Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2018-07-10 · Administracinė byla Nr. AS-467-520/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-07-10
Bylos Nr.
AS-467-520/2018
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-02237-2017-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Rezultatas
Nutartis panaikinta ir perduota nagrinėti iš naujo.
Teisėjai
Laimutis Alechnavičius (pirm.), Dalia Višinskienė (pran.), Audrius Bakaveckas
Pareiškėjas
B. A. J.
Atsakovas
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. AS-467-520/2018Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02237-2017-8Procesinio sprendimo kategorija 43.8.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2018 m. liepos 10 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Audriaus Bakavecko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo B. A. J. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo B. A. J. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas B. A. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus su skundu, prašydamas: 1) pripažinti negaliojančiu ir panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Kauno rajono skyriaus vedėjo 2017 m. rugpjūčio 25 d. įsakymą Nr. 7VĮ-854-(14.7.2) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2017 m. sausio 24 d. išvados Nr. IP-1 pakeitimo“ (toliau – ir Įsakymas) ir NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjo 2017 m. sausio 24 d. išvadą Nr. 7IP-1 (toliau – ir Išvada); 2) pripažinti negaliojančiu ir panaikinti NŽT direktoriaus 2017 m. liepos 25 d. sprendimą Nr. 1T-26-(7.5.) (toliau – ir Sprendimas); 3) įpareigoti NŽT per vieną mėnesį perskaičiuoti ir suderinti su pareiškėju grąžintinos buvusio savininko J. J. valstybės išperkamos 1,24 ha žemės arba patvirtinti nepriklausomo matininko J. M. 2016 m. rugsėjo 29 d. atliktą 1,24 ha žemės vertės apskaičiavimą vykdant Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 19 d. protokolinę nutartį; 4) pripažinti niekine ir panaikinti 2017 m. rugpjūčio 25 d. NŽT Kauno rajono skyriaus įsakymu pakeistą grąžintinos 1,24 ha žemės išvadą, kadangi ji surašyta be jokio žemės vertės apskaičiavimo ir įpareigoti NŽT per vieną mėnesį po teismo sprendimo įsiteisėjimo visiškai įvykdyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimą ir pateikti valstybės išperkamos 1,24 ha žemės vertės apskaičiavimą ir išvadą įvertinant pareiškėjo pateiktus motyvus ir įrodymus; 5) įpareigoti NŽT visiškai įvykdyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-4872-261/2016.

Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti praleistą vieno mėnesio terminą skundui dėl Įsakymo, Išvados ir Sprendimo panaikinimo paduoti, nes terminas skundui paduoti praleistas dėl svarbių priežasčių. Pareiškėjas nurodė, jog Sprendimą gavo 2017 m. rugpjūčio 11 d., tuomet jau buvo padavęs teismui prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, kurio Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 11 d. nutartimi netenkino. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. spalio 11 d. nutartimi Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 11 d. nutartį paliko nepakeistą, tačiau pažymėjo, kad ta aplinkybė, jog pareiškėjas nesutinka su po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimo priimtoje Išvadoje nustatyta žemės verte, jam suteikia teisę inicijuoti naują teisminį ginčą. Būtent po minėtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 11 d. nutarties jis kreipėsi į teismą dėl ginčijamų aktų panaikinimo. Pareiškėjas nurodė, kad jis praleido terminą skundui paduoti dėl to, jog nagrinėjant bylą teisme dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimo įvykdymo jis kreiptis į teismą dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neturėjo teisės, be to, NŽT raštuose buvo nurodoma, kad pakartotiniai prašymai tuo pačiu klausimu nenagrinėjami.

II.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. balandžio 26 d. nutartimi neatnaujino skundo padavimo teismui termino ir pareiškėjo B. A. J. skundą atsisakė priimti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 str. 1 d., 2 d. 9 p.).

Teismas nustatė, kad pareiškėjas skundžiamą NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjo 2017 m. rugpjūčio 25 d. įsakymą Nr. 854-(14.7/2) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2017 m. sausio 24 d. išvados Nr. IP-1 pakeitimo“ gavo 2017 m. rugsėjo 4 d., NŽT direktoriaus 2017 m. liepos 25 d. sprendimą Nr. 1T-26-(7.5.) gavo 2017 m. rugpjūčio 11 d., skundą teismui turėjo paduoti iki 2017 m. rugsėjo 11 d., skundas teismui paduotas 2017 m. spalio 23 d. (išsiųstas paštu), t. y. praleidus terminą NŽT sprendimams apskųsti.

