- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-10-22
- Bylos Nr.
- I-1896-789/2009
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00762-2009-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rasa Ragulskytė-Markovienė, Ernestas Spruogis, Liudmila Zaborovska
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos
- Pareiškėjas
- OSAÜHING VALREK EHITUS
- Advokatai
- Andrius Ivanauskas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ernesto Spruogio ir Liudmilos Zaborovskos, sekretoriaujant Tatjanai Baškir, dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Andriui Ivanauskui, atsakovės Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos atstovei Oksanai Ivanovai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos OSAÜHING VALREK EHITUS skundą atsakovei Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja OSAÜHING VALREK EHITUS (toliau – ir pareiškėja, Įmonė) kreipėsi į teismą ir prašo panaikinti 2009-04-02 Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos (toliau – ir Komisija) sprendimą Nr. 2K-139 „Dėl teisės pažeidimo bylos Nr. 12K-1“; jeigu 2009-04-02 Komisijos sprendimas Nr. 2K-139 „Dėl teisės pažeidimo bylos Nr. 12K-1“ nebūtų panaikintas, prašo sumažinti skirtos baudos dydį.
Pareiškėja skunde (b. l. 3–7) paaiškino, kad Komisija 2009-01-06 surašė pareiškėjai Finansinių priemonių rinkų įstatymo pažeidimo protokolą Nr. 12K-1 (toliau – ir Protokolas) dėl Finansinių priemonių rinkų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 63 str. 1 d. 1 p. pažeidimo, kadangi nesilaikė draudimo manipuliuoti rinka. Komisijos teigimu, pareiškėja atidarymo ir uždarymo aukcionui teikdavo stambius pirkimo ir pardavimo pavedimus, kuriuos anuliuodavo, tokiu būdu, Komisijos nuomone, sudarydama tikrovės neatitinkantį įspūdį dėl emitento AB „Lifosa“ akcijų paklausos, galimai įtakodama akcijų kainą uždarymo aukciono metu ir tokiu būdu galėdama suklaidinti investuotojus. Komisija įpareigojo pareiškėją pateikti paaiškinimus dėl pažeidimo protokole užfiksuotų teisės aktų pažeidimo. Kaip pareiškėja nurodė 2009-03-05 pateiktuose paaiškinimuose Komisijai, 2006 metų pabaigoje pareiškėja gavo papildomų pajamų, pardavusi nekilnojamojo turto. 2007 metais pareiškėja šias lėšas nusprendė investuoti akcijų rinkose iki vienerių metų laikotarpiui. AB „Vilniaus vertybinių popierių birža“ (nuo 2009-01-14 „NASDAQ OMX Vilnius) (toliau – ir Birža) emitento AB „Lifosa“ akcijos atrodė tinkama investicija dėl gerų veiklos rezultatų. Minėto emitento akcijų įsigijimas Biržoje prasidėjo 2007 m. gegužės viduryje. Tačiau liepos mėnesio antroje pusėje Biržoje prasidėjo dideli svyravimai, siekę 3-15 proc. Pareiškėja, duodama pavedimus pirkti bei parduoti AB „Lifosa“ akcijų, iš tiesų siekė jas įsigyti ir tai buvo pareiškėjos ilgalaikio investavimo tikslas. Pareiškėja buvo priversta anuliuoti keletą kartų duotus pavedimus dėl didelio emitento AB „Lifosa“ akcijų kainos svyravimo Biržoje, be to, tokius veiksmus lėmė pareiškėjos emocijos ir investavimo patirties stoka. 2008 m. rugpjūčio pabaigoje emitento akcijų kaina nukrito žemiau įsigijimo kainos, kurią mokėjo pareiškėja, todėl pareiškėja patyrė nuostolių, taip pat turėjo mokėti bankui komisinį mokestį už vykdytas operacijas bei mokestį už portfelio valdymą. Komisija, neatsižvelgusi į pareiškėjos bendradarbiavimą tyrimo metu, teiktus paaiškinimus bei argumentus, 2009-04-02 priėmė sprendimą Nr. 2K-139 „Dėl teisės pažeidimo bylos Nr. 12K-1“.
