Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo teisėja Alma Jurgelienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo išskirtoje civilinėje byloje ieškovės (kreditorės) UAB „A.“ pareiškimą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo atsakovei restruktūrizuojamai UAB „B.“, atstovaujamai nemokumo administratorės UAB „K.“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Šiaulių apygardos teismo 2024 m. gruodžio 23 d. nutartimi nutarta iškelti uždarajai akcinei bendrovei „B.“(juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) restruktūrizavimo bylą; paskirti restruktūrizavimo administratore uždarąją akcinę bendrovę „K.“. Nutartis įsiteisėjo 2024 m. gruodžio 31 d.

2. 2025 m. balandžio 3 d. nutartimi nutarta patvirtinti neginčijamus kreditorių reikalavimus restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „B.“ byloje; ginčijamus kreditorių reikalavimus išskirti į atskiras bylas, tame tarpe ir ginčijamą UAB „A.“ dalies - 12 718,82 Eur kreditorinį reikalavimą .

3. Ieškovė (kreditorė) teiktu nemokumo administratorei 2025-01-31 pradiniu kreditorinio reikalavimo pareiškimu ir 2025-03-03 patikslintu kreditoriniu reikalavimu ( gauti UAB „B.“ nemokumo byloje Nr. eB2-212-650/2025 kaip priedai prie nemokumo administratoriaus prašymo 2025-03-24 DOK – 2611 ) nurodo tokias teikiamo kreditorinio reikalavimo aplinkybes:

3.1. pagal 2023 m. sausio 10 d. Paskolos su įkeitimu sutartį Nr. AUT- BCG-20230110 restruktūrizuojamos UAB „B.“ negrąžintos paskolos suma 1 000 000 Eur; paskaičiuotos palūkanos už laikotarpį nuo 2024-01-14 iki 2024-12-30 sudaro 131 676,96 Eur;

3.2. Palūkanos paskaičiuotos pagal sutarties 4.5 punktą, numatantį, kad jei paskolos gavėjas šioje sutartyje nustatytais terminais negrąžina paskolos ir/arba nesumoka priskaičiuotų palūkanų, už kiekvieną prievolei įvykdyti praleistą dieną paskolos gavėjas moka 0,06 dydžio delspinigius.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. Pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 42 straipsnio 1 dalies nuostatas, kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Pagal JANĮ 41 straipsnio 2 dalį nemokumo administratorius patikrina kreditoriaus reikalavimo teisės pagrindimo dokumentus ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo reikalavimų pateikimo termino pabaigos perduoda kreditorių reikalavimus tvirtinti teismui ir prideda savo nuomonę dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo. Taip pat teismas turi teisę priimti iki nemokumo bylos iškėlimo atsiradusius kreditorių reikalavimus, pateiktus praleidus nustatytą terminą JANĮ 41 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka, ir po nemokumo bylos iškėlimo atsiradusius kreditorių reikalavimus, pateiktus praleidus nustatytą terminą JANĮ 41 straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka, jeigu termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis (JANĮ 41 straipsnio 4 dalis).

6. Ar reikalavimas pagrįstas, teismas sprendžia įvertinęs tokio reikalavimo pagrindą – sandorius, ūkines operacijas, apskaitos, mokėjimo dokumentus, kitus esančius įrodymus, kuriais grindžiamas kreditoriaus būtent nurodyto dydžio reikalavimas nemokiai įmonei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012). Reikšmingos byloje aplinkybės nustatomos ir įvertinamos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) įtvirtintomis įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklėmis ir jų aiškinimo bei taikymo klausimais suformuota kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013).

7. Nagrinėjamu atveju 2025 m. gegužės 8 d. nutartimi dėl teismo posėdžio skyrimo konstatavo, kad atsižvelgiant į teiktus atsakovės atstovo argumentus dėl nevienareikšmiškai vertinamos ieškovės kaip kreditorės pozicijos restruktūrizavimo byloje, ieškovei išaiškinta procesinė teisė iki skirto teismo posėdžio pagal CPK 140 straipsnio 1 dalies nuostatas atsisakyti savo 12 718,82 Eur kreditorinio reikalavimo atsakovei, pateikiant atitinkamą pareiškimą teismui. Iki skirto bylos nagrinėjimo 2025 m. gegužės 27 d. 14 val. teismo posėdyje nebuvo gautas nustatyta tvarka ieškovės atsisakymas nuo 12 718,82 Eur kreditorinio reikalavimo atsakovei, todėl teismas nesvarsto tokio klausimo CPK 140 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Ginčijamas 12 718,82 Eur kreditorinis reikalavimas tvirtinamas

6. Nemokumo administratorius ir pati atsakovė nesutinka su kreditorės pozicija skaičiuoti sutartines palūkanas už negrąžintą paskolą iki teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą UAB „B.“ įsiteisėjimo dienos (2024 m. gruodžio 30 d.), atsikirtinėja 2024 m. lapkričio 27 d. teismo nutartimi, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovei, argumentuodami, kad šia nutartimi teismo uždrausta visiems kreditoriams skaičiuoti palūkanas bei delspinigius už atsakovės UAB „B.“ prievoles, atsiradusias iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos, todėl kreditorės paskaičiuotos sutartinės palūkanos turėtų sudaryti ne 131 676,96 Eur, o 118 958,14 Eur, todėl netvirtinamas 12 718,82 Eur dydžio palūkanų skirtumas.

