Panevėžio apygardos teismo nutartis

2012-02-09 · Civilinė byla Nr. 2A-116-227/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-02-09
Bylos Nr.
2A-116-227/2012
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-01992-2011-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Laimantas Misiūnas (pirm.), Margarita Dzelzienė (pran.), Birutė Jonaitienė
Ieškovas
I. G.
Atsakovas
A. M.

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A –116 – 227 / 2012

Rima Šimbelytė Proceso Nr. 2-08-3-01992-2011-8
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 78.2.1; 121.14; 121.21
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. vasario 9 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Laimanto Misiūno,

kolegijos teisėjų: Margaritos Dzelzienės (pranešėja), Birutės Jonaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. G. ir atsakovo A. M. apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. G. ieškinį atsakovui A. M. į bylos nagrinėjimą įtraukiant instituciją išvadai duoti Panevėžio rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrių dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė prašė pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007-12-18 sprendimą dalyje dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ir priteisti iš atsakovo A. M. sūnaus A. M. gim. 1996-09-06 išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 450 Lt nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka. Teigė, kad priteistas išlaikymas nebeatitinka vaiko poreikių ir teisėtų interesų. Sūnus auga, ženkliai didėjo jo poreikiai, sūnui diagnozuoti sveikatos sutrikimai, reikalaujantis papildomų išlaidų, pasikeitė ekonominė situacija, iš atsakovo skiriamų 300 Lt ir savo lėšų išlaikyti ir pasirūpinti sūnaus sveikata yra sudėtinga. I. G. dirba UAB „Alaunė“, darbo užmokestis tesiekia apie 730 Lt. Sūnus mokosi bendrojo lavinimo mokykloje, dėl sveikatos būklės reikalingas papildomas fizinis krūvis, lanko papildomus užsiėmimus, baseiną sporto klube „Impuls“. Pareiškėja su sūnumi ir savo motina gyvena nuosavybės teise priklausančiame 3 kambarių būste adresu (duomenys neskelbtini). Nepilnamečio sūnaus išlaikymui per mėnesį išleidžia apie 791 Lt Ieškovė nurodė, kad jai nėra žinomos atsakovo pajamos, kadangi jis tai slepia, jos nuomone, atsakovas turi santaupų, kurias skolina ir gauna pajamų, turi nekilnojamojo ir kilnojamo turto, geranoriškai papildomai prie sūnaus išlaikymo neprisideda. Atsakovas yra darbingo amžiaus, turi specialybę, todėl gali ir privalo teikti sūnui tinkamo dydžio materialinį išlaikymą ir didesne apimti nei ieškovė.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 30 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies: pakeitė Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007-12-18 sprendimą (civilinės bylos Nr. 2-190-488/2007) dalyje dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ir priteisė iš A. M., sūnaus A. M., gim. 1996-09-06, išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 Lt nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011-03-28) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, lėšas uzufrukto teise tvarkant I. G., priteisė iš I. G. 50 Lt antrinės teisinės pagalbos, suteiktos atsakovui, išlaidų, 4 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.

