- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-06-18
- Bylos Nr.
- 1A-478-628-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ryšardas Skirtunas, Alvyra Ona Kvaraciejūtė, Sigita Vainauskiene
- Nuteistasis
- L. B.
- Kategorijos
- 2.4.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešeja Sigita Vainauskiene Baudžiamoji byla Nr. 1A-478/2010
2.4.6., 2.4.7.
2010 m. birželio 18 d.
Vilniaus apygardos teismo baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes ir pranešejos Sigitos Vainauskienes, teiseju Ryšardo Skirtuno, Alvyros Onos Kvaraciejutes, sekretoriaujant Žibutei Stauskaitei, dalyvaujant prokurorei D. B., nuteistajam L. B., jo gynejai adv. Irinai Karšul, teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo L. B. ir jo gynejo apeliacinius skundus del Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2010 m. vasario 2 d. nuosprendžio, kuriuo L. B. pripažintas kaltu, padares nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. ir nuteistas laisves atemimu 1 metams 6 menesiams, bausme atliekant pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustate:
L. B. nuteistas už tai, kad iš saugyklos pasikesino pagrobti svetima turta, o butent: jis, 2009-06-04, apie 13.30 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, veikdamas kartu su nenustatytu asmeniu, iš aptvertoje namo teritorijoje esancio sandeliuko, pasikesino pagrobti E. K. priklausanti 610 Lt vertes turta: 400 Lt vertes dvirati „Peugeot“, 90 Lt vertes kampini šlifuokli, tris kirvius, kuriu vieneto verte po 30 Lt, bendrai 90 Lt vertes, 10 Lt vertes vamzdi ir 20 Lt vertes vandens pompa, taciau nusikalstamos veikos nepabaige del nuo jo valios nepriklausanciu aplinkybiu, nes važiuojanti vogtu dviraciu prie namo, esancio adresu Daugeliškiu g. 10, Vilniuje, ji sulaike policijos pareigunas J. M., tokiu budu L. B. pasikesino padaryti E. K. 610 Lt turtine žala, t.y. padare nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d.
Apeliaciniais skundais nuteistasis L. B. ir jo gynejas prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2010 m. vasario 2 d. nuosprendi ir priimti išteisinamaji nuosprendi. Apeliantu teigimu, pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, nes apkaltinamasis nuosprendis priimtas netinkamai ivertinus byloje surinktus irodymus, o nuosprendyje išdestytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybiu. Nurodo, kad byloje nera surinkta L. B. kalte patvirtinanciu objektyviu ir negincytinu irodymu, apkaltinamasis nuosprendis yra paremtas prielaidomis, o ne konkreciais irodymais, nepašalintos byloje esancios abejones.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliantu manymu, pirmosios instancijos teismas nepagristai atmete L. B. parodymus. Nuo ikiteisminio tyrimo pradžios jis neige savo kalte, tvirtindamas, kad naiviai patikejo iš matymo pažistamo asmens, vardu Olegas, paaiškinimais. Jo versija, kad nežinojo, jog Olegas voge svetima turta ir šito nesuvoke iki to momento, kol ji sulaike policijos pareigunai, byloje nepaneigta. Pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu išsamiai išdeste jam žinomas ir su ivykiu susijusias aplinkybes, taciau pareigunai nesieme priemoniu nustatyti objektyvia tiesa, nevykde to asmens paieškos, iš anksto konstatuodami, kad jis kaltas.
Nuteistasis apeliaciniame skunde nesutinka su nuosprendyje išdestytu liudytojos R. G. parodymu vertinimu, nes mano, kad budama pareigune ši liudytoja yra suinteresuota bylos baigtimi, t.y. kad jis butu nuteistas. Atkreipia demesi i tai, kad šios liudytojos teisme duoti parodymai skiriasi nuo duotu ikiteisminio tyrimo metu, be to, jie prieštarauja liudytojo J. M. parodymams, kur jis nurode, kad L. B. sulaikymo metu jokiu daiktu jis neturejo, buvo tik dviratis. Kadangi šie prieštaravimai byloje nepašalinti, vadovautis tokiais nenuosekliais ir prieštaraujanciais faktinems bylos aplinkybems liudytojos R. G. parodymais nebuvo pagrindo. Prašo apeliacines instancijos teismo posedyje iš naujo ivertinti jo paties ir liudytoju parodymus.