Pareiškėja pažymėjo, kad iki 2008 m. rugsėjo galiojusi AB „Vilniaus vertybinių popierių birža“ taisyklių (toliau – ir Taisyklės) redakcija reglamentavo prekybą vertybiniais popieriais Biržoje. Techniškai ir teisiškai investuotojų teisės anuliuoti pirkimo ar pardavimo pavedimus atidarymo ir uždarymo aukciono metu nėra ribojamos. Atmestinas Komisijos argumentas ir dėl to, kad kuo vėliau pateikiamas pavedimas prekybos sesijos metu iki uždarymo aukciono pradžios, tuo mažiau laiko lieka kitiems investuotojams tinkamai interpretuoti pateiktą pavedimą ir reaguoti į jį. Taisyklės, suderintos su emisija, numato tiek uždarymo, tiek atidarymo aukcionų laiką, t. y. po dešimt minučių. Todėl visą šį laiką, nesvarbu, ar pirmomis minutėmis, ar paskutinėmis sekundėmis yra leidžiama atlikti veiksmus, kuriuos atliko pareiškėja. Prekyba vertybinių popierių biržoje yra intensyvi veikla, sandoriai įvykdomi akimirksniu, todėl investuotojai prisiima riziką dėl savo neapskaičiuotų veiksmų, įskaitant ir aukcionų metu.
Pareiškėja teigia, kad vertybinių popierių kaina nebuvo įtakota. Komisija nepagrįstai sprendime nurodo, kad pareiškėja, anuliuodama pavedimus pirkti ir parduoti, įtakojo vertybinių popierių kainą. Pareiškėja laikėsi suderintų su Komisija Taisyklių, anuliavo pavedimus pirkti ir parduoti leistinu prekybos sesijos metu. Kadangi, remiantis Taisyklėmis, pavedimus anuliavus, jie ištrinami iš pavedimų knygos, šiais pavedimais negalėjo būti vadovaujamasi, nustatant aukciono kursą.
Pareiškėjos manymu, investuotojai nebuvo suklaidinti. Komisija nepagrindė teiginio, kad buvo suklaidinti 93 investuotojai. Kasdien Biržoje pateikiama tūkstančiai pavedimų pirkti ar parduoti, pavedimai dažnai yra atšaukiami. Tai, kad aukciono metu pareiškėja atšaukė savo pavedimus, negali būti laikoma pakankamu įrodymu, kad ji siekė neteisėtų tikslų.
Pareiškėja nurodė, kad jos veiksmai buvo teisėti. Pagal pateiktus prekybos sesijos AB „Lifosa“ akcijomis grafikus iš oficialios Biržos interneto svetainės matyti, kad akcijų kainos, lyginant atidarymo ir uždarymo kainą, arba neženkliai pakildavo (iki vieno lito), arba smarkiai krisdavo. Todėl pareiškėja, anuliuodama pirkimo pavedimus, o sekančią dieną teikdama pardavimo pavedimus ir įgyvendindama šiuos sandorius, kai kaina paprastai krisdavo, rodo, kad pareiškėja iš tokios veiklos pelno neturėjo. Tai rodo ne pareiškėjos veiksmu neteisėtumą (mėginimą manipuliuoti rinka), bet pareiškėjos investavimo patirties stoką bei emocijų įtaką aukciono metu, nes nė vienas patyręs investuotojas neteiktų pardavimo pavedimo smarkiai nukritus vertybinių popierių kainai.
Pareiškėja nurodė, kad turi būti įrodyta, kad investuotojai dėl manipuliavimo rinka patyrė kokių nors nuostolių. Priešingu atveju praktiškai bet kokie investuotojo pateikti pavedimai, kurie bent šiek tiek nukrypsta nuo konkrečiu laiku esančių kitų pavedimų kainos, turėtų būti laikomi neatsargiu manipuliavimu, o tai akivaizdžiai prieštarautų akcijų biržos logikai ir esmei. Kadangi tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad investuotojai patyrė nuostolių, neatsargumas šiuo atveju vertintinas kaip investavimo patirties stoka, klaida, o ne Įstatymo pažeidimas.
