Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2013-10-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-552-360-2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2013-03-29Tauragės apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-10-17Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-10-17
Bylos Nr.
1A-552-360-2013
Teisminio proceso Nr.
1-94-1-00606-2011-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Savinijus Katauskas (pirm.), Dalius Jocys, Violeta Miliuvienė
Nuteistasis
A. B., R. A.
Nukentėjusysis
Š. L.
Advokatai
Ričardas Noreika, Jovita Usonytė, Irma Grikšelienė

Pranešėjas S. Katauskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-552-360/2013

Teisėja D. Zimantienė Teisminio proceso Nr. 1-94-1-00606-2011-1

Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.26.2.1.; 1.2.4.6.8.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. spalio 17 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Savinijaus Katausko,

teisėjų Daliaus Jocio ir Violetos Miliuvienės,sekretoriaujant Ingai Navickienei,dalyvaujant prokurorui Arūnui Saunoriui,nuteistiesiems A. B., R. A.,nuteistųjų gynėjams advokatams Jovitai Usonytei, Vaclovui Janušauskui,nukentėjusiojo atstovui advokatui Ričardui Noreikai,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų R. A. ir A. B. apeliacinius skundus dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 29 d. nuosprendžio, kuriuo:

R. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 284 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams. Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir galutinė subendrinta bausmė R. A. paskirta laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams. Taikytas BK 75 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 2 dalies 8 punktas, 4 dalis ir R. A. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant jį per dešimt mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam Š. L. nusikaltimu padarytą turtinę žalą ir įpareigoti jį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

A. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams. Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, prie nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta dalis Šilutės rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 1 d. nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės dalis ir galutinė subendrinta bausmė A. B. paskirta laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Nukentėjusiojo Š. L. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir solidariai iš nuteistųjų R. A., A. B., A. B. priteista 1134,53 Lt turtinės žalos atlyginimo bei 8000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinis ieškinys patenkintas visiškai ir iš nuteistųjų R. A., A. B., A. B. priteista solidariai 2926,90 Lt žalos atlyginimo Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš nuteistųjų R. A., A. B., A. B. solidariai priteista 3384,59 Lt žalos atlyginimo.

Taip pat iš nuteistųjų R. A., A. B., A. B. solidariai priteista 1100 Lt proceso išlaidų nukentėjusiajam Š. L.

Šiuo nuosprendžiu nuteistas ir A. B., tačiau dėl jo apeliacinių skundų negauta.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. A. ir A. B. nuteisti už tai, kad 2011 m. rugsėjo 3 d., apie 2.00 val., Šilutės r., (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) namu, viešoje vietoje matant pašaliniams asmenims, R. A. veikdamas bendrininkų grupe su A. B., A. B. ir kitais nenustatytais asmenimis dėl chuliganiškų paskatų – be jokios tam priežasties, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, tai yra A. B. tyčia keptuve sudavus Š. L. vieną kartą į galvą, o A. B. spyrus minėtam asmeniui vieną kartą į nugarą, dėl to nukentėjusysis nugriuvo ant žemės, R. A. kartu su A. B., A. B. ir nenustatytais asmenimis sudavė kumščiais bei įspyrė ne mažiau kaip dešimt smūgių nukentėjusiajam Š. L. į nugarą ir ne mažiau kaip po du smūgius į kojas bei R. A. medine lazda sudavė nukentėjusiajam vieną smūgį į rankas ir taip pastarajam padarydami muštinę galvos viršugalvio žaizdą, krūtinės ląstos dešinės pusės, nugaros, dešinio peties sąnario sumušimus ir odos nubrozdinimus, kairės plaštakos I delnakaulio (Beneto tipo) ir V piršto pamatinio pirštikaulio lūžimus, kurie nukentėjusiajam Š. L. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Be to, tuo pačiu laiku toje pačioje viešoje vietoje, matant pašaliniams asmenims, R. A. veikdamas bendrininkų grupe su A. B., A. B. ir kitais nenustatytais asmenimis, dėl chuliganiškų paskatų – be jokios tam priežasties, R. A., A. B., A. B. nesunkiai sužalojo žmogų, tai yra, A. B. tyčia keptuve sudavus Š. L. vieną kartą, o A. B. spyrus šiam vieną kartą į nugarą, dėl to nukentėjusysis nugriuvo ant žemės, A. A. kartu su A. B., A. B. ir nenustatytais asmenimis, sudavė kumščiais bei įspyrė ne mažiau kaip dešimt smūgių nukentėjusiajam Š. L. į nugarą ir ne mažiau kaip po du smūgius į kojas bei R. A. medine lazda sudavė nukentėjusiajam vieną smūgį į rankas ir taip pastarajam padarydami muštinę galvos viršugalvio srities žaizdą, krūtinės ląstos dešinės pusės, nugaros, dešinio peties sąnario sumušimus ir odos nubrozdinimus, kairės plaštakos I delnakaulio (Beneto tipo) ir V piršto pamatinio pirštikaulio lūžimus, kurie nukentėjusiajam Š. L. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Šalies argumentai