Skundu taip pat nesutinkama su veikos kvalifikacija, nurodant, kad L. B. nežinojo, jog pažistamo vardu Olegas perduoti daiktai buvo pagrobti iš saugyklos, o ne šiaip iš lauko. Tvirtina, kad L. B. nebuvo turto pagrobimo vietoje, Olegui ji paimant nedalyvavo, o per tvora ir negalejo matyti, iš kur konkreciai tuos daiktus Olegas paeme. Prašoma L. B. veiksmus perkvalifikuoti i paprasta vagyste, t.y. pagal BK 178 str. 1 d.
Apeliaciniuose skunduose nurodoma, kad skiriant bausme, teismas nepagristai atsižvelge i aplinkybe, jog L. B. ikiteisminio tyrimo metu buvo pasislepes nuo tyrimo. Šis faktas negali tureti itakos bausmes individualizavimui. Be to, nuteistojo teigimu, ikiteisminio tyrimo metu jis nesislapste, o neatsižymejo del objektyviu priežasciu, nes ligonineje slauge sunkiai sergancia motina. Pažymi, kas buvo sulaikytas gyvenamojoje vietoje, taigi, akivaizdu, kad jos nekeite. Pasak L. B., skiriant bausme, teismas nepagristai atsižvelge i ankstesnius jo teistumus, nes tokiu budu jis buvo nuteistas antra karta. Be to, nuosprendyje nepagristai nurodoma, kad jis nedirba, nors jis yra irašytas i iskaita darbo biržoje kaip ieškantis darbo.
Apeliacines instancijos teismo posedyje nuteistasis praše tenkinti jo ir jo gynejo, kuris ji gyne pirmosios instancijos teisme, surašyta apeliacini skunda. Nuteistojo gyneja advokate, paskirta nuteistaji ginti apeliacines instancijos teisme, palaike nuteistojo bei jo gynejo apeliaciniu skundu argumentus ir praše juos tenkinti. Prokurore praše nuteistojo apeliacini skunda atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendi.
Nuteistojo L. B. ir jo gynejo apeliaciniai skundai netenkinami.
Išnagrinejusi baudžiamosios bylos medžiaga, kolegija daro išvada, kad pirmosios instancijos teismas betarpiškai ištyre ir ivertino byloje surinktus irodymus, kuriuos išsamiai išanalizaves, kolegijos nuomone, teisingai nustate faktines bylos aplinkybes, o taip pat nuosprendyje išdeste motyvuotas išvadas del padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacijos, bausmes rušies bei dydžio.
Nors nuteistasis savo kaltes del padaryto nusikaltimo nepripažino, teigdamas, kad iš matymo pažistamo asmens prašymu padejo pasiimti pastarajam iš tevu namo daiktus ir iki sulaikymo momento nesuprato, jog jam perduoti daiktai buvo pavogti, taciau byloje esanciais irodymais negincytinai nustatyta, jog L. B. kartu su ikiteisminio tyrimo nenustatytu asmeniu, 2009-06-04, apie 13.30 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iš aptvertoje namo teritorijoje esancio sandeliuko, pasikesino pagrobti E. K. priklausanti turta, taciau nusikaltimo nebaige, nes buvo sulaikytas policijos pareigunu. Pirmosios instancijos teisme tokios aplinkybes nustatytos pagristai remiantis nukentejusiojo E. K. (t.1, b.l. 18, 19), liudytoju R. G., J. M. (t. 1, b.l. 171) ir iš dalies paties nuteistojo L. B. parodymais (t. 1, b.l. 35, 37, 170-171), ivykio vietos apžiuros protokolu (t. 1, b.l. 7-12), daiktu apžiuros protokolu (t. 1, b.l. 7-12) bei kita bylos medžiaga.