Dėl baudos dydžio pareiškėja paaiškino, kad pareiškėja paaiškinimuose Komisijai nurodė, kad iš prekybos Biržoje patyrė nuostolių, jokios naudos iš tariamo pažeidimo negavo. Todėl Komisija turėjo atsižvelgti į šį faktą, spręsdama dėl pažeidimo bei baudos dydžio. Pareiškėja tyrimo metu per Komisijos nustatytą terminą teikė išsamius paaiškinimus, bendradarbiavo su Komisija. Komisija neįvertino tai, kad pareiškėja nėra profesionalus investuotojas, neturi investavimo patirties, pati priiminėjo investavimo sprendimus, duodama pavedimus tarpininkui SEB Pank. Pareiškėja, teikdama pavedimus pirkti ir parduoti vertybinius popierius, iš tiesų ketino juos įsigyti, nesiekė suklaidinti kitų investuotojų ar iš to neteisėtai pasipelnyti. Komisija nenustatė jokių pareiškėjos tariamą pažeidimą sunkinančių aplinkybių. Komisijos skirta bauda yra nepagrįsta, turinti diskriminavimo požymių. Įvertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes ir, teismui visgi nustačius, kad pareiškėja padarė Įstatymo pažeidimą, turėtų būti skiriama bauda tokio dydžio, kokią paprastai skiria Komisija.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisija atsiliepime į skundą (b. l. 38–40) nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą ir įpareigoti pareiškėją vykdyti Komisijos sprendimą Nr. 2K-139. Skundžiamas sprendimas savo turiniu visiškai atitinka materialinės teisės normas, reglamentuojančias finansinių priemonių rinkas; Įstatymo 63 str. 1 d. 1 p. pažeidimo bylos nagrinėjimo metu, priimant skundžiamą sprendimą, buvo tinkamai užtikrinta pareiškėjos teisė į nepriklausomą ir nešališką procesą, visi procesiniai dokumentai buvo verčiami į Įmonės valstybės buveinės kalbą, buvo garantuotos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje numatytos teisės; buvo užtikrintas objektyvus visų aplinkybių įvertinimas; skundžiamas sprendimas pagrįstas būtinomis nustatyti aplinkybėmis ir įrodymais.
Atsakovė nurodė, kad teisė anuliuoti nėra absoliuti, kadangi kiekvienas rinkos dalyvis turi užtikrinti, kad prekyba Biržoje vyktų, vadovaujantis lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir sąžiningos prekybos principais, turi būti gerbiamos kitų investuotojų teisės ir teisėti interesai, neribojamos kitų asmenų teisės naudotis savo teise sudaryti sandorius dėl vertybinių popierių. Pareiškėja pažeidė Biržos taisyklių 42.1 p. nuostatą, kadangi pirkimo pavedimai dėl AB „Lifosa“ akcijų buvo teikiami žymiai aukštesne kaina, nei prieš tai sudaryti sandoriai, tokiu būdu iškreipiant tuo metu rinkoje buvusią AB „Lifosa“ akcijų vertę, bei klaidino investuotojus. Skunde pareiškėja teigia, kad jos sprendimai šias akcijas pirkti buvo pareiškėjos ilgalaikio investavimo tikslas, tačiau tyrimo metu nustatyta, kad Įmonės veiksmai prieštarauja tokiam tikslui ir jos pateikti 5 pirkimo pavedimai dėl AB „Lifosa“ akcijų buvo apsimestiniai, kadangi, anuliavusi 2008-07-31 ir 2008 m. rugpjūčio 6, 7, 12 d. pirkimo pavedimus, jau 2008 m. rugpjūčio 13, 14 d. Įmonė šias akcijas pardavė, t. y. minėtais pavedimais, teikiant 5 pirkimo pavedimus, nebuvo ketinama sukurti tikrąsias teisines pasekmes – sudaryti sandorius.
