Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Teisėjas Eugenijus Antanauskas Procesinio sprendimo kategorija

1.2.4.6.8.; 1.2.26.2.1; 2.1.15.3.3.;

2009 m. sausio 22 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,

nuteistojo R. K. atstovo pagal įstatymą ir civilinio atsakovo R. K. atstovui advokatui Henrikui Gaudiešiui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. K. atstovo pagal įstatymą ir civilinio atsakovo R. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-10-23 nuosprendžio, kuriuo R. K., gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. vieneriems metams šešiems mėnesiams laisvės atėmimo, pagal BK 284 str. 1 d. – šešiems mėnesiams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirta subendrinta vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d. prie Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2007-11-22 nutartimi subendrintos Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2007-07-04, 2007-05-15 nuosprendžiais bei Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2007-05-10, 2007-06-06 nutartimis paskirtos ir neatliktos vienerių metų vienuolikos mėnesių aštuonių dienų laisvės atėmimo bausmės pridėta šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis, ir paskirta galutinė dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant nepilnamečių pataisos namuose.

Iš R. K. priteista nukentėjusiajam N. K. 13500 litų turtinei žalai, 5000 litų neturtinei žalai atlyginti ir 97,50 Lt Klaipėdos teritorinei ligonių kasai. R. K. neturint savarankiškų pajamų ir turto, nuspręsta priteistas sumas išieškoti iš jo atstovų pagal įstatymą ir civilinių atsakovų L. K. bei R. K..

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. nuteistas už tai, kad 2008-08-10, apie 3 val., viešoje vietoje, naktinio klubo „Paradox“, esančio (duomenys neskelbtini), pirmame aukšte, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, matant aplinkiniams, dėl chuliganiškų paskatų N. K. smogė kumščiu vieną kartą į veidą, išmušė – išnarino tris viršutinius kandžius (21, 11, 12 dantys) bei nuskėlė trijų apatinių kandžių vainikų kraštų emalę, padarė ir kitus sužalojimus, nuo smūgio įtrūko viršutinės lūpos gleivinė, atsirado paviršinė apatinės lūpos vidinio paviršiaus žaizda. Taip R. K. nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo N. K. sveikatą dėl chuliganiškų paskatų, savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Apeliaciniame skunde atstovas pagal įstatymą ir civilinis atsakovas R. K. teigia, kad jo sūnus R. K. pripažintas kaltu ir nuteistas griežta bausme nepagrįstai ir neteisingai, nes iš sūnaus parodymų matyti, kad N. K. sveikatą jis sutrikdė nesunkiai ne dėl chuliganiškų paskatų, o gindamasis ir viešosios tvarkos jis tyčia nepažeidė. Atstovas pagal įstatymą ir civilinis atsakovas R. K. nurodo, kad nukentėjusysis N. K. kliudė sūnaus merginą, jos neatsiprašė, su ja konfliktavo. R. K., siekdamas apginti savo draugės garbę ir orumą, nukentėjusiajam į veidą rankos kumščiu sudavė tik vieną kartą ir nuėjo. Patį įvykį matė tik liudytoja S. P., kuri parodė tokias įvykio aplinkybes, bet teismas jos parodymų nevertino. Atstovas pagal įstatymą ir civilinis atsakovas R. K. nurodo, kad liudytojai – apsaugos darbuotojas G. P., policijos pareigūnas V. V. ir kaltinamojo senelis S. M. – įvykio nematė. Teismas iš esmės rėmėsi vien suinteresuoto bylos baigtimi nukentėjusiojo parodymais, o nuteistojo sąžiningas, nuoširdus aiškinimas be pagrindo vertinamas tik kaip noras sušvelninti savo padėtį, siekimas išvengti atsakomybės. Atstovas pagal įstatymą ir civilinis atsakovas R. K. aiškina, kad pagal BK 28 str. 2 d. asmuo neatsako, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė nusikaltimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Atstovas pagal įstatymą ir civilinis atsakovas R. K. nurodo, kad nukentėjusiojo pavojingas elgesys buvo akivaizdus, nes nukentėjusysis užkliuvo R. K. draugę, neatsiprašė, konfliktavo, nuteistąjį griebė už diržo. Atstovas pagal įstatymą ir civilinis atsakovas R. K. mano, kad nuteistasis turėjo teisę nedelsdamas gintis nuo tokių nukentėjusiojo smerktinų neteisėtų veiksmų, o ne prašytis apsaugos darbuotojų pagalbos, skunde nurodo, kad šios svarbiausios bylos aplinkybės nebuvo tiriamos, teismas tiesiog preziumavo nepilnamečio R. K. kaltę, nes jis praeityje jau buvo ne kartą teistas.