Apeliaciniame skunde nuteistasis nesutinka su nuosprendyje išdestytu jo parodymu vertinimu. Taciau pirmosios instancijos teismas nuteistojo parodymus apie ivyki pagristai ivertino kritiškai, kaip bandyma išvengti atsakomybes. Kolegijos nuomone, L. B. nurodytos aplinkybes nera itikinamos, juolab, prieštarauja liudytoju R. G. ir J. M. parodymams, atkreipiant demesi i tai, kad pats nuteistasis nebuvo nuoseklus, parodymus keite, neva pateikdamas vis naujas ji teisiancias aplinkybes. Taigi, kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, 2009-06-05 vykusioje apklausoje (t. 1, b.l. 35), apklausiamas itariamuoju L. B. parode, kad 2009-06-04, apie 13.30 val., ejo Šilutes g., Vilniuje, atsižymeti i darbo birža. Pakeliui sutiko iš matymo pažistama Olega, o priejus prie Šilutes g., Vilniuje, esancio namo tvoros, Olegas jam liepe palaukti, o pats perlipo to namo tvora. Ko jis ten lipo, itariamojo teigimu, Olegas jam nesake, o jis ir nepaklause. Po 5-10 minuciu Olegas jam per tvora padave raudonai balta vyriška „Peugeot“ dvirati, kirvius, kampini šlifuokli, vandens pompa ir vamzdžio gabala, o jis visus daiktus padejo ant žemes. Atgal per tvora perlipes Olegas liepe minetu dviraciu važiuoti iki Žalgirio g., Vilniuje, ir ten jo laukti. Likusius daiktus Olegas paeme pats ir nuejo link Žalgirio g. Jis paklause Olego kieno tie daiktai, taciau jam buvo atsakyta, kad „koks tau skirtumas“ ir nieko detaliau nepaaiškino. Tvirtino, kad nesuprato, jog jo draugas minetus daiktus pavoge. Dviraciu privažiaves iki sutartos vietos sulauke Olego, kuris dar papraše nuvaryti mineta dvirati iki Daugeliškiu g. esancios, tvoromis aptvertos, aikšteles. Jis sutiko, nors Olegas už mineta paslauga nieko nesiule. Jam važiuojant dviraciu pastebejo, kad iš priekio atvažiuoja policijos pareigunai, kurie užtvere kelia automobiliu, o jis pargriuvo ir buvo sulaikytas policijos pareigunu. Tuo metu Olegas kažkur nubego, o policijos pareigunai Olego turetus daiktus rado už namo. Apklausiamas itariamuoju 2009-09-22 (t. 1, b.l. 37), L. B. patvirtino savo ankstesnius parodymus ir jau papildomai paaiškino, kad einant i Darbo birža, Olegas jam minejo, jog blogai sutaria su tevais, ji išvare iš namu. Todel Olegas lipo per tvora. Taigi teisiamojo posedžio metu L. B. laikesi pozicijos, kad nesuprato, jog buvo vykdoma vagyste. Teige, kad iš matymo pažistamas draugas sake, jog yra susipykes su tevais, todel nori iš namu pasiimti keleta daiktu. Jo, t.y. L. B., Olegas papraše padeti išnešti daiktus, ir jis sutiko. Draugas jam paaiškino, kad per vartus eiti i namus nenori, todel lips per tvora. Jam pasake likti prie tvoros. Iš matymo pažistamas vaikinas perlipo per tvora ir po kurio laiko perdave per tvora jam dvirati. Po to dave jam dar kažkoki daikta ir liepe važiuoti. Pats vaikinas pasieme keleta kitu daiktu. Paaiškino, kad pirmoje apklausoje nenurode aplinkybiu apie Olego tarpusavio santykius su tevais del to, jog jis nespejo apie tai papasakoti (t. 1, b.l. 170-171). Minetu parodymu analize leidžia kritiškai vertinti nuteistojo versija apie tai, kad jis nesuprato, jog vykdo vagyste.