Nustatė, kad tarp ieškovės I. G. (M) ir atsakovo A. M. santuoka nutraukta Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007-12-18 sprendimu (b.l. 9-17). Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006-03-09 nutarimu iš atsakovo A. M. nepilnamečio sūnaus A. M. gim. 1996-09-06 išlaikymui priteista kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Lt iki vaiko pilnametystės. 2007-12-18 Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu nepilnamečio vaiko A. M. gim. 1996-09-06 išlaikymo dydis buvo pakeistas priteisiant iš atsakovo A. M. po 300 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki vaiko pilnametystės (b.l. 15). Pripažino, kad yra pagrindas pakeisti priteisto išlaikymo dydį – šalyje pasikeitusi ekonominė padėtis, išlaikymas A. M. buvo priteistas 2007-12-18, vaikas auga ir jo poreikiai didėja, šiais metais nepilnamečiui vaiku diagnozuoti rimti sveikatos sutrikimai, reikalaujantis papildomų lėšų gydymui, procedūroms (b.l. 117). Teismas laikė įrodyta, kad 15 metų amžiaus vaiko išlaikymui kas mėnesį yra reikalinga 791 Lt suma, kurią sudaro 360 Lt - išlaidos maistui, 56 Lt - išlaidos aprangai, 40 Lt mokymo, ugdymo priemonėms (mokestis už sporto klubo lankymą- 60 Lt, ekskursijos ir kitos pramogos- 30 Lt, mokslo priemonės- 40 Lt), 40 Lt - įvairioms higienos priemonėms, vitaminams, vaistams, 100 Lt - būsto išlaikymas, 5 Lt telefono išlaidos, pravažiavimo bilietas- 16 Lt, interneto mokestis- 44 Lt, dienpinigiai- 40 Lt (b.l. 118, 122-123). Nepilnametis gyvena su ieškove ir yra jos išlaikomas, dėl ko ji turi nuolatinių išlaidų vaikui išmaitinti, aprengti, sveikatos stiprinimui, higienai, ugdymui, be to, jis sparčiai auga ir vystosi, turi dėl sveikatos problemų papildomai lankytis sporto užsiėmimus (b.l. 116-117). Teismas įvertino tai, kad ieškovė kas mėnesį gauna apie 730 Lt darbo užmokestį UAB „Alaunė“ (b.l. 31, 67), jai maistu, perkamais daiktais padeda motina, su kuria ji gyvena, ieškovė turi nekilnojamojo turto, jos vardu yra įregistruota 35/100 dalys gyvenamojo namo, ir 1250/2568 dalys 0.2568 ha ploto žemės sklypo esančio (duomenys neskelbtini) (b.l. 34-41). Nustatė, kad A. M. yra bedarbis, gauna 315 Lt socialinę pašalpą (b.l. 53-54), jam nuosavybės teise priklauso 2 kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 154000 Lt (b.l. 49), transporto priemonę (b.l. 51), ieškovės tvirtinimu, 75 000 Lt santaupų, kurias ji jam sumokėjo kaip kompensacija už santuokoje įgytą turtą ir kuriuos jis skolina už procentus ir turi pajamų. Įvertino, kad šalys neturi kitų išlaikytinių. Laikė, kad A. M. turtinė padėtis yra geresnė, nei I. G., nes jis nors ir turi sveikatos sutrikimų, tačiau yra darbingas (b.l. 52), turi galimybę dirbti ir gauti didesnes pajamas, nei ieškovė bei gali teikti nepilnamečiam sūnui išlaikymą po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Pripažino, kad priteistinas materialinis išlaikymas yra proporcingas vaiko poreikiams bei atsakovo turtinei padėčiai (CK 3.192str., 3.194str., 3.196str.1d.1p., CPK 376str.). Atsižvelgus į pareikštų ir patenkintų reikalavimų dydį, iš ieškovės priteisė bylinėjimosi išlaidas valstybei (CPK 80, 88, 92, 96 str.).

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-11-30 sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo I. G. ieškinį atmesti, priteisti visas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė ir išaiškino materialines teisės normas, įvertino įrodymus, sprendimas yra sutrumpintų motyvų. Atsakovo turtinė padėtis yra pablogėjusi, jis niekur nedirba, gauna 315Lt dydžio socialinę pašalpą, kitų pajamų neturi, nuo 2009-09-21 registruotas darbo biržoje, įsidarbinti nepavyksta dėl blogos sveikatos būklės. Kol nėra atlikti visi medicininiai tyrimai, neišnaudotos visos medikamentinio gydymo galimybės jo nesiunčia į komisiją dėl nedarbingumo lygio nustatymo ir formaliai yra laikomas darbingas, nors įsidarbinti negali. Gaunamų pajamų neužtenka visų skiriamų medikamentų įsigijimui, tyrimų bei procedūrų atlikimui, tačiau pirmosios instancijos teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė, nepagrįstai darė išvadą, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės. Teismas nevertino atsakovo parodymų bei pateiktų rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kaip jis panaudojo gautą iš ieškovės piniginę kompensaciją. Įrodymai patvirtina, kad jis buities sąlygų sudarymui išleido daugiau nei 33000Lt, neskaitant patalpų remonto darbų. Dalis pinigų buvo išleista būtinų poreikių patenkinimui, pragyvenimui atsakovui netekus darbo, atsiradus sveikatos problemų. Ieškovė teisme posėdžio metu parodė, kad jai atrodo, jog atsakovas gali pinigus skolinti už procentus, tačiau nenurodė tokios aplinkybės kaip jai žinomo fakto, tuo tarpu teismas šią prielaidą vertino kaip nustatytą faktą ir juo rėmėsi priimdamas sprendimą.