Teismas nurodė, kad skundžiamuose aktuose buvo aiškiai nurodyta apskundimo tvarka, pareiškėjas jau anksčiau buvo kreipęsis į administracinį teismą su panašaus pobūdžio reikalavimais, todėl jam buvo žinoma NŽT priimtų administracinių aktų apskundimo tvarka. Teismas vertino, kad pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog jis praleido terminą skundui paduoti dėl to, kad tikėjosi, jog bus tenkintas jo prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo ir tokiu būdu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimas bus įvykdytas, nėra laikytina objektyvia ir svarbia priežastimi atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti.

Teismas nustatė, kad NŽT Kauno rajono skyrius, vykdydamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-4872-261/2016, kuriuo buvo panaikinta NŽT Kauno rajono skyriaus 2014 m. gegužės 26 d. išvada Nr. 7IP-7 ir NŽT Kauno rajono skyriaus 2014 m. spalio 9 d. įsakymas Nr. 7VĮ-(Ū14.7.2.)-1322 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus 2014 m. gegužės 26 d. išvados Nr. 7IP-7 pakeitimo“ ir įpareigojimo NŽT Kauno rajono skyrių per vieną mėnesį nuo šio sprendimo priėmimo dienos parengti naują išvadą dėl 1,24 ha žemės perdavimo neatlygintinai pareiškėjui nuosavybėn, 2017 m. sausio 24 d. parengė išvadą Nr. 7IP-1 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“, kurioje nurodė, kad 1,24 ha ploto žemės vertė yra 466 Eur. Teismas nenustatė, kad pareiškėjui buvo suteiktas pagrindas tikėtis, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimas bus įvykdytas, nes jis buvo įvykdytas 2017 m. sausio 24 d. Todėl teismas sprendė, kad pareiškėjo niekuo nepagrįstas tikėjimasis, vylimasis yra nepateisinamas ir nesuteikia pagrindo atnaujinti praleistą terminą.

Teismas vertino, kad ta aplinkybė, jog Lietuvos vyriausiais administracinis teismas 2017 m. spalio 11 d. nutartimi išaiškino pareiškėjui, kad jeigu jis nesutinka su Išvadoje apskaičiuota žemės verte ar šios vertės apskaičiavimo metodika, suteikia jam teisę inicijuoti naują teisminį ginčą, negali būti pagrindu atnaujinti praleistą skundo padavimo teismui terminą. Teismas sprendė, kad pareiškėjo nurodomos termino praleidimo priežastys, jog jis tikėjosi, kad bus tenkintas jo prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo ir tokiu būdu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimas bus įvykdytas ir tik gavęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 11 d. nutartį jis suprato, jog turi kreiptis į teismą dėl NŽT priimtos Išvados panaikinimo, nepripažintinos svarbiomis termino praleidimo priežastimis, laikytinos subjektyvaus pobūdžio aplinkybėmis, susijusiomis su paties pareiškėjo pasirinktu jo elgesio variantu. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas teisę į teisminę gynybą realizavo neoperatyviai, ir praleisto skundo padavimo teismui termino neatnaujino.

Teismas sprendė, kad pareiškėjo reikalavimai įpareigoti NŽT per vieną mėnesį perskaičiuoti ir suderinti su pareiškėju grąžintinos buvusio savininko J. J. valstybės išperkamos 1,24 ha žemės arba patvirtinti nepriklausomo matininko J. M. 2016 m. balandžio 29 d. atliktą 1,24 ha žemės vertės apskaičiavimą; įpareigoti NŽT visiškai įvykdyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-4872-261/2016 yra išvestiniai iš reikalavimo panaikinti NŽT administracinius aktus. Teismas konstatavo, kad neatnaujinus termino skundui paduoti dėl minėtų administracinių aktų panaikinimo, negali būti nagrinėjami ir prašymai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, kurie yra susiję su valstybės išperkamos 1,24 ha žemės vertės perskaičiavimu.

III.

Pareiškėjas B. A. J. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 26 d. nutartį, skundą priimti ir pavesti jį išnagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Žemesnės instancijos teismas

Pareiškėjo manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad terminas skundui teismui paduoti praleistas ne dėl svarbių priežasčių, nepagrįstai remiasi motyvu, kad pareiškėjas tikėjosi, jog bus tenkintas jo prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo, kadangi jis nė viename skunde ar prašyme tokių teiginių nenurodė.

Šalies argumentai

Pareiškėjas teigia, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 11 d. nutartimi išnagrinėtame jo atskirajame skunde buvo keliami tie patys klausimai, kuriuos jis prašo išnagrinėti šioje administracinėje byloje, o pateikti skundą teismui tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko draudžia ABTĮ 33 straipsnio 6 dalis.

Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino jo nurodytų argumentų, kad NŽT direktorius ne kartą atsakymuose į jo skundus yra nurodęs, kad remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų taisyklių 12 punktu, asmeniui kreipusis per vienus metus pakartotinai tuo pačiu klausimu, kurį NŽT jau išnagrinėjo, arba, jei paaiškėja, kad tuo pačiu klausimu sprendimą jau yra priėmęs teismas ir nepateikiami papildomi argumentai, prašymai pakartotinai nenagrinėjami. Pareiškėjas nurodo, kad vien 2017 m. dėl J. J. turėtos žemės (duomenys neskelbtini) vertės apskaičiavimo NŽT buvo pateikti 5 skundai, byla dėl nuosavybės teisių atkūrimo į 1,24 ha žemės nagrinėjama teismuose nuo 2008 metų.

Pareiškėjas teigia Sprendimą gavęs 2017 m. rugpjūčio 11 d., t. y. po to, kai jo prašymas dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimo nevykdymo jau buvo nagrinėjamas Kauno apygardos administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. A-4872-261/2016. Be to, tuo pat metu buvo Kauno apygardos administraciniame teisme buvo nagrinėjamas 2017 m. liepos 4 d. patikslintas skundas administracinėje byloje Nr. I-1787-423/2017 dėl tos pačios J. J. iki nacionalizacijos turėtos 21,12 ha žemės (duomenys neskelbtini), vertės nustatymo, neteisingo apskaičiavimo ir neteisingos išvados.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskiruoju skundu skundžiama Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 26 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo B. A. J. skundą dėl to, kad jis paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujintas (ABTĮ 33 str. 1 d., 2 d. 9 p.).

Pareiškėjas, teikdamas 2018 m. balandžio 9 d. patikslintą skundą, prašė atnaujinti skundo padavimo teismui terminą. Pareiškėjas nurodė, kad terminą praleido dėl svarbių priežasčių, nes tuomet, kai gavo skundžiamus sprendimus, kurie iš esmės susiję su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimo vykdymu, jau buvo kreipęsis į Kauno apygardos administracinį teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Kauno apygardos administraciniam teismui vykdomojo rašto neišdavus, jis pateikė atskirąjį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris 2017 m. spalio 11 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko galioti. Būtent po minėtos nutarties jis kreipėsi į teismą dėl ginčijamų aktų panaikinimo. Pareiškėjas teigia terminą skundui paduoti praleidęs, nes nagrinėjant bylą teisme dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimo įvykdymo jis kreiptis į teismą dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neturėjo teisės, be to, NŽT raštuose buvo nurodoma, kad pakartotiniai prašymai tuo pačiu klausimu nenagrinėjami.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo nurodytas skundo padavimo teismui termino priežastis įvertino kaip nesvarbias, pripažino jas subjektyviomis ir sprendė, kad pareiškėjas nepagrįstai vylėsi, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimas bus įvykdytas, nes jis iš esmės buvo įvykdytas 2017 m. sausio 24 d. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjas teisę į teisminę gynybą realizavo neoperatyviai.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus, pažymi, kad viena iš kreipimosi į teismą sąlygų – laikytis skundo teismui pateikimo terminų. Pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose (ABTĮ 30 str. 1 d.). Prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami jas patvirtinantys įrodymai. Kartu su prašymu atnaujinti terminą administraciniam teismui turi būti paduotas skundas (prašymas, pareiškimas) (ABTĮ 30 str. 2 d.). ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą, jeigu skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

Vertinant pareiškėjo nurodytas aplinkybes, dėl kurių jis praleido terminą kreiptis į teismą su skundu, akcentuotina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012 ir kt.). Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006 ir kt.). Todėl, kai asmuo praleidžia įstatymu nustatytą terminą dėl savo laisva valia pasirinkto elgesio – aktyviai ar pasyviai dalyvauti savo pažeistų teisių gynimo procese – modelio, kyla įstatyme numatytos teisinės pasekmės, t. y. teismas atsisako priimti asmens, praleidusio įstatyme nustatytą terminą skundui paduoti, skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-187/2012 ir kt.).

Nagrinėjant klausimą, dėl kokių priežasčių pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis su skundu į teismą, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Viena iš tokių reikšmingų aplinkybių yra tai, ar pareiškėjas, siekdamas įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, buvo rūpestingas, sąžiningas ir atidus. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomas rūpestingumo, sąžiningumo ir atidumo standartas. Sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai neatsiejami nuo reikalavimo aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo. Greta rūpestingumo, sąžiningumo ir aktyvumo reikalavimų suinteresuotiems asmenims taikomas operatyvumo standartas, kuris reikalauja įvertinti, ar pareiškimas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo. Nepagrįstas delsimas yra kliūtis atnaujinti praleistą terminą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-697/2011).

