Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2019 m. liepos 2 d. Alytaus rajono savivaldybės administracija pateikė Tarnybai ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai raštą Nr. (3.19) K26-2041 „Dėl rengiamos Nemuno kilpų regioninio parko planavimo schemos (ribų ir tvarkymo planų) korektūros“, kuriuo prašoma keisti planavimo sprendinius pagal Alytaus rajono gyventojų interesus ir neplėsti (duomenys neskelbtini) rezervato teritorijos.

2019 m. liepos 12 d. aplinkos ministro pavedimu dėl Nemuno kilpų regioninio parko planavimo schemos Nr. D18-29 VSTT direktoriui pavesta stabdyti Nemuno kilpų regioninio parko planavimo schemos (ribų ir tvarkymo planų) korektūros rengimą, atsižvelgiant į Alytaus rajono savivaldybės administracijos, vietos gyventojų argumentus ir alternatyvias galimybes siekti palankios, (duomenys neskelbtini) botaniniame-zoologiniame draustinyje esančių gamtinių vertybių apsaugos.

Pareiškėja pažymi, kad aplinkos ministro sprendimą nulėmę Alytaus rajono savivaldybės administracijos ir/ar vietos gyventojų argumentai nebuvo nurodyti ir nėra pristatyti visuomenei iki šiol. Tuo tarpu alternatyvūs sprendiniai (duomenys neskelbtini) draustinio teritorijos apsaugai apsiriboja vien miškotvarkos planų derinimu, nepagrindžiant kaip bus įgyvendinami (duomenys neskelbtini) gamtinių vertybių apsaugos tikslai.

Pareiškėjos nuomone, Įsakymu ir Pavedimu buvo nepagrįstai ir neteisėtai sustabdytas Nemuno kilpų regioninio parko planavimo schemos (ribų ir tvarkymo planų) korektūros rengimas, sustabdant Regioninio parko (duomenys neskelbtini) gamtinio rezervato ir (duomenys neskelbtini) botaninio-zoologinio draustinio apjungimą į vieną – (duomenys neskelbtini) gamtinio rezervato teritoriją, taip pažeidžiant viešąjį visuomenės interesą į (duomenys neskelbtini) buveinių padidintą ir tinkamą gamtos apsaugos lygmens nustatymą ir užtikrinimą. Anot pareiškėjos Įsakymas ir pavedimas yra priimti nepagrįstai ir prieštaraujant viešajam interesui.

Pareiškėja akcentuoja, jog ji veikia, kaip suinteresuota organizacija padedanti spręsti aplinkosaugos problemas ir veikianti pagal nacionalinių įstatymų reikalavimus. Pareiškėja, kaip gamtosaugos organizacija, veiklą pradėjo (duomenys neskelbtini) m. ir jau (duomenys neskelbtini) metų aktyviai veikia įgyvendindama įvairias gamtosaugos iniciatyvas, projektus, dalyvaudama aplinkosaugos politikoje ir atstovaudama viešajam interesui. Nuo 2003 m. pareiškėjos organizacija priklauso tarptautiniam tinklui – (duomenys neskelbtini) grupei, kurią sudaro biurai Latvijoje, Estijoje ir Vokietijoje. Nuo 2005 m. pareiškėja yra Lietuvos aplinkosaugines organizacijas vienijančios (duomenys neskelbtini) narė, o nuo 2006 m. – smulkių ūkių, amatininkų ir kitų kaimo gyventojų išlikimą ir kūrimąsi skatinančios asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ narė. Nuo 2010 m. pareiškėja priklauso (duomenys neskelbtini) grupei, kuri rūpinasi rečiausio Europos giesmininko išlikimu, o nuo 2014 m. – viešojo intereso grupes ir organizacijas vienijančiai koalicijai, išreiškiančiai susirūpinimą dėl endokrininę sistemą ardančių medžiagų (EDCs) poveikio sveikatai ir laukinei gamtai „(duomenys neskelbtini)”. 2017 m. pareiškėja prisijungė prie organizacijos „(duomenys neskelbtini)“, skatinančios gamtai palankų ekstensyvų ūkininkavimą bei prie tinklo „(duomenys neskelbtini)“, siekiančio artinti Europos gamtą prie labiau laukinės ir natūralios. Nuo 2018 m. pareiškėja yra (duomenys neskelbtini) narė. Pareiškėja veikia, kaip suinteresuota organizacija (visuomenė), todėl ji yra tinkamas subjektas ginti viešąjį interesą dėl (duomenys neskelbtini) kraštovaizdžio, gamtos objektų būklės, biologinės įvairovės bei šių elementų sąveikos išsaugojimo, reikalaujant panaikinti skundžiamus Įsakymą ir Pavedimą.

Nurodo, jog (duomenys neskelbtini) teritorija yra viena vertingiausių gamtinės ir biologinės įvairovės teritorijų Lietuvos Respublikoje. Vos 457 ha (duomenys neskelbtini) teritorija yra gamtinio rezervato teritorija, kurioje draudžiama bet kokia ūkinė veikla, kai tuo tarpu absoliučiai didžioji likusi (duomenys neskelbtini) dalis (2 250 ha) yra botaninis-zoologinis draustinis, kuriame leidžiama vykdyti ūkinę veiklą, įskaitant visus, išskyrus pagrindinius plynus kirtimus, komercines medžiokles. Nuo miško kirtimų ir komercinių medžioklių neapsaugotame 2 250 ha (duomenys neskelbtini) botaninio – zoologinio draustinio teritorijos plote yra gausu saugomų gyvūnijos ir augalijos rūšių.

