Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2012-03-02 · Administracinė byla Nr. I-219-162/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2012-03-02Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-11-19Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-03-02
Bylos Nr.
I-219-162/2012
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00455-2011-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimutė Jokubauskaitė, Dalia Gumuliauskienė, Eglė Kiaurakytė
Atsakovas
Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Pareiškėjas
K.U.
Administracinė byla Nr. I-219-162/2012Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00455-2011-3Procesinio sprendimo kategorija 22; 38; 74 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. kovo 2 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Gumuliauskienės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Eglės Kiaurakytės ir Laimutės Jokubauskaitės, sekretoriaujant Eglei Mikelionienei, dalyvaujant atsakovo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui Remigijui Dumčiui, 2012 m. vasario 21 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K.U. skundą atsakovui Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariatui dėl 2011-12-05 oficialaus perspėjimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas skundu ir jo patikslinimu (b.l. 6-8; 16-18) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2011 m. gruodžio 5 d. pareikštą perspėjimą pagal Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymą.

Su pareikštu oficialiu perspėjimu nesutinka, mano, kad jis yra nepagrįstas ir neteisėtas. Oficialų perspėjimą skyręs pareigūnas nenurodė, kokiu pagrindu ir dėl kokių priežasčių jam paskirtas perspėjimas. Teigia, jog buvo pažeistos jo teisės, nes nebuvo sudaryta galimybė sužinoti jo galimo neteisėto elgesio apimtį, pasiaiškinti dėl jo, pašalinti kitų asmenų teisių suvaržymus. Pabrėžia, kad buvo neužtikrinta teisė žinoti jo galimai netinkamo elgesio pobūdį, nes nenurodyta, su kokiais konkrečiais asmenimis jis negali bendrauti, ko konkrečiai negali daryti. Tokiu būdu jam nesuteikta galimybė ateityje išvengti griežtesnių prevencinio poveikio priemonių.

Akcentuoja, kad jei policijos pareigūnai pateiks duomenis, kurie yra įslaptinti, tai vadovaujantis Konstitucinio Teismo 2007 gegužės 15 d. nutarimu, tokie duomenys gali būti įrodymais tik juos išslaptinus įstatymo nustatyta tvarka. Išslaptinus slaptą operatyvinę informaciją įstatymų nustatyta tvarka, jam turi būti suteikta teisė su ja susipažinti.

Pareiškėjas, tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką (b.l. 38), į teismo posėdį neatvyko. Negautas prašymas bylos nagrinėjimą atidėti, nepraneštos neatvykimo priežastys.

Atsiliepimas

Atsakovo Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariato atstovas Remigijus Dumčius prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, jog pareiškėjas buvo iškviestas į policijos komisariatą, kur buvo apklaustas dėl pažinčių su asmenimis, kurie siejami su organizuotomis nusikalstamomis grupuotėmis, ir ar pareiškėjas pats galimai dalyvauja nusikalstamose veikose, susijusiose su automobilių vagystėmis tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Atsakymai į užduotus klausimus surašyti, tačiau pareiškėjas atsisakė juos pasirašyti. Oficialus perspėjimas pareiškėjui perskaitytas bei įteiktas nuorašas, tačiau jis atsisakė pasirašyti. Pabrėžia, jog 2010 m. vasario 19 d. pareiškėjui jau buvo skirtas oficialus perspėjimas. Teigia, kad K.U. yra gerai žinomas Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus pareigūnams kaip asmuo, bendraujantis su asmenimis, susijusiais su organizuotomis grupuotėmis, pats dalyvaujantis organizuotos nusikalstamos grupuotės veikloje.

Analogiška atsakovo Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariato pozicija nurodyta atsiliepime į skundą (b.l. 25).

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama pareiškėjui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2011 m. gruodžio 5 d. oficialaus perspėjimo Nr. 36 teisėtumo ir pagrįstumo.