Atsiliepimas

Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, kuriuo prašo skundo netenkinti. Nurodo, kad atsakovas pažeidžia šalių lygiateisiškumą, procesinėmis teisėmis naudojasi nesąžiningai nepateikdamas visų bylos nagrinėjimui būtinų ir jo turimų įrodymų, slepia savo tikrąjį turtą bei materialinę padėtį. Atsakovas privalėjo iš anksto įvertinti savo turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku, privalėjo dėti maksimalias pastangas susirasti darbą ar kitu teisėtu būdu gauti pajamų, reikalingų vaiko išlaikymui. Todėl vien ta aplinkybė, jog A. M. būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, nedirba ir neieško darbo, nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo. Dėl ekonominės krizės sumažėjusios galimybės rasti darbą turi būti vertintinos kaip laikinas reiškinys. Ieškovės turtinė padėtis neturi įtakos atsakovo turtinei padėčiai, t. y. nesudaro pagrindo teigti, kad jis negali teikti teismo nustatyto dydžio išlaikymą. Ieškovei tenka vaiko kasdienė priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Sūnaus išlaikymui kas mėnesį mokant po 300 Lt periodinių išmokų, nebūtų užtikrintos Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnyje pripažįstamos vaiko teisės turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystimuisi. Iš atsakovo priteista 400 Lt suma negali būti pripažinta neprotingai didelė ar pažeidžianti atsakovo interesus. Pagal 2007 m. gruodžio 18 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimą, nereguliarus atsakovo mokamas išlaikymas kas antrą mėnesį neužtikrina normalių sūnaus poreikių tenkinimo. Vaikas auga, didėja jo poreikiai, be to, sūnus nuo gimimo turi sveikatos sutrikimų. Jam reikalinga nuolatinė neuropatologo priežiūra. Pagerinant sūnaus gyvenimo kokybę, vaikui būtini maisto papildai, vitaminai bei pagerintas maitinimas. Pagal teismų suformuotą praktiką priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio (800 Lt) išlaikymas. Nuo priimto teismo sprendimo praėjo 3 metai, padidėjo išlaidos būstui, komunaliniams mokesčiams, maistui, drabužiams, sveikatai, higienai, kultūriniams renginiams, atsirado papildomos išlaidos sūnaus lavinimui, užklasinei veiklai, taip pat vaiko sveikatai, iš atsakovo anksčiau priteistas išlaikymas negalėjo patenkinti net minimaliausių vaiko poreikių. Atsakovas yra nusišalinęs nuo vaiko auklėjimo, rūpinimosi juo, nesidomi jo lavinimu, papildomai neremia. Įvertinus sūnaus padidėjusius poreikius, atsakovo turtinę padėtį ir sveikatą, padidėjusias pragyvenimo išlaidas dėl infliacijos, atsakovui prašoma priteisti 450 Lt vaikui išlaikymo suma buvo parinkta tinkamai. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo įvertintos atsakovo gyvenimo sąlygos, pragyvenimo šaltiniai, nesiaiškinta, kokiu pagrindu A. M. gyvena ne savo nuosavybės teise priklausančiame bute. Atsakovo elgesys rodo, kad jis gali ir ateityje slėpti savo pajamas ir elgtis nesąžiningai teikiant išlaikymą sūnui. Atsakovas gyvena ne pagal tas pajamas, kurias nurodo apeliaciniame skunde, o jo finansinės galimybės yra daug didesnės negu ieškovės. Atsakovas buities sąlygų, o ne turto, pagerinimui išleido daugiau nei 33000 Lt.