Esamame (duomenys neskelbtini) gamtiniame rezervate (šiaurės rytinė šilo dalis) kiekviename miško kvartale saugomų rūšių aptinkama nemažai, tačiau už gamtinio rezervato ribų šis skaičius mažėja dėl nepakankamai ribojamos ūkinės veiklos, sanitarinių, ugdomųjų ir kitų miško kirtimų ir komercinių medžioklių. Esami ūkinės veiklos ribojimai nėra palankūs užtikrinti gerą apsaugos būklę saugomoms rūšims, o taip pat ir formuotis sengirės masyvui. Vertingi miško plotai išsibarstę po visą šilo teritoriją, todėl ir buvo priimtas logiškas sprendimas neskaidyti šilo steigiant keletą rezervatinių zonų, o formuojant vientisą bendrą rezervato teritoriją. Atkreiptinas dėmesys ir į labai palankią geografinę situaciją, kai visą (duomenys neskelbtini) juosia Nemuno upės vaga bei (duomenys neskelbtini) miškų palanki nuosavybės forma – visas šilas yra valstybės nuosavybė. (duomenys neskelbtini) auga 90 saugomų rūšių, kurioms reikia rezervatinio režimo.

Pareiškėja pažymi, kad dėl visuotinai žinomo ir gamtininkų pripažįstamo (duomenys neskelbtini), kaip vienos vertingiausių gamtinės ir biologinės įvairovės teritorijų Lietuvos Respublikoje išsaugojimo ir tinkamo saugomų buveinių apsaugos lygmens nuo žmogaus ūkinės veiklos užtikrinimo po skundžiamų Įsakymo ir Pavedimo priėmimo, prasidėjo plataus mąsto vieša diskusija žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose, kas rodo ypač aktualų ir aiškiai išreikštą viešąjį interesą. Pavyzdžiui, 2019 m. rugpjūčio 3 d. viešai buvo paskelbta peticijos iniciatyva, kuria prašoma visuomenės pateikti savo pritarimą reikalaujant: 1) Atnaujinti ir užbaigti Nemuno kilpų regioninio parko planavimo schemos (ribų ir tvarkymo planų) koregavimo (specialiojo planavimo) procesą, pradėtą Tarnybos direktoriaus 2017 m. lapkričio 15 d. įsakymu „Dėl Nemuno kilpų regioninio parko planavimo schemos (ribų ir tvarkymo) koregavimo ir planavimo darbų patvirtinimo“; 2) Įgyvendinti (duomenys neskelbtini) gamtinio rezervato ir (duomenys neskelbtini) botaninio-zoologinio draustinio apjungimą į bendrą – (duomenys neskelbtini) gamtinio rezervato teritoriją. Šiai peticijos iniciatyvai palaikymą patvirtino virš 14 000 asmenų vos per dvi savaites.

Skundžiamu Įsakymu ir skundžiamu Pavedimu sustabdžius Nemuno kilpų regioninio parko planavimo schemos (ribų ir tvarkymo planų) korektūrą ir rezervato steigimą esamoje draustinio teritorijoje, buvo sustabdytas aukščiau nurodytas Tarnybos Apsaugos projekte nurodytų sprendinių įgyvendinimas. Skundžiamu Įsakymu ir skundžiamu Pavedimu faktiškai sustabdytas (duomenys neskelbtini) draustinio teritorijos statuso keitimas į griežtesnį – rezervato teritorijos statusą, kartu užtikrinant Tarnybos nurodytos priemonės – bet kokios ūkinės veiklos nevykdymo – įgyvendinimas.

Tarnyba Apsaugos projektu nustatė, kad (duomenys neskelbtini) draustinio teritorijos vertingų buveinių nepakankamai geros būklės priežastis - negyvos medienos trūkumas dėl vykdomų kirtimų. Tarnyba daro išvadą, kad tokią būklę nulėmė per intensyvūs sanitariniai kirtimai, todėl būtina atsisakyti planinių sanitarinių kirtimų (duomenys neskelbtini) draustinio teritorijoje.

Tarnyba konstatavo, kad tam, jog būtų užtikrinta vertingųjų buveinių ir nacionalinių rūšių apsauga, vien miškotvarkos plano priemonių neužtenka. Miškotvarkos planai apima tik miškų ūkio tvarkymą t. y. kirtimų organizavimą, medienos įvairovės parinkimą. Tuo tarpu (duomenys neskelbtini) teritorija, dėl unikalumo ir saugojamų vertingųjų buveinių bei nacionalinių rūšių paplitimo reikalauja kompleksinės gamtos apsaugos sprendimų, kurių įgyvendinimas nepagrįstai sustabdytas Įsakymu ir Pavedimu.

Pareiškėjos įsitikinimu, Tarnyba Apsaugos projektu tik dar kartą pripažino ir patvirtino faktą, jog (duomenys neskelbtini) draustinio teritorijos apsaugai tinkamiausias sprendimas yra rezervato steigimas, uždraudžiant ūkinę veiklą, tačiau užtikrinant visuomenės lankymosi (duomenys neskelbtini) teises ir viešojo intereso apsaugą.