2011 m. gruodžio 5 d. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimu Nr. N-36, patvirtintu Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko, atsižvelgiant į įstatymų nustatyta tvarka gautus duomenis apie K.U. ryšius su organizuotomis grupėmis, nusikalstamais susivienijimais ar jų nariais, konstatuota, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis gali daryti sunkius ir labai sunkius nusikaltimus ir siekiant garantuoti visuomenės bei valstybės saugumą, užtikrinti viešąją tvarką, asmenų teises ir laisves, pareiškėjui K.U. nutarta taikyti Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte numatytą prevencinio poveikio priemonę – oficialų perspėjimą (b.l. 27). Vykdydamas minėtą nutarimą, Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus (toliau – ir ONTS) vyresnysis tyrėjas, nurodė, kad K.U. veiksmai varžo kitų žmonių teises ir laisves bei vadovaudamasis Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 1, 4, 5 straipsniais pareiškė K.U. oficialų perspėjimą, kadangi jo veiksmai vertinami kaip keliantys grėsmę visuomenės saugumui. Lietuvos Respublikos įstatymo vardu buvo pareikalauta laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių bei laisvių, nedaryti teisės pažeidimų, oficialiai perspėjant, kad jeigu jis savo elgesiu tiesiogiai ar netiesiogiai rems organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo veiklą arba jam priklausys, teiks organizuotai grupei ar nusikalstamam susivienijimui finansinę arba materialinę paramą bei informaciją, naudingą nusikalstamai veiklai plėtoti, rengsis padaryti arba padarys nusikaltimus arba vykdys kitokią neteisėtą veiklą, keliančią didelę žalą valstybės, visuomenės ar asmenų interesams, slėps, taip pat nepraneš teisėsaugos institucijoms apie šiuos nusikaltimus ir kitokią organizuotos grupės, nusikalstamo susivienijimo neteisėtą veiklą, jam bus taikomos šio įstatymo numatytos teisinio poveikio priemonės, taip pat jis įstatymo nustatyta tvarka bus traukiamas administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn (b.l. 28).

Pareiškėjas skunde teigia, kad oficialus perspėjimas nepagrįstas ir turi būti panaikintas, nes jis neatliko veiksmų, dėl kurių jam galėtų būti skiriamas oficialus perspėjimas, o pareigūnas, paskyręs oficialų perspėjimą, nenurodė, kokiu pagrindu ir dėl kokių priežasčių jam paskirtas šis perspėjimas. Pareiškėjo nuomone, įstatymo nustatyta tvarka nėra gauta jokių duomenų, liudijančių jo ryšius su nusikalstamomis grupėmis, susivienijimais ar jų nariais, todėl oficialus perspėjimas yra nepagrįstas bei neteisėtas ir turi būti panaikintas.

Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymas nustato organizuoto nusikalstamumo užkardymo priemones, jų taikymo principus, pagrindus, skyrimo tvarką (1 straipsnis). Oficialus perspėjimas yra prevencinio poveikio priemonė, kuri gali būti taikoma esant šio įstatymo 4 straipsnyje numatytiems pagrindams (3 straipsnis). Pagal Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 4 straipsnį, šio įstatymo 3 straipsnyje numatytos prevencinės poveikio priemonės gali būti taikomos asmenims, jei iš įstatymų nustatyta tvarka gautų duomenų apie šių asmenų ryšius su organizuotomis grupėmis, nusikalstamais susivienijimais ar jų nariais yra pakankamas pagrindas manyti, kad šie asmenys gali daryti sunkius ar labai sunkius nusikaltimus ir prevencines poveikio priemones reikia taikyti siekiant garantuoti visuomenės bei valstybės saugumą, užtikrinti viešąją tvarką, asmenų teises ir laisves. Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 5 straipsnyje yra pateikta oficialaus perspėjimo sąvoka, pagal kurią oficialus perspėjimas – tai įgalioto policijos pareigūno rašytinis reikalavimas asmeniui būtinai laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių, nedaryti teisės pažeidimų ir supažindinimas su galimomis teisinėmis pasekmėmis.

