Utenos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. I., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, faktinė ir deklaruota gyv. vieta - (duomenys neskelbtini) nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį.

Ž. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, išsiskyręs, faktinė ir deklaruota gyv. vieta - (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas: 1994-03-11 Anykščių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 147 str. 2 d., 146 str. 2 d. - laisvės atėmimu 1 m. ir 6 mėn.; 2016-09-30 Anykščių r. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d., 187 str. 3d. - byla buvo nutraukta BK 38 str. pagrindais; 2018-09-20 Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 140 str. 2 d. - viešaisiais darbais 2 mėn., kaltinamas pagal BK 284 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. I. ir Ž. P., veikdami kartu 2021 m. liepos 24 d., apie 20 val., būdami apsvaigę nuo alkoholio, viešoje vietoje - K. S. namų, esančių (duomenys neskelbtini), kieme - šalia per kiemą vedančio bendro naudojimo keliuko, iš chuliganiškų paskatų, ypatingai įžūliai prikibo prie K. S. ir panaudodami jo atžvilgiu fizinį smurtą - abu vienu metu, stovėdami skirtingose pusėse, smogė nenustatytą kiekį smūgių kumščiais stovinčiam tarp stalo ir ūkinio pastato nukentėjusiajam K. S. į veidą, Ž. P. spyrė į kairę koją, dėl ko nukentėjusiajam K. S. pargriuvus ant žemės dešiniu šonu, tęsdami nusikalstamą veiką, abu spyrė jam kelis kartus į krūtinės ląstą, veidą, dešinę mentį ir galvą, taip nukentėjusiajam K. S. padarydami odos nubrozdinimus abiejų akių viršutiniuose vokuose su poodinėmis kraujosruvomis, poodines kraujosruvas nosies nugarėlėje, krūtinės kairiame šone, muštinę žaizdą apatinėje lūpoje, viršutinio kairio pirmo danties išnirimą, odos nubrozdinimus nugaroje, abiejose alkūnėse, dešinėje plaštakoje, tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir viešąją tvarką ir nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo K. S. sveikatą.

Šiais veiksmais V. I. ir Ž. P. padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje.

Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis V. I. parodė, kad iš pradžių buvo vienas pas K., išgėrė alaus, tada atėjo Ž. jo pasitikt, K. S. šėrė jam per galvą, kepurė nuskrido, šoko tada ant jo, tas nugriuvo, kaip buvo toliau neatsimena. Nieko jis jam nepadarė, nu įspyrė gal. Dienos laiku viskas vyko, datos neatsimena. Šiek tiek buvo apsvaigęs nuo alkoholio, su S. gėrė alaus prie jo namų. Jis neprikibo prie nukentėjusiojo, nukentėjusysis prikibo prie Ž.. Jis jam (V. I.) norėjo šert. Su kaire ranka jis jam tikrai nedavė, nes jo ranka sužalota yra, iš dešinės gal ir šėrė. Su ranka pastūmė. Jis pats girtas griuvinėjo. Specialistų išvadas skaitė. Jį puolė todėl gynėsi, davė atgal, jis pats prikibo, su juo nekonfliktavo. Kumščiais nesudavė, stūmė delnu, vieną sykį tai tikrai, bet kaip parašyta taip tegul ir būna, reikia sutikti, jis nenori ginčytis. S. pats užsipuolė, šoko ant jo, todėl jį mušė šiek tiek, su delnu, jau į galvą tikrai niekas nespardė, į kitas kūno dalis neatsimena, lygtais nespyrė į kitas kūno dalis, tikrai neatsimena, per daug prirašyta, nepilnai tiki, kad taip buvo, nemušeika jis. Kad jie ten išgėrė po porą stiklinių alaus, neskaito, kad apsvaigęs buvo. Dėl danties išnirimo tai nesąmonė, gal nuo senatvės, nežino iš kur tai atsirado. Gėrė lauke su nukentėjusiuoju, šone prie jo namų, ten yra senas keliukas, ten vaikšto kiti žmonės, mašinos nevažiuoja. Sutinka su pareikštu kaltinimu. Nenori sutikti, bet sutinku. Su S. pažįstami iš matymo, normaliai bendravo, nesipyko. Ten toks praėjimas yra, jis stačiomis gėrė, S. irgi. Nežino kodėl išėjo muštynės, pats S. puolė ant Ž., ž. gynėsi, paskui šoko ant jo, jis irgi gynėsi. S. puolė ant jo, o jis jį nustūmė su ranka. Kokį vieną smūgį jam sudavė tai tikrai, nu gal afekto būsenoj dar gal pastūmė, neatsimena, lygtais nespyrė kojomis.

Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis Ž. P. parodė, jam reikėjo V., atėjo, jie buvo kieme, K. S. jam trenkė, kepurė ore ir tada jis jam staigiai nieko nelaukęs per užkulnius iš kojos, ir krūtinėn, ir viskas. Paskui kažkaip viskas labai staigiai įvyko. Kad S. išgėręs buvo, matė. Jam jis niekas, nors dažnai mato, jam neįdomus žmogus. Konfliktų neturėjo su juo. Jis su koja jam per užkulnius, krūtinėn iš plaštakos. Vieną sykį sudavė ir viskas. Gulinčių nemuša, nespardo ir šiaip nekonfliktuojantis. Tegul bus taip kaip buvo, kaip parašyta. Pas K. atsirado sužalojimai tokie, nu kad jis toks plevėsa, mato kaip eina, galėjo ir jaunimas koks prisikabinti, maža ką, tegul bus taip kaip bus. Kas parašyta tą pripažįsta. Jis buvo išgėręs, namuose gėrė, jam reikėjo V., todėl nuėjo ten. Tada bum kakton. Tai jis jam per užkulnį spyrė, jis (S.) griuvo ir jis jam krūtinėn, nuo smūgio nukrito (S.) ant žemės. Gulinčio gyvenime neliečia, tikrai nespyrė gulinčiam. Labai staigiai viskas įvyko, nematė ką i. darė, gal ir galėjo spirt, nežino, pasakė V., kad varom pas mane. Ir jie išėjo. Paskui pas jį namuose gėrė dar. Policija atvažiavo, atvežė tą k., antakis tik buvo užklijuotas, daugiau tikrai nieko nebuvo, nematė jokių požymių. Viskas. Policija apklausė. Ką ten apklausė, nelabai pamena. Įvykio metu nematė kitų žmonių. K. buvo, V. buvo ir jis. Gal kas ir praėjo, kieme nieko nematė. Važiuoti toj vietoj tikrai niekas nevažinėja, labai retas atvejis. Neužtverta ten. Su S. nebendravo, neatsiprašė. Atliekant viešus darbus būna paskiria su juo dirbt, būna, kad kartu dirba, bet nebendrauja.

Teisiamajame posėdyje apklaustas nukentėjusysis K. S. parodė, kad vakare sėdėjo savo kieme, gėrė alų. Pas jį kiemas pereinamas, ėjo V., pasisveikino, sako ar galiu kartu išgerti. V. atsinešė savo alaus, jis turėjo savo, atsigėrė ir jis išėjo. Po kiek laiko ateina abu ir pradėjo muštis, jis gynėsi tol kol nesuklupo. Yra stalas prie ūkinio ir kelmas kitoj pusėj. Ž. iš kairės, o V. iš dešinės. Ir pradėjo kojomis spardyti. Iškviesta policija buvo, kaimynas E. iškvietė, o jie išbėgo. Kodėl jie taip darė nežino. Gandai tokie ėjo, kad jį kaip atėjūną pamokyti gyventi Kavarske. Tiek į galvą, tiek į šonus mušė, neskaičiavo smūgių. Rankomis pradėjo, o jis gynėsi, tol kol neparkrito, o tada kojomis spardė. Į ligoninę nevažiavo, nes suteikė pirmąją pagalbą. Kaltinamieji neatsiprašė.

Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu liudytojas E. S. parodė, kad kaltinamuosius pažįsta, santykiai normalūs, pažįstami yra, ne kaimynai. Jis matė kaip mušėsi, trenkė kelis kartus ir viskas. Vienas įspyrė, kitas su ranka. Jis tų smūgių neskaičiavo. Jis pro savo virtuvės langą viską matė. Pro langą išgirdo šūkavimus, keiksmažodžius. Iš rankos šėrė nukentėjusiajam su delnu ar su kumščiu. Tas stambesnis, aukštesnis K. trenkė, V. vardas. Tikrai daugiau nei vieną kartą. Po to Ž. P. spyrė, kas ten žino kiek, bet nestipriai spyrė. Pabaigos nematė, nes ėjo kviesti pagalbą. Jis išėjo iš namų, pusiaukelėj pasiėmė telefoną, jie kaip tik baiginėjo, kai jis išėjo į lauką, jie jau išeidinėjo. Jis kaimyną dar apiprausė, nes rado kruviną lauke. Stovėjo už stalo, be orientacijos. Jis jį apiprausė ir medikus iškvietė, kruvinas buvo. Veidas, lupa pramušta, atvažiavo medikai, norėjo vežti į med. punktą, bet jis atsisakė, pasirašė, suteikė jam pirmą pagalbą. Po to ir pareigūnai atvažiavo, jis iškvietė iškart. Ž. spyrė gal, pradžios nežino nuo ko prasidėjo kivirčas, nematė, kad nukentėjusysis būtų sudavęs smūgius. Ir laiko negali pasakyti kokiu laiku prasidėjo konfliktas. Pašaliniai žmonės tuo keliu eina ten, kur įvykio vieta, pro ūkinį pastatą.

Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo E. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (tomas 1, b. l. 120-121, 123-124). Liudytojas E. S. šiuos parodymus patvirtino.

Apklausiama teisiamojo posėdžio metu liudytoja G. B. parodė, kad yra policijos pareigūnė, kaltinamuosius pažįsta tik iš įvykio. Parodė, kad liepos 24 apie 20:30 gavo iškvietimą, kad Kavarsko miestelyje sumuštas žmogus. Nuvykę kieme prie savo namo ant laiptų rado sėdintį nukentėjusįjį. Jam buvo prakirstas antakis, lūpa, nubrozdintas kraujavo dešinės rankos krumplis, taip pat nubrozdinta ir kairė ranka. Nukentėjusysis teigė, kad jį prieš gerą pusvalandį sumušė to pačio miestelio gyventojai I. ir P.. Kartu su nukentėjusiuoju nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę pas P., ten rado ir I., jie abu buvo neblaivūs, vartojo alkoholinius gėrimus. Iš pradžių abu neigė, po to sutiko, kad ėjo ta gatve, vėliau teigė, kad sumušė, bet sunkiai orientavosi ir negalėjo pasakyti kodėl sumušė nukentėjusįjį. Nukentėjusysis buvo stipriai neblaivus, tiesiog rodė savo kraujuotas žaizdas, sunkiai sekėsi nupasakoti kas įvyko. Jis teigė kaip ir iš pradžių vartojo alkoholį kartu, paskui P. išėjo, paskui atėjo su I. ir pradėjo mušti ir nesuprato kodėl jį mušė. Jis teigė, kad mušė abu, jį spardė, kad kažkuris sudavė į antakį ir praskėlė. Konkrečiai negalėjo nurodyti kuris mušė, kuris spardė. Visi kartu vyko pas kaltinamuosius. Iš pradžių kaltinamieji neigė, kad matė nukentėjusįjį, paskui pradėjo keist parodymus, kad ėjo pro šalį, paskui, kad mušė, bet neprisimena kodėl mušė. Neprisimena kodėl įvyko konfliktas. Tokia seka.

Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. S. parodė, kad yra policijos pareigūnas. Laiko neatsimena. Gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) sumuštas vyriškis. Nuvykus jau išvažinėjo greitoji, rado sėdintį vyrą, kuriam buvo užklijuotas antakis, sumuštos lūpos, ant rankų, kojų matėsi įvairūs nubrozdinimai, įdrėskimai. Paklausus kas įvyko, paaiškino, kad buvo užėjęs vyriškis, vartojo alkoholį savo kieme, pradėjo mušti nei iš šio, nei iš to, išėjo ir po to atsivedė draugą, pradėjo mušti abu. Šalia sėdintis kaimynas tą patį patvirtino, sakydamas, kad matė pro langą. Paklausus ar vartojo alkoholį kartu, sakė, jog ne. Vėliau nuvažiavus su nukentėjusiuoju parodė kur gyvena kaltinamieji, rado abu kaltinamuosius vartojančius alkoholį. Nukentėjusysis patvirtino, kad jie mušė. Abiem buvo nustatyti girtumai. Nors abu neigė iš pradžių, kad mušė. Vėliau I. sakė, kad per mažai dar gavo nukentėjusysis. Paklausus kodėl, atsakė, kad jis pats visą dieną kabinėjosi prie žmonių. Vėliau prasitarė, kad abu ėjo pro tą patį kiemą. Apžiūrėjus įvykio vietą ant stalo buvo rastos kraujo dėmės. Ir ant pačio nukentėjusiojo. Su nukentėjusiuoju bendravo, jis negalėjo nurodyti nei kiek smūgių jam suduota, buvo neblaivus, žmogus negalėjo konkretizuoti įvykio aplinkybių. Akivaizdžiai matomi sumušimai: lūpos, antakis užklijuotas, nubrozdinimai ant rankų, kojų. Nei ant p., nei ant I. jokių sužalojimų nepastebėjo.

Iš 2021-07-25 Apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas kiemas, esantis (duomenys neskelbtini). Jame, šalia sandėliukų, stovi medinis, rudos spalvos stalas, padengtas skarda. Ant jo viršaus matyti raudono skysčio, galimai kraujo, dėmė. Raudono skysčio dėmė matyti iš dešinės pusės gale stalo, ant žemės (tomas 1, b. l. 27-32).

Iš 2021-10-29 Akistatos protokolo nustatyta, kad akistatos metu su įtariamuoju Ž. P. nukentėjusysis K. S.patvirtino apklausų metu duotus parodymus (tomas 1, b. l. 48-49).

Iš 2021-10-29 Akistatos protokolo nustatyta, kad akistatos metu su įtariamuoju V. I. nukentėjusysis K. S.patvirtino apklausų metu duotus parodymus (tomas 1, b. l. 50-52).

Iš 2021-07-24 Asmens apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas K. S.. Apžiūros metu matomas ant dešinės akies uždėtas tvarstis, sumuštos lūpos kraujuoja, dešinės rankos krumpliai ir pirštai nubrozdinti, ant tos pačios rankos alkūnės matyti apibrozdinimas, apibrozdinimai įvairiose vietose matomi ant abiejų kojų (tomas 1, b. l. 60-63).

Iš 2021-09-21 Parodymų patikrinimo vietoje protokolo nustatyta, kad parodymų patikrinimo metu K. S. patvirtino apklausų metu duotus parodymus (tomas 1, b. l. 64-76).

Iš 2021-07-27 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus Specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad K. S. padaryta odos nubrozdinimai abiejų akių viršutiniuose vokuose su poodinėmis kraujosruvomis, poodinės kraujosruvos nosies nugarėlėje, krūtinės kairiame šone, muštinė žaizda apatinėje lūpoje, viršutinio kairio pirmo danties išnirimas, odos nubrozdinimai nugaroje, abiejose alkūnėse, dešinėje plaštakoje. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (tomas 1, b. l. 81).

Iš 2021-12-15 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad K. S. nustatytas viršutinio kairio pirmo danties išnirimas galėjo būti padarytas įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, todėl atmesti galimybės, kad yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su 2021-07-24 įtariamųjų V. I. ir Ž. P. suduotais smūgiais, negalima. Nosies pertvaros iškrypimas K. S. nustatytas ankščiau, t. y. iki 2021-07-24, todėl galima atmesti galimybę, kad yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su 2021-07-24 įtariamųjų V. I. ir Ž. P. suduotais smūgiais. Sveikatos sutrikdymo mastas nustatytas specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nesikeičia. Pagal sužalojimų pobūdį ir lokalizaciją, nustatyta specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), galima atmesti galimybę, kad nukentėjusysis galėjo susižaloti griūnant ir atsitrenkiant į lauke, kieme stovėjusį stalą (tomas 1, b. l. 104-106).

Iš 2022-01-06 Akistatos protokolo nustatyta, kad akistatos metu su liudytoju E. S., įtariamasis V. I. parodė, jog atsimena, kad K. S. pastūmė ir jis pargriuvo, tačiau neprisimena, kad jį būtų spardęs (tomas 1, b. l. 126-127).