Paskutinę Tarnybos nustatyto papildomo laiko susipažinti su (duomenys neskelbtini) teritorijos planavimo sprendiniais ir teikti pasiūlymus/pastabas dieną, t. y. 2019 m. liepos 2 d., buvo pateiktas Alytaus rajono savivaldybės administracijos raštas Nr. (3.19) K26-2041 „Dėl rengiamos Nemuno kilpų regioninio parko planavimo schemos (ribų ir tvarkymo planų) korektūros“. Šiuo raštu buvo pareikalauta keisti planavimo sprendinius pagal Alytaus rajono gyventojų interesus ir nebeplėsti (duomenys neskelbtini) rezervato teritorijos. Vos už dešimties dienų t. y. 2019 m. liepos 12 d. aplinkos ministras Pavedimu, neva įvertinęs Alytaus rajono savivaldybės administracijos rašto ir vietinių gyventojų argumentus, pavedė Tarnybos direktoriui stabdyti (duomenys neskelbtini) gamtinio rezervato ir (duomenys neskelbtini) botaninio-zoologinio draustinio apjungimo į vieną – (duomenys neskelbtini) gamtinio rezervato teritoriją procesą, kas buvo padaryta skundžiamo Įsakymo 1 d. nuostatomis. Šiai dienai dėl priimto skundžiamo Įsakymo nėra aišku, kiek laiko (duomenys neskelbtini) teritorijos didžiojoje dalyje bus leidžiama vykdyti ne plynus miško kirtimus, organizuoti komercines medžiokles, taip naikinant saugomas buveines, ir prisidedant prie saugomų rūšių išnykimo.

Įsakymas ir Pavedimas buvo priimti be jokios pagrįstos priežasties, vien tik dėl Alytaus rajono savivaldybės administracijos rašte nurodyto aplinkos ministro tariamai nesilaikomo pažado neplėsti rezervato teritorijos. Tokio rašto pagrindu priėmus Pavedimą ir Įsakymą, planavimo procedūros sustabdymas negali būti laikomas teisėtu ir atitinkančiu viešąjį interesą.

Pareiškėja pabrėžia, kad sprendimas dėl (duomenys neskelbtini) gamtinio rezervato ir (duomenys neskelbtini) botaninio-zoologinio draustinio apjungimo į vieną – (duomenys neskelbtini) gamtinio rezervato teritoriją buvo ypač ilgai ir atidžiai vertinimas, atliekant tiek Tarnybos užsakymu 2017 m. gruodžio 12 d. Vį „(duomenys neskelbtini)“ parengtą (duomenys neskelbtini) Būklės vertinimą, tiek konsultuojantis su visuomenės atstovais, suinteresuotais Alytaus rajono savivaldybės administracijos ir vietinių gyventojų atstovais.

Sprendiniai buvo priimti derinant tiek aplinkosaugos tiek suinteresuotų grupių (vietinių gyventojų) interesus, t. y. užtikrinant aplinkinių teritorijų gyventojų teisę laisvai lankytis būsimo (duomenys neskelbtini) rezervato teritorijoje. Toks derinimas truko nuo 2017 m. lapkričio mėnesio. Buvo pasiektas rezultatas, dėl kurio nebuvo gauta jokių esminių pastabų ir/ar prieštaravimų iki pat 2019 m. liepos 2 d. rašto.

Pareiškėja nenustatė ir nėra atskleista jokių aplinkybių ir/ar priežasčių, dėl kurių Nemuno kilpų regioninio parko planavimo schemos (ribų ir tvarkymo planų) korektūra ir rezervato steigimas galėtų pažeisti Alytaus rajono savivaldybės gyventojų teises ir interesus (jų nenurodo ir pati Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija). Priešingai, visi Alytaus rajono savivaldybės gyventojų klausimai ir interesai buvo įvertinti dar iki 2018 m. vidurio, kol vyko Nemuno kilpų regioninio parko planavimo schemos (ribų ir tvarkymo planų) korektūros viešinimas ir derinimas su visuomene. Taip pat iš Planavimo viešinimo medžiagos matyti, jog į Tarnybą su klausimais ir pastabomis kreipėsi ir Alytaus rajono savivaldybės gyventojų bendruomenės atstovai (Pilietinė iniciatyvos draugija „(duomenys neskelbtini)“), kurios pastabos ir klausimai buvo atsakyti taip pat dar 2018 m. birželio mėn. Iš pateiktos Planavimo viešinimo medžiagos matyti, kad Tarnyba vykdė būtinąją komunikaciją su Alytaus rajono savivaldybės gyventojais ir jų atstovais, pateikė sprendinių pagrindimus, užtikrino visuomenės kontroliuojamą teisę ir galimybę lankytis būsimo Rezervato teritorijoje, todėl nėra ir nebuvo jokių pagrindų stabdyti planavimo procedūrą ir rezervato steigimą (duomenys neskelbtini) draustinio teritorijoje dėl tariamo suinteresuotos visuomenės interesų saugojimo. Pareiškėjos teigimu, nėra nei vieno dokumento (įrodymo), nei vieno argumento, kurie galėtų bent paaiškinti, kaip gali būti pažeidžiami Alytaus rajono savivaldybės gyventojų interesai dėl rezervato teritorijos steigimo (duomenys neskelbtini) draustinio teritorijoje, o kartu nėra nė vienos priežasties, dėl kurios egzistuotų pagrindas priimti skundžiamus Įsakymą ir Pavedimą ir sustabdyti rezervato teritorijos plėtrą (duomenys neskelbtini) draustinio teritorijoje.