Atsiliepimas
Atsakovė nurodė, kad vertybinių popierių kaina buvo įtakota. Nustatant įtaką vertybinių popierių kainai, reikšminga aplinkybė yra ne anuliuotų pavedimų pašalinimas iš pavedimų knygos, bet į šiuos pavedimus atsiliepusių pavedimų egzistavimas, nustatant aukciono kursą. Kadangi į pareiškėjos pirkimo pavedimus atsiliepė net 93 investuotojai, kurie pateikė savo pavedimus žymiai aukštesne kaina negu būtų pateikę, jei pareiškėja nebūtų įvedusi savo pavedimų, o taip pat atsižvelgiant į tai, kad pavedimai buvo anuliuojami likus trumpam laiko tarpui (dviem atvejais – mažiau negu 3 min., vienu atveju – mažiau negu 2 min.) iki aukciono pabaigos, suklaidinti investuotojai neturėjo galimybės atsisakyti savo pavedimų ir tokiu būdu šiais pavedimais buvo vadovaujamasi nustatant AB „Lifosa“ aukciono kainą. Pažymėtina, kad prekybos sesijos metu iki uždarymo aukciono pradžios, t. y. nuo 13 val. 50 min. iki 14 val. buvo galima teikti pavedimus, juos modifikuoti, anuliuoti, sustabdyti ir atnaujinti, tačiau sandoriai šiuo metu nebuvo sudaromi. Uždarymo aukcionas prasidėdavo 14 val. ir jo metu buvo sudaromi sandoriai pagal pateiktus pavedimus.
Dėl pareiškėjos argumento, kad ji pelno iš vykdomų sandorių neturėjo, jos veiksmai nebuvo neteisėti, pareiškėjai trūko investavimo patirties, atsakovė paaiškino, kad faktinės bylos aplinkybės rodo ne emocingą investavimą, bet apgalvotą siekimą AB „Lifosa“ akcijų kainos kritimo laikotarpiu, ką patvirtina ir Biržos duomenys, parduoti turimas akcijas su kuo mažesniais nuostoliais, šiam tikslui uždarymo aukciono pabaigoje keliant šių akcijų kainą, aplinkybių logiška seka įrodo, kad stambūs pavedimai uždarymo aukciono pabaigoje buvo teikiami ne su tikslu juos įvykdyti, nors tokia galimybė ir egzistavo, bet iš anksto žinant, kad pavedimai bus anuliuoti. Be to, remiantis protingumo kriterijumi, pareiškėjai buvo ekonomiškai nenaudinga teikti stambius AB „Lifosa“ akcijų pirkimo pavedimus ženkliai padidinta kaina, kadangi šias akcijas ji turėjo galimybę nusipirkti pigiau.
Tyrimo metu nustatyti pareiškėjos kryptingi ir sąmoningi veiksmai siekiant konkretaus tikslo – parduoti AB „Lifosa“ akcijas su kuo mažesniu nuostoliu, todėl šioje byloje manipuliavimo rinka kaltės forma yra tiesioginė tyčia, o ne neatsargumas. Pareiškėja suvokė neteisėtą savo veiksmų pobūdį, numatė, kad dėl jos veiksmų gali atsirasti Įstatymo 63 str. 1 d. 1 p. numatyti padariniai, ir jų siekė.