Šalies argumentai

Ieškovė apeliaciniu skundu prašo pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-11-30 sprendimą ir iš atsakovo priteisti sūnaus išlaikymui po 450 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme iki vaiko pilnametystės išlaikymo sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepilnai įvertino A. M. turtinę padėtį, kadangi iš gautų dokumentų matyti, jog jis turi pakankamai lėšų, perka prabangos prekes, turi kilnojamo ir nekilnojamo turto, yra darbingas ir gali dirbti, bet vengia legalaus įsidarbinimo, išlaiko du butus skirtingais adresais, prie sūnaus išlaikymo geranoriškai neprisideda.

Atsiliepimas

Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, prašo jo netenkinti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad nepagrįsta ieškovės nurodyta aplinkybė, jog jis išlaiko du butus, kadangi butas adresu (duomenys neskelbtini), įgytas atsakovui gyvenant santuokoje su buvusia žmona, nutraukus santuoką 1991-08-27 turtas liko nepadalintas, jame atsakovas negyvena, o butas, esantis (duomenys neskelbtini), jam nepriklauso ir buto jis neišlaiko. 2009-04-10 jam pervesta 14517 eurų suma, kuri buvo panaudota pragyvenimui, būtiniems poreikiams patenkinti, sūnaus išlaikymui, skolų padengimui, tai patvirtina byloje esantys įrodymai. Jokių prabangos prekių jis neįsigijo. Automobilis atsakovui būtinas, nes jis turi problemų su stuburu, didesnė tikimybė susirasti darbą. Teikia išlaikymą vaikui, nėra susidariusio išlaikymo įsiskolinimo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai netenkintini, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str.1d.1 p.).

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam klausimo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, iš esmės tinkamai išaiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ieškinį tenkinti iš dalies, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (LR CPK 329 str.).

Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija (Konvencijos 27 str. 1, 2 d.) numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystimuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus reglamentuoja CK 3.192 str. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Prievolė išlaikyti vaiką, mokant periodines įmokas, dažniausiai yra tęstinio pobūdžio ir vykdoma gan ilgą laikotarpį. Augant vaikui keičiasi jo poreikiai, gali keistis ir jo tėvų galimybės patenkinti šiuos poreikius. Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu. Vaikų išlaikymo tiesioginis tikslas – maksimaliai patenkinti vaiko poreikius ir interesus. Vaikų poreikiai ir interesai yra pagrindiniai kriterijai, nulemiantys išlaikymo dydį. CK 3.192 str. 2 d. numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus. Pažymėtina, kad vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį (Vaiko teisių konvencijos 31 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 16 str.). Teismas, nagrinėdamas klausimą dėl išlaikymo dydžio, turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinių vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 1.5 str. 4 d., 3.3 str.). Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 str. 1 d.), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus.

Pagal teismų praktiką, orientaciniu kriterijumi nustatant išlaikymo dydį paprastai yra CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą, kuri šiuo metu yra 800 Lt (LAT CBS teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje V.S. v. M.S., bylos Nr. 3K-3-259/2004, 2007-12-17 LRV nutarimas Nr. 1368). CK 3.201 str. numatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, taip pat kai atsiranda papildomos vaiko priežiūros išlaidos (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Tokia nuostata leidžia teismui kiekvienu konkrečiu atveju išsaugoti protingą tiek vaiko interesų, jo poreikių tenkinimo, tiek tėvų galimybių pusiausvyrą. Pagrindas reikalauti keisti priteisto išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios skolininko turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą. Ieškovė byloje įrodė, kokie yra būtini nepilnamečio sūnaus įprasti būtini poreikiai: mokymasis, bendras vaiko ugdymas, maistas, drabužiai, higienos priemonės, būstas, jo išlaikymas, laisvalaikis, būtinos išlaidos sveikatos priežiūrai ir pan. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad tokiems būtiniems poreikiams tenkinti, atsižvelgiant vien dėl amžiaus išaugusius sūnaus poreikius, yra būtina 791 Lt suma iš abiejų tėvų. Atsižvelgiant į tai, kad ypatingų aplinkybių, ženkliai padidinančių vaiko poreikius, nenustatyta, orientaciniu kriterijumi nustatant priteistino išlaikymo dydį pagrįstai taikyta CK 6.461 str. 2 d. Teisėjų kolegijos nuomone, 300 Lt, kuriuos moka atsakovas nepilnamečio sūnaus išlaikymui, aiškiai neatitinka nepilnamečio vaiko poreikių. Išlaikymui skiriamos lėšos turi užtikrinti būtinų maisto, drabužių, laisvalaikio, sveikatos priežiūros, higienos reikmenų įgijimą, užtikrinti būsto ir jo išlaikymo išlaidų apmokėjimą. Įvertinama ir tai, kad šalių sūnaus poreikiai kasmet didėja dėl jo amžiaus ir tuo pačiu didėja maisto, kitų prekių, paslaugų kainos.