Valstybinių parkų planavimo schemos koregavimo procedūrą reglamentuoja, pavyzdžiui, Saugomų teritorijų įstatymas. Teritorijų planavimo įstatymas, specialios taisyklės - aplinkos ministro 2014 m. sausio 8 d. įsakymas Nr. Dl-24 „Dėl Saugomų teritorijų specialiųjų planų rengimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau - Taisyklės). Taisyklių 1 punkte nustatyta, kad jos reglamentuoja saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentų struktūrą, jų rengimo organizavimo, rengimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo, taip pat keitimo, koregavimo tvarką. Vadovaujantis Saugomų teritorijų įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi, valstybinius rezervatus, biosferos rezervatus ir valstybinius parkus steigia, jų ribas nustato ir keičia Vyriausybė, tvirtindama šių saugomų teritorijų planavimo schemas (ribų ir tvarkymo planus), Vyriausybės įgaliotos institucijos teikimu. Taisyklių nuostatos tik nustato, kad atitinkamas teritorijų planavimo dokumentas, kai yra suderintas ir patikrintas Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje, teikiamas tvirtinti Saugomų teritorijų įstatymo 23 straipsnyje nurodytiems subjektams. Terminas, per kiek laiko projektas turi būti teikiamas Vyriausybei, minėtose taisyklėse nenustatytas. Atsižvelgiant į tai, atsakovė teigia, kad jeigu būtų parengta Nemuno kilpų regioninio parko planavimo schemos (ribų ir tvarkymo planų) korektūra, Tarnyba teiktų Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, kuri pagal teisės aktus turi teisę teikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projektą, kuriuo būtų tvirtinamas tokio pobūdžio teritorijų planavimo dokumentas. Pažymi, kad Vyriausybės nutarimas laikytinas teisės aktu. Teisės aktų projektų teikimo tvarka nustatyta Vyriausybės įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią Vyriausybei įstatymų. Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų projektus turi teisę teikti Ministras Pirmininkas, ministrai, savivaldybių tarybos ir kiti subjektai, kuriems tokią teisę suteikia įstatymai. Pažymi, kad tiek minėtas Vyriausybės įstatymas, tiek ir Teisėkūros pagrindų įstatymas nustato teisėkūros iniciatyvos teisę turinčius subjektus ir jų teises. Teisėkūros iniciatyvos teisė suprantama kaip tam tikra atitinkamos institucijos diskrecija, t. y. veiksmų laisvė veikti savo nuožiūra ir savo kompetencijos ribose.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos kompetencija teikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų projektus, nustatyta ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-09-22 nutarime Nr. 1138 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatų patvirtinimo“ (toliau - nuostatai) 8.1.2 ir 8.1.3 papunkčiuose. Tačiau pateikto nutarimo projekto priėmimas priskirtas Vyriausybės kompetencijai - ji sprendžia priimti ar ne pateiktą nutarimo projektą. Pagal nuostatų 8.1.3 papunktį Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos kompetencijai priskirta formuoti valstybės politiką kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės apsaugos srityse ir organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimą (nuostatų 7.2 punktas); formuoti saugomų teritorijų sistemą; rengti teisės aktų projektus, planavimo dokumentus įvairiais klausimais, įskaitant ir saugomų teritorijų, kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės apsaugos, gamtos išteklių naudojimo, atkūrimo, gausinimo ir apsaugos, teritorijų planavimo ir priežiūros klausimais, dalyvauti juos rengiant (nuostatų 8.2.1 punktas). Atsižvelgiant į tai, atsakovė mano, kad teisės aktai nustato Aplinkos ministerijai teisę priimti sprendimus formuojant valstybės politiką kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės apsaugos, saugomų teritorijų sistemos srityse.

Pažymi, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta teisė teikti pavedimus įstaigoms prie ministerijų, į kuriuos šios turi atsižvelgti. Tarnyba, kaip planavimo organizatorius, yra įgaliota pagal kompetenciją vertinti ir priimti sprendimus dėl teritorijų planavimo procedūrų, įskaitant ir 2019 m. liepos 12 d. pavedimą.

Mano, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Pavedimas priimtas įgyvendinant Aplinkos ministerijai suteiktą diskrecijos teisę, atitinka aplinkos ministerijos kompetenciją, yra tinkamai motyvuotas ir pagrįstas. Šiame sprendime yra nurodyti motyvai, kuriais remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija nusprendė pavesti Tarnybai stabdyti teritorijų planavimo dokumento korektūros rengimo procedūrą.

Pamini, kad Pavedime nurodyta, jog jis priimamas įvertinus Alytaus rajono savivaldybės administracijos, vietos gyventojų argumentus ir alternatyvias galimybes siekti palankios, (duomenys neskelbtini) botaniniame-zoologiniame draustinyje esančių gamtinių vertybių, apsaugos būklės. 2019 m. liepos 2 d. Alytaus rajono savivaldybės administracija raštu Nr. (3.19)K26- 2041 „Dėl rengiamos Nemuno kilpų regioninio parko planavimo schemos (ribų ir tvarkymo planų) korektūros“ kreipėsi į Aplinkos ministeriją ir Tarnybą su prašymu pakeisti rengiamo teritorijų planavimo dokumento sprendinius pagal Alytaus rajono gyventojų interesus ir neplėsti (duomenys neskelbtini) rezervato teritorijos. Šiame rašte nurodyta, kad rajono gyventojai kreipėsi su abejonėmis ir klausimais, siekdami apginti savo interesus dėl rengiamos Nemuno kilpų regioninio parko planavimo schemos (ribų ir tvarkymo planų) korektūros, prašė neplėsti (duomenys neskelbtini) rezervato teritorijos, klausimas dėl rezervato teritorijos (duomenys neskelbtini) išplėtimo yra labai svarbus ir sulaukė didelio gyventojų susidomėjimo - gyventojai gausiai dalyvavo 2018 m. vasario 23 d. ir 2018 m. balandžio 13 d. Alytaus rajono savivaldybėje vykusiuose susirinkimuose su teritorijų planavimo dokumento rengėjais ir Tarnybos atstovais.