Dėl paskirtos baudos dydžio Komisija nurodė, kad Komisija, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėja, atidarymo ir uždarymo aukcionams teikdama 5 stambius pavedimus dėl AB „Lifosa“ akcijų pirkimo ir juos anuliuodama, sudarė tikrovės neatitinkantį įspūdį dėl šių akcijų paklausos ir vertės bei galimai suklaidino 93 investuotojus, taip pat į pažeidimo trukmę (pusė mėnesio), į pažeidimo mastą bei kitas aplinkybes, įvertinusi kiekvienos aplinkybės reikšmę ir jų tarpusavio santykį, baudos dydį sumažino nuo vidurkio (50 tūkst. tūkst. Lt) iki 40 tūkst. Lt. Faktas, jog Įmonė iš padaryto pažeidimo negavo naudos, neeliminuoja paties pažeidimo fakto ir jo neigiamų pasekmių finansinių priemonių rinkai. Įmonės atstovo teiginys, kad Įmonės paaiškinimų teikimas Komisijai turėtų būti vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė, taip pat atmestinas, kadangi tyrimo metu paaiškinimų teikimas priežiūros institucijai buvo Įmonės pareiga pagal Įstatymo 72 str. ir 85 str. Tai, kad Įmonė yra neprofesionalus investuotojas, neatleidžia jos nuo pareigos laikytis teisės aktų ir nemanipuliuoti finansinių priemonių rinka. Pareiškėjos minimos baudos buvo paskirtos fiziniams asmenims pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 173(5) straipsnio 1 dalį, kuris numato baudą nuo 1 tūkst. Lt iki 2 tūkst. Lt. Tuo tarpu juridinių asmenų atsakomybę už manipuliavimą rinka nustatyta Įstatymo 95 str. l d. 5 p. Pareiškėja nepagrįstai lygina dvi iš esmės nepalyginamas (fizinių ir juridinių asmenų) atsakomybę už manipuliavimą rinka nustatančias normas, įtvirtintas skirtinguose teisės aktuose, kas ir nulemia skirtingus galimų skirti piniginių baudų dydžius.
Atsiliepimas
2009-09-01 teismo posėdyje atsakovė atstovė palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją. Paaiškino, kad būna atvejų, kai padaromos klaidos, bet tai yra vienetiniai atvejai. Šiuo atveju matė labai kryptingus ir tyčinius veiksmus, teikiant pavedimus didesne kaina, ir tai daroma tam, kad pakelti UAB „Lifosa“ akcijų kainą, kad vėliau akcijas būtų galima parduoti brangiau ir patirti kuo mažesnius nuostolius. Komisija, atlikusi tyrimą, nustatė 93 investuotojus, kurie atsiliepė į tuos pavedimus, būtent šie 93 investuotojai (nors jų buvo daugiau) nespėjo atšaukti savo pavedimų. Tuo momentu, kai pareiškėja teikia savo pavedimus, ji negali žinoti, ar kas atsiliepė į jos pavedimus, nes aukcionas nėra uždarytas, t. y. laikas iki aukciono uždarymo yra 10 minučių, kai gali teikti pavedimus, juos modifikuoti, anuliuoti, ir yra matoma, kokie yra teikiami pavedimai. Sprendžiant iš visos prekybos tuo metu, pareiškėja galėjo žinoti, kad yra atsiliepta į jos pavedimus. Jeigu buvo ketinimas pirkti ir investuoti, neaišku, kodėl buvo parduota.
Atsakovės atstovė 2009-10-12 teismo posėdyje prašė netenkinti skundo, savo poziciją grinde atsiliepime išdėstytais motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje nustatyta, kad LR vertybinių popierių komisija 2009-01-06 surašė pareiškėjai pažeidimo protokolą Nr. 12K-1, kuriame nurodė, kad pareiškėja pažeidė Finansinių priemonių rinkų įstatymo 63 str. 1 d. 1 p., kadangi nesilaikė draudimo manipuliuoti rinka, t. y. pareiškėja atidarymo ir uždarymo aukcionui teikdavo stambius pirkimo ir pardavimo pavedimus, kuriuos anuliuodavo, tokiu būdu sudarydama tikrovės neatitinkantį įspūdį dėl emitento AB „Lifosa“ akcijų paklausos, galimai įtakodama akcijų kainą uždarymo aukciono metu ir tokiu būdu galėdama suklaidinti investuotojus. (b. l. 43). 2009-04-02 Komisija priėmė sprendimą „Dėl teisės pažeidimo bylos Nr. 12K-1“ Nr. 2K-139, kuriuo pripažino pareiškėją pažeidus Įstatymo 63 str. 1 d. 1 p., t. y. manipuliavus rinka, bei skyrė 40 000 litų baudą (b. l. 41–42).
