Šiaulių apygardos teismo nutartis

2009-03-13 · Civilinė byla Nr. 2A-34-45/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-03-13
Bylos Nr.
2A-34-45/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rimantas Brazys (pirm.), Danutė Burbulienė, Jolanta Badaugienė
Ieškovas
Šiaulių
Atsakovas
N. B., N., M. B.
Trečiasis asmuo
Šiaulių apskrities
Advokatai
Zigmas Burba
Kategorijos
  • 77.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas R. Brazys Civilinė byla Nr. 2A-34-45/2009

Teisėja A. Meškaitė Procesinio sprendimo kategorija 77.6 ( S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. kovo 13 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Rimanto Brazio,kolegijos narių Jolantos Badaugienės ir Danutės Burbulienės,sekretoriaujant Irenai Stasiūnienei,

dalyvaujant ieškovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei E. M.,

atsakovei N. B. ir jos atstovui advokatui Zigmui Burbai,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės N. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4675-542/2008 pagal Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams N. B. ir M. B. dėl tėvų valdžios apribojimo, nuolatinės globos ir nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo, globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo, išlaikymo priteisimo. Tretysis asmuo byloje Šiaulių apskrities sutrikusio vystymosi kūdikių namai.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams N. B. ir M. B. ir prašė neterminuotai apriboti atsakovės N. B. valdžią K. B., gim. ( duomenys neskelbtini), atžvilgiu, laikinai apriboti atsakovo M. B. valdžią K. B. atžvilgiu, priteisti iš atsakovų po 130 Lt kas mėnesį dukters K. B. išlaikymui, nustatyti K. B. nuolatinę globą, nuolatiniu globėju ir turto administratoriumi paskirti Šiaulių apskrities sutrikusio vystymosi kūdikių namus ir ten nustatyti vaiko gyvenamąją vietą. Ieškovas nurodė, kad atsakovė N. B. savo dukters K. B. tinkamai neprižiūri, todėl 2008 m. liepos 16 d. K. B. nustatyta laikinoji globa, laikinuoju globėju paskirti Šiaulių apskrities sutrikusio vystymosi kūdikių namai. Atsakovė elgiasi amoraliai, vaiką palieka be priežiūros, daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi, duomenų, kad atsakovės elgesys pasikeistų, nėra, todėl motinos valdžia apribotina neterminuotai.

Atsakovas M. B. dukros neaugina, šiuo metu jis atlieka bausmę įkalinimo įstaigoje, todėl tėvo valdžia apribotina laikinai. Taip pat prašė iš kiekvieno atsakovo priteisti išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 130 Lt K. B. iki jos pilnametystės. K. B. nuolatiniu globėju ir turto administratoriumi prašė paskirti Šiaulių sutrikusio vystymosi kūdikių namus ir juose nustatyti mergaitės gyvenamąją vietą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškinį atsakovė N. B. su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad ji savo dukrą lanko, stengiasi nevartoti alkoholio ir padedama vyresniosios dukros G. sugebės tinkamai prižiūrėti dukrą K..