Atstovas pagal įstatymą ir civilinis atsakovas R. K. teigia, kad teismas iš R. K. didelės 13500 litų turtinės ir 5000 litų neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiojo N. K. naudai priteisė neteisėtai ir nepagrįstai. Atstovas pagal įstatymą ir civilinis atsakovas R. K. skunde nurodo, kad R. K. yra tikras jo sūnus, tačiau žalos atlyginimą, jei nuteistasis būtų pripažintas padaręs nusikaltimą, iš apelianto priteisti negalima, kadangi Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2006-02-07 sprendimu sūnaus gyvenamoji vieta nustatyta su jo motina L. K. (M.), kur jis faktiškai gyvena, o iš apelianto nuteistojo išlaikymui priteista po 125 litus kas mėnesį, ir šių lėšų tvarkytoja paskirta L. K. (M.). Atstovas pagal įstatymą ir civilinis atsakovas R. K. nurodo, kad jis ir sūnus gyvena atskirai, prižiūrėti sūnų bei kontroliuoti jo veiksmus galimybių neturi, kadangi jam pačiam reikalinga kitų asmenų pagalba, jo darbingumas siekia vos 15 procentų. Teisiamajame posėdyje apeliantas dalyvauti negalėjo, nes gydėsi ligoninėje. Atstovas pagal įstatymą ir civilinis atsakovas R. K. mano, kad buvusios žmonos tėvas liudytojas S. M. buvo nesąžiningas ir teisme nepasakė visos tiesos apie jo sūnaus Renato gyvenimo aplinkybes.

Atstovas pagal įstatymą ir civilinis atsakovas R. K. prašo apylinkės teismo nuosprendį panaikinti ir priimti R. K. išteisinantį nuosprendį, o jei išteisinantis nuosprendis nebūtų priimtas, nuosprendžio dalį dėl žalos atlyginimo išieškojimo iš apelianto pakeisti, neišieškoti iš jo žalos atlyginimo jokiais atvejais.

Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistojo atstovo pagal įstatymą ir civilinio atsakovo R. K. atstovas, nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė, nukentėjusysis prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, apylinkės teismo nuosprendžio dalis dėl civilinių ieškinių tenkinimo keičiama (BPK 328 str. 4 p.).

Apylinkės teismas nuteistojo R. K. nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. 1 d. kvalifikavo teisingai.

Asmuo turi teisę į būtinąją gintį ir neatsako pagal Baudžiamąjį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi (BK 28 straipsnio 1 ir 2 dalys). Tačiau pavojingas kėsinimasis turi būti realus ir akivaizdus, t. y. egzistuoti objektyviai, būti prasidėjęs ar tiesiogiai grėsti besiginančiojo teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1997 m. birželio 13 d. nutarimo Nr. 4 „Dėl teismų praktikos taikant įstatymus dėl būtinosios ginties ir jos ribų peržengimo“ 5 ir 6 punktai). Kartu pažymėtina, kad baudžiamasis įstatymas leidžia ginti tik įstatymo ar kitais teisės aktais saugomas asmens teises, visuomenės ar valstybės interesus ir tik nuo tokio kėsinimosi, kuris savo pavojingumo pobūdžiu ir laipsniu atitinka (atskirais atvejais – tik formaliai) baudžiamajame įstatyme numatytos nusikalstamos veikos požymius, kai kėsinamasi į asmens gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę, nuosavybę, būsto neliečiamybę ar kitas teises, visuomenės ir valstybės interesus.

Nukentėjusiojo N. K. parodymai ikiteisminiame tyrime ir teisiamajame posėdyje buvo nuoseklūs. Nukentėjusysis N. K. parodė, kad ruošiantis išeiti iš klubo „Paradox“, prie išėjimo jį pastūmė jam nepažįstamas vaikinas, o paklausus jo, kodėl stumdosi, šis, nieko neatsakęs, trenkė nukentėjusiajam vieną kartą kumščiu į veidą. Nukentėjusysis parodė, kad su nuteistuoju R. K. mergina buvo, tačiau tarp nukentėjusiojo ir nuteistojo merginos jokio kontakto nebuvo (t. 1, b. l. 7–8, 10, t. 2, b. l. 14) . Nukentėjusysis N. K. savo parodymus patvirtino ir akistatos su nuteistuoju R. K. metu (t. 1, b. l. 41).