Pareiškėja prašo panaikinti 2009-04-02 Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos sprendimą „Dėl teisės pažeidimo bylos Nr. 12K-1“ Nr. 2K-139 arba sušvelninti paskirtą nuobaudą, jeigu teismas manytų, kad pažeidimas buvo padarytas.
Iš 2009-01-06 pažeidimo protokolo Nr. 12K-1 (b. l. 43) ir skundžiamo Komisijos sprendimo (b. l. 41–42) matyti, kad Finansinių priemonių rinkų įstatymo 63 str. 1 d. 1 p. pažeidimu, už kurį pareiškėjai skirta bauda, laikoma tai, kad pareiškėja (2008-07-31, 2008-08-06, 2008-08-07 ir 2008-08-12) teikė stambius pavedimus atidarymo ir uždarymo aukcionui ženkliai didesne kaina nei tuo metu sudaromi sandoriai, kiti investuotojai reagavo į pavedimus, teikė pardavimo pavedimus, tačiau negalėjo jų įvykdyti, nes pareiškėja 5 kartus anuliavo pavedimus dėl AB „Lifosa“ akcijų, likus vos kelioms minutėms iki aukciono pradžios (b. l. 75, 76, 60, 64–67).
Pareiškėja neginčija Komisijos nustatytų faktų apie pavedimų pateikimą ir anuliavimą. Pareiškėja nesutinka, kad jos veiksmai gali būti vertinami kaip manipuliavimas rinka (vertybinių popierių kainos įtakojimas, investuotojų klaidinimas), nurodė, kad jos veiksmai buvo teisėti. Ji teigia, kad minėtais sandoriais jis siekė investuoti akcijų rinkose iki vienerių metų laikotarpiui 2006 m. papildomai gautas pajamas. Teigė, kad jos veiksmus lėmė emocijos ir investavimo patirties stoka.
2007-01-18 LR finansinių priemonių rinkų įstatymo Nr. X-1024 63 str. („Draudimas manipuliuoti rinka“) 1 d. 1 p. nustatyta, kad visiems asmenims draudžiama sudaryti sandorius ar duoti pavedimus pirkti ar parduoti, jei tai sudaro ar gali sudaryti tikrovės neatitinkantį ar klaidinantį įspūdį apie finansinių priemonių pasiūlą, paklausą ar kainą arba jei taip asmuo ar kartu veikiantys asmenys palaiko neįprastą ar dirbtinę vienos ar keleto finansinių priemonių kainą. Šiame punkte nurodytas draudimas netaikomas, jei sandorį sudaręs ar pavedimą davęs asmuo įrodo, kad jis turi teisėtą pagrindą taip elgtis ir kad atitinkami sandoriai ar pavedimai atitinka įprastą reguliuojamos rinkos praktiką, patvirtintą priežiūros institucijos.
Įstatymų leidėjas yra apibrėžęs, kaip Įstatymo 63 str. 1 d. uždrausti veiksmai gali pasireikšti. Veiksmų formų sąrašas pateiktas Įstatymo 63 str. 2 d., kurios 2 p. nurodytas ir finansinių priemonių pirkimas ar pardavimas prieš pat prekybos dienos pabaigą, taip klaidinant investuotojus, atsižvelgiančius į finansinių priemonių prekybos pabaigos kainą.
