Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio nagrinėjimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. J., gimusi 1974-09-13 Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, ištekėjusi, niekur nedirbanti, gyv. (duomenys neskelbtini) Kaune, teista 2016-11-08 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 182 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 1 ir 4 dalis, laisvės apribojimu 1 metams 6 mėnesiams, kaltinama padariusi nusikaltimas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. J. iš anksto susitarusi ir veikdama kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, siekdama apgaule savo ir ikiteisminio tyrimo nenustatytų asmenų naudai įgyti svetimą turtą, 2015-09-09, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui paskambinus nukentėjusiojo R. P. sūnui P. P. ir sutarus sąlygas dėl R. P. priklausančio automobilio Mitsubishi Galant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo išsimokėtinai, ji 2015-09-10, apie 22 val., degalinėje „Jozita“, adresu Šolių k., Šilalės r., sudarė su R. P. automobilio pirkimo-pardavimo sutartį ir pasirašė paprastąjį vekselį, įsipareigojant sumokėti 900 eurų iki 2015-12-10, tačiau savo įsipareigojimų neįvykdė, tokiu būdu apgaule savo ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų naudai įgijo nukentėjusiajam R. P. priklausantį, 900 eurų vertės automobilį Mitsubishi Galant, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Be to, ji iš anksto susitarusi ir veikdama kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, siekdama apgaule savo ir ikiteisminio tyrimo nenustatytų asmenų naudai įgyti svetimą turtą, 2015-09-26, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui paskambinus D. V. ir sutarus sąlygas dėl D. V. priklausančio automobilio Audi A4, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo išsimokėtinai, ji 2015-09-26, apie 14.30 val. Savanorių pr. 346, Kaune, sudarė su D. V. automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, įsipareigojant sumokėti 1000 eurų iki 2015-11-26, tačiau savo įsipareigojimų neįvykdė, tokiu būdu apgaule savo ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų naudai įgijo nukentėjusiajam D. V. priklausantį, 1000 eurų vertės automobilį Audi A4, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Be to, ji iš anksto susitarusi ir veikdama kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, siekdama apgaule savo ir ikiteisminio tyrimo nenustatytų asmenų naudai įgyti svetimą turtą, 2015 metų rugsėjo mėnesio viduryje, tiksliau nenustatytu laiku, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui susisiekus telefonu su nukentėjusiojo R. N. sūnumi R. N. ir sutarus sąlygas dėl R. N. priklausančio automobilio Nissan Primera, valst.nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo išsimokėtinai, ji 2015 metų rugsėjo pabaigoje, apie 15.30 val., degalinėje „SR“ Pelėdnagių k., Pelėdnagių sen., Kėdainių r., pasirašė paprastąjį vekselį, įsipareigojant sumokėti 800 eurų iki 2016 metų už įgyjamą automobilį, tačiau savo įsipareigojimų neįvykdė, tokiu būdu apgaule savo ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų naudai įgijo nukentėjusiajam R. N. priklausantį, 800 eurų vertės automobilį Nissan Primera valst.Nr. (duomenys neskelbtini) t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

2016-06-22 savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriuo D. V. pateikė 2015-09-26 sutartį ir 2015-09-26 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį (1 t., b. l. 55-56).

Iš ieškomų kelių transporto priemonių išrašo matyti, kad automobiliui Audi A4, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) yra paskelbta paieška (t. 1., b. l. 61).

Be kaltinamosios prisipažinimo jos kaltė visiškai įrodyta šiais įrodymais:

Iš nukentėjusiojo R. N. parodymų matyti, kad jis turėjo automobilį Nissan Primera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį 2015 metų rudenį nusprendė parduoti. „Autogidas“ internetiniame tinklapyje sūnus R. N. įdėjo skelbimą, po poros savaičių, apie 2015 rugsėjo 10 ar 17 dieną atvažiavo į namus Kėdainių rajone, (duomenys neskelbtini) 15 val. pirkėjai. Jis tuo metu dirbo, todėl automobilio pardavimą patikėjo sūnui. Jis minėtą automobilį ir pardavė. Sūnus R. jam grįžus namo, papasakojo, kad pirkti automobilio buvo keturiese. Viena moteris ir trys vyrai. Su kokiu automobiliu jie buvo atvažiavę pasakyti negali. Jie norėjo jį pirkti išsimokėtinai. Jis tai žinojo ir sutiko. Iš karto automobilio pirkimo-pardavimo sutarties nesurašė, nes pasitikėjo pirkėjais. Sūnus su atvažiavusia moterimi susirašė tik paprastąjį vekselį, kurį turėjo atvykusi moteris. Ji, pasak sūnaus, pildė iš paso, bet sūnus jos duomenų, kiek žino, nesutikrino. Kodėl ji nevisiškai užpildė vekselį, nežino. Nurodyta 800 eurų suma atitinka už parduodamą automobilį. Jie už automobilį nesumokėjo nei vieno euro. Paprastasis vekselis ir įsipareigojimas yra užpildyti sūnaus R. vardu, o automobilis priklausė jam. Juos apgavo E. J., kuri pasirašė vekselį ir apgaulės būdu išviliojo automobilį. Dėl to jam padaryta 800 eurų turtinė žala (2 t., b. l. 19-20).

