Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2006-11-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-161/2006

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-11-23
Bylos Nr.
1S-161/2006
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Kęstutis Jucys
Advokatai
Karina Račkauskienė, Jolanta Teresė Litvinskienė
Kategorijos
Byla Nr. 1S-161/2006
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.15.1.2, 2.1.15.1.2.1 (S)
LIETUVOS Apeliacinis teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. lapkričio 23 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Jucys,sekretoriaujant Audronei Rasiulienei,dalyvaujant prokurorui Sauliui Dužinskui,gynėjai advokatei Jolantai Teresei Litvinskienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo M. Z. gynėjos advokatės Karinos Račkauskienės skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2006-10-23 nutarties, kuria M. Z. , įtariamam padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 135 str. 2 d. 8 p., kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams.

Teisėjas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjęs įtariamojo skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. Z. įtariamas tuo, kad 2006-04-23 apie 1.00 val., Zarasų raj., Turmanto sen., Smalvų km, viešoje vietoje, veikdamas bendrininkų grupe su R. Š. ir A. G. , A. M. , A. J. , muštynių metu, spardė kojomis į galvą ir kitas kūno vietas nukentėjusiajam S. N. , pastarajam gulint ant žemės, smūgiuodamas, t. y. staigiu judesiu ir visu svoriu, abiem kojom užšoko nukentėjusiajam ant galvos ir tokiu būdu jį sužalojo, ko pasėkoje dėl muštinės žaizdos dešinio antakio srityje, odos nubrozdinimų ir poodinės kraujosruvos galvos plaukuotoje dalyje ir veide, galvos smegenų sumušimo, poodinės kraujosruvos kairiajame žaste, nubrozdinimų kairėje blauzdoje iš chuliganiškų paskatų sunkiai sutrikdė S. N. sveikatą.

M. Z. įtariamas šiais veiksmais padaręs nusikaltimą, numatytą BK 135 str. 2 d. 8 p.

2006 m. balandžio 25 d. M. Z. buvo sulaikytas BPK 140 str. pagrindu. Zarasų rajono apylinkės teismo 2006 m. balandžio 27 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas vienam mėnesiui, kuris to paties teismo 2006 m. gegužės 26 d. nutartimi pratęstas dvidešimčiai dienų. Vilniaus apygardos teismo 2006 m. birželio 15 dienos nutartimi suėmimo terminas pratęstas dviem mėnesiam bei 2006 m. rugpjūčio 8 d. Zarasų rajono apylinkės teismo nutartimi kardomoji priemonė suėmimas M. Z. pratęsta dar 2 mėnesiam ir 10 dienų, terminą skaičiuojant nuo 2006 m. rugpjūčio 15 d. Vilniaus apygardos teismo 2006 m. spalio 23 d. nutartimi kardomosios priemonės suėmimo terminas įtariamajam pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant jį nuo 2006 m. spalio 25 d.

Šalies argumentai

Įtariamojo M. Z. gynėja advokatė Karina Račkauskienė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2006 m. spalio 23 d. nutartį, kuria įtariamajam suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams. Gynėja skunde nurodo, kad teismo nutartis neteisėta ir nepagrįsta, kadangi ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta suėmimo skyrimo pagrindų ir sąlygų. Teismo išvadas, kad byloje yra duomenų, jog įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teismo yra nepagrįsta. Nors įtariamasis nėra vedęs, tačiau neteistas, turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Vien tai, jog praeityje mokindamasis atliko praktiką užsienyje, o vėliau ten ieškojo darbo, nesudaro pagrindo teigti, kad jis turi ryšių užsienyje. Gresianti griežta bausmė bėgimo tikimybę tik padidina, tačiau dar neįrodo esant pagrindą taikyti suėmimą. Gynėjos nuomone spėjimas, kad įtariamasis gali imtis veiksmų, trukdančių normaliai proceso eigai yra visiškai nepagrįstas. Be to, įtariamasis laikomas suimtas jau šešis mėnesius. Europos žmogaus teisių teismas yra išsakęs nuomonę, kad kuo ilgiau įtariamasis yra suimtas, tuo įtariamojo noras išvengti bausmės atlikimo turi mažėti. Gynėjos nuomone, pavojus, kad įtariamasis bėgs, nebegrės ir parinkus kitos rūšies kardomąsias priemones.

Apeliantė taip pat nurodo, kad teismas pratęsdamas suėmimo terminą nesvarstė švelnesnių kardomųjų priemonių skyrimo galimybės. Tuo tarpu sprendimas skirti suėmimą gali būti priimtas tik tada, kai kitomis kardomosiomis priemonėmis pasiekti tų pačių tikslų neįmanoma. Todėl teismas nukrypo nuo formuojamos praktikos pagal 2004 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo senato nutarimą Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant arba pratęsiant kardomąjį kalinimą (suėmimą)“. Vien tai, jog byla yra sudėtinga ir didelės apimties, neesant BPK 122 straipsnyje nurodytų pagrindų ir sąlygų, negali būti pagrindu pratęsti suėmimo terminą.

Prokuroras prašo M. Z. gynėjos skundą atmesti. Gynėja prašo jos skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Gynėjos Karinos Račkauskienės skundas atmetamas.

Kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką (BPK 121 str. 2 d.). M. Z. įtariamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, už kurį gresia griežta laisvės atėmimo bausmė. Apygardos teismo nutartyje nurodytos išvados grindžiamos tyrimo metu surinktais duomenimis, kurių pakanka pagrįstai manyti, kad įtariamasis padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra liudytojų parodymai, įtariamojo parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, parodymų atpažinti protokolas, akistatų protokolai, specialisto išvados ir kita ikiteisminio tyrimo medžiaga. Apeliacinės instancijos teismas su šia apygardos teismo išvada sutinka.

Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti skiriamas esant suėmimo skyrimo sąlygoms, numatytoms BPK 122 str. 7 ir 8 d. ir bent vienam iš BPK 122 str. 1 d. ar 5 d. numatytų pagrindų. Pagal BPK 119 str., suėmimas, kaip ir kitos kardomosios priemonės, skiriamas siekiant užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Ikiteisminio tyrimo surinktais duomenimis M. Z. įtariamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu (BK 11 str. 6 d.).

Iš skundžiamos Vilniaus apygardos teismo nutarties matyti, kad suėmimo terminas įtariamajam M. Z. pratęstas BPK 122 str. 1 d. 1 p. pagrindu, t. y. dėl pagrįsto manymo, jog įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Nurodydamas motyvus nutartyje teismas teisingai pažymėjo, kad, nors įtariamasis M. Z. anksčiau nebuvo teistas, turi pastovią gyvenamąją vietą, tačiau neturi legalaus pragyvenimo šaltinio ir Lietuvoje nėra saistomas tvirtais socialiniais ryšiais. Be to, užsienyje turi ryšių - per paskutinius dvejus metus ne kartą yra išvykę į užsienį, yra dirbęs Vokietijoje, įtariamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu ir jam gresia griežta laisvės atėmimo bausmė, todėl, apygardos teismo nuomone, yra pagrindas manyti, kad būdamas laisvėje ir suvokdamas gresiančios atsakomybės pobūdį, gali bėgti (slėptis). Tai iš dalies patvirtina byloje esanti pažyma (t. 4, b. l. 54). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr.50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punkte nurodyta, jog BPK 122 str. 1 d. 1 p. nurodytu pagrindu, skiriant arba pratęsiant suėmimą, būtina atsižvelgti į visas BPK 122 str. 2 d. nurodytas aplinkybes. Nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 str. 2 d. nurodytų „kitų aplinkybių“ sąvokai. Tokiu būdu apygardos teismas teisingai vertino byloje esančius duomenis, padarė pagrįstas išvadas, kad įtariamasis M. Z. , būdamas laisvėje gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, ir teisingai jas motyvavo.

BPK 127 str. 2 d. numatyta, kad suėmimas gali būti taikomas ilgiau kaip šešis mėnesius dėl ypatingo bylos sudėtingumo ar didelės apimties. Šio straipsnio 1 dalyje numatytą suėmimo terminą apygardos teismo teisėjas gali pratęsti, bet ne ilgiau kaip iki trijų mėnesių. Minėto Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato nutarimo 22 punkte yra nurodoma, kad pratęsiant suėmimo terminą ilgiau kaip šešis mėnesius, būtina papildomai nurodyti aplinkybes, patvirtinančias ypatingą bylos sudėtingumą arba didelę apimtį. Tuo tarpu skundžiamoje nutartyje tik nurodoma, kad byla yra ypač sudėtinga ir didelės apimties, tačiau nenurodyta nei aplinkybės patvirtinančios didelę bylos apimtį, nei aplinkybės patvirtinančios ypatingą jos sudėtingumą. To paties senato nutarimo 24 p. nurodoma, kad ypatingą bylos sudėtingumą ar didelę apimtį lemia padarytį nusikalstamą veiką, įtariamųjų ar nukentėjusiųjų bei liudytojų didelis skaičius, dalies proceso dalyvių (nukentėjusiųjų arba liudytojų) gyvenimas užsienio valstybėse, reikalingų duomenų gavimas iš užsienio valstybių įstaigų ir gautų dokumentų vertimas iš užsienio kalbų, daug laiko reikalaujančių ekspertizių atlikimas ir jų sudėtingumas, proceso veiksmų ar kitų dokumentų gausumas ir pan. Iš teisme gautos medžiagos matyti, kad byloje yra keli įtariamieji, apklausta daug liudytojų, atliktos kelios teismo medicinos ir DNR tyrimo ekspertizės, kas įrodo ypatingą bylos sudėtingumą. Šiuo metu byloje atlikti beveik visi tyrimo veiksmai, liko pateikti galutinius pranešimus apie įtarimą M. Z. , A. G. , kitiems įtariamiesiems, paskelbti apie tyrimo pabaigą, supažindinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir perduoti bylą į teismą. Tačiau iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad bylos medžiagą sudaro tik keturi tomai, todėl ją laikyti didelės apimties nėra pagrindo. Tačiau vien tik dėl to, kad byla nėra didelės apimties naikinti apygardos teismo nutartį nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į anksčiau paminėtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas M. Z. pagrįstai pratęsė suėmimo terminą. Teismo nuomone, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 str. 2 d. bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatos nepažeistos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis BPK 130 str.,

nutaria:

Įtariamojo M. Z. gynėjos Karinos Račkauskienės skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2006-10-23 nutartį.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas Kęstutis Jucys