Nuteistasis R. K. ikiteisminiame tyrime ir teisiamajame posėdyje davė prieštaringus parodymus. Nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad pirmame naktinio klubo „Paradox“ aukšte kažkoks vyriškis, praeidamas pro šalį, kliudė jo draugę N., atsisukęs nuteistasis pastebėjo, kad N. su minėtu vyriškiu ginčijasi. Nuteistajam paklausus, „kas yra?“, vyriškis taip pat paklausė, „kas yra?“, ir griebė nuteistąjį už diržo. Tuo momentu jis vyriškiui trenkė dešiniosios rankos kumščiu (t. 1, b. l. 39). Teisiamajame posėdyje nuteistasis R. K. parodė, kad nukentėjusysis N. K. užkliuvo už jo panelės ir pradėjo ant jos šaukti, o nuteistajam paklausus, „kas ten yra?“, N. K. bandė jam trenkti, bet nepataikė. Tada nukentėjusysis paėmė nuteistąjį už diržo, o šis trenkė nukentėjusiajam. Tame pačiame posėdyje nuteistasis savo smurtą pateisino tuo, kad gynė savo panelę, ir tuo, kad nukentėjusysis nutraukė jo diržą (t. 2, b. l. 13–14). Nuteistasis R. K. akistatos su nukentėjusiuoju N. K. metu parodė, kad tik iš panelės pasakymo sužinojo, jog nukentėjusysis ją kliudė ir ji su nukentėjusiuoju susibarė. Kai nuteistasis panelės paklausė, „kas atsitiko?“, o ji kažką atsakė, dėl girtumo nuteistasis atsakymo neprisiminė, nuteistasis taip pat kažką pasakė nukentėjusiajam ir trenkė jam kumščiu į veidą. Tuo metu nukentėjusysis griebė nuteistąjį už diržo, diržas nutrūko, o nuteistasis nuo nukentėjusiojo atsitraukė. Tuo metu atbėgę apsaugos darbuotojai nuteistąjį sulaikė (t. 1, b. l. 41).

Atstovo pagal įstatymą ir civilinio atsakovo R. K. argumentą, kad nuteistojo sąžiningas, nuoširdus aiškinimas be pagrindo vertinamas tik kaip noras sušvelninti savo padėtį, siekiant išvengti atsakomybės, paneigia nuteistojo parodymų analizė. Kaip matyti iš nuteistojo apklausų, jo parodymai nebuvo nei nuoseklūs, nei nuoširdūs. Nuteistasis R. K. ikiteisminio tyrimo metu melavo, kad panelės Nastios duomenų nurodyti negali, nes susipažino tik minėtą vakarą, o teisiamajame posėdyje jau aiškino, kad liudytoja nenorėjo, jog būtų įtraukta į teismo procesą. Teisiamajame posėdyje merginą apklausti liudytoja paprašė nuteistojo gynėjas. Nuteistasis apklausų metu parodė, kad jo panelės vardas N., tačiau apklausiant merginą teisiamajame posėdyje paaiškėjo, kad ji yra S. P. (t. 2, b. l. 15). Nukentėjusysis N. K. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad incidento metu nuteistasis buvo su mergina, tačiau liudytoja S. P. tikrai nėra ta mergina, su kuria nuteistasis buvo įvykio metu (t. 2, b. l. 14).