Iš liudytojo R. N. parodymų matyti, kad jie analogiški kaip nukentėjusiojo R. N. parodymamai (2 t., b. l. 33-34).

2016-05-03 savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriuo R. N. pateikė paprastąjį vekselį (2 t., b. l. 23-27).

2016-07-07 apžiūros protokolas, kur apžiūrėtas R. N. pateiktas vekselis (2 t., b. l. 28-29).

2016-07-07 VĮ „Regitra“ duomenys, kur nurodyta, kad automobilis Nissan Primera, v.n. (duomenys neskelbtini) priklauso R. N. (2 t., b. l. 46).

2016-03-29 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, kur R. N. atpažįsta įtariamąją E. J. (2 t., b. l.39-43).

2016-04-21 įvykio vietos apžiūros protokolas, kur apžiūrėta įvykio vieta, tai yra degalinė „SR“, adresu Pelėdnagių k., Pelėdnagių sen., Kėdainių r. ( 2 t., b. l. 11-16).

Iš ieškomų kelių transporto priemonių išrašo matyti, kad automobiliui Nissan Primera, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) yra paskelbta paieška (2 t., b. l. 77).

Veikų kvalifikavimas.

Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino.

Apgaulė - tai falsifikuotų aplinkybių ar faktų arba melagingų duomenų sąmoningas pateikimas arba nuslėpimas tų aplinkybių ar faktų arba duomenų, apie kuriuos būtina pranešti.

Sukčiavimo esmė yra apgaulės panaudojimas, siekiant įgyti svetimą turtą arba teisę į tą turtą. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką arba valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji dėl suklydimo apgaulės įtakoje savanoriškai patys perleidžia turtą ar teisę į turtą kaltininkui manydami, kad šis turi teisę jį gauti.

Sukčiavimo objektyviosios pusės požymis – veika pasireiškia svetimo turto įgijimu apgaule. Sukčiavimo subjektyviosios pusės požymiui-kaltei-būdinga tiesioginė tyčia. Tiesioginė tyčia yra tada, kai kaltininkas suvokia, kad apgaudinėja nukentėjusįjį meluodamas jam, iškraipydamas aplinkybes ir faktus, numato, kad taip veikdamas suklaidins nukentėjusįjį ir dėl to šis jam perduos turtą, nori apgaulės būdu įgyti svetimą turtą savo naudai.

Apgaulė pasireiškia turto savininko ar valdytojo arba asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, nutylint esmines savininko apsisprendimui dėl turto ar teisės į turtą perleidimo aplinkybes.

Teismo nuomone, būtent tokiais veiksmais ir pasireiškė kaltinamosios E. J. nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 staipsnio 1 dalyje, nes ji, iš anksto susitarusi ir veikdama kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, siekdama apgaule savo ir ikiteisminio tyrimo nenustatytų asmenų naudai įgyti svetimą turtą, sudarė su R. P. automobilio pirkimo-pardavimo sutartį ir pasirašė paprastąjį vekselį, įsipareigojant sumokėti 900 eurų iki 2015-12-10, tačiau savo įsipareigojimų neįvykdė, tokiu būdu apgaule savo ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų naudai įgijo nukentėjusiajam R. P. priklausantį, 900 eurų vertės automobilį Mitsubishi Galant, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) Be to, ji iš anksto susitarusi ir veikdama kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, siekdama apgaule savo ir ikiteisminio tyrimo nenustatytų asmenų naudai įgyti svetimą turtą, sudarė su D. V. automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, įsipareigojant sumokėti 1000 eurų iki 2015-11-26, tačiau savo įsipareigojimų neįvykdė, tokiu būdu apgaule savo ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų naudai įgijo nukentėjusiajam D. V. priklausantį, 1000 eurų vertės automobilį Audi A4, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) Be to, ji iš anksto susitarusi ir veikdama kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, siekdama apgaule savo ir ikiteisminio tyrimo nenustatytų asmenų naudai įgyti svetimą turtą, sutarus sąlygas dėl R. N. priklausančio automobilio Nissan Primera, valst.nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo išsimokėtinai, ji pasirašė paprastąjį vekselį, įsipareigojant sumokėti 800 eurų iki 2016 metų už įgyjamą automobilį, tačiau savo įsipareigojimų neįvykdė, tokiu būdu apgaule savo ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų naudai įgijo nukentėjusiajam R. N. priklausantį 800 eurų vertės automobilį Nissan Primera valst.Nr. (duomenys neskelbtini)

Surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad nusikaltimų sudėtys, esančios kaltinamosios E. J. veikoje, visiškai įrodytos, jos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

Skirtina bausmė.

Kaltinamoji E. J. padarė tris nesunkius nusikaltimus, kalta prisipažino, savo nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos neatlygino. Kaltinamoji administracinėmis nuobaudomis nebausta (2 t., b. l. 157), teista už analogiškų veikų padarymą, Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neregistruota (2 t., b. l. 154), Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus įskaitoje neregistruota (2 t., b. l. 156).