Iš 2022-01-06 Akistatos protokolo nustatyta, kad akistatos metu su liudytoju E. S., įtariamasis Ž. P. iš dalies patvirtino savo parodymus ir parodė, kad spirdamas K. S. jį pargriovė, galėjo jam suduoti du smūgius į krūtinę (tomas 1, b. l. 128-129).

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

Pagal BK 284 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Teismų praktikoje smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-120-628/2018). Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 284 straipsnį būtina nustatyti padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-491/2013, 2K-303/2014, 2K-141-507/2015, 2K-54-222/2017). Be to, viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėtų. Dėl padarinių kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta.

Teismas įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu nustatė ir pripažįsta, kad V. I. ir Ž. P. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje įrodyta.

Tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu kaltinamieji savo kaltę pripažino iš dalies. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. I. nurodė, kad sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam K. S., koja nespyrė. Teisiamojo posėdžio metu Ž. P. nurodė, kad sudavė nukentėjusiajam K. S. su koja jam per užkulnius, bei sudavė į krūtinę iš plaštakos. Tačiau byloje surinkti įrodymai, o būtent nukentėjusiojo K. S. parodymai, liudytojo E. S. parodymai, specialistų išvados apie nukentėjusiajam padarytų sužalojimų kiekį bei mastą, liudytojų policijos pareigūnų G. B. ir A. S. parodymai patvirtina, jog kaltinamieji V. I. ir Ž. P. abu panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo K. S. atžvilgiu, suduodami jam nenustatytą kiekį smūgių kumščiais į veidą, šiam nugriuvus – spirdami jam kelis kartus į krūtinės ląstą, veidą, dešinę mentį ir galvą. Iš specialisto išvados ir papildomos specialisto išvados matyti, kad dėl kaltinime nurodytų kaltinamųjų tyčinių veiksmų prieš nukentėjusįjį jam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs odos nubrozdinimais abiejų akių viršutiniuose vokuose su poodinėmis kraujosruvomis, poodinėmis kraujosruvomis nosies nugarėlėje, krūtinės kairiame šone, muštine žaizda apatinėje lūpoje, viršutinio kairio pirmo danties išnirimu, odos nubrozdinimu nugaroje, abiejose alkūnėse, dešinėje plaštakoje.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad viešoji vieta – tai viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje vietoje kas nors buvo. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-308-942/2017).

Kaltinamieji V. I. ir Ž. P. nusikalstamus veiksmus atliko viešoje vietoje - K. S. namų, esančių (duomenys neskelbtini), kieme - šalia per kiemą vedančio bendro naudojimo keliuko. Tai vieta, kurioje gali būti pašaliniai asmenys, nes yra viešas kelias, todėl tai akivaizdžiai yra vieša vieta BK 284 straipsnio prasme. Be to, šalia stovi daugiabutis gyvenamasis namas, pro kurio langus liudytojas E. S. iš pradžių išgirdo šūksnius ir keiksmažodžius, kuriuos vartojo kaltinamieji, o vėliau per savo virtuvės langą ir pamatė kaip kaltinamieji V. I. ir Ž. P. mušė nukentėjusįjį K. S.. Taigi įvykis vyko jį matant pašaliniams asmenims. Taigi, akivaizdu, jog kaltinamieji ne tik atliko nusikalstamus veiksmus, bet ir sukėlė realius padarinius, t. y. sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, nes pašaliniai asmenys (liudytojas E. S.) atkreipė dėmesį į konfliktą, kurio metu buvo smurtaujama bei iškvietė medicinos pagalbą ir policiją. Įvertinus tai, kad kaltinamieji smurtavo prieš nukentėjusįjį viešoje vietoje, šiuos jų veiksmus matė pašalinis asmuo, kuris reagavo į šį konfliktą kviesdamas pagalbą bei skubėdamas į kiemą padėti nukentėjusiajam, darytina išvada, jog dėl šių tyčinių kaltinamųjų veiksmų buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka.