Kadangi įstatymas oficialaus perspėjimo taikymą sieja su Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 4 straipsnyje apibrėžto turinio informacijos (duomenų) apie asmenį turėjimu policijos įstaigoje bei su sąlyga, kad ši informacija (duomenys) buvo gauta įstatymų nustatyta tvarka (Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 4 straipsnis), kilus ginčui dėl oficialaus perspėjimo skyrimo pagrįstumo bei teisėtumo kiekvienu konkrečiu atveju pagal įrodymų vertinimo taisykles (Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnis) turi būti patikrinta, ar oficialus perspėjimas buvo paskirtas esant Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 4 straipsnyje numatytiems pagrindams. Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 4 straipsnyje numatyta informacija apie asmenų ryšius su organizuotomis grupėmis, nusikalstamais susivienijimais ar jų nariais gali būti surinka vadovaujantis specialiaisiais minėtos informacijos rinkimą reglamentuojančiais įstatymais (Operatyvinės veiklos įstatymu). Tokios informacijos turinys nėra viešas. Pagal Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 19 punktą valstybės paslaptį gali sudaryti detalūs duomenys apie operatyvinės veiklos veiksmų metu gautą informaciją bei jos pagrindu parengtą analitinę informaciją. Atsižvelgiant į Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 2 straipsnyje nurodytą įtikinėjimo bei prievartos derinimo principą, taip pat 5 straipsnio konstrukciją, darytina išvada, kad oficialiame perspėjime neturi (ir negali) būti nurodyti konkretūs įspėjamojo asmens veiksmai, dėl kurių jis įspėjamas, ir šių veiksmų teisinė kvalifikacija. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausias administracinis teismas analogiškose bylose (2008 m. spalio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-224/2008; 2008 m. liepos 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1338/2008; 2008 m. gegužės 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A143-803/2008; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1859/2008; 2009 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63 – 128/2009; 2010 m. vasario 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-979/2010 ir kt.). Informacija gali būti renkama ir gauta dėl aplinkybių, nebūtinai tiesiogiai susijusių su oficialų perspėjimą gavusiu asmeniu, tačiau šios informacijos turinys (byloje nagrinėjamu aspektu) turi aiškiai parodyti, kad šis asmuo turi ryšius su organizuotomis grupėmis, nusikalstamais susivienijimais ar jų nariais ir kad dėl tokių ryšių bei paties asmens elgesio (užfiksuotų veiksmų) yra pakankamas pagrindas manyti, kad šie asmenys gali daryti sunkius ar labai sunkius nusikaltimus.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 3 dalis nustato, kad faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, paprastai negali būti įrodymai administracinėje byloje, kol jie bus išslaptinti įstatymų nustatyta tvarka. Šios įstatymo normos konstrukcija leidžia daryti išvadą, kad faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, paprastai negali būti įrodymai administracinėje byloje, kol jie bus išslaptinti įstatymų nustatyta tvarka. Teisės normoje pavartota sąvoka „paprastai“ rodo, kad galimi atvejai, kai tokie duomenys gali būti laikomi įrodymais ir tuo pačiu teismo turi būti įvertinami pagal įrodymų įvertinimo taisykles, nustatytas Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalyje.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. gegužės 15 d. nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 3 dalis (2000 m. rugsėjo 19 d. redakcija) neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui. Šiame nutarime Konstitucinis Teismas konstatavo, kad minėtoje įstatymo normoje yra įtvirtinta taisyklė, kad faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, kaip įrodymai administracinėje byloje gali būti naudojami tik juos išslaptinus įstatymo (būtent Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo) nustatyta tvarka, t.y. iš esmės yra draudžiama minėta tvarka neišslaptintus duomenis naudoti kaip įrodymus. Tačiau toks draudimas nėra absoliutus. Tai, ar konkrečioje nagrinėjamoje administracinėje byloje faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, bus įrodymai, sprendžia teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes. Minimame nutarime Konstitucinis Teismas taip pat konstatavo, kad iš Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 3 dalies (2000 m. rugsėjo 19 d. redakcija) negalima daryti išvados, kad kriterijai, kuriais vadovaudamasis bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, ar faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, gali būti įrodymai toje byloje, gali priklausyti nuo kokių nors subjektyvių aplinkybių. Sprendimą, ar minėti faktiniai duomenys gali būti įtraukti į bylą kaip įrodymai, teismas gali priimti tik atsižvelgęs į atitinkamos bylos medžiagą ir įvertinęs, ar jis be tų faktinių duomenų galės įvykdyti teisingumą.

Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas, rengdamasis bylos nagrinėjimui, 2012 m. sausio 16 d. nutartimi (b.l. 3-4) atsakovui pasiūlė, jei yra įstatyminis pagrindas, išslaptinti su ginčo dalyku susijusius duomenis ir juos pateikti teismui. Nesant įstatyminio pagrindo duomenų išslaptinimui, paprašė teisėjų kolegijai pateikti įslaptintą informaciją, liečiančią nagrinėjamos bylos ginčo dalyką, susipažinimui. Atsakovas duomenų neišslaptino ir atsiliepime nurodė, jog duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, kuriais pagrįstas oficialus perspėjimo paskyrimas, bus pateikti teisėjų kolegijai. 2012 m. vasario 21 d. teisėjų kolegija susipažino su atsakovo atstovo pateikta įslaptinta medžiaga. 2011 m. birželio 21 d. nutartimi (b.l. 39) teisėjų kolegija nutarė įslaptintą informaciją laikyti tinkamu įrodymu ir vertinti bendrame bylos kontekste kartu su vieša bylos medžiaga (Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalis).

