- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-08-18
- Bylos Nr.
- 1-2364-1100/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Darius Lukaitis
- Kaltinamasis
- L. V.
- Advokatai
- Jolanta Teresė Litvinskienė
viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. V., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
L. V. 2022 m. liepos 30 d. apie 0.30 val. Vilniuje, ties pastatu Jankiškių g. 30, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,90 promilės etilo alkoholio koncentracija.
L. V. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamasis L. V. teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad, pabaigęs darbą, su keliais draugais išgėrė alaus ir degtinės, netrukus nutarė važiuoti namo. Jis vairavo automobilį Toyota Prius, kuris priklauso (duomenys neskelbtini), nors šia transporto priemone naudojasi jis po (duomenys neskelbtini). Sutiko su nustatytu neblaivumu. Neigiamai vertino padarytą nusikalstamą veiką. Padarė išvadas dėl savo netinkamo elgesio – lankosi pas psichologą, nebevartoja alkoholio.
Šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).
Liudytojas R. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos specialiosios parengties skyriaus specialistu. Dirbo pagal iš anksto patvirtintą grafiką nuo 2022 m. liepos 29 d. 16 val. iki 2022 m. liepos 30 d. 4 val. Dirbdamas su kolegomis Vilniaus m., Titnago g., pastebėjo įtartinai manevruojantį automobilį Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis vinguriavo po važiuojamąją dalį, tai sukėlė įtarimus dėl vairuotojo būklės, nutarė šį automobilį sustabdyti patikrinimui. Automobilį prisivijo Jankiškių gatvėje, ties pastatu, pažymėtu numeriu 30, kai šis užvažiavo dešiniu ratu ant šulinio, taip apgadindamas ratą. Sustabdžius automobilį, jis priėjo prie vairuotojo durelių, pamatė, kad prie vairo sėdi vyras, kaip paaiškėjo vėliau, L. V.. Šis važiavo vienas, daugiau automobilyje jokių žmonių nebuvo. Bendraujant su vairuotoju, pajuto iš burnos sklindantį alkoholio kvapą. Taip pat pastebėjo, kad asmens kalba nėra rišli, dėl to suprato, kad asmuo galimai yra vartojęs alkoholio ir vairavo neblaivus. Asmens paklausus, ar vartojo alkoholinius gėrimus, šis nurodė, kad vartojo alų, maždaug prieš 3 valandas. Alkotesteriu asmeniui buvo patikrintas blaivumas, pirmą kartą šis įpūtė 1,90 promiles, o antrą kartą, maždaug už 20 minučių, 1,99 promiles. Jie įformino įvykį, supildė reikiamus dokumentus, o automobilį išvežė į saugomą aikštelę. Įtariamajam buvo išrašytas šaukimas, po to, jam suteikta socialinė pagalba, jis palydėtas iki namų. Nori pasakyti, kad matė asmeniškai, kaip asmuo vairavo automobilį, sustabdžius automobilyje šis buvo vienas. Pats įtariamasis taip pat neginčijo, kad vairavo automobilį ir buvo neblaivus (b. l. 16–18).
Liudytoja V. E. P. parodė, kad automobilis Toyota Prius buvo pirktas jos vyro B. V. V. 2020 metų lapkričio mėnesį. Vyras automobilį nusipirko už maždaug 5000 Eur, tikslios kainos neatsimena, nes nesidomėjo, todėl sako apytiksliai. Automobilį vyras pirko sau, jis transporto priemone ir naudojosi, t. y. automobilį vairavo tik jis, nes ji nevairuoja. Jis automobilį vairavo iki 2022 metų pradžios, kol 2022 m. vasario 21 d. mirė. Automobilis liko jai, ji pradėjo tvarkyti paveldėjimo dokumentus, automobilis taip pat perėjo jos nuosavybėn. Automobilio paveldėjimo dokumentai yra sutvarkyti, patvirtinti notaro, beliko tik užregistruoti VĮ „Regitra“. Todėl automobilis priklauso jai. Ji leido šiuo automobiliu naudotis savo anūkui L. V. maždaug gegužės mėnesį. Nuo to laiko jis vairavo šį automobilį, tai darė su jos žinia, tačiau, be abejo, kad jis vairuos neblaivus, ji to nežinojo. Kaip minėjo, nuosavybės teise automobilis priklauso jai, todėl jį norėtų atgauti, nes anūkui ji davė tik laikinai naudotis. Apie įvykį, kai anūkas buvo sulaikytas neblaivus prie vairo, žino tik ką jis papasakojo kitą dieną, pati įvykio nematė, nieko apie tai pasakyti negali. Paveldėjimo dokumentuose automobilis buvo įvertintas 6000 Eur, tačiau, kiek jai žinoma, tai buvo tiesiog nurodyta apytikslė spėjamoji kaina, tiksliai kokia šiuo metu automobilio vertė, pasakyti negali (b. l. 21–24).
Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, kad 2022 m. liepos 30 d. apie 0.52 val. Bendrajame pagalbos centre registruotas pranešimas apie tai, kad Vilniuje, Jankiškių g. 30 buvo sustabdytas automobilis Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas galimai neblaivus (b. l. 8–11).
2022 m. liepos 30 d. tarnybiniame pranešime nurodytos iš esmės tos pačios aplinkybės, kurios nurodė liudytojas R. R. (b. l. 12–13).
2022 m. liepos 30 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad L. V. nustatyti neblaivumo požymiai: nerišli kalba ir iš burnos sklindantis alkoholio kvapas. Alkoholio matuokliu „Drager alcotest 7510“ Nr. ARKB-0233 Nr. 1680707 kaltinamajam 0.45 val. nustatytas 1,90 promilių neblaivumas, o 1.01 val. – 1,99 promilių neblaivumas (b. l. 25–26). Tokie patys rezultatai užfiksuoti ir minėto alkoholio matuoklio, kurio patikra galioja iki 2022 m. spalio 29 d., rodmenyse (b. l. 27–29).
VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilio Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra B. V. V. (b. l. 38).
VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio Toyota Prius, 2007 m., vidutinė kaina Lietuvoje su PVM – 4160 Eur (b. l. 40).
2022 m. birželio 22 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijime nurodyta, kad V. E. P. paveldėjo 1/2 automobilio Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Į 1/2 minėto turto 2022 m. birželio 10 d. išduotas Nuosavybės teisės liudijimas (b. l. 44).
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
KET 14 punkte įtvirtintas draudimas, be kita ko, vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog L. V. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį Toyota Prius, kai jo iškvėptame ore buvo 1,90 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Byloje esantys įrodymai visiškai patvirtina L. V. pareikštą kaltinimą. Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu L. V. pripažino savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, nurodė jos padarymo aplinkybes ir patvirtino, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus. Tai, kad L. V. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, be kaltinamojo prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – betarpiškai nagrinėjamą įvykį mačiusio liudytojo R. R., kuriuo teismas neturi pagrindo netikėti, parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu; policijos įvykių registro išraše užfiksuoti duomenys ir 2022 m. liepos 30 d. tarnybinis pranešimas. L. V. neblaivumo faktą įrodo 2022 m. liepos 30 d. neblaivumo nustatymo aktas, kuriame nurodyta, kad, patikrinus alkoholio matuokliu, L. V. šią dieną 0.45 val. nustatytas 1,90 promilių neblaivumas. Analogiški duomenys dėl kaltinamojo neblaivumo užfiksuoti ir alkoholio matuoklio rodmenyse. Teismas neturi pagrindo netikėti pateiktais duomenimis (alkoholio matuoklio patikra galioja iki 2022 m. spalio 29 d.).
Taigi darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kadangi L. V. nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promiles, jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
IV. Dėl L. V. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
Teisiamojo posėdžio metu galima laiduotoja G. V. pateikė prašymą atleisti L. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant jos (G. V.) atsakomybėn.
L. V. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad jis pasirinko motiną galima laiduotoja, nes su ja geriausiai palaiko santykius. Jie kalbasi kiekvieną dieną po du ar tris kartus visokiais klausimais. Ji yra kaltinamajam autoritetas. L. V. papasakojo motinai apie įvykį, ši nusivylė juo.
