Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Virginijus Kairevičius, išnagrinėjęs K. J., L. J. ir J. J. skundą dėl BIĮ „Miškinis“ kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų pripažinimo negaliojančiais

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nutarimu Nr. 3 buvo nuspręsta neribotos atsakomybės juridinio asmens IĮ „Miškinis“, kuriam iškelta bankroto byla, dalyvio K. J. turtą parduoti ne pagal bankroto procedūras, o pavesti parduoti pagal susitarimą antstolei pagal vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas. Remiantis ĮBĮ 14 str. 1 d. 1 p., teisė valdyti, naudoti bankrutuojančios įmonės turtą (lėšas) ir juo disponuoti suteikiama tik bankroto administratoriui. Vyriausybės 2013-04-17 nutarimu Nr. 321 „Dėl fizinio asmens, kuriam iškelta bankroto byla, bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtino tokio pardavimo iš varžytynių tvarką, kurios 4 p. nustatyta, jog asmens, kuriam taikoma bankroto procedūra, turtas parduodamas varžytynėse ir jas organizuoja bei vykdo ĮBĮ nustatyta tvarka paskirtas įmonės administratorius. ĮBĮ nenumato galimybės bankroto administratoriui perduoti savo funkcijas ar įgaliojimus kokiams nors kitam asmeniui. Skolininkui iškėlus bankroto bylą, vykdomoji byla privaloma tvarka sustabdoma, jos dokumentai persiunčiami bankroto bylą nagrinėjančiam teismui ir vykdomoji byla nutraukiama, todėl antstoliui perdavus bei priėmus vykdyti kreditorių Nutarimu Nr. 3 priimtą sprendimą būtų pažeidžiamos ne tik ĮBĮ, Varžytynių tvarkos nuostatos, tačiau ir CPK nuostatos reglamentuojančios antstolio veiksmus, įmonei iškėlus bankroto bylą. Jei įmonė, kuriai iškelta bankroto byla, yra individuali įmonė, tai bankroto procedūra tokios pačiomis sąlygomis taikoma ir to juridinio asmens dalyvio turtui (ĮBĮ 33 str. 1 d.). ĮBĮ numatytas vienintelis atvejis, kai bankrutuojančiai įmonei priklausantį turtą gali parduoti antstolis - pagal ĮBĮ 33 str. 4 d. antstolis baigia vykdyti turto pardavimą CPK nustatyta tvarka ir pardavus turtą iš varžytynių gautą pinigų sumą perveda į bankrutuojančios įmonės sąskaitą jeigu apie turto pardavimą paskelbta iki bankroto bylos iškėlimo dienos. Vykdymo procesas pradedamas tik tada, kai antstoliui pateikiamas vykdytinas dokumentas ir nėra kliūčių jį vykdyti. Varžytynių tvarkoje nustatyta turto pardavimo iš varžytynių tvarka skiriasi nuo tos, kuri yra įtvirtinta CPK. Vadinasi Nutarimu Nr. 3 pavedus organizuoti ir vykdyti antstolei J. J. 1/2 dalies žemės sklypo dalies, registro Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančios K. J., pardavimą kartu su ½ dalies žemės sklypo dalies, priklausančios L. J., pardavimu, buvo pažeistos imperatyvios ĮBĮ, CPK nuostatos, todėl priimtas nutarimas naikintinas.

Nutarimu Nr. 4 buvo nuspręsta: surinkus mažiausiai tris nekilnojamojo turto vertintojų pasiūlymus, turto vertintojo kandidatūrą nedelsiant el. paštu suderinti su kreditorių susirinkimo pirmininku. Remiantis ĮBĮ 11 str. 3 d. 14 p., administratorius gina visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, organizuoja ir atlieka būtinus bankroto proceso darbus. Jokios kitos įmonės valdymo struktūros įstatyme nenumatytos ir negali būti formuojamos, suteikiami įgalinimai atskiriems kreditoriams ar šiaip asmenims. Atsižvelgiant į tai, įmonės administratorius bankroto procese iš esmės vykdo bankrutuojančios įmonės vadovo funkcijas jam yra numatyta pareiga ir elgtis kaip bonus pater familias. Kreditorių susirinkimas (komitetas) iš esmės atlieka priežiūros, esminių sprendimų priėmimo funkcijas. Nutarimu Nr. 4 nuspręsta, kad Bankroto administratoriaus sprendimai turi būti derinami su įmonės kreditorių susirinkimo pirmininku, kuris pagal ĮBĮ neturi savarankiško bankrutavusios įmonės valdymo padalinio statuso ir yra tik už kreditorių susirinkimo organizavimą atsakingas asmuo (ĮBĮ 22 str. 1 d.). IĮ „Miškinis“ bankroto byloje kreditorių susirinkimo pirmininku yra paskirtas pagrindinio įmonės kreditoriaus AB DNB banko atstovas, todėl priimtas sprendimas reiškia, kad sprendimai bus priimami tik vieno iš kreditorių ir tik pagal jo nuomonę. Be to AB DNB bankas (kaip ir visi bankai) glaudžiai bendradarbiauja su turto vertintojais ir tiems, su kuriais dirba, gali daryti įtaką. Vadinasi minimas nutarimas dalyje, kurioje nuspręsta turto vertintojo kandidatūrą nedelsiant el. paštu suderinti su kreditorių susirinkimo pirmininku, prieštarauja ĮBĮ ir todėl naikintinas.