Iš atsakovo pateiktos viešos bylos medžiagos – žinybinio registro duomenų, kuriais patvirtinama apie asmens anksčiau įvykdytas nusikalstamas veikas (b.l. 31-32), teismų informacinės duomenų sistemos „Liteko“ duomenų, neviešos bylos medžiagos, akivaizdu, kad Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 4 straipsnyje nustatyti prevencinės poveikio priemonės taikymo pagrindai yra. Pagal teismų informacinės duomenų sistemos „Liteko“ duomenų bazės informaciją nustatyta, kad pareiškėjas ne kartą patrauktas administracinėn atsakomybėn, jam skirtos administracinės nuobaudos: 2008 m. gruodžio 12 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo nutarimu administracinės teisės pažeidimų byloje Nr. A9-238-384/2008 jis pripažintas kaltu, padaręs ATPK 178 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus, 2011 m. liepos 25 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo nutarimu administracinės teisės pažeidimų byloje Nr. A2.9.-692-670/2011 pripažintas kaltu, padaręs ATPK 187 straipsnio 2 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus, 2011 m. kovo 16 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo nutarimu administracinės teisės pažeidimo byloje Nr. A2.9.-139-523/2011 pripažintas kaltu, padaręs ATPK 174 straipsnio pažeidimą, bei tos pačios dienos nutarimu pripažintas kaltu, padaręs ATPK 187 straipsnio 2 dalyje, 174 straipsnyje, 178 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką (administracinės teisės pažeidimų bylos Nr. A2.11-138-523/2011). Kaip matyti, pareiškėjas patrauktas administracinėn atsakomybėn už viešosios tvarkos pažeidimus, alkoholinių gėrimų vartojimą viešoje vietoje, pasipriešinimą policijos pareigūnams, policijos pareigūnų garbės ir orumo įžeidimą. Pagal policijos žinybinio registro duomenis nustatyta, kad pareiškėjo atžvilgiu pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl viešosios tvarkos pažeidimų ir turto sunaikinimo ar sugadinimo (BK 284 straipsnio 1 dalis, BK 187 straipsnio 2 dalis, baudžiamosios bylos Nr. 98-1-117-8, baudžiamosios bylos Nr. 98-1-20-10, baudžiamosios bylos Nr. 98-1-77-10, baudžiamosios bylos Nr. 98-1-85-11), tačiau atsakovo atstovo paaiškinimu nustatyta, kad baudžiamosios bylos nutrauktos, tai patvirtina ir žinybinio registro duomenys (nurodyta, kad duomenys perkelti į registro archyvą).

Atsakovo atstovas teismo posėdyje paaiškino, jog atsakovo nuomone, pareiškėjas priklauso organizuotai nusikalstamai grupuotei, kuri užsiima transporto priemonių vagystėmis užsienyje. Iš byloje pateikto 2011 m. gruodžio 5 d. pareiškėjo paaiškinimo (b.l. 29-30) matyti, kad Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas Remigijus Dumčius apklausė pareiškėją ir jam uždavė klausimus: „Ar Jums yra žinomi asmenys, kurie užsiima nusikalstama veikla?“, „Ar Jūs esate pažįstamas su Jurbarko miesto gyventojais ir kokie Jūsų santykiai su jais: R.Č.? M.A.?, T.Š.?, T.P.?, E.P.?, S.V.?, L.T.?“. Pareiškėjas nurodė, jog tokių asmenų nežino ir neturi ką atsakyti šiuo klausimu. Teisėjų kolegijos nuomone, iš užduotų klausimų pareiškėjas galėjo suprasti su kokiais konkrečiais asmenimis jis negali bendrauti ir dėl kokio bendravimo su organizuota grupe ar nusikalstamu susivienijimu jam pareikštas oficialus perspėjimas. Atsakovo atstovas paaiškino, kad K.U. paaiškinime nurodyti asmenys šiuo metu yra traukiami baudžiamojon atsakomybėn už transporto priemonių vagystes užsienyje. Teismų informacinės duomenų sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, jog Jurbarko rajono apylinkės teisme yra gauta baudžiamoji byla Nr. 1-46-384/2012, kurioje E.P., T.P., T.Š. ir kt. yra kaltinamieji pagal BK 189 straipsnio 1, 2 ir 3 dalis, 22 straipsnio 1 dalį ir 259 straipsnio 2 dalį (nusikalstamu būdu gauto turto įgijimas arba realizavimas, neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką). Atsakovo atstovo paaiškinimu nustatyta, kad visiems nurodytiems asmenims yra paskirti oficialūs perspėjimai, o pareiškėjui 2010 m. vasario 19 d. jau buvo paskirtas oficialus perspėjimas, taip pat oficialus perspėjimas paskirtas ir pareiškėjo broliui G.U. Kaip matyti iš pareiškėjo paaiškinimų Tauragės apskrities vyriausiajame policijos komisariate, jis gyvena su tėvais ir broliu G.U., yra registruotas darbo biržoje, gauna pašalpą, neturi savo vardu registruoto automobilio, neturi artimiausių draugų, nepamena savo telefono numerio. Tokie atsakymai į užduotus klausimus parodo asmens vengimą pateikti policijos pareigūnais žinomus duomenis. Atsakovo atstovo aiškinimu nustatyta, kad pareiškėjas važinėja ne jo vardu registruotais automobiliais, lankosi užsienyje. Pareiškėjas 2012 m. gruodžio 5 d. paaiškinime nurodė, kad mėnesio bėgyje lankėsi Vokietijos Federacinėje Respublikoje, važiavo į Olandiją. Teisėjų kolegija pažymi, jog aplinkybė, kad K.U. bendrauja su nurodytais asmenimis yra patvirtinama ir paties pareiškėjo skundu, kurį teigdamas teismui pareiškėjas prie pareiškėjo vardo, pavardės ir parašo nurodė – S.V. (b.l. 6-8), tačiau skundas buvo nepasirašytas, todėl nustatytas terminas trūkumų šalinimui. Akivaizdu, jog nepažindamas minėto asmens, pareiškėjas nebūtų teismui pateikęs skundo, kurį pasirašantis asmuo nurodytas S.V.

