrįstos išsamia bylos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, todėl nutarimas dėl M. V. pripažinimo kaltu laikytinas pagrįstu ir teisėtu.Skunde taip pat nesutinkama su M. V. pagal ANK 494 straipsnio 1 dalį paskirta nuobauda, teigiama, kad pirmosios instancijos teismas galėjo vadovautis ANK 34 straipsnio 5 dalimi ir paskirti M. V. švelnesnę nuobaudą arba jos iš viso neskirti. ANK 494 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Susirinkimų įstatymo pažeidimas užtraukia baudą nuo vieno šimto keturiasdešimt iki šešių šimtų eurų. Vadovaudamiesi ANK 34 straipsnio 5 dalimi, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti, įvertinus padaryto nusižengimo pavojingumą, pažeidėjo asmenybę bei kitas reikšmingas aplinkybes.Apylinkės teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, nustatė M. V. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punkte, todėl apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad teismas šios aplinkybės neįvertino. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog šiuo atveju nebuvo nustatytos M. V. atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Be to, iš byloje esančių duomenų matyti, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens materialinė padėtis sunki (b. l. 135–136), jis turi fizinę negalią (jam pašalinta kairė akis), anksčiau už analogiškus pažeidimus jis baustas nebuvo (b. l. 5), nagrinėjamo nusižengimo padarymo metu elgėsi ramiai, netriukšmavo, nekliudė savivaldybės tarybos posėdžio eigos, o pažeidimą padarė siekdamas įgyvendinti savo teisę išreikšti nuomonę dėl, jo manymu, neteisėtos Tauragės rajono savivaldybės tarybos narių, teismų ir kitų institucijų veiklos.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Atsižvelgęs į šias nuostatas bei įvertinęs anksčiau paminėtus duomenis, apibūdinančius padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, jo turtinę padėtį ir sveikatos būklę, aukštesniosios instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamu nutarimu M. V. už jo padarytą pažeidimą paskirta nuobauda nėra proporcinga jo padaryto pažeidimo ir asmenybės pavojingumui. Aukštesniosios instancijos teismas mano, kad nuobaudos tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis, pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, ir M. V. paskyrus mažesnio dydžio baudą, negu numatyta ANK 494 straipsnio 1 dalies sankcijoje.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 24 d. nutarimą pakeisti:

M. V. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 494 straipsnio 1 dalyje, padarymą, pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalį, paskirti 100 Eur (vieno šimto eurų) baudą.

Likusią nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.