2003-01-28 Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 2003/6/EB dėl prekybos vertybiniais popieriais, pasinaudojant viešai neatskleista informacija, ir manipuliavimo rinka (piktnaudžiavimo rinka) 1 str. 2 d. c p. manipuliavimas rinka inter alia yra apibrėžiamas kaip finansinių priemonių pirkimas ar pardavimas biržos prekybos sesijos pabaigoje, kuriuo klaidinami investuotojai, kurie savo veiksmus grindžia uždarymo kursu.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009-09-28 nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-1035/2009 konstatavo, kad, jei sudaromi sandoriai ar duodami pavedimai pirkti ar parduoti prieš pat prekybos dienos pabaigą (biržos prekybos sesijos pabaigoje), susidaro (gali susidaryti) tikrovės neatitinkantis ar klaidinantis įspūdis apie finansinių priemonių pasiūlą, paklausą ar kainą ir taip yra klaidinami investuotojai, kurie atsižvelgia į finansinių priemonių prekybos pabaigos kainą (klaidinami investuotojai, kurie savo veiksmus grindžia uždarymo kursu); tokiu būdu (sandoriai prieš pat prekybos dienos pabaigą) taip pat gali būti palaikoma neįprasta ar dirbtinė vienos ar keleto finansinių priemonių kaina, kas taip pat klaidina ar gali suklaidinti investuotojus; nustačius pastarųjų veiksmų visumą (1. sandoris prieš pat prekybos dienos pabaigą – 2a. klaidinantis įspūdis apie finansinių priemonių pasiūlą ar paklausą; 2b. arba palaikymas neįprastos ar dirbtinės vienos ar keleto finansinių priemonių kainos – 3. investuotojų klaidinimas), kompetentinga finansinių priemonių rinkų reguliavimo ir priežiūros institucija turi teisę imtis priemonių pažeidėjų atžvilgiu bei skirti baudas už atitinkamų teisės normų pažeidimą; tačiau manipuliavimas rinka pagal Įstatymo 63 straipsnio 1 dalį paneigiamas, jei sandorį sudaręs ar pavedimą davęs asmuo įrodo, kad jis turi teisėtą pagrindą taip elgtis ir kad atitinkami sandoriai ar pavedimai atitinka įprastą reguliuojamos rinkos praktiką, patvirtintą priežiūros institucijos; vadinasi, net ir nustačius finansinių priemonių pirkimą ar pardavimą biržos prekybos sesijos pabaigoje, tai paprastai nėra besąlyginis pagrindas teigti apie padarytą pažeidimą bei taikyti poveikio priemones asmeniui, dalyvaujančiam sandoriuose.
Minėta, kad pareiškėja anuliavo pateiktus pavedimus Biržoje sesijos pabaigoje, likus kelioms minutėms iki jos uždarymo. Pareiškėja pateikė pavedimus, į kuriuos sureagavo ir atsiliepė kiti investuotojai, kurie pateikė savo pavedimus žymiai aukštesne kaina negu būtų pateikę, jei pareiškėja nebūtų įvedusi savo pavedimų. Pareiškėjai anuliavus pavedimus likus kelioms minutėms iki aukciono pabaigos, investuotojai neturėjo galimybės atsisakyti savo pavedimų. Tai lėmė AB „Lifosa“ aukciono kainą, t. y. AB „Lifosa“ akcijų kainos kilimą. Minėti sandoriai nėra įprasti, kadangi pareiškėjai buvo ekonomiškai nenaudinga teikti stambius AB „Lifosa“ akcijų pirkimo pavedimus ženkliai padidinta kaina, kadangi šias akcijas ji turėjo galimybę nusipirkti pigiau. Teismas sutinka su atsakovės argumentu, kad tai, kad Įmonė yra neprofesionalus investuotojas, neatleidžia jos nuo pareigos laikytis teisės aktų ir nemanipuliuoti finansinių priemonių rinka. Pareiškėja negalėjo nurodyti kitų priežasčių, kodėl atliko minėtus veiksmus ir turėjo tam teisėtą pagrindą. Suklaidinto investuotojo nenustatymas nėra ta aplinkybė, kuri įrodytų sandorio teisėtumą. Vadinasi, nėra jokio pagrindo abejoti, kad pareiškėja neįrodė tų aplinkybių, reikalaujamų įstatymų leidėjo, buvimo, kurios galėtų paneigti Komisijos sprendimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad sudarytas sandoris tikrai galėjo sudaryti tikrovės neatitinkantį įspūdį dėl AB „Lifosa“ akcijų kainos ir tokiu būdu suklaidinti investuotojus, atsižvelgiančius į AB „Lifosa“ akcijų prekybos sesijos uždarymo kainą. Darytina išvada, kad 2009-04-02 Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos sprendimas Nr. 2K-139 „Dėl teisės pažeidimo bylos Nr. 12K-1“ yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra teisinio pagrindo.