Be to, priešingai nei teigia apeliantai, L. B. kalte del pasikesinimo pagrobti iš saugyklos svetima turta, byloje irodyta nuosekliais ir tarpusavyje sutampanciais liudytoju R. G. ir J. M. parodymais, kuriu pagristumu ir objektyvumu teismui netiketi nebuvo pagrindo, juolab, kad juos vienu ar kitu aspektu pagrindžia ir kiti teismo ištirti bei išsamiai aptarti rašytiniai ir daiktiniai bylos irodymai, su kuriu vertinimu kolegija sutinka. Tai, kad mineti liudytojai yra pareigunai, neduoda pagrindo išvadai apie ju suinteresuotuma bylos baigtimi.
Liudytoju apklaustas L. B. sulaikes policijos pareigunas J. M. parode, kad 2009-06-04, patruliuodamas su kolega, gavo pranešima apie vagyste. Atvyke i ivykio vieta, nusikalteliu nerado, todel pradejo ju ieškoti gretimose gatvese. Netoli nuo ivykio vietos, pastebejo vaikina važiuojanti dviraciu ir einanti vaikina, kuris neše deže. Vaikina su dviraciu jie sulaike, o kitas vaikinas pabego.
Iš liudytojos R. G. parodymu analizes matyti, kad 2009-06-04 ji grižo iš darbo i namus anksciau, nes reikejo vesti vaikus i poliklinika. Pažiurejusi pro langa pastebejo, kad du jaunuoliai stovi prie namo tvoros, esancios Kaltanenu g., Vilniuje. Vienas iš vaikinu pasistiebe, pažiurejo kas yra už tvoros ir ja perlipo. Kitas vaikinas liko stoveti šiapus tvoros. Ji mate, kaip vaikinas, kuris perlipo tvora, perdave gatveje stovinciam vaikinui dvirati, kirvius bei deže. Apie daroma nusikaltima, ji praneše policijai. Ji taip pat mate, kaip vaikinas, buves šioje tvoros puseje, susidejo daiktus ant dviracio ir nuvažiavo. Analogiškas ivykio aplinkybes R. G. yra nurodžiusi ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b.l. 23-24). Nors kaip nurodo apeliaciniame skunde nuteistasis, šios liudytojos parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme iš esmes skiriasi, tokie skundo argumentai, išnagrinejus byla apeliacine tvarka, nepasitvirtino. Kolegijos nuomone, R. G. parodymuose esantys netikslumai, kad mate kaip L. B. ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto vaikino perduotus daiktus susidejo ant dviracio ir nuvažiavo, kai tuo tarpu liudytoju apklaustas policijos pareigunas J. M. paaiškino, kad L. B. sulaike tik su dviraciu, esmines reikšmes neturi. Faktas, kad L. B. veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, isibrove i nukentejusiajam E. K. priklausanti sandeliuka ir pasikesino pagrobti jam priklausancius daiktus, negincytinai nustatytas byloje esanciu irodymu visetu. Be to, atkreiptinas demesys i tai, kad teisme pats nuteistasis nurode, jog Olegas dave jam dar kažkoki daikta ir liepe važiuoti. Kita vertus, jeigu tiketi ikiteisminio tyrimo metu duotais L. B. parodymais, iš pradžiu Olegas jam liepe dviraciu važiuoti iki Žalgirio g., Vilniuje, ir ten jo laukti, o susitikus toje vietoje pastarasis dar papraše nuvaryti mineta dvirati iki Daugeliškiu gatvej esancios tvoromis aptvertos aikšteles. Kolegijos nuomone, del šios priežasties negalima teigti, jog liudytoja R. G. yra neteisi, nurodydama, kad mate kaip L. B. pasieme kitus daiktus ir nuvažiavo dviraciu, nes pirmoje susitikimo vietoje Žalgirio gatveje L. B. visus daiktus, išskyrus dvirati, galejo perduoti nenustatytam asmeniui - Olegui.