Kadangi bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės kreditorių susirinkimo pirmininkui pavesta prižiūrėti, kontroliuoti bankroto procesą bei administratoriaus veiklą, kreditorių susirinkimo pirmininkui ginčijamu nutarimu Nr. 4 buvo pavesta kontroliuoti, jog administratorius turto vertintojo kandidatūrą pasirinktų pagal kreditorių susirinkimo nustatytus kriterijus, t. y. pagal darbų atlikimo terminus, darbų atlikimo kainą ir apmokėjimo sąlygas, tačiau būtent administratoriui, o ne kreditorių susirinkimo pirmininkui, numatyta pareiga iš gautų pasiūlymų išsirinkti tinkamiausią. Būtų visiškai netikslinga šaukti atskirą kreditorių susirinkimą vien tam, kad šis įsitikintų, jog administratoriaus savo iniciatyva surastas ir pasirinktas turto vertintojas atitinka kreditorių susirinkimo nustatytus kriterijus.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Vilniaus apygardos teismo 2009-07-07 nutartimi IĮ ,,Miškinis“ iškelta bankroto byla, įmonės administratoriumi paskirta UAB „Bankroto administratorių biuras“. 2013-06-25 įvyko ginčijamas kreditorių susirinkimas. Bankroto bylų nagrinėjimo ypatumus nustato Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas. Minėtas įstatymas suteikia teisę kreditoriams kreiptis į teismą dėl kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų ir apskųsti juos įstatymo nustatyta tvarka (ĮBĮ 21 str. 2 p., 24 str. 5 d.). Nag­ri­nė­jant skun­dus dėl kreditorių su­si­rin­ki­mo (komiteto) nu­ta­ri­mų būtina pa­tik­rin­ti, ar tie nuta­ri­mai pri­im­ti ne­pa­žei­džiant įstaty­mu nu­sta­ty­tos jų priėmi­mo tvar­kos. Kreditorių susirinkime nutarimas laikomas priimtu, kai už jį atvirai balsavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų susirinkime dalyvaujančių kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos (ĮBĮ 24 str. 1 d.). 2013-06-25 kreditorių posėdžio metu priimti nutarimai yra teisėti, atitinkantys Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 25 str. 4 d. reglamentuotas nuostatas, nes susirinkime buvo kvorumas, už priimamus nutarimus balsavo 62,49 nuošimčiai balsų.

Bankroto proceso paskirtis – apsaugoti nemokaus skolininko, nebegalinčio tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimų ir visų kreditorių teises ir interesus, t. y. tenkinti kreditorių reikalavimus bankrutuojančios įmonės turtu, tuo pačiu metu įmonei – skolininkei likviduojant skolų naštą, taip apsaugant kreditorius nuo dar ilgesnio bankrutuojančios įmonės atsiskaitymų uždelsimo. Bankroto proceso metu itin svarbu laikytis bankroto procedūrų operatyvumo principo. Lietuvos apeliacinis teismas savo praktikoje, spręsdamas analogiškus skundus, yra pažymėjęs, kad vykdyti įmonės bankroto procedūras yra pavesta ne valdžios institucijoms, o įmonės kreditorių visumai – kreditorių susirinkimui ar kreditorių komitetui, jei toks sudaromas (LR ĮBĮ 21 str., 23 str., 25 str.). Tik kreditorių visuma sprendžia tokius esminius su įmonės veikla susijusius klausimus, kaip, pavyzdžiui, tęs ar nutrauks įmonė savo ūkinę komercinę veiklą, kaip bus disponuojama įmonės turtu, įmonė bus likviduojama ar bus sudaryta taikos sutartis. Kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti įmonės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo išraiška. (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-570/2012).