Nepagrįsti atsakovo argumentai, kad byloje esančiais rašytiniais įrodymais įrodė, kad dėl sunkios sveikatos būklės ir turtinės padėties negali teikti 400 Lt dydžio išlaikymo. Taip pat atmestini ieškovės apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino atsakovo turtinę padėtį. Įrodymus dėl tė­vų tur­ti­nės pa­dė­ties pa­tei­kia ša­lys (CPK 178 str.) ir pri­rei­kus teis­mas juos išsireikalau­ja sa­vo ini­cia­ty­va (CPK 376 str. 1 d.). Tė­vų vai­ko iš­lai­ky­mo prie­vo­lė yra abi­pu­sė, to­dėl abu tė­vai tu­ri pro­ce­si­nę pa­rei­gą pa­teik­ti įro­dy­mus, patvir­ti­nan­čius jų ga­li­my­bes teik­ti išlaikymą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą savo turtinę padėtį, pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais. Priešingu atveju atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Netinkamas tėvų pareigų vykdamas ar visiškas jų nevykdymas pateisinami tik išimtinais atvejais (pvz., jei tai vyksta dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jų valios) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

Byloje nustatyta, kad ieškovė kas mėnesį gauna apie 730 Lt darbo užmokestį UAB „Alaunė“ (b.l. 31, 67), jos vardu yra įregistruota 35/100 dalys gyvenamojo namo, ir 1250/2568 dalys 0.2568 ha ploto žemės sklypo esančio (duomenys neskelbtini) (b.l. 34-41). A. M. yra bedarbis, gauna 315 Lt socialinę pašalpą (b.l. 53-54), jam nuosavybės teise priklauso 2 kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 154000 Lt (b.l. 49), transporto priemonė (b.l. 51). Šalys neginčija, kad ieškovė po skyrybų atsakovui išmokėjo 75000 Lt kompensaciją už santuokoje įgytą turtą. Nors ieškovė teigė, kad atsakovas šiuos pinigus skolina už procentus tretiesiems asmenims, iš to gauna pajamas, šios aplinkybės neįrodė. Atsakovas pripažįsta, kad 2009-04-10 jam buvo pervesta 14517 eurų suma, kurią jis panaudojo pragyvenimui, būtiniems poreikiams patenkinti, sūnaus išlaikymui, skolų padengimui. Įrodymų, kad būtų turėjęs kokių nors skolų, kurių likvidavimui būtų panaudojęs gautus iš ieškovės pinigus, atsakovas nepateikė. Iš atsakovo pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad jis savo buities pagerinimui ir būsto remontui išleido virš 33000 Lt. Tačiau teisėjo kolegija atkreipia dėmesį į paties atsakovo nurodytą aplinkybę, kad jis negyvena jam nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Todėl neaišku, kodėl jis svetimo turto- buto, esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimui skyrė asmenines lėšas, taip pablogindamas savo finansinę padėtį. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovas turi sveikatos sutrikimų, tačiau nedarbingumo lygis jam nenustatytas ir dėl jam diagnozuotų ligų gali dirbti fizinį darbą, t.y. jis darbingas (b.l. 52,78). Tai, jog jis registruotas darbo biržoje patvirtina laikiną darbo neturėjimą. Teismo posėdyje jis pripažino, kad kartą jam siūlė darbą, tačiau jo atsisakė dėl, jo teigimu, pateisinamų priežasčių(b.l.81). Kokios priežastys lėmė, kad jis, norintis dirbti, ieškantis darbo ir pagal sveikatos būklę galintis dirbti, atsisakė siūlomo darbo, nepaaiškino. Esant šioms aplinkybėms spręstina, kad atsakovas be pateisinamų priežasčių atsisakė siūlomo darbo. Toks atsakovo elgesys leidžia manyti, kad jam nereikalingas darbas, nes jis turi kitų pajamų. Priešingu atveju jis nebūtų atsisakęs siūlomo darbo. Tad, nors išlaikymo priteisimo metu atsakovas dirbo, o šiuo metu- ne, įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, tai, jog nėra duomenų dėl kokių priežasčių jis buvo atleistas iš gerai apmokamo darbo, negalima vienareikšmiškai spręsti, kad jo turtinė padėtis pablogėjo. Atsakovas pripažino, kad jis gyvena pas kitą moterį jos bute, išlaidų būsto išlaikymui neturi. Priešingai jis, nei jo atstovė teismo posėdyje pripažino, kad jam padeda motina, o ne jis jai, t.y. jis neturi kitų išlaikytinių išskyrus sūnų(b.l.123-124). Iš VĮ Panevėžio miesto poliklinikos pateiktos informacijos matyti, kad A. M. dėl nustatytų ligų skiriamas nuolatinis ambulatorinis gydymas vaistais, iš kurių antihipertenziniai vaistai yra 80 proc. kompensuojami iš PSDF lėšų, o už dalį vaistų: spazmolikus, hepatoprotektorius, nesteroidinius priešuždegiminius vaistus moka pats pacientas(b.l.78). Atsakovas nepateikė įrodymų kiek lėšų skiria medikamentams ir kad jam reikia mokėti už papildomas paslaugas, tyrimus(CPK 178 str.). Todėl atsakovas nors laikinai ir neteko darbo, privalo imtis visų priemonių vaiko teisėms ir interesams apsaugoti, užtikrinti išlaikymo po 400 Lt per mėnesį teikimą.