Nuteistasis R. A. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 29 d. apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį, neįrodžius, kad jis padarė veiką, turinčią nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nurodo, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą teismas nuosprendį grindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti visus bylos įrodymus ir vertinti juos pagal savo vidinį įsitikinimą. Kartu įstatymas imperatyviai nurodo, kad nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstomi įrodymų vertinimo motyvai jų priimtinumo ar atmetimo aspektu. Teigia, kad jo kaltė grindžiama vieno liudytojo M. S. parodymais. Vertindamas juos teismas pažeidė BPK 20 str. reikalavimus. Teismas nuosprendyje nurodė, kad minėtas liudytojas būdamas nedideliu atstumu nuo apšviestos įvykio vietos matė, kaip jis sudavė smūgius nukentėjusiajam Š. L. Teismui nekilo abejonių, kaip liudytojas M. S. galėjo matyti ir atpažinti Š. L. užpuolikus, kai pats nukentėjusysis Š. L. jų nematė ir neatpažino. Pasak apelianto, teismas be pagrindo atmetė jį teisinančius liudytojo E. J. parodymus. Mano, kad vien M. S. parodymų nepakanka neabejotinai konstatuoti jo kaltę sumušus Š. L.

Nuteistasis taip pat nesutinka ir su priteistu neturtinės žalos dydžiu. Mano, kad teismas nesilaikė CK 6.250 straipsnio nuostatų ir priteisęs 8000 Lt neturtinės žalos atlyginimą Š. L. šio sprendimo tinkamai nemotyvavo.

Šalies argumentai

Nuteistasis A. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 29 d. apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį, neįrodžius, kad jis padarė veiką, turinčią nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nurodo, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą teismas nuosprendį grindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti visus bylos įrodymus ir vertinti juos pagal savo vidinį įsitikinimą. Kartu įstatymas imperatyviai nurodo, kad nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstomi įrodymų vertinimo motyvai jų priimtinumo ar atmetimo aspektu. Teigia, kad jo kaltė grindžiama vieno liudytojo M. S. parodymais. Vertindamas juos teismas pažeidė BPK 20 str. reikalavimus. Anot apelianto, teismas nuosprendyje nurodė, kad minėtas liudytojas būdamas nedideliu atstumu nuo apšviestos įvykio vietos matė, kaip jis sudavė smūgius nukentėjusiajam Š. L. Teismui nekilo abejonių, kaip liudytojas M. S. galėjo matyti ir atpažinti Š. L. užpuolikus, kai pats nukentėjusysis Š. L. jų nematė ir neatpažino. Mano, kad vien M. S. parodymų nepakanka neabejotinai konstatuoti jo kaltę sumušus Š. L.

Be to, teismas netinkamai nustatė ir nukentėjusiajam Š. L. padarytos neturtinės žalos dydį, nes nesilaikė CK 6.250 straipsnio nuostatų ir priteisęs 8000 Lt neturtinės žalos atlyginimą Š. L. sprendimo tinkamai nemotyvavo.

Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų R. A. ir A. B. apeliaciniai skundai atmestini.

Iš nuteistųjų R. A. ir A. B. apeliacinių skundų turinio matyti, kad jie ginčija savo kaltę dėl nuteisimo už abi nusikalstamas veikas, nes mano esą nepagrįstai nuteisti. Nuteistieji taip pat nesutinka ir su priteistos neturtinės žalos dydžiu.