Kartu teismas pažymi, jog dėl visų šių aukščiau išdėstytų aplinkybių nebuvo jokio pagrindo kvalifikuoti šią veiką pagal kitą baudžiamojo kodekso straipsnį, o būtent pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, kaip teisiamojo posėdžio metu prašė kaltinamųjų gynėjai. Teismų praktikoje aiškinama, kad viešoje vietoje atlikti smurtinio pobūdžio veiksmai, kuriais žmogui sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma jo sveikata, kvalifikuotinas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį tik tada, kai nenustatoma visų objektyvių ir subjektyvių viešosios tvarkos pažeidimo nusikaltimo požymių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68-942/2016).

Teismo vertinimu, kaltinamieji, be priežasties tyčia smurtaudami prieš nukentėjusįjį viešoje vietoje, suvokė, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatė, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, kad kaltinamųjų V. I. ir Ž. P. veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, sudėtį, jų kaltė byloje įrodyta visiškai.

Bausmės skyrimas

Už nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje padarymą asmeniui gali būti skiriamos šios alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Skirdamas bausmę V. I., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas nesunkus tyčinis nusikaltimas, nusikalstama veika baigta, padaryta iš chuliganiškų paskatų. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). V. I. neteistas (tomas 2, b. l. 23), nebaustas administracine tvarka (tomas 2, b. l. 28, 29-30). Psichiatrinėje ir priklausomybės ligų įskaitoje neįrašytas (tomas 2, b. l. 31). Anykščių rajono savivaldybės administracijos Kavarsko seniūnijos pateiktoje V. I. charakteristikoje nurodyta, kad asmuo pastovaus darbo neturi, Lietuvos užimtumo tarnyboje neregistruotas, piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais (tomas 2, b. l. 32). Prokurorė, prašydama skirti bausmę kaltinamajam, nurodė, jog turėtų būti skiriama laisvės apribojimo bausmė, paskiriant įpareigojimus, tačiau tokio prašymo neargumentavo. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog kaltinamasis yra teisiamas pirmą kartą bei niekur nedirba, sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – viešuosius darbus.

Skirdamas bausmę Ž. P., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas nesunkus tyčinis nusikaltimas, nusikalstama veika baigta, padaryta iš chuliganiškų paskatų. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Ž. P. teistas (tomas 1, b. l. 173-175), nebaustas administracine tvarka (tomas 1, b. l. 176, 177-178). Psichiatrinėje ir priklausomybės ligų įskaitoje įrašytas (tomas 1, b. l. 180). Anykščių rajono savivaldybės administracijos Kavarsko seniūnijos pateiktoje Ž. P. charakteristikoje nurodyta, kad Ž. P. niekur nedirba, yra registruotas Lietuvos užimtumo tarnyboje, už gaunamas socialines išmokas Kavarsko seniūnijoje atlieka visuomenei naudingus darbus, piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais (tomas 1, b. l. 188). Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog kaltinamasis niekur nedirba, sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – viešuosius darbus.

Dėl išlaidų teisinei pagalbai apmokėti

Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patikslinta pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, teikiant teisinę pagalbą kaltinamajam V. I.. Pažymoje nurodoma, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas advokatas Valentinas Giriūnas teikė teisinę pagalbą kaltinamajam V. I., antrinės teisinės pagalbos galutinės išlaidos sudaro 668,15 Eur.

BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam paskyrus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Atsižvelgiant į kaltinamojo V. I. materialinę, turtinę padėtį, į tai, jog gynėjas byloje dalyvavo ne jo pageidavimu – abiem kaltinamiesiems šioje baudžiamojoje gynėjai buvo paskirti sutinkamai su BPK 51 straipsnio 1 dalimi bei BPK 51 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 51 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis įgyvendina savo teisę į gynybą, kuri jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, o išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo, todėl iš kaltinamojo nepriteistinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

V. I. ir Ž. P. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

Daiktai, dokumentai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - CD laikmena su Body kameros įrašais, paliktina byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, civilinis ieškinys nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

V. I. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti bausmę - 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 val. per mėnesį visuomenės labui.

Ž. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti bausmę - 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 val. per mėnesį visuomenės labui.

V. I. ir Ž. P. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: CD laikmeną su Body kameros vaizdo įrašais, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl patirtų išlaidų teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą priteisimo iš V. I.netenkinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.