Kaip jau minėta, pagal CK 3.192 str. 3 d. išlaikyti vaiką įpareigoti abu vaiko tėvai, todėl, net ir esant sunkiai turtinei padėčiai ar pablogėjusiai sveikatos būklei, atsisakymas nuo pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką negalioja (CK 3. 159 str. 1 d.1989 m. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 str.). Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008, 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009).

Pripažintina, kad atsakovas neįrodė, jog jis neturi galimybės mokėti sūnui jo poreikius atitinkantį išlaikymą- po 400 Lt /mėn. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog ieškovė teismo posėdyje iš esmės sutiko dėl 350-400 Lt/mėn išlaikymo(b.l.81). Šioje byloje teismas taip pat vertina tai, jog , būtent, ieškovei tenka nuolatinė sūnaus priežiūra, rūpinimasis sūnaus būtinųjų poreikių tenkinimu, laisvalaikiu, poilsiu bei ugdymu. Taigi, nustačius, kad iš esmės abiejų tėvų turtinė padėtis apylygė, nepaneigus, kad jų sūnaus išlaikymui reikalinga išlaikymui po 791 Lt per mėnesį, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai padidino teiktiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui nuo 300 Lt iki 400 Lt per mėnesį. Tokia pat dalimi išlaikymą turi teikti ieškovė. Toks išlaikymas, teismo įsitikinimu, būtų proporcingas šalių turtinei padėčiai bei atitiktų nepilnamečio vaiko minimalius poreikius.

CK 3.3 str. 1 d. yra įtvirtintas prioritetinis vaikų teisių ir interesų apsaugos principas. Teismas, priimdamas sprendimą byloje, kurioje sprendžiami vaikui išlaikyti reikiamos sumos dydžio, išlaikymo formos klausimai, visų pirma turi vertinti byloje nustatytas aplinkybes vaikų teisių ir interesų aspektu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą, o visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vaikų interesų naudai. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, nustatinėjo tiek ieškovės, tiek atsakovo turtinę padėtį, tiek nepilnamečio vaiko poreikius, nepažeidė šalių ir jų vaiko interesų, todėl apeliacinių skundų argumentai, jog teismas netinkamai aiškinosi šias aplinkybes, nepagrįsti. Todėl keisti skundžiamą teismo sprendimą apeliacinių skundų motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai : Laimantas MisiūnasMargarita DzelzienėBirutė Jonaitienė