Teisiamajame posėdyje liudytoja S. P. parodė, kad, lipant laiptais į apačią, nukentėjusysis ją kliudė petimi ir pradėjo šaukti, o nuteistajam R. K. paklausus, „kas tau yra?“, nukentėjusysis N. K. nuteistajam bandė suduoti, tačiau nepataikė. Tada gindamasis R. K. trenkė nukentėjusiajam kumščiu į veidą. Iš liudytojos atsakymo į teisėjo klausimą matyti, kad po to, kai nukentėjusysis kliudė liudytoją ir pradėjo šaukti, nuteistasis ją gynė. N. K. po to, kai trenkė ir nepataikė R. K., paėmė R. K. už diržo, o R. K. gindamasis trenkė nukentėjusiajam. Liudytoja parodė, jog neprašė, kad nuteistasis ją gintų (t. 2, b. l. 16). Tikėti tuo, kad N. pavadinta mergina yra liudytoja S. P., kad jos parodymai apie tai, jog nukentėjusysis ją kliudė lipdamas laiptais, ant jos šaukė, teismas neturėjo jokio pagrindo, nes jokio nukentėjusiojo šūkavimo ant kokios nors merginos niekas iš aplinkinių negirdėjo, konflikto tarp nukentėjusiojo ir S. P. nepastebėjo. Tuo tarpu nėra pagrindo netikėti nukentėjusiojo nuosekliais parodymais, kurių jis nekeitė visų apklausų metu. Nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir liudytojo apsaugos darbuotojo G. P. parodymai, kuris matė jaunuolį ranka užsidengusį burną, iš kurios bėgo kraujas, o su juo išėjus į lauką, nukentėjusysis parodė į vieną iš kompanijoje buvusių vaikinų ir paaiškino, kad šis vaikinas jam kumščiu trenkė į veidą. Iš liudytojo G. P. parodymų matyti, kad nuteistasis nebandė aiškinti, kad jam ar jo merginai grėsė pavojus, todėl jis gynė merginą ar gynėsi pats, o tik paaiškino, kad nukentėjusysis užkliuvo už jo merginos ir kažką pasakė. Liudytojas policijos pareigūnas V. V. patvirtino, kad nukentėjusiajam N. K. buvo išmušti dantys. Nukentėjusysis policijos pareigūnui parodė asmenį, kuris jam trenkė į veidą ir išmušė dantis (t. 1, 17–18, t. 2, b. l. 14–15). Iš liudytojo V. V. parodymų matyti, kad nuteistasis R. K. policininkui taip pat nieko nesakė, kad nukentėjusysis jam kėlė pavojų, todėl jis nukentėjusiajam sudavė smūgį gindamasis. Iš nukentėjusiojo parodymų matyti, kad nuteistasis R. K. po nukentėjusiajam suduoto smūgio bandė pabėgti, tačiau jį sulaikė pašaliniai asmenys (t. 1, b. l. 7). Iš specialisto išvados Nr. G 1623/08 (03) matyti, kad N. K. rasti šie kūno sužalojimai: išmušti – išnarinti trys viršutiniai kandžiai (21, 11, 12 dantys) bei nuskelta trijų apatinių kandžių vainikų kraštų emalė, padarytas viršutinės lūpos gleivinės įtrūkimas bei paviršinė apatinės lūpos vidinio paviršiaus žaizda, kurie atsirado sumušus burną buku daiktu, matyt, smogiant kumščiu (t. 1, b. l. 16).

Iš byloje ištirtų įrodymų visumos matyti, kad realus pavojus nuteistajam ir su juo buvusiai merginai kilęs nebuvo. Nukentėjusysis N. K. jokių pavojų keliančių veiksmų, nuo kurių reikėjo gintis, neatliko. Apylinkės teismas nuteistojo parodymus, kaip norą sušvelninti savo padėtį, išvengti atsakomybės, įvertino teisingai. Nuteistasis R. K. nukentėjusiajam N. K. sudavė smūgį be jokios rimtos priežasties, būdamas neblaivus, aiškiai parodydamas visuomenėje priimtų moralės ir elgesio normų negerbimą. Nuteistasis R. K. nukentėjusiajam N. K. dėl chuliganiškų paskatų padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, todėl nuteistojo nusikalstama veika pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. kvalifikuota teisingai. Įžūliais veiksmais viešoje vietoje, matant kitiems asmenims, nuteistasis demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį. Tokia nuteistojo R. K. nusikalstama veika pagal BK 284 str. 1 d. kvalifikuota teisingai.

Atstovas pagal įstatymą ir civilinis atsakovas R. K. apeliaciniame skunde nesutinka su teismo sprendimu „iš R. K. priteistą didžiulę 13500 litų turtinę ir 5000 litų neturtinę žalą nukentėjusiojo N. K. naudai, neturint pajamų ir turto, išieškoti iš jo abiejų tėvų“.

Priteistas nukentėjusiajam N. K. atlyginti turtinės žalos atlyginimo dydis pagrįstas byloje esama medicinine pažyma, iš kurios matyti, kad N. K. išmuštų dantų sutvarkymas kainuos apie 13500 litų (t. 1, b. l. 13). Šios žalos atlyginimo dydžio, kaip ir priteistos atlyginti neturtinės žalos atlyginimo dydžio, nei nuteistasis, nei apeliantas neginčija. Nukentėjusysis N. K. neturtinei žalai atlyginti pareiškė 50000 litų dydžio civilinį ieškinį, tačiau apylinkės teismas, atsižvelgęs į tai, kad nuteistasis yra jauno amžiaus, niekur nedirba, pajamų negauna, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, priteistiną sumą sumažino iki 5000 litų.

