- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-11-13
- Bylos Nr.
- 1-213-305/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-56-1-00081-2013-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laimutis Vaitkus
- Nukentėjusysis
- R. K.
- Kaltinamasis
- A. B.
- Kategorijos
- 1.1.4.7Nusikaltimų recidyvas (BK 27 str.)
- 1.1.7.2.7Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.10.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.2.14.1.2Kvalifikuota vagystė (BK 178 str. 2-3 d.)
- 2.1.8Daiktai (BPK 91-94 str., 96 str. 2 d., 97, 98 str.)
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Laimutis Vaitkus, sekretoriaujant Ligijai Vosylienei, dalyvaujant prokurorui Arvydui Furmonui, nukentėjusiajam R. K. nedalyvaujant, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. B. a.k. (duomenys neskelbtini) , kaltinamas pagal LR BK 178 str. 2 d. ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis pagrobė svetimą turtą įsibraudamas į patalpą, o būtent: 2013 m. vasario mėnesį, tiksliau nenustatytu metu ir laiku, įlipęs pro namo langą, įsibrovė į R. K. priklausantį gyvenamąjį namą, esantį Vilkaviškio rajono savivaldybė iš kurio pagrobė 30 litų vertės 10 litrų talpos aliuminio puodą, du aliuminio puodus 5 litrų talpos po 20 litų vertės kiekvienas, viso 40 litų vertės, taip pat įsibrovė į R. K. priklausantį garažą, esantį tuo pačiu adresu, iš kurio pagrobė 300 litų vertės elektrinę žoliapjovę, ir taip viso pagrobė R. K. priklausančio turto už 370 litų.
Tokia A. B. nusikalstama veika, atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.
A. B. kaltė įrodinėtina daliniu jo prisipažinimu, nukentėjusio pagarsintais ir liudytojų parodymais, byloje surinktais rašytiniais ir daiktinaisi įrodymais.
Kaltinamasis A. B. kaltę pripažino dalinai, nurodydamas, jog žoliapjovės nevogė, o kitoje dalyje kaltę pripažinęs visiškai nurodė, kad iš R. K. sodybos namo pavogė aliuminio puodus, kuriuos pardavė į metalą. Elektrinės žoliapjovės jis nepavogė, o ją pirko iš nepažįstamo asmens. Kodėl nusipirkęs vogtą žoliapjovę paslėpė, paaiškinti negalėjo, o tik nurodė, kad dėl jos vagystės bijojo būtu sulaikytas ir suimtas. Su ieškiniu nesutinka, nes tiek daiktų kiek nurodyta ieškinyje nevogė.
Iš pagarsintų nukentėjusiojo R. K. parodymų matyti, kad jam 2013-02-17 kaimynas K. J. pranešė, jog įsibrauta į jo negyvenamos sodybos patalpas. Atvykęs sodyboje matė išdaužtą namo lango stiklą, įsibrovimo žymes. Pasigedo įvairių patalpose buvusių daiktų. Taip pat trijų aliuminio puodų, buvusių namo patalpose. Buvo išlaužtas ir garažo užraktas. Be kitų garaže pagrobtų daiktų, pasigedo elektrinės žoliapjovės. Surastą žoliapjovę jis atpažino, ji jam gražinta (b.l. 11-13). R. K. pareiškė 3170 Lt. civilinį ieškinį dėl jam padarytos turtinės žalos ( b.l. 15).
Liudytojas K. J. parodė, kad gyvena R. K. sodybos kaimynystėje. Toje sodyboje niekas negyvena apie 2 m. kaimynas jo buvo prašęs prižiūrėti sodybą. Pastebėjęs sniege pėdsakus ir apžiūrėjęs sodybą pamatė, kad išdaužtas lango stiklas, bei pamatė, kad garažo praviros ir garažo durys. Apie tai pranešė R. K.. Iki vagystės sodyba buvo tvarkinga. Kas apvogė sodybą jam nežinoma.
Liudytojas R. G. parodė, kad savo nerakintame ūkiniame pastate rado elektrinę žoliapjovę, kurią galėjo ten padėti A. B.. Apie tai pranešė S. K. ir policijai.