Taigi, aukšciau aptarti irodymai paneigia apeliantu argumentus, jog L. B. nesuprato, kad buvo vykdoma vagyste. Veikos kvalifikacija pagal LR BK 178 str. 2 d., t. y. kaip vagyste iš aptvertoje namo teritorijoje esancio sandeliuko, kvalifikuota teisingai. Saugoma teritorija – tai teritorijos dalis specialiai pritaikyta ir skirta materialiniu vertybiu saugojimui, kuri šiuo atveju buvo aptverta. Be to materialines vertybes, dar patikimesnei ju apsaugai buvo saugomos sandeliuke. Akivaizdu, kad tokios veikos objektyviosios puses aplinkybes (požymiai) atitinka LR BK 178 str. 2 d. numatyto nusikaltimo sudeties požymius.
Ivertinus aukšciau išdestytu ir aptartu irodymu viseta, daroma išvada, kad L. B. kalte pasikesinus ivykdyti E. K. turto vagyste isibrovus i saugykla, pilnai irodyta, jo veiksmu kvalifikacija pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. yra teisinga.
Atmestini kaip nepagristi nuteistojo apeliacinio skundo argumentai, kad ikiteisminio tyrimo pareigunai buvo šališki, ikiteisminis tyrimas atliktas neišsamiai, rinkti ir i byla itraukti tik ji kaltinantys irodymai. Priešingai nei skunde teigia apeliantas, irodymai byloje ivertinti remiantis nešališku bylos aplinkybiu išnagrinejimu, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. nuostatu. Esminiu baudžiamojo proceso pažeidimu nepadaryta. Kaip jau buvo mineta, vien ta aplinkybe, kad irodymai byloje ivertinti ne taip kaip to noretu nuteistasis, kas aišku yra nepalanku kaltininkui, neduoda pagrindo išvadai daryti, kad nuosprendis neteisetas ir nepagristas. Atkreiptinas demesys ir i tai, kad 2009-07-07 prokuroro nutarimu ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo atskirtas, mineto asmens paieška ir tyrima pavedant atlikti Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 PK pareigunams. Todel nera pagrindo teigti, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo paieškomas kitas nusikaltimo dalyvis – asmuo vardu Olegas.
Taip pat konstatuotina, kad paskirta nuteistajam už ši nusikaltima 1 metu 6 menesiu laisves atemimo bausme nera per griežta. Ši bausme paskirta laikantis Lietuvos Respublikos BK 54 str. bendruju bausmes skyrimo pagrindu bei nepažeidžiant Lietuvos Respublikos BK 56 str. reikalavimu. Savo dydžiu ji neviršija sankcijoje numatyto bausmes vidurkio. Parenkant laisves atemimo bausmes ruši pagristai atsižvelgta i tai, kad i ivykdyto nusikaltimo pavojingumo laipsni ir pobudi (nusikaltimas priskiriamas apysunkiu nusikaltimu kategorijai), stadija, jo padarymo aplinkybes, nuteistojo asmenybe neigiamai apibudinancius duomenis – L. B. anksciau 8 kartus teistas už nusikaltimus nuosavybei, šiuo nuosprendžiu nuteistas taip už nusikaltimo nuosavybei padaryma, teistumas neišnykes ir nepanaikintas, daug kartu baustas administracine tvarka. Kolegijos nuomone, apeliacinio skundo argumentai, kad nors bylos nagrinejimo metu apeliantas oficialiai niekur nedirbo, taciau yra isiregistraves darbo biržoje kaip ieškantis darbo, nera pagrindas švelninti teismo nustatyta bausmes laika. Daugkartiniai teistumai, administracines nuobaudos už narkotiniu medžiagu vartojima be gydytojo paskyrimo (LR ATPK 44 str. 2 d.), už smulku svetimo turto pagrobima (LR ATPK 50 str.) sudaro pagrinda kolegijai spresti, kad nusikaltimu darymas yra nuteistojo gyvenimo budas, o sistemingas istatymu pažeidinejimas leidžia pagristai manyti, kad nuteistasis jokiu išvadu del savo poelgiu nedaro, toliau nesilaiko visuomenei priimtinu elgesio taisykliu, nera linkes pasitaisyti, o atvirkšciai - yra linkes nusikalsti. Lietuvos Respublikos BK 27 str. prasme L. B. laikytinas recidyvistu. Nusikaltimu recidyvas yra tada, kai asmuo jau teistas už tycinio nusikaltimo padaryma, jeigu teistumas už ji neišnykes ar nepanaikintas istatymu nustatyta tvarka, vel padaro viena ar daugiau tyciniu nusikaltimu (BK 27 str. 1 d.). Recidyvistui už tycinio nusikaltimo padaryma teismas paprastai skiria laisves atemimo bausme (BK 56 str. 1 d.). Taigi L. B., kaip recidyvistui, teismas pagristai paskyre griežciausia sankcijoje numatyta bausmes ruši – laisves atemima, kas leis igyvendinti Lietuvos Respublikos BK 41 str. itvirtintus bausmes tikslus.
Nustatydamas L. B. paskirtos laisves atemimo bausmes dydi, pirmosios instancijos teismas ivertino ne tik aukšciau paminetas aplinkybes, bet ir tai, kad nusikaltimas nutruko pasikesinimo stadijoje, taigi esant tokioms aplinkybems, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 61 str., pagristai paskirta laisves atemimo bausme žymiai mažesne nei sankcijoje numatytas laisves atemimo bausmes vidurkis. Ši bausme nei savo rušimi nei dydžiu negali buti vertinama kaip per griežta ir dar labiau švelninama apeliaciniame skunde išdestytais argumentais.
Kaip numato LR BK 54 str., skirdamas bausme teismas atsižvelgia i kaltininko asmenybe. Butent tuo pagrindu, t. y. charakterizuojant kaltinamaji, nuosprendyje byla išnagrinejes teismas nurode, jog kaltininkas buvo pasislepes nuo ikiteisminio tyrimo. Teismas laike tai kaltinamaji, jo elgesi apibudinancia aplinkybe. Tokiu budu laikytina, kad vien tik nurodyta kaltininka charakterizuojanti aplinkybe neleme laisves atemimo bausmes kaltininkui paskyrimo. Realia laisves atemimo bausme ir jos dydi leme visetas aplinkybiu, i kurias, kaip jau mineta anksciau ir atsižvelge teismas. Kolegija atkreipia demesi i tai, kad nors nuteistasis neige slapstesis ikiteisminio tyrimo metu, tokius jo teiginius paneigia bylos duomenys. Nors nuteistasis teige nesislapstes, o tuo metu prižiurejes ligonineje gulincia motina, iš nuteistojo tevo V. B. paaiškinimu matyti, kad sunus i namus negrižta tris savaites ir jis nežino kur pastarasis randasi. Iš bylos medžiagos matyti, kad po 2009-08-25 nutarimo paskelbti L. B. paieška priemimo, 2009-06-05 prokuroro nutarimu L. B. paskirta kardomoji priemone - ipareigojimas periodiškai registruotis policijos istaigoje 2009-09-09 teismo nutartimi buvo pakeista i kardomaja priemone - suemima (t. 1, b.l. 38, 42, 43-44).
Esant aukšciau išdestytoms aplinkybems, pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisetas ir pagristas, todel keisti ar naikinti ji apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nera.
Rezoliucinė dalis
nutare:
Nuteistojo L. B. ir jo gynejo apeliacinius skundus atmesti.