Abiejų nuteistųjų apeliaciniai skundai savo turiniu yra analogiški, motyvai bei argumentai tapatūs, todėl kolegija pasisakys dėl abiejų skundų kartu.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, surinktus įrodymus patikrino laikydamasis BPK 20 straipsnio 3, 4 dalių nuostatose įtvirtintų liečiamumo ir leistinumo principų bei juos įvertino pagal BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodytas įrodymų vertinimo taisykles, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Teismas, pripažindamas R. A. ir A. B. kaltais pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais duomenimis. Teismas nuosprendyje nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė išvadas, atitinkančias faktines bylos aplinkybes. Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo išvadomis bei motyvais sutinka ir jų dar kartą nekartoja.

Pažymėtina tai, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai, tarp jų ir nuteistieji, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Todėl nuteistųjų R. A. ir A. B. nesutikimas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, nes apylinkės teismo sprendimas motyvuotas ir jame nėra esminių prieštaravimų.

Atkreiptinas dėmesys, jog vienintelis nuteistųjų R. A. ir A. B. argumentas ginčijant kaltę yra tai, jog pirmosios instancijos teismas jų kaltę grindė vieno liudytojo M. S. parodymais. Tokie apeliacinių skundų argumentai atmestini kaip visiškai nepagrįsti. Priimdamas skundžiamą nuosprendį nuteistiesiems, pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia apeliantai, rėmėsi visais aptartais, apylinkės teismo teisiamojo posėdžio metu išnagrinėtais ir nuosprendyje aptartais duomenimis, t. y. nukentėjusiojo Š. L. parodymais, kurie patvirtino liudytojo A. S. parodymus, tai yra, jog iš karto po sumušimo jis pamatė šalia savęs stovintį A. B. bei šis įvykio metu sakė: „G. baik“. Tai, kad nukentėjusįjį mušė R. A. su lazda, o A. B. su keptuve, patvirtino ir teisminio nagrinėjimo metu duoti liudytojo L. Ž. parodymai. Šio liudytojo parodymai neprieštarauja tiesiogiai įvykį mačiusio M. S. parodymams, teismo medicinos specialisto išvadai, kurioje užfiksuoti nukentėjusiajam padaryti sužalojimai. Be to, tai, kad įvykio metu buvo užpultas ir sumuštas nukentėjusysis, vienu ar kitu aspektu patvirtina ir liudytojų G. Ž., D. D., L. Č. parodymai. Nuteistųjų kaltę neabejotinai patvirtina ir parodymų patikrinimo vietoje, asmens parodymo atpažinti protokolai ir t. t., t. y. apylinkės teismas grįsdamas nuteistųjų kaltę rėmėsi ištirtų ir išnagrinėtų duomenų visuma, kuri bendrai su kitais byloje surinktais įrodymais sudaro bendrą medžiagą, neabejotinai patvirtinančią nuteistųjų R. A. ir A. B. kaltę dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo.

Esant šioms aplinkybėms apylinkės teismas pagrįstai suabejojo ir nesirėmė liudytojo E. J. parodymais, kurių nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys, be to, ir prieštarauja bylos faktinėms aplinkybėms, juolab, jog pastarasis liudytojas yra nuteistojo R. A. draugas ir jis yra suinteresuotas bylos baigtimi. Apylinkės teismas pagrįstai šio liudytojo parodymus įvertino kaip siekimą padėti kaltininkams išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Teisėjų kolegija visiškai sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu, jo pagrindu nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, padarytomis išvadomis bei jų motyvacija. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių, jog R. A. ir A. B. padarė BK 284 straipsnio 1 dalyje ir BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytus nusikaltimus, o apeliantų versijos, kad jie šių nusikaltimų nepadarė, neatitinka tikrovės, yra motyvuotai paneigtos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumos analize, jų viseto įvertinimu. Nuteistųjų apeliacinių skundų argumentai neduoda pagrindo abejoti šių išvadų pagrįstumu ir nuteistųjų kaltės klausimu daryti priešingas išvadas, todėl tenkinti R. A. ir A. B. apeliacinius skundus juose nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Taip pat nuteistieji nesutinka su priteistos neturtinės žalos atlyginio dydžiu, teigdami, kad pirmosios instancijos teismas priteisęs 8000 Lt solidariai iš nuteistųjų neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam savo sprendimo tinkamai nemotyvavo. Šie apeliacinių skundų teiginiai taip pat atmestini kaip nepagrįsti.

Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl nukentėjusiajam Š. L. priteistinos neturtinės žalos dydžio, teisėjų kolegijos manymu, nustatė teisingą neturtinės žalos piniginę kompensaciją – 8 000 Lt. Vadovaujantis CK 6.250 str. 2 d., nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgiama į: 1) nusikalstamos veikos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) jo turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad sužalojimo pasekmės sunkios, dėl smurto panaudojimo nukentėjusysis gydėsi stacionariai. Dėl kairės plaštakos kaulų lūžių nukentėjusiajam buvo daroma operacija, nes buvo netaisyklingai sugijęs pirštas, jis nesilankstė. Nukentėjusysis apie pusę metų buvo nedarbingas, negalėjo pasirūpinti pats savimi. Iki šiol jaučia skausmą dėl sužalotos rankos. Be to, teismas atsižvelgė į nuteistųjų kaltės laipsnį, jų turtinę padėtį, tai, jog jie yra darbingi, į nukentėjusiojo kūno sužalojimo mastą. Nusikaltimas smurtinis, nukentėjusysis neabejotinai patyrė ir tebejaučia nepatogumus, kurie turi reikšmės jo gyvenimo kokybei, nes iki šiol jaučia patirto kūno sužalojimo kairės plaštakos lūžių pasekmes. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta 8 000 Lt piniginė kompensacija patirtai neturtinei žalai atlyginti atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kartu atkreiptinas dėmesys, jog nuteistieji smurtą iš chuliganiškų paskatų prieš nukentėjusįjį vartojo trise, mušė jį ne tik su rankomis, kojomis, tačiau ir su įrankiais – lazda, keptuve. Smūgių buvo suduota daugybė. Taigi akivaizdu, jog nukentėjusysis dėl tokių nuteistųjų nusikalstamų veiksmų patyrė fizinį skausmą, dvasinį sukrėtimą, pažeminimą, bejėgiškumo jausmą, nepatogumus dėl subjaurotos išvaizdos ir ilgo gydymosi, iki šiol patiria baimę ir jį persekioja nesaugumo jausmas. Kolegijos nuomone, nustatytas neturtinės žalos dydis nagrinėjamu atveju atsižvelgus į ilgai trukusius nukentėjusiojo negatyvius išgyvenimus ir pojūčius, atitinka protingumo, teisingumo ir proporcingumo kriterijus ir nėra aiškiai per didelis, todėl mažinti priteistos neturtinės žalos dydį, kaip prašoma apeliaciniuose skunduose, nėra pagrindo.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, tinkamai išsprendė civilinį ieškinį, todėl keisti ar naikinti nuosprendžio apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nukentėjusiojo atstovas prašė išieškoti iš nuteistųjų R. A. ir A. B. turėtas išlaidas atstovo advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti ir pateikė tai pagrindžiančius dokumentus. Iš minėtų dokumentų matyti, kad už teisines paslaugas – nukentėjusiojo Š. L. atstovavimą Klaipėdos apygardos teisme ir atsikirtimą į apeliacinį skundą – advokatui R. Noreikai buvo sumokėtas 600 Lt atlygis. Kolegijos nuomone, ši suma, atsižvelgiant į bylos faktinį ir teisinį sudėtingumą, yra pagrįsta, atitinkanti protingumo bei teisingumo kriterijus, todėl minėtas išlaidas kolegija išieško iš nuteistųjų R. A. ir A. B. solidariai (BPK 106 str. 2 d.).

Nors atsikirtime į apeliacinius skundus nukentėjusiojo Š. L. atstovas advokatas prašo iš nuteistųjų R. A. ir A. B. nukentėjusiajam papildomai priteisti turėtas proceso išlaidas pirmosios instancijos teisme, kadangi pirmosios instancijos teismas priteisė ne visas nukentėjusiojo turėtas atstovavimo išlaidas, tačiau pažymėtina, kad apeliacinius skundus šioje apeliacinio proceso tvarka nagrinėjamoje byloje padavė tik nuteistieji R. A. ir A. B., nukentėjusysis pirmosios instancijos teismo nuosprendžio neskundė jokiais pagrindais, todėl nėra įstatymų nustatyto pagrindo tenkinti šio prašymo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutaria:

nuteistųjų R. A. ir A. B. apeliacinius skundus atmesti.

Nukentėjusio Š. L. išlaidas – 600 Lt (šešis šimtus litų) advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teismo procese apmokėti – pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti jas nukentėjusiajam Š. L. solidariai iš nuteistųjų R. A. ir A. B.

Kolegijos pirmininkas Savinijus KatauskasTeisėjai Violeta MiliuvienėDalius Jocys