Galima laiduotoja G. V. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad ji šiuo metu dirba keliose įmonėse, kur (duomenys neskelbtini). Jos santykiai su sūnumi yra artimi. Nors jie gyvena skirtinguose miestuose, tačiau susiskambina kelis kartus per dieną. Ji nevartoja alkoholio, turi neigiamą požiūrį į asmenis, kurie vartoja alkoholį ir vairuoja. Mano, kad ji yra autoritetas sūnui. Bandys kalbėti ir kontroliuoti, kad L. V. toliau lankytųsi pas psichologą.
Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1–2 dalies nuostatomis, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą su užstatu arba be jo, jeigu asmuo: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis L. V. yra neteistas – jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, už kurią įtvirtintas laisvės atėmimas iki 1 metų, t. y. nesunkų nusikaltimą, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Be to, L. V. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailėjosi dėl savo veiksmų. Dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos šioje byloje nėra nukentėjusiaisiais ar civiliniais ieškovais pripažintų asmenų, nėra pareikštų civilinių ieškinių. Būtina įvertinti L. V. apibūdinančių duomenų visumą. Jis dirba, nors baustas administracine tvarka, tačiau padaryti administraciniai nusižengimai yra nešiurkštūs (b. l. 80–86). Duomenų apie jo blogus įpročius ar priklausomybes byloje nėra. Teismas taip pat atsižvelgia į L. V. duotus paaiškinimus ir jo kritišką požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Remiantis tuo, kas nustatyta, yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos sąlygos.
Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Šioje byloje laiduotoja prašoma paskirti kaltinamojo motiną G. V.. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad L. V. su savo motina sieja ilgalaikiai artimi ryšiai, G. V. jam yra autoritetas. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad G. V. dirba, darbovietės charakterizuojama teigiamai (b. l. 106). Ji anksčiau neteista (b. l. 107), nebausta administracine tvarka (b. l. 109). Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad G. V. yra verta teismo pasitikėjimo, yra artima L. V., ji kritiška kaltinamojo elgesiui, taigi savo pavyzdžiu, asmeninėmis savybėmis ir nuolatiniu bendravimu gali daryti teigiamą įtaką L. V., kad šis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, L. V., padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos G. V. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant 1 metų ir 6 mėnesių laidavimo terminą be užstato, ir baudžiamoji byla nutrauktina. Pažymėtina, kad tam neprieštaravo ir valstybinė kaltintoja.
V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai
Prokurorė teisiamojo posėdžio metu prašė paskirti L. V. dvi baudžiamojo poveikio priemones: 1) uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 metams (BK 68 straipsnis); 2) automobilio Toyota Prius konfiskavimą valstybės naudai (BK 72 straipsnis).
BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.
L. V. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, t. y. vairavo transporto priemonę, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,90 promilių etilo alkoholio koncentracija. Taigi nėra abejonių, kad jis kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui. Pažymėtina, kad, skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius.
Nustatydamas draudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą, teismas atsižvelgia ne tik į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes, bet ir į tai, kad L. V. anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka už nešiurkščius administracinius nusižengimus, nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o sunkinančių aplinkybių nėra.
Taigi L. V. skirtinas uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 metams ir 10 mėnesių (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), šį terminą skaičiuojant nuo specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2022 m. rugpjūčio 2 d.
Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 3, 5 dalys).