Minėtas Alytaus rajono savivaldybės administracijos raštas gautas teritorijų planavimo dokumento viešinimo metu.

Aplinkos ministras, siekdamas geriau subalansuoti socialinius, aplinkosauginius ir kitus visuomenės lūkesčius dėl (duomenys neskelbtini) kartu užtikrinant ten augančių vertingų miškų ir jų ekosistemų deramą apsaugą, priėmė Pavedimą, taip pat ėmėsi papildomų priemonių – 2019 m. rugpjūčio 7 d. pavedimu nurodė VĮ Valstybinių miškų urėdijai ir Tarnybai imtis konkrečių apsaugos priemonių šiam vertingam gamtos kompleksu išsaugoti. VĮ Valstybinių miškų urėdijai pavesta nevykdyti plynųjų sanitarinių miško kirtimų, detaliai išžvalgyti (duomenys neskelbtini) botaninio-zoologinio draustinio teritorijos miškus, o esant kenkėjų išplitimo rizikai numatyti tik būtinuosius atrankinius sanitarinius miško kirtimus. Taip pat urėdijai pavesta nevykdyti (duomenys neskelbtini) botaninio-zoologinio draustinio teritorijoje vidinės miškotvarkos projekte suprojektuotų miško kirtimų, išskyrus jaunuolynų ugdymo kirtimus. VĮ Valstybinių miškų urėdija 2019 m. rugpjūčio 19 d. raštu Nr. S-952 pateikė informaciją dėl (duomenys neskelbtini) botaninio - zoologinio draustinio teritorijoje esančių miškų išžvalgymo rezultatų.

Aplinkos ministerija Tarnybai pavedė iki 2019 m. gruodžio 1 d. peržiūrėti (duomenys neskelbtini) apsaugos tikslus, atsižvelgiant į tai, kad visas (duomenys neskelbtini) yra sudėtinė Europos bendrijos ekologinio tinklo „Natūra 2000“ dalis, todėl kaip ir kitoms šio tipo saugomoms teritorijoms, įgyvendinant Buveinių direktyvos reikalavimus, reikalinga nustatyti konkrečius apsaugos tikslus. Vykdydama minėtą pavedimą, Tarnyba 2019 m. lapkričio 29 d. raštu Nr. (4)-V3-1412(7.13) Aplinkos ministerijai pateikė (duomenys neskelbtini) apsaugos tikslų projektą. Aplinkos ministerija įvertino pateiktą apsaugos tikslų projektą ir 2020 m. sausio 9 d. raštu Nr. (12)-D8(E)-78 „Dėl vietovės „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos tikslų projekto koregavimo“ kreipėsi į Tarnybą prašydama patikslinti apsaugos tikslus taip, kad miško genetinių medynų išsaugojimo poreikiai neprieštarautų Europos Bendrijos svarbos buveinių ir rūšių apsaugos tikslams. Patikslintus apsaugos tikslus Tarnyba Aplinkos ministerijai pateikė 2020 m. sausio 15 d. raštu Nr. (4)-V3-48(7.13) „Dėl Aplinkos ministerijos 2020 m. sausio 9 d. rašto“. Informuoja, kad šiuo metu Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupė rengia aplinkos ministro 2017 m. balandžio 19 d. įsakymo Nr. D1-317 „Dėl Buveinių apsaugai svarbių teritorijų nustatymo“ pakeitimo projektą, kuriuo numatoma patvirtinti (duomenys neskelbtini) apsaugos tikslus. Pagal juos vėliau bus tikslinamas Alytaus miškų urėdijos vidinės miškotvarkos projektas numatant priemones, padėsiančias įgyvendinti nustatytus apsaugos tikslus, kartu užtikrinant tinkamą ypač vertingų paprastosios pušies ir paprastosios eglės populiacijų genetinių išteklių apsaugą.

Pareiškėja patikslintame skunde ginčijamų aktų neteisėtumą ir viešojo intereso pažeidimą sieja su miško kirtimais (duomenys neskelbtini) teritorijoje. Pažymi, kad Aplinkos ministerija ėmėsi aktyvių veiksmų tinkamai apsaugoti (duomenys neskelbtini) gamtines vertybes, pavyzdžiui, tiek Pavedimu, tiek ir 2019 m. rugpjūčio 7 d. pavedimu, kontroliuojant jų įgyvendinimą, rengiant aplinkos ministro 2018 m. balandžio 19 d. įsakymo Nr. D1-317 „Dėl Buveinių apsaugai svarbių teritorijų nustatymo“ pakeitimo projektą, kuriuo numatoma patvirtinti (duomenys neskelbtini) apsaugos tikslus. Mano, kad priemonės, kurių imasi Aplinkos ministerija, leis ir neišplečiant rezervato tinkamai apsaugoti (duomenys neskelbtini) gamtines vertybes, užtikrinti jau minėtų miško genetinių išteklių išsaugojimą, taip pat biologinės įvairovės apsaugą, kartu subalansuojant ir visuomenės lūkesčius šiam vertingam Lietuvos gamtos kompleksui.