Taigi įvardintų duomenų visuma – vieša informacija, o taip pat Lietuvos Respublikos Operatyvinės veiklos įstatymo nustatyta tvarka gauti duomenys, leidžia pagrįstai manyti, jog K.U. yra susijęs ryšiais su organizuotomis grupėmis, nusikalstamais susivienijimais ar jų nariais ir gali daryti sunkius ar labai sunkius nusikaltimus. Atsakovo pateikti duomenys apie pareiškėją atitinka Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 4 straipsnyje numatytus reikalavimus, šie duomenys gauti įstatymų nustatyta tvarka, prevencinė poveikio priemonė paskirta vadovaujantis įstatymo reikalavimais, jos paskyrimo procedūra nepažeista. Aplinkybių, leidžiančių teigti, kad oficialiu perspėjimu nepagrįstai pažeistos pareiškėjo konstitucinės teisės, teismas nenustatė ir bylos aplinkybės nesuteikia pagrindo daryti išvadą, jog buvo pažeista pusiausvyra tarp būtinybės apsaugoti valstybės paslaptį sudarančią (ar kitą įslaptintą) informaciją (viešojo intereso) ir pareiškėjo teisių apsaugos. Ginčijamas oficialus perspėjimas grindžiamas ne vien įslaptinta medžiaga, bet ir viešais duomenimis, kuriuos atsakovas pateikė teisminio nagrinėjimo metu ir šių duomenų visuma juos vertinant įrodymų pakankamumo aspektu yra pakankama daryti išvadą, jog pareiškėjui prevencinio poveikio priemonė – oficialus perspėjimas pritaikyta esant Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 4 straipsnyje numatytiems pagrindams. Būtent tokia teisminė praktika yra formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, nagrinėjant analogiško pobūdžio bylas (žr.: nutartis administracinėse bylose Nr. A556-567/2009; Nr. A146-499/2010; Nr. A525-597/2010, Nr. A146-401/2011).

Įrodymų (tiek įslaptintų, tiek neslaptų) visuma suponuoja išvadą, jog oficialus perspėjimas buvo paskirtas pagrįstai. Konstatavus, kad buvo teisinės prielaidos oficialaus perspėjimo pareiškimui, akivaizdu, kad nėra teisinių prielaidų pripažinti, kad atsakovas, kaip operatyvinės veiklos subjektas, neteisėtai naudojo operatyvinius veiksmus prieš operatyvinės veiklos objektus ir rinko informaciją apie jį.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu pareiškėjo skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nuspren d ė:

pareiškėjo K.U. skundą dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2011 m. gruodžio 5 d. oficialaus perspėjimo Nr. 36 panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Dalia GumuliauskienėLaimutė JokubauskaitėEglė Kiaurakytė