Nagrinėjamu atveju L. V. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis automobiliu Toyota Prius, kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis nėra minėtos transporto priemonės savininkas. Pagal 2022 m. birželio 22 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, V. E. P. (kaltinamojo močiutė) paveldėjo 1/2 automobilio Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Į 1/2 minėto turto 2022 m. birželio 10 d. išduotas Nuosavybės teisės liudijimas (b. l. 44). Nagrinėjamu atveju nėra jokių duomenų, kad L. V. nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo nuosavybės teisę (asmeninę ar jungtinę nuosavybę) į automobilį Toyota Prius. Prokurorė baigiamojoje kalboje prašė konfiskuoti aptariamą transporto priemonę, nes ja faktiškai naudojosi kaltinamasis. Kita vertus, ši aplinkybė savaime nesudaro teisinio pagrindo konfiskuoti transporto priemonę. BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu: 1) perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti; 2) šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) šis turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridiniame asmenyje vadovaujančias pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nagrinėjamu atveju nenustatyta nė vienas iš BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų pagrindų, sudarančių konfiskuoti ne L. V. priklausantį automobilį Toyota Prius. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad po senelio mirties jo močiutė perdavė jam naudotis transporto priemone. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad V. E. P., perduodama naudotis anūkui L. V. automobiliu, žinojo, kad jis darys šioje byloje įrodytą nusikalstamą veiką. Svarbu ir tai, kad byloje nustatyta, kad kaltinamasis anksčiau nebuvo trauktas baudžiamojon atsakomybėn už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, taip pat nebuvo trauktas administracinėn atsakomybėn už šiurkščių KET pažeidimus. Taip pat nėra nustatyta jokių kitų aplinkybių, kurios leistų teigti, kad V. E. P. buvo nerūpestinga su savo turtu, leisdama juo naudotis L. V.. Vien šių asmenų giminystės ryšys (močiutė ir anūkas) taip pat nėra pakankamas pagrindas taikyti automobilio, nepriklausančio L. V., konfiskavimą.
Pagal BK 72 straipsnio 5 dalį, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų įstatyme nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, iš esmės yra privalomas, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų.
Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos (4160 Eur su PVM pagal VšĮ „Emprekis“ pažymą, kuria teismas neturi pagrindo netikėti) išieškojimas iš L. V. būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam nesunkiam nusikaltimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo L. V. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo L. V. išieškotina konfiskuotino turto vertė su PVM – 4160 Eur.
VI. Kardomųjų priemonių taikymas ir kiti klausimai
L. V. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (b. l. 69–72). Jos paliktinos galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.
L. V. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti VĮ „Regitra“.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutarimu siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas V. E. P. priklausančiam automobiliui Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), nuo 2022 m. rugpjūčio 4 d. iki 2023 m. vasario 4 d. (b. l. 48–50). Paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytinas iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintinas. Aptariamas automobilis šiuo metu yra perduotas saugoti V. E. P., taigi papildomai išspręsti transporto priemonės grąžinimo klausimą nėra tikslinga.
Vilniaus miesto apylinkės teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022 m. rugpjūčio 11 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų – 101,67 Eur už L. V. gynusios advokatės darbo užmokestį (b. l. 119–122). Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nes byla vyko pagreitinto proceso tvarka (BPK 59 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Todėl, teismo vertinimu, išieškoti iš L. V. antrinės teisinės pagalbos išlaidas nėra tikslinga. Dėl to antrinės teisinės pagalbos išlaidos ginant kaltinamąjį nepriteistinos.
Byloje kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo, civilinis ieškinys nepareikštas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40, 67–68, 72 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 304, 305 ir 307 straipsniais,
nusprendžia:
L. V., padariusį nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos G. V. atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieniems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Paskirti L. V. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 (vieneriems) metams ir 10 (dešimčiai) mėnesių. Šį terminą skaičiuoti nuo specialios teisės sustabdymo dienos – 2022 m. rugpjūčio 2 d. Apie priimtą sprendimą informuoti VĮ „Regitra“.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iš L. V. konfiskuoti nusikalstamos veikos priemonės – automobilio Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 4160 Eur (keturis tūkstančius šimtą šešiasdešimt eurų) valstybės naudai.
L. V. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą ir specialios teisės sustabdymą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
L. V. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti kartu su nuosprendžio nuorašu VĮ „Regitra“.
Paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), taikyti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti. Įsiteisėjus nuosprendžiui, apie priimtą sprendimą informuoti Turto arešto registrą.
Iš L. V. nepriteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymą.
1) mokant automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, mokėti į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų:
1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke „Luminor Bank“, AS Lietuvos skyrius;
2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“;
3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB;
4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“;
5) LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“; ar
6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas.
Mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6610, paskirtyje nurodyti bylos numerį.
2) sumokėjus automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmimo skyriuje (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.
Išaiškinti L. V. ir G. V., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Išaiškinti L. V., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.