Motyvuojamoji dalis
Be paties kaltinamojo dalinio prisipažinimo, jo kaltę patvirtina ir byloje surinkti rašytiniai įrodymai:
Protokolu – pareiškimu R. K. pranešė, kad buvo apvogta jo negyvenama sodyba ( b.l. 2), Apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta – sodyba, esanti Vilkaviškio rajono savivaldybė. Namo lange laužimo žymės, viduje netvarkingi daiktai. Namo viduje rastas laužtuvas, kuris apžiūrėtas (b.l. 40-42). Garažo durys su laužimo žymėmis (b.l. 6-7). Parodymų patikrinimo vietoje protokolu nustatyta, kad R. K. vietoje parodė ir paaiškino iš kur buvo pagrobti jam priklausantys daiktai. Daiktų pateikimo protokolu nustatyta, kad R. G. pateikė elektrinę žoliapjovę, kuri buvo apžiūrėta (b.l. 36-39). A. B. paaiškinimu kuriame jis nurodė aplinkybes, kuriomis pagrobė R. K. priklausantį turtą (b.l. 46).
Nors kaltinamasis A. B. savo kaltę pripažino tik dalinai, teismas laiko, kad ir yra pakankamai objektyvių įrodymų paneigti jo iškeltą versiją, kad jis nevogė, o tik pirko pavogta žoliapjovę iš nepažįstamo asmens, o po to ją tik slėpė svetimoje sodyboje. Kaltinamasis yra labiausiai ir tiesiogiai suinteresuotas šio proceso baigtimi todėl ir siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės, mažindamas padarytos žalos dydį. Teismui nėra pagrindo abejoti tiesioginių nukentėjusių ir liudininkų parodymais. Jie nebuvo abejotini ar paneigti. Jie visose apklausose, tame tarpe ir teisme nurodė esmines aplinkybes, kurios buvo patvirtintos ir kitais įrodymais. Jų parodymus patvirtino iš dalies ir pats kaltinamasis. Kad kaltinamasis nevogė, o pirko pavogtą žoliapjovę abejoti verčia ir tas faktas, kad jo parodymai visose apklausose skiriasi. Kaltinamasis negali įtikinamai paaiškinti savo versijų, visiškai skirtingai aiškina tas pačias įvykio aplinkybes, bandė skirtumus šalinti teisminio tyrimo metu. Todėl šie jo parodymų keitimo motyvai yra nelogiški, teismo manymu išgalvoti, bei prieštaraujantys objektyviai bylos medžiagai. Be to, kaltinamasis charakterizuojamas daugiau kaip asmuo ignoruojantis savo padarytas klaidas ir jų nepripažįstantis, išsisukinėjantis ir vengiantis atsakomybės už padarytus nusižengimus, kas verčia teismą abejoti jo parodymų tikrumu ir nuoširdumu.
Visi teisiamajame posėdyje nustatyti ir patikrinti faktiniai duomenys, teismo pripažįstami kaltinamojo veiksmų, kaip nusikalstamų, faktinio įvykdymo (padarymo) įrodymais. Šie duomenys dėl esminių ir reikšmingų teismo išvadoms įvykio aplinkybių nėra prieštaringi, jie vieni kitus papildo ir patvirtina, jų visetas yra pakankamas teismui konstatuoti, kad kaltinamasis A. B. pagrobė svetimą turtą įsibraudamas į patalpą, veikdamas tiesiogine tyčia. Todėl jo veika aukščiau nurodytame epizode teisingai kvalifikuota kaip svetimo turto – puodų ir žoliapjovės pagrobimas, įsibraunant į patalpą, pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.
Vagystė – tai tyčinis neteisėtas neatlygintinas svetimo kilnojamojo (judamojo) turto užvaldymas pasisavinimo tikslu. Slapta ir atvirai grobdamas svetimą turtą kaltininkas gauna turtinę naudą, padaro žalą turto savininkui ir tai darydamas suvokia, kad veikia be turto savininko sutikimo, numato tokios nusikalstamos veikos padarinius, jų nori ir siekia. Kaltinime inkriminuota BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyta svetimo turto vagystė, padaroma tik tiesiogine tyčia. Pagal susiformavusią teismų praktiką nustatant kvalifikuotos vagystės sudėtį, nepakanka nustatyti vien tik objektyviuosius šios veikos požymius. Būtina nustatyti ir subjektyviuosius veikos požymius, t. y. kokio tikslo siekė bei kokius padarinius numatė kaltininkas, ar suvokė, kad turtas yra svetimas. Ištirtų įrodymų pagrindų teismas daro išvadą, kad įrodyta, jog kaltinamasis tyčia, suvokdamas, kad minėtas turtas jam nepriklauso, paėmė svetimą, nukentėjusiam priklausantį turtą. Nusikalstama veika yra baigta. Kaltinamasis pagrobtu turtu laisvai disponavo, turėjo su savimi, bei dalį pardavė, o kitą paslėpė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 str. 2 d.
Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ar jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas skirdamas bausmę kaltinamajam atsižvelgė, kad jis teisiamas penktą kartą, bei turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, padarė tyčinį apysunkį (LR BK 178 str. 2 d. ) nusikaltimą (LR BK 11 str.), todėl laikytinas recidyvistu ( LR BK 27 str. ). Be to, kaip asmenį charakterizuojančius duomenis teismas vertina ir jo nusikalstamas veikas už kurias jis buvo teisiamas kitose bylose.
Teismas skirdamas bausmę kaltinamajam atsižvelgė į padarytų nusikaltimų sunkumo laipsnį ir pavojingumą visuomenei, kaltinamojo asmenybę, kuri laikytina daugiau neigiama, į tai, kad nenustatyta kaltinamojo atsakomybę sunkinančių, bei nenustatyta lengvinančių aplinkybių, kad kaltę pripažino tik dalinai, klaidino teismą, nebuvo visiškai nuoširdus, į kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, pagrobto turto vertę. Be to, teismas skirdamas bausmę, atsižvelgė į kaltinamojo gyvenimo sąlygas, jo sveikatos būklę, anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą, jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, po bausmių atlikimo jokių išvadų nepadarė ir vėl nusikalto, tuo prarasdamas teismo pasitikėjimą jį pataisyti neizoliavus nuo visuomenės.
Kaltinamasis nusikalto turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, laikytinas recidyvistu, todėl teismas negali svarstyti ar jo atžvilgiu taikytinas LR BK 75 str. Teismo manymu, kaltinamasis yra visuomenei pavojinga asmenybė, kurią būtina izoliuoti nuo visuomenės, taikant jam realią laisvės atėmimo bausmę. Teismas daro tokią išvadą, nes kaltinamasis pakartotinai padarė tyčinį savanaudišką nusikaltimą, kas rodo jo polinkį nusikalsti, nesilaikyti visuotinai priimtų gyvenimo ir elgesio normų. Todėl išdėstytos aplinkybės duoda pagrindą pripažinti, kad bausmės nesusijusios su laisvės atėmimu paskyrimas kaltinamajam yra netikslingas, kadangi nebus pasiekti bausmės tikslai. Kaltinamasis būdamas teistas, neišnykus teistumui, išvadų nepadarė ir vėl įvykdė naują nusikalstamą veiką, todėl už veiką numatytą BK 178 str. 2 d. kaltinamajam skirtina reali terminuoto laisvės atėmimo bausmė sankcijos ribose, tačiau kiek mažesnė nei BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytos terminuotos laisvės atėmimo bausmės vidurkis.
BK 41 str. numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę (BK 54 str. 2 d.).
Taikyti LR BK 62 str. ir skirti švelnesnę bausmę kaltinamajam nėra įstatyminio pagrindo.
Kardomoji priemonė keistina į suėmimą, kuri nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina ir vykdytina nuosprendžiu paskirtą bausmė.
Bausmės pradžia A. B. sulaikymo diena.
Kadangi nukentėjęs į teismo posėdį neatvyko ir prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, tačiau neišreiškė savo valios dėl ieškinio nagrinėjimo, o kaltinamasis nesutiko su ieškinio dydžiu, bei dėl to, kad negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo, teismas nutarė pripažinti civiliniam ieškovui R. K. teisę į ieškinio patenkinimą, o jo klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (LR BPK 115 str. ).
Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktinius įrodymus: elektrinę žoliapjovę grąžintą saugoti savininkui R. K. palikti pastarajam, o metalinį laužtuvą, sunaikinti, kai bevertį daiktą (BPK 94 str. ).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304-305 str., 307 str. teismas
nusprendžia:
A. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir nuteisti jį terminuotu laisvės atėmimu 1 (metams) ir 6 ( šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Kardomąją priemonę pakeisti į suėmimą.
Bausmės pradžia A. B. sulaikymo diena.
Pripažinti civiliniam ieškovui R. K. teisę į ieškinio patenkinimą, o jo klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (LR BPK 115 str. ).
Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktinius įrodymus: elektrinę žoliapjovę grąžintą saugoti savininkui R. K. palikti pastarajam, o metalinį laužtuvą, sunaikinti, kai bevertį daiktą (BPK 94 str. ).
Nuosprendis, per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.