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjo 2017 m. rugpjūčio 25 d. įsakymą Nr. 7VĮ-854-(14.7.2) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2017 m. sausio 24 d. išvados Nr. IP-1 pakeitimo“ ir NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjo 2017 m. sausio 24 d. išvadą Nr. 7IP-1 ir NŽT direktoriaus 2017 m. liepos 25 d. sprendimą Nr. 1T-26-(7.5.), taip pat prašė įpareigoti NŽT atlikti veiksmus. Nustatyta, kad pareiškėjas Įsakymą gavo 2017 m. rugsėjo 4 d., o Sprendimą – 2017 m. rugpjūčio 11 d. Kadangi skundas pirmosios instancijos teismui dėl minėtų aktų panaikinimo pateiktas 2017 m. spalio 23 d. (išsiųstas paštu), todėl pareiškėjas praleido terminą NŽT sprendimams apskųsti.

Pareiškėjo skundžiami Įsakymas ir Sprendimas priimti sprendžiant klausimus, iš esmės susijusius su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. A-4872-261/2016, kuriuo buvo nuspręsta įpareigoti NŽT Kauno rajono skyrių per vieną mėnesį nuo šio sprendimo priėmimo dienos parengti naują išvadą dėl 1,24 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini) perdavimo neatlygintinai B. A. J. nuosavybėn, vykdymu. Sprendimas priimtas išnagrinėjus pareiškėjo skundą dėl minėto teismo sprendimo vykdymo. Įsakymas priimtas vadovaujantis minėtu Sprendimu, jame nuspręsta dėl NŽT Kauno rajono skyriaus 2017 m. sausio 24 d. išvados Nr. 7IP-1 pakeitimo. Pareiškėjas iš esmės nesutinka su nustatyta 1,24 ha žemės verte, jos apskaičiavimu.

Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys patvirtina, kad 2017 m. liepos 7 d. Kauno apygardos administraciniame teisme buvo gautas pareiškėjo prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo, nes, jo nuomone, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimas dėl įpareigojimo parengti naują išvadą dėl 1,24 ha žemės NŽT buvo įvykdytas netinkamai. Kauno apygardos administraciniam teismui 2017 m. rugsėjo 11 d. nutartimi atsisakius išduoti vykdomąjį raštą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. spalio 11 d. nutartimi minėtą nutartį paliko nepakeistą, konstatavęs, kad teismo sprendimas yra įvykdytas NŽT Kauno rajono skyriui priėmus 2017 m. sausio 24 d. išvadą Nr. 7IP-1 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“, taip pat nurodė, kad jei pareiškėjas nesutinka su išvadoje apskaičiuota žemės verte ar šios vertės apskaičiavimo metodika, turi teisę inicijuoti naują teisminį ginčą, tačiau jo nesutikimas nepaneigia išvados apie ankstesnio teismo sprendimo įvykdymą. Taigi iš nurodytų aplinkybių matyti, kad pareiškėjo šioje byloje skundžiami NŽT ir NŽT Kauno skyriaus aktai priimti sprendžiant pareiškėjo skundus dėl 1,24 ha žemės vertės Išvadoje nustatymo, iš esmės yra tiesiogiai susiję su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimo vykdymu.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas, gindamas savo galbūt pažeistas teises, buvo pakankamai rūpestingas, sąžiningas, atidus ir aktyvus. Pareiškėjas dėl 2017 m. sausio 24 d. išvados Nr. 7IP-1 skundu kreipėsi į NŽT direktorių, 2017 m. liepos 7 d. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą dėl vykdomojo rašto pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-4872-261/2016 išdavimo. Pažymėtina, kad skundžiami Sprendimas ir Įsakymas priimti jau po pareiškėjo kreipimosi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui priėmus 2017 m. spalio 11 d. nutartį, pareiškėjas pakankamai operatyviai, per protingą terminą – 2017 m. spalio 23 d., kreipėsi su skundu į teismą šioje administracinėje byloje. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju yra faktinis ir teisinis pagrindas atnaujinti pareiškėjui terminą skundui paduoti, pripažįstant termino praleidimo priežastis svarbiomis.

Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama, o pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui (ABTĮ 154 str. 4 p.). Netenkinamas pareiškėjo prašymas skundą priimti, nes pagal ABTĮ 33 straipsnį skundo priėmimo klusimą sprendžia pirmosios instancijos teismas.

Pareiškėjas atskirajame skunde suformulavo prašymą pavesti skundą išnagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui, tačiau pagal ABTĮ nuostatas teisėjų kolegija neturi įgaliojimų perduoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimo nagrinėti kitam pirmosios instancijos teismui ir spręsti administracinės bylos priskyrimo Vilniaus apygardos administraciniam teismui klausimo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos teisės, išnagrinėjus atskirąjį skundą, nustatytos ABTĮ 154 straipsnyje, o teritorinio administracinių bylų teismingumo taisykles reglamentuoja ABTĮ 31 straipsnis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo B. A. J. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 26 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo B. A. J. skundo priėmimo klausimą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams perduoti nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusAudrius BakaveckasDalia Višinskienė