Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Česlovo Jokūbausko, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Stasio Gudyno ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Ričardo Piličiausko,

išnagrinėjusi Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti ginčo pagal pareiškėjos E. I. skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centras dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos administracinis teismas kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Teismas nurodė, kad administracinių teismų kompetencijai paprastai priskirtinas ginčų, kurių išsprendimas nėra siejamas su tolesniu kokio nors civilinio teisinio ginčo išsprendimu, nagrinėjimas. Teismų jurisdikcijos atribojimo kriterijus yra ne vien ginčijamo teisinio santykio subjekto ypatumai, bet ir teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, prigimtis ir pobūdis. Pareiškėja skunde reikalavimus kelia viešojo administravimo subjekto atžvilgiu, tačiau iš byloje esančios medžiagos matyti, kad ginčas kilęs dėl daiktinių santykių į nekilnojamąjį turtą. Pareiškėja neigia A. J. teises į sodo pastatą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Teismo nuomone, ginčas yra civilinės teisinės prigimties ir nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme, tačiau galutinai bylos rūšinio teismingumo klausimą turėtų išspręsti Specialioji teisėjų kolegija.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Pareiškėja prašo panaikinti valstybės įmonės Registrų centras Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2007 m. balandžio 12 d. sprendimą Nr. 116 bei A. J. nuosavybės teisės į pastatą – sodo pastatą, (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), registraciją ir nurodyti valstybės įmonei Registrų centras į minimą pastatą įregistruoti pareiškėjos nuosavybės teisę. Skunde teigia, kad 2004 m. gruodžio 23 d. antstolio R. V. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto Nr. 128-1234/04, patvirtintu Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo teisėjo 2005 m. sausio 17 d. rezoliucija, bei 2005 m. sausio 25 d. Turto perdavimo – priėmimo akto Nr. 128-1234 pagrindu iš A. J. įsigijo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ant kurio yra ginčo pastatas. Kadangi pastato ar kitų statinių, esančių žemės sklype, nuosavybės teisės perėjimo klausimas atskirai nebuvo aptartas, pareiškėja mano, jog, vadovaujantis Civilinio kodekso 6.395 straipsnio 1 dalimi, nuosavybės teisė į ant žemės sklypo esančius pastatus ir kitus statinius perėjo jai.

Tretysis suinteresuotas asmuo A. J. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktame atsiliepime į skundą nurodo, kad sprendžiant ginčą privalu atsižvelgti į aplinkybes, kurioms esant buvo sudarytas 2004 m. gruodžio 23 d. turto perdavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas Nr. 128-1234/04 bei tikruosius A. J. ketinimus ir valią parduodant žemės sklypą. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, pareiškėjai nuosavybės teisė į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė tuo metu buvo daugiau nei 150 000 Lt, už 20 000 Lt buvo perleista tik formaliai. Pareiškėja žinojo, kad kartu su formaliai perkamu žemės sklypu jai nėra perleidžiama nuosavybės teisė į ant sklypo esantį pastatą. Sprendžiant ginčą būtina vadovautis Civilinio kodekso 6.193 straipsnyje įtvirtintomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis bei Civilinio kodekso 6. 196 straipsnio nuostata dėl numanomų sutarties sąlygų.

Įvertinus išdėstytą, matyti, kad ginčas susijęs tiek su administraciniais, tiek su civiliniais teisiniais santykiais. Teismas, nagrinėdamas bylą, privalės įvertinti ne tik viešojo administravimo subjekto veiksmus priimant ginčijamą sprendimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 1, 4 dalys, 3 straipsnio 1 dalis), bet ir išspręsti ginčą dėl nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą. Ginčas dėl nuosavybės teisių yra civilinis teisinis ginčas, priskirtas nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (Civilinio proceso kodekso 1 str. 1 d., 22 str. 1 d.). Nuo to, kaip teismas vertins byloje susiklosčiusias aplinkybes, susijusias su nuosavybės, t. y. civiliniais teisiniais santykiais, priklausys ir viešojo administravimo subjekto atliktų veiksmų teisėtumo įvertinimas. Todėl byla nagrinėtina bendrosios kompetencijos teisme.

Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2, 3 dalimis ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsnio 2, 3 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Bylą pagal pareiškėjos E. I. skundą atsakovui Valstybės įmonei Registrų centras dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus perduoti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl bylos teismingumo neskundžiama.