Pareiškėja skunde prašo sumažinti jai skirtos baudos dydį, jeigu 2009-04-02 Komisijos sprendimas Nr. 2K-139 „Dėl teisės pažeidimo bylos Nr. 12K-1“ teismo nebūtų panaikintas. Dėl paskirtos baudos dydžio pareiškėja paaiškino, kad Komisija neatsižvelgė į tai, kad ji bendradarbiavo su Komisija, teikė paaiškinimus, pareiškėja iš prekybos Biržoje patyrė nuostolių ir jokios naudos negavo.
LR Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad už teisės pažeidimus nustatytos sankcijos (nuobaudos, bausmės) turi būti proporcingos šiems pažeidimams; skiriama bausmė arba nuobauda turi būti teisinga; teismas, taikydamas sankciją už teisės pažeidimą, turi turėti galimybę atsižvelgti į visas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, taip pat ir į tas, kurios nėra expressis verbis nurodytos įstatyme, ir paskirti teisės pažeidėjui švelnesnę negu įstatymo numatyta sankcija bausmę arba nuobaudą; mažesnės negu įstatymo nustatytos nuobaudos skyrimas turi būti ne taisyklė, bet išimtis – ją teismas gali skirti tik esant ypatingoms atsakomybę lengvinančioms aplinkybėms, kitoms aplinkybėms, į kurias neatsižvelgus įstatyme nustatyto dydžio piniginė bauda, jeigu ji būtų paskirta, būtų akivaizdžiai neteisinga (2005-11-03, 2005-11-10 nutarimai).
Įstatyme yra nustatyti kriterijai, kuriais remiantis nustatomas baudos dydis. Įstatymo 96 str. 5 d. nustatyta, kad Vertybinių popierių komisija diferencijuoja skiriamos baudos dydį, atsižvelgdama į: 1) pažeidimu padarytos žalos dydį; 2) pažeidimo trukmę; 3) asmeniui dėl pažeidimo tekusių pajamų dydį; 4) atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes.
Iš bylos medžiagos neįmanoma nustatyti, koks buvo padarytos žalos dydis, nėra duomenų apie tai, ar (kokią) žalą dėl pareiškėjos veiksmų patyrė kiti investuotojai. Atsakovė, priimdama sprendimą, neatliko konkrečių padarytos žalos dydžio apskaičiavimų. Galimai suklaidintų investuotojų nustatymas nėra žalos dydžio nustatymas. Byloje taip pat nėra duomenų apie tai, kokias tiksliai pajamas dėl atliktų veiksmų gavo pareiškėja. Atsakovės atstovė teismo posėdyje nurodė, kad vėliau pareiškėja pardavinėjo AB „Lifosa“ akcijas ir iš to gavo naudos. Pagal bylos medžiagą matyti, kad nebuvo atlikti apskaičiavimai, ar pareiškėjos veiksmų rezultatas buvo naudos gavimas. Pažeidimas truko neilgą laiko tarpą (2008-07-31, 2008-08-06, 2008-08-07 ir 2008-08-12), pareiškėja bendradarbiavo su Komisija, pateikė paaiškinimą (b. l. 72–74). Tai laikytina pareiškėjos atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teismas daro išvadą, kad pareiškėjai turi būti paskirta mažesnė bauda – 20 000 Lt. Toks baudos dydis yra adekvatus pareiškėjos padarytam pažeidimui. 2009-04-02 Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos sprendimas „Dėl teisės pažeidimo bylos Nr. 12K-1“ Nr. 2K-139 keistinas, skiriant pareiškėjai 20 000 Lt baudą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis išdėstytais argumentais ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 4 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi,
nusprendė:
pareiškėjos OSAÜHING VALREK EHITUS skundą tenkinti iš dalies. Pakeisti 2009-04-02 Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos sprendimą „Dėl teisės pažeidimo bylos Nr. 12K-1“ Nr. 2K-139, skiriant pareiškėjai OSAÜHING VALREK EHITUS 20 000 Lt baudą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.