Nuteistojo atstovas pagal įstatymą ir civilinis atsakovas R. K. apeliaciniame skunde teigia, kad priteisti iš jo atlyginti nukentėjusiajam nuteistojo sūnaus padarytą žalą teismas negalėjo. Toks tvirtinimas nėra nepagrįstas. Kaip matyti iš byloje esamų duomenų, Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2006-02-07 sprendimu civilinio atsakovo R. K. sūnaus gyvenamoji vieta nustatyta su jo motina L. K. (M.), o iš civilinio atsakovo nepilnamečio sūnaus R. K. išlaikymui priteista mokėti po 125 litus kas mėnesį. Šių lėšų tvarkytoja paskirta nuteistojo motina L. K. (M.). R. K. teismas paliko „teisę susitikinėti su nepilnamečiu sūnumi R. K., dalyvaudamas jo auklėjime, iš anksto informavęs ieškovę L. K. (M)“ (t. 2, b. l. 34-35, 36–37). Iš 2007-09-25 Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbingumo lygio pažymos ir paaiškinimo dėl ligos diagnozės turinio matyti, kad R. K. nustatyta diagnozė – regos nervo atrofija – visiškas aklumas – dvejiems metams, bazinis neįgaliojo darbingumas sudaro tik 15 procentų (t. 1, b. l. 33, t. 2, b. l. 40). Esant tokiai diagnozei, civilinis atsakovas R. K. įgyvendinti savo teisę ir pareigą prisidėti prie sūnaus auklėjimo, kontroliuoti jo veiksmus, kaip nors veikti sūnaus elgesį realių galimybių neturėjo, jam pačiam reikalinga kitų asmenų pagalba. Iš liudytojo S. M. parodymų matyti, kad nuteistojo R. K. motina vartoja alkoholį, sūnus tinkamo auklėjimo negauna (t. 2, b. l. 16–17). Net ir teisiamajame posėdyje nuteistojo motina kaip savo sūnaus atstovė pagal įstatymą nedalyvavo (t. 2, b. l. 11). Bylos duomenimis, civilinė atsakovė L. K. sūnaus nusikaltimų padarymo metu buvo išvykusi į kaimą pas savo tėvus (t. 1, b. l. 117), sūnų paliko be priežiūros, nors privalėjo užtikrinti Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 3 d. nutartimi lygtinai paleistam iš bausmės atlikimo vietos R. K. skirto įpareigojimo – būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, – vykdymą (t. 1, b. l. 105–106). Nuo 2006-12-29 L. K. šeima dėl L. K. girtavimo ir nepakankamos sūnaus priežiūros įrašyta į Klaipėdos rajono socialinės rizikos šeimų apskaitą (t. 1, b. l. 56). Nuteistojo R. K. motinos netinkamas elgesys, netinkamas sūnaus auklėjimas yra susijęs priežastiniu ryšiu su nusikalstamu sūnaus elgesiu ir padarymu konkrečių veikų, už kurias R. K. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Nors abu nuteistojo tėvai privalo atlikti tėvų pareigas – auklėti savo sūnų, tačiau, atsižvelgiant į apelianto fizines galimybes, sveikatos būklę, jis dėl ne nuo jo priklausančių aplinkybių, kurios prilygintinos nenugalimai jėgai (CK 6.253 str. 1 d.), savo pareigos pagal įstatymą atlikti negalėjo. Apkaltinti apeliantą neveikimu, kuris galėtų būti laikomas nuteistojo veikų rezultatu (CK 6.248 str.), nėra pagrindo. Nuteistojo R. K. atstovės pagal įstatymą L. K. neveikimas (sūnaus auklėjimo neužtikrinimas) susijęs su jos kalte ir turi priežastinį ryšį su tuo, kad sūnus nusikalto ir padarė nukentėjusiajam N. K. turtinę ir neturtinę žalą. Todėl nukentėjusiajam N. K. priteistos 13500 litų dydžio turtinės ir 5000 litų dydžio neturtinės žalos atlyginimas, neturint nuteistajam R. K. savarankiškų pajamų ir turto, išieškotinas tik iš jo atstovės pagal įstatymą ir civilinės atsakovės L. K.. Aptarti pagrindai taikomi ir nuosprendžio daliai, kuria tenkintas Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 97,50 Lt išieškojimo už nukentėjusiojo N. K. gydymą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p., kolegija

n utaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-10-23 nuosprendį pakeisti. Nuosprendžio dalį, kuria priteistos iš R. K. nukentėjusiajam N. K. 13500 litų dydžio turtinės žalos, 5000 litų neturtinės žalos, Klaipėdos teritorinei ligonių kasai – 97,50 Lt žalos atlyginimą nuspręsta, R. K. neturint savarankiškų pajamų ir turto, išieškoti iš atstovo pagal įstatymą R. K., panaikinti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.