Aplinkos ministerija abejoja, ar ginčijami sprendimai turi įtakos pareiškėjos teisėms ir pareigoms ir jų teisėtumas gali būti nagrinėjamas teisme. Pareiškėjai ginčijamų sprendimų pagrindu teisinių pasekmių neatsirado ir šie sprendimai negali būti vertintini kaip turintys įtakos pareiškėjos teisėms ir pareigoms. Mano, kad ginčijami sprendimai negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o byla, kurioje yra ginčijami tokie dokumentai, nenagrinėtina teismų.

Tarnyba atsakė Aplinkos ministerijai 2020 m. sausio 15 d. raštu Nr. (4)-V3-48 (7.13) ir pateikė pakoreguotą (duomenys neskelbtini) teritorijos apsaugos tikslų projektą, kuriame Europos Bendrijos svarbos buveinių ir rūšių apsaugos tikslai genetinių medynų sklypuose nebekeliami. Rašte Tarnyba pažymėjo, kad „po koregavimo vietovėje „(duomenys neskelbtini)“ sumažėjo Europos Bendrijos svarbos buveinėms ir rūšims skirti apsaugos plotai: prioritetinėms buveinėms „9010, *Vakarų taiga“ - 17 proc., „9050, Žolių turtingi eglynai“ - 12 proc., „ 9080, *Pelkėti lapuočių miškai“- 6 proc., rūšims: šneiderio kirmvabaliui - 13 proc., europiniam plačiaausiui - 11 proc.“

Vienas iš Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme nustatytų teritorijos planavimo tikslų yra „derinti fizinių ir juridinių asmenų ar jų grupių, savivaldybių ir valstybės interesus dėl teritorijos naudojimo ir veiklos plėtojimo teritorijoje sąlygų“ (3 str. 1 d. 7 p.). Dokumentų viešinimo procedūros buvo atliktos pagal Visuomenės informavimo nuostatuose nustatytą supaprastintą teritorijų planavimo dokumentų viešinimo procedūrų tvarką. Korektūros sprendiniai šiuo atveju buvo viešinami net du kartus, suteikiant pakankamai laiko visuomenei susipažinti ir pateikti savo pasiūlymus. Tarnyba, kaip planavimo organizatorius, atliko visas Teritorijų planavimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procedūras: išnagrinėjęs visuomenės pateiktus pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumentų, parengė priimtų ir motyvuotai atmestų pasiūlymų apibendrinimo medžiagą su paaiškinimais, kaip atsižvelgta į visuomenės nuomonę; apibendrinamąją medžiagą, visuomenės pasiūlymų kopijas kartu su parengtais teritorijų planavimo dokumentais pateikė teritorijų planavimo dokumentą tikrinančiai institucijai; pasiūlymus pateikusiems asmenims planavimo organizatorius motyvuotai atsakė raštu arba Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje, jeigu pasiūlymai buvo pateikti šioje sistemoje ir 1.1.

Teritorijų planavimo įstatyme ir Saugomų teritorijų specialiųjų planų rengimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-01-08 įsakymu Nr. D1-24, nustatyta, kad planavimo procesas laikomas baigtu tik tada, kai planavimo dokumentą (šiuo atveju plano korektūrą) suderins visos derinančios institucijos ir patvirtins Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Todėl, nesant Alytaus rajono savivaldybės suderinimo, kuriuo pagrįstas aplinkos ministro skundžiamas pavedimas, planavimo proceso negalima užbaigti.

Taigi, esant dabartinei situacijai (Alytaus rajono savivaldybės nesutikimui ir aplinkos ministro ginčijamam Pavedimui), nėra jokių galimybių suderinti planavimo schemos korektūrą, be šio derinimo gauti teigiamą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos isnpekcijos išvadą. O neturint jos, planavimo dokumentas negali būti pateiktas Lietuvos Respublikos Vyriausybei tvirtinti.

Tarnyba pabrėžia, kad skundžiamas Tarnybos Įsakymas buvo priimtas vykdant Pavedimą Nr. D18-29 „Dėl Nemuno kilpų regioninio parko planavimo schemos“. Tarnyba, būdama pavaldi Aplinkos ministerijai institucija, negali nevykdyti steigėjo pavedimų. Korektūros rengimo darbai buvo sustabdyti, o ne nutraukti, todėl visi pareiškėjo išsakyti nuogąstavimai, kad dėl priimto skundžiamo įsakymo „nėra aišku, kiek laiko (duomenys neskelbtini) teritorijos didžiojoje dalyje bus leidžiama vykdyti ne plynus miško kirtimus, organizuoti komercines medžiokles, taip naikinant saugomas buveines ir prisidedant prie saugomų rūšių išnykimo“, yra nepagrįsti ir atmestini.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nemuno kilpų regioninio parko direkcija atsiliepimo į skundą nepateikė.

Trečiojo suinteresuoto asmens Nemuno kilpų regioninio parko direkcijos atstovai prašė skundą tenkinti.