7. Teismas daro išvadą, kad tokie atsakovės ir nemokumo administratoriaus argumentai stokoja teisinio pagrįstumo.

8. JANĮ 28 straipsnio 1 dalies 4 punkte yra nustatytas draudimas skaičiuoti netesybas ir palūkanas už juridinio asmens prievoles, atsiradusias iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos. O tam tikra laikina apsauga juridiniam asmeniui, teismui priėmus pareiškimą dėl nemokumo bylos iškėlimo, numatyta JANĮ 19 straipsnio 5 dalyje. Šioje teisės normoje nustatyta, kad teismui priėmus pareiškimą dėl nemokumo bylos iškėlimo, jeigu dėl juridinio asmens buvo išduoti vykdomieji dokumentai arba nurodymai areštuoti, nurašyti lėšas arba nutraukti lėšų išmokėjimą iš juridinio asmens sąskaitos, juridinio asmens turtas pagal šiuos vykdomuosius dokumentus ir nurodymus gali būti areštuojamas, tačiau šio turto realizavimas ir (ar) išieškojimas sustabdomas, išskyrus šio įstatymo 30 straipsnio 3 dalyje nurodytą atvejį, kai teismas leido antstoliui baigti vykdyti turto pardavimą CPK nustatyta tvarka. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymėta, kad JANĮ 19 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata reiškia įstatymų leidėjo siekį jau nuo pareiškimo iškelti juridiniam asmeniui nemokumo bylą priėmimo teisme akumuliuoti, išsaugoti to juridinio asmens turtą. Kai tokios apsaugos neužtenka, nuo pareiškimo iškelti juridiniam asmeniui nemokumo (restruktūrizavimo ar bankroto) bylą priėmimo iki teismo procesinio sprendimo, kuriuo išsprendžiamas nemokumo bylos iškėlimo klausimas, įsiteisėjimo gali būti taikomos papildomos apsaugos priemonės.

9. 2024 m. lapkričio 27 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi buvo pritaikytos kelios laikinosios apsaugos priemonės atsakovės atžvilgiu, tame tarpe pagal 4 punktą - uždraudžiant skaičiuoti netesybas ir palūkanas už UAB „B.“ prievoles, atsiradusias iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos. Tačiau pažymėtina, kad teismas iš esmės vertino tik aplinkybes, kad ši bendrovė yra skolinga pareiškėjai (užsienio įmonei (duomenys neskelbtini)), kad bendrovės prievolės įvykdymo terminas pareiškėjai yra suėjęs, o pradelsti finansiniai reikalavimai (1 912 784,87 EUR) viršija 10 Vyriausybės patvirtintų MMA (9 240 Eur) dydį. Be to teismas, konstatavęs, jog atsakovės atveju yra būtinybė laikinai sureguliuoti situaciją ir užtikrinti juridinio asmens, kuriam siekiama iškelti restruktūrizavimo bylą, padėties stabilumą – įtvirtinti status quo būseną, 2024 m. lapkričio 27 d. nutartyje nevertino esminių su kitais kreditoriais (tame tarpe ir su UAB „A.“ ) sudarytų sutarčių vykdymo aplinkybių, galimų netesybų ir palūkanų skaičiavimo įtakos bendrovės restruktūrizavimo procesui. Todėl atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes bei į tai, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pasižymi procesiniu teisiniu, o ne materialiniu teisiniu pobūdžiu, todėl jos negali įtakoti paties ieškovės teikiamo kreditorinio reikalavimo atsakovei pagrįstumo. Juo labiau, kad ieškovei, kaip neįtrauktai į restruktūrizavimo bylos kėlimo procesą kreditorei, nebuvo ir procesinės galimybės apskųsti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones atsakovei.

10. Todėl teismas nurodytų aplinkybių pagrindu vertina, kad ieškovė tinkamai pagrindė visą savo kreditorinį reikalavimą, nes 2025 m. kovo 3 d. prašymu nemokumo administratoriui pateikė patikslintus sutartinių palūkanų paskaičiavimus 131 676,96 Eur dydžio nuo negrąžintos 1 000 000 Eurų paskolos už laikotarpį nuo 2024 m. sausio 14 d. iki 2024 m. gruodžio 30 d. (t.y. iki teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą atsakovei UAB „B.“ įsiteisėjimo dienos). Be to su prašymu teiktoje kreditorės lentelėje nematyti, kad be sutartinių 13,654 procento metinių palūkanų (10 proc. + 12 mėnesių EURIBOR) laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 14 d. iki 2024 m. gruodžio 30 d. atsakovei dar būtų paskaičiuoti ir 0,06 procento delspinigiai už laiku nesumokėtas palūkanas pagal paskolos 4. 5 punktą. Teismas tvirtina tokį skaičiavimais pagrįstą ieškovės reikalavimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 41-42 straipsniais, Civilinio proceso kodekso 290 – 292 straipsniais, teismas

nutaria:

patvirtinti papildomą ieškovės (kreditorės) UAB „A.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 12 718,82 Eur (dvylikos tūkstančių septynių šimtų aštuoniolikos eurų ir 82 centų) kreditorinį reikalavimą ( viso II etapu tvirtinant 131 676,96 Eur kreditorinį reikalavimą), atsakovės RUAB „B. “ restruktūrizavimo byloje.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant Šiaulių apygardos teismui.