Iš šios ir bankroto bylos medžiagos matyti, kad skundžiamu nutarimu 2013-06-25 vykusiame BIĮ „Miškinis“ kreditorių susirinkime 3-uoju darbotvarkės klausimu „Dėl ½ dalies žemės sklypo, registro Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo tvarkos nustatymo” buvo nutarta ½ dalį žemės sklypo, kurio bendras plotas 13,20 ha, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), priklausančią BIĮ „Miškinis“ savininkui K. J., parduoti kartu su ½ dalimi to paties žemės sklypo, tačiau priklausančia trečiajam asmeniui – L. J., abiejų sklypo dalių (t.y. viso 13,20 ha žemės sklypo kaip vieno vieneto) pardavimą pavedant organizuoti ir vykdyti antstolei J. J. Visas 13,20 ha ploto žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), yra įkeistas AB DNB bankui už BIĮ „Miškinis“ prievoles pagal 2006-02-20 kreditavimo sutartį Nr. 699-06IL, tačiau ½ dalios šio sklypo priklauso BIĮ „Miškinis“ savininkui K. J., o kita ½ dalis – trečiajam asmeniui L. J. IĮ „Miškinis“ iškėlus bankroto byla ir neužtekus įmonės turto atsiskaitymui su kreditoriais, BIĮ „Miškinis“ bankroto byloje pradėtos organizuoti ir bankrutuojančios neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens savininko (K. J.) turto pardavimo procedūros, įskaitant ir išieškojimą iš minėtos ½ dalies žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (priklausančios K. J.). Kitos ½ minėto žemės sklypo dalies, priklausančios trečiajam asmeniui L. J., pardavimo procedūros toliau organizuojamos antstolės J. J. kontoroje pagal Alytaus rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2007-02-27 nutartį byloje Nr. 2-18-470/2007. Atsižvelgiant į tai, kad tik kartu parduodant abi 13,20 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalis (t.y. visą žemės sklypą kaip vieną nekilnojamojo turto objektą), šis turtas tampa likvidesnis ir sudaromos sąlygos šį turtą greičiau parduoti bei gauti didžiausią kainą už jo pardavimą. BIĮ „Miškinis“ kreditoriai 2013-06-25 vykusiame BIĮ „Miškinis“ kreditorių susirinkime nutarė abi bankui įkeistas žemės sklypo dalis parduoti kartu, pardavimą pavedant organizuoti ir vykdyti antstolei J. J., kurios antstolio kontoroje pradėti vykdymo veiksmai iš L. J. priklausančios ½ minėto žemės sklypo dalies. Tiek bankroto administratoriui parduodant įkeistą nekilnojamąjį turtą Vyriausybės patvirtiname Bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkos apraše nustatyta tvarka, tiek antstoliui parduodant tokį turtą Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatyta tvarka, turtas parduodamas tuo pačiu būdu – organizuojant viešąsias varžytynes. Visas lėšas, gautas iš BIĮ „Miškinis“ savininkui priklausančios nekilnojamojo turto dalies pardavimo, antstolis perves bankroto administratoriui ir iš jų bus apmokamos bankroto administravimo išlaidos bei tenkinami kreditorių finansiniai reikalavimai ĮBĮ nustatyta tvarka. Todėl BIĮ „Miškinis“ kreditorių susirinkime priimtu nutarimu bankrutuojančios individualios įmonės savininkui priklausančio nekilnojamojo turto pardavimo tvarka iš esmės nėra keičiama ir prieštaravimo imperatyviom įstatymo normom nėra. Be to nustatyta turto pardavimo tvarka yra protinga ir naudinga visiems be išimties bankroto procese dalyvaujantiems asmenims, nes tik turtą realizuojant tokiu būdu tikėtina gauti didžiausią galimą turto pardavimo kainą, ypač įvertinus tai, kad žemės sklypų dalys nėra atidalintos bei nėra nustatyta naudojimosi jomis tvarka.

Kitas ginčijamas kreditorių sprendimas turto vertintojo kandidatūrą suderinti su kreditorių susirinkimo pirmininku jokių imperatyvių teisės normų nepažeidžia. Priešingai nei teigia pareiškėjai, skundžiamo nutarimo 4-uoju darbotvarkės klausimu dalis, įpareigojanti bankroto administratorių turto vertintojų pasiūlymus, turto vertintojo kandidatūrą, el. paštu suderinti su kreditorių susirinkimo pirmininku, yra racionali ir atitinka bankroto procesui keliamus operatyvumo bei ekonomiškumo principus. Pareiškėjų pozicija, kad Bankas bendradarbiauja su turto vertintojais, todėl gali daryti jiems įtaką, yra nepagrįsta leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, todėl nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutarimo 4-uoju darbotvarkės klausimu dalį.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Skundą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.