Pareiškėjos teigimu, ginčijamais Įsakymu ir Pavedimu buvo neteisėtai sustabdytas korektūros rengimas, sustabdant Nemuno kilpų regioninio parko (duomenys neskelbtini) gamtinio rezervato ir (duomenys neskelbtini) botaninio-zoologinio draustinio apjungimą į vieną - (duomenys neskelbtini) gamtinio rezervato teritoriją.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja VšĮ (duomenys neskelbtini) nurodo, jog kaip gamtosaugos organizacija, veiklą pradėjo (duomenys neskelbtini) m. ir jau (duomenys neskelbtini) metų aktyviai veikia įgyvendindama įvairias gamtosaugos iniciatyvas, projektus, dalyvaudama aplinkosaugos politikoje ir atstovaudama viešajam interesui. Pareiškėjos teigimu, skundą pareiškė, gindama viešąjį interesą, o teisę ginti viešąjį interesą grindžia Orhuso konvencijos 2 straipsnio 5 dalimi, 9 straipsnio 2 dalimi, ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 3 punktu ir 56 straipsnio 1 dalimi.

ABTĮ 5 straipsnio 3 dalyje inter alia nustatyta, kad teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą (1 punktas), pagal prokuroro, administravimo subjektų, valstybės kontrolės pareigūnų, kitų valstybės institucijų, įstaigų, organizacijų, tarnybų ar fizinių asmenų kreipimąsi įstatymų nustatytais atvejais dėl valstybės ar kitų viešųjų interesų gynimo (3 punktas). ABTĮ 56 straipsnio 1dalyje įtvirtinta nuostata, jog įstatymų nustatytais atvejais prokuroras, administravimo subjektai, valstybės institucijos, įstaigos, organizacijos, tarnybos ar fiziniai asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 3punkte ir 56 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reguliavimą viešasis interesas teisme gali būti ginamas tik esant dviem sąlygoms: viešieji interesai ginami tik įstatymų numatytiems subjektams kreipiantis į teismą ir tik įstatymų numatytais atvejais. Bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas dėl viešojo intereso pažeidimo, kiekvienu atveju patikrina, ar subjektas, kuris kreipiasi į teismą, turi įstatyme numatytus įgaliojimus ginti viešąjį interesą. Jei tokia teisė įstatymu nesuteikta, teismas negali konstatuoti į teismą besikreipusio asmens materialinio suinteresuotumo ir tenkinti jo reikalavimą apginti viešąjį interesą. Be minėtų dviejų sąlygų teismų praktikoje nurodoma ir prielaida kreiptis dėl viešojo intereso gynimo – tai viešojo intereso buvimas (LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-580/2013).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog valstybės, kaip visos visuomenės politinės organizacijos, paskirtis – užtikrinti žmogaus teises ir laisves, garantuoti viešąjį interesą (Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai).Tačiau kiekvienas viešasis interesas tegali būti grindžiamas pamatinėmis visuomenės vertybėmis, kurias įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija, jo įtvirtinimas ir užtikrinimas, gynimas ir apsauga yra konstituciškai motyvuoti. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra konstatuota, kad viešojo intereso, kaip valstybės pripažinto ir teisės ginamo visuomeninio intereso, įgyvendinimas yra viena svarbiausių pačios visuomenės egzistavimo ir raidos sąlygų (Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d., 2005 m. gegužės 13 d. nutarimai).

Pareiškėjos įsitikinimu, ginčijamu Įsakymu ir Pavedimu buvo neteisėtai sustabdytas korektūros rengimas, sustabdant Nemuno kilpų regioninio parko (duomenys neskelbtini) gamtinio rezervato ir (duomenys neskelbtini) botaninio-zoologinio draustinio apjungimą į vieną - (duomenys neskelbtini) gamtinio rezervato teritoriją ir taip pažeidžiant viešąjį visuomenės interesą į (duomenys neskelbtini) buveinių padidintą ir tinkamą gamtos apsaugos lygmens nustatymą ir užtikrinimą, kuris buvo inicijuotas Tarnybos direktoriaus 2017 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. V-233 „Dėl Nemuno kilpų regioninio parko planavimo schemos (ribų ir tvarkymo planų) koregavimo ir planavimo darbų programos patvirtinimo“.

Tarnyba savo procesiniame dokumente nurodė, jog poreikis priimti minėtą 2017 m. lapkričio 15 d. įsakymą iškilo, nes dabartinis teisinis veiklos reglamentavimas draustiniuose nepakankamai riboja natūraliai miško ekosistemai žalingą veiklą, todėl 2017 m. buvo imtasi veiksmų išsaugoti (duomenys neskelbtini) su jame esančiomis gamtinėmis ir kultūrinėmis vertybėmis, pirmykščių girių bruožus išlaikiusį kraštovaizdį, sustabdant buveinių degradaciją ir rūšių nykimą, sustiprinant miško ekologines ir socialines funkcijas, vykdant mokslinius tyrimus ir plėtojant pažintinį turizmą, inicijuojant draustinio statuso pakeitimą į reguliuojamos apsaugos rezervato zoną.

Atsakovės Tarnybos teigimu, Tarnyba ginčijamą Įsakymą priėmė vykdydama aplinkos ministro Pavedimą, kadangi Tarnyba, būdama pavaldi institucija Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, privalėjo vykdyti steigėjo – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ir jai atstovaujančio ministro Pavedimą.

Regioninio parko planavimo schemos (ribų ir tvarkymo planų) korektūra rengiama vadovaujantis Saugomų teritorijų įstatymu, Teritorijų planavimo įstatymu, Saugomų teritorijų specialiųjų planų rengimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. DI-24, Saugomų teritorijų tipiniais apsaugos reglamentais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. 996 bei kitais teisės aktais, susijusiais su specialiuoju saugomų teritorijų planavimu.