Kaltinamosios E. J. atsakomybę lengvina tai, kad kalta prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padariusi nusikaltimus. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes kaltinamajai E. J. skirtina bausmė - laisvės atėmimas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose.

Vadovaujantis BK 64 ¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ir asmeniui pripažinus savo kaltę (BK 64 ¹ straipsnio 2 dalis), šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė yra mažintina vienu trečdaliu.

BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą būtina vertinti: nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Šie duomenys turi sudaryti prielaidas padaryti išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo. Teismas taip pat turi įvertinti ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiktų kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Teismas įvertinęs byloje esančius duomenis, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai E. J. atžvilgiu bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Tokia išvada darytina įvertinus tai, kad nors ji anksčiau teista už nusikaltimo padarymą, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamoji augina ir išlaiko 5 nepilnamečius vaikus, todėl E. J. atliekant realią laisvės atėmimo bausmę, bausmės vykdymas ypatingai neigiamai paveiktų jos socialinius ryšius su savo vaikais, kuriuos reikėtų perduoti išlaikyti ir auklėti valstybei.

BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuteistajam, kuriam atidedamas bausmės vykdymas, teismas skiria vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šioje normoje išvardytas pareigas. Atsižvelgiant į tokį bausmės vykdymo atidėjimo teisinį reglamentavimą, skirtinos BK 75 straipsnio 2 dalyje 5 dalyje, 7dalies 10 punkte numatytos pareigos, kurios, teismo nuomone, darys E. J. elgesiui teigiamą įtaką.

Civiliniai ieškiniai.

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Turtinės žalos samprata yra suformuluota Lietuvos Respublikso civilinio kodekso (toliau- CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

Civiliniai ieškovai pareiškė civilinius ieškinius: R. P. - dėl 950 eurų turtinės atlyginimo (3 t., b. l. 111-116), R. N. - dėl 800 eurų turtinė atlyginimo (3 t., b. l. 140), o D. V. - dėl 1000 eurų turtinės ir 400 eurų neturinės žalos atlyginimo (3 t., b. l. 123-125).

Ieškiniai dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintini visiškai. Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad civiliniai ieškovai žalą patyrė dėl tyčinių kaltinamosios E. J. nusikalstamų veikų, jos nusikalstama veika tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su civilinių ieškovų patirta turtine žala, jų ieškiniai yra teisėti, pagrįsti, įrodyti, todėl tenkintini.

Dėl D. V. civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas konstatuoja, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.250 straipsnio 1 dalis numato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į nusikaltimo padarymo pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, kurie reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra. Atsižvelgiant į nurodytus kriterijus, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus bei į susiformavusią teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo, darytina išvada, kad pareikštas civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti nėra adekvatus sukeltų pasekmių pobūdžiui, nes žala padaryta ne žmogaus gyvybei ir sveikatai, todėl D. V. civilinis ieškinys dėl neturinės žalos atlyginimo, atmestinas kaip nepagrįstas.

Byloje antrinę teisinę pagalbą kaltinamajai teikė valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirta gynėja – advokatė Ramutė Budrytė. Kadangi proceso metu kaltinamoji E. J. buvo sulaikyta dėl kardomosios priemonės – suėmimo paskirimo, pagal BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktą gynėjo dalyvavimas procese buvo būtinas. Kaltinamajai gynėja skirta pagal BPK 51 straipsnio 1 dalies 4 punktą. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistųjų, nesuderinamas su kaltinamųjų teise į gynybą. Šios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl išlaidos už suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš nuteistosios nepriteistinos.

Kaltinamajai iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, po to naikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 297-298 straipsniais, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304 straipsnio, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsnio 1 dalimi, 115 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendė:

E. J. pripažinti kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti ją:

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas R. P. atžvilgiu) - laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams,

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas D. V. atžvilgiu) - laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams,

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas R. N. atžvilgiu) - laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis paskirtas bausmes iš dalies sudėti ir paskirti E. J. 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64 ¹ staipsnio 1 dalimi paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti E. J. 1(vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, 65 straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2016-11-08 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį paskirtos ir neatliktos 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmės dalimi ir galutinę subendrintą bausmę E. J. paskirti 1 (vienerius) metus 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant ją neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, po to panaikinti.

Civilinius ieškinius dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir priteisti iš E. J. nukentėjusiesiems R. P. 950 eurų, D. V. - 1000 eurų ir R. N. - 800 eurų turtinei žalai atlyginti.

D. V. civilinį ieškinį dėl 400 eurų neturinės žalos atlyginimo – atmesti.

Daiktinius įrodymus - 2015-09-26 sutartį ir 2015-09-26 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį (1 t., b. l. 55-56), R. N. pateiktą paprastąjį vekselį (2 t., b. l. 23-27), priemonės pirkimo-pardavimo sutarties kopiją tarp R. P. ir E. J. (1 t., b. l. 151), 2015-09-10 paprastojo vekselio kopiją (1 t., b. l. 152) – palikti saugoti byloje.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai už kaltinamosios gynybą iš kaltinamosios E. J. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.