Pagal Aplinkos ministerijos nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr. 1138 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatų patvirtinimo“ Aplinkos ministerija formuoja valstybės politiką, be kitų, kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės apsaugos srityje ir organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą (7.2 p.); formuoja saugomų teritorijų sistemą, teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei valstybinių rezervatų, rezervatinių apyrubių, valstybinių draustinių, valstybinių parkų, biosferos rezervatų, gamtos paminklų, kitų saugomų teritorijų steigimo projektus, pasiūlymus dėl saugomų teritorijų įrašymo į tarptautinius saugomų teritorijų sąrašus, nustato saugomų teritorijų steigimo kriterijus, pagal kompetenciją atsako už apsaugos, priežiūros ir tvarkymo organizavimą saugomose teritorijose (8.1.3 p.); reglamentuoja ir kontroliuoja veiklą saugomose teritorijose (8.1.4 p.); rengia teisės aktų projektus, planavimo dokumentus įvairiais klausimais, įskaitant saugomų teritorijų, kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės apsaugos, gamtos išteklių naudojimo, atkūrimo, gausinimo ir apsaugos, teritorijų planavimo ir priežiūros klausimais, dalyvauja juos rengiant (8.2.1 p.).

Aplinkos ministerijos darbo reglamente, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. D1-275 (toliau – ir ministerijos darbo Reglamentas) nustatyta, kad pavedimai gali būti duodami ministro įsakymais, rezoliucijomis, viceministrų rezoliucijomis, ministerijos kanclerio potvarkiais, rezoliucijomis, kitokia rašytine ar žodine forma (68 p.); ministras turi teisę duoti pavedimus viceministrams, ministerijos kancleriui, ministerijos administracijos padalinių, įstaigų prie ministerijos ar ministerijos reguliavimo sričiai priskirtu įstaigų vadovams, kitiems ministerijos valstybės tarnautojams ir darbuotojams (69.1 p.). Ministerijos administracijos padalinių, įstaigų prie ministerijos ir ministerijos reguliavimo sričiai priskirtų įstaigų vadovai ir už pavedimų vykdymą atsakingi valstybės tarnautojai, darbuotojai atsako už tai, kad deramai ir laiku būtų įvykdomi jiems paskirti vykdyti ministro, viceministrų, ministerijos kanclerio pavedimai (70 p.).

Tarnybos nuostatų, pavirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. 377, 11.4 papunktyje nustatyta, kad Tarnyba vykdo aplinkos ministro, aplinkos viceministro, Aplinkos ministerijos kanclerio pavedimus, kitas įstatymų ir kitų teisės aktų jai pavestas funkcijas. Taip pat Tarnyba padeda ministrui įgyvendinti valstybės politiką jam pavestose valdymo srityse ir ją formuoti bei įgyvendinti aptarnavimą (20 p.).

Kaip minėta, Tarnyba, vadovaujantis aukščiau minėtu teisiniu reglamentavimu, daro išvadą, jog būdama pavaldi institucija ministerijai (ministrui) privalėjo vykdyti aukštesnės institucijos pavedimą. Tarnyba yra planavimo organizatorius. Teritorijų planavimo įstatymas apibrėžia teritorijų planavimo organizatoriaus sąvoką. Teritorijų planavimo organizatoriai, tai Vyriausybės įgalioti viešojo administravimo subjektai, savivaldybių administracijų direktoriai, įstatymų nustatyti asmenys, organizuojantys teritorijų planavimo dokumentų rengimą, derinimą, tikrinimą, viešinimo procedūras ir teikimą tvirtinti. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog įstatymai, reglamentuojantys teritorijų planavimo dokumentų rengimą, derinimą, tikrinimą ir viešinimo procedūras, t. y. veikiantys konkrečioje srityje nenumato tokio dokumento kaip ministro Pavedimas pateikimo ir jo privalomo vykdymo planavimo organizatoriui. Tai negali nustatyti ir žemesnės galios teisės aktai.

Pagal ABTĮ 3 straipsnio 2 dalies nuostatas teismas nevertina ginčijamo teisės akto ir veiksmų (neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar teisės aktas arba veiksmas (neveikimas) neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus.

Tarnybos skundžiamame Įsakyme nurodoma, jog Įsakymas priimamas įgyvendinant Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2019 m. liepos 12 d. pavedimą Nr. D18-29 „Dėl Nemuno kilpų regioninio parko planavimo schemos“, ir vadovaujantis Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos nuostatomis, patvirtintomis, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. 377 „Dėl Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos nuostatų patvirtinimo“ (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2017 m. sausio 27 d.; toliau - ir Tarnybos nuostatai) 10.2.1 punktu.

Tarnybos nuostatų 10 punktas reglamentuoja Tarnybos funkcijas. Minėtų nuostatų 10.2.1 punktas numato, jog Tarnyba atlieka, organizuoja ir koordinuoja Saugomų teritorijų specialiųjų planų, gamtotvarkos planų ir projektų, tvarkymo ir techninių projektų, kitų strateginio ir teritorijų planavimo dokumentų bei projektų rengimą ir jų įgyvendinimą.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) įtvirtinta individualaus administracinio akto turiniui keliamų bendrųjų reikalavimų taisyklė yra bendroji taisyklė, kurios paprastai turi laikytis visi viešojo administravimo subjektai, priimdami individualius administracinius aktus pagal savo kompetenciją (žr., pvz, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-206/2013). Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, yra nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.