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių miesto apylinkės teismas 2008 m. spalio 16 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: laikinai apribojo atsakovams N. B. ir M. B. tėvų valdžią dukters K. B., gim. ( duomenys neskelbtini), atžvilgiu; nustatė K. B. nuolatinę globą vaikų globos institucijoje ir nuolatinę gyvenamąją vietą Šiaulių apskrities sutrikusio vystymosi kūdikių namuose; priteisė iš atsakovų išlaikymą K. B. po 130 litų (vieną šimtą trisdešimt litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės, nustatant, kad lėšomis disponuoja vaiko globos institucija; priteisė iš atsakovų po 63 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei. Priimdamas sprendimą, teismas atsižvelgė į Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos, kurią Lietuvos Respublikos Seimas ratifikavo 1995 m., nuostatas, jog imantis bet kokių su vaiku susijusių veiksmų svarbiausia yra vaiko interesai (Konvencijos 3 str.), o sprendžiant vaiko atskyrimo nuo tėvų klausimą, procese turi būti suteikiama galimybė dalyvauti visoms suinteresuotoms šalims (konvencijos 9, 12 str.). Remdamasis bylos medžiaga teismas nurodė, kad nei vienas iš atsakovų nesugeba tinkamai atlikti savo, kaip tėvų pareigos. Atsakovė ilgą laiką gyvena asocialų gyvenimą, tapo priklausoma nuo alkoholio, nors kiti trys nepilnamečiai vaikai dar anksčiau buvo nuo jos atskirti ir gyveno vaikų globos namuose, išvadų nepadarė. Iki dukters K. paėmimo iš atsakovės, vaikui nebuvo sudaryta normalių sąlygų augti ir vystytis. Teismas nurodė, kad nors iki teismo posėdžio atsakovė N. B. padarė pastangas ir pradėjo gydytis nuo alkoholizmo, įsidarbino, tačiau praėjo vos keli mėnesiai, todėl nėra pagrindo išvadai, jog padėtis iš esmės pasikeitė. Teismas sprendė, kad yra pagrindo manyti, jog ateityje padėtis gali pasikeisti, todėl tėvų valdžia atsakovams apribojo laikinai. Atsižvelgęs į tai, kad K. dar neturi nei dviejų metukų, jai reikalinga nuolatinė priežiūra ir žymiai daugiau dėmesio, palyginus su kitais N. B. vaikais, kurie jau lanko mokyklą ir patys gali bent apsitarnauti buityje, teismas nurodė, kad abu atsakovai dar turi dėti nemažas pastangas, kad sukurtų šeimoje tinkamas sąlygas jų mažiausiai dukrai K. augti ir normaliai vystytis. Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatas, jog nei vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto, minimalių pragyvenimo lėšų ir globos ar rūpybos (įstatymo 4 str.), o valstybės, vietos savivaldos institucijos ir kiti asmenys privalo saugoti vaiką nuo neigiamos socialinės aplinkos įtakos (įstatymo 43 str.), siekiant užtikrinti normalias gyvenimo sąlygas, vaiko priežiūrą, auklėjimą bei kitus svarbius interesus, K. B. nustatė nuolatinę globą, nuolatiniu globėju ir turto administratoriumi paskyrė Šiaulių kūdikių namus. Vaiko gyvenamąją vietą nustatė globos institucijoje. Kadangi apribojus tėvų valdžią, atsakovams išlieka pareiga vaiką išlaikyti, teismas iš atsakovų vaikui priteisė išlaikymą – iš kiekvieno atsakovo po 130 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo iki pilnametystės, lėšas pervedant į vaiko asmeninę sąskaitą valstybės kontroliuojamojoje institucijoje.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė N. B. prašo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 16 d. sprendimą civilinėje byloje panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškovo ieškinį atmesti. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nesivadovavo susiformavusia teismų praktika, jog spręsdamas dėl tėvų valdžios apribojimo teismas turi nepažeisti vaiko teisės į šeimos ryšius ( CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Apeliantė nurodo, kad labai gailisi dėl ankstesnio savo elgesio, yra tvirtai apsisprendusi pakeisti gyvenimo būdą, nustojo vartoti alkoholį, įsidarbino, tačiau teismas neatsižvelgė, kad jau bylos nagrinėjimo metu išnyko aplinkybės, dėl kurių buvo pareikštas ieškinys, neteisingai bei netinkamai įvertino pateiktus įrodymus apie įvykusius teigiamus pokyčius bei padarė nepagrįstas išvadas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad atsižvelgiant į tai, kad K. B. iš šeimos yra paimta antrą kartą, ir vyresni atsakovės vaikai dėl tų pačių priežasčių yra buvę paimti iš šeimos ir gyvenę Vaikų globos namuose, į tai, kad atsakovė ne pirmą kartą bando keisti gyvenimo būdą, į tai, kad po teigiamų pokyčių praėjo nedaug laiko, teismas teisingai ir tinkamai įvertino visus pateiktus įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo sąlygų, būdo ir pasekmių, nustatytų CK 3.180 straipsnyje, esminis dalykas yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje įvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas, motina ar abu tėvai vengia atlikti savo pareigas vaikams; piktnaudžiauja tėvų valdžia; žiauriai elgiasi su vaiku; daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; nesirūpina vaikais. Visais išvardytais atvejais turi būti nustatyta tėvų kaltė. Atsižvelgiant į tėvų kaltės pobūdį, pasirenkamas ir tėvų valdžios ribojimo būdas: taikomas laikinas arba neterminuotas ribojimas. Teismas turi išanalizuoti pateiktus įrodymus ir nustatyti, ar yra CK 3.180 straipsnio 2 dalyje išvardytos sąlygos riboti tėvų valdžią. Tokias sąlygas nustačius, reikia išanalizuoti konkrečias aplinkybes, iš kurių turi būti sprendžiama, ar yra duomenų, kad ateityje padėtis gali pasikeisti ir ar tėvai galės tinkamai vykdyti tėvų pareigas, ir ar tėvų valdžia gali būti ribojama laikinai.

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, jog atsakovas M. B. atlieka bausmę pataisos namuose. Atsakovų dukrai K., gim. ( duomenys neskelbtini), nuo 2008 m. gegužės 9 d. buvo nustatyta laikinoji globa, mergaitė paimta iš šeimos ir apgyvendinta Šiaulių apskrities sutrikusio vystymosi kūdikių namuose. Mergaitė į šeimą buvo grąžinta 2008 m. birželio 27 d., tačiau jau 2008 m. liepos 11 d. gautas pranešimas dėl netinkamos vaiko priežiūros ir mergaitė 2008 m. liepos 16 d. antrą kartą paimta iš šeimos ir apgyvendinta kūdikių namuose. Byloje taip pat pateikti įrodymai apie atsakovės netinkamai atliekamą dukros K. priežiūrą, vengimą atlikti motinos pareigas; nustatyta, jog atsakovė palikdavo vaiką kitų asmenų priežiūrai ar netgi visiškai be priežiūros, tokiu būdu sukeldama realią grėsmę vaiko sveikatai ir gyvybei ( b. l. 8, 22). Iš bylos medžiagos matyti, kad tam tikras rūpinimasis vaiku, domėjimasis dukra ir jos lankymas globos įstaigoje iš esmės buvo tik epizodinio pobūdžio, atsakovės ne kartą pareikšti pasižadėjimai įsidarbinti ir negirtauti, tinkamai prižiūrėti dukrą būdavo vykdomi tik trumpą laiką. Apeliacinės instancijos teismo 2009 m. kovo 2 d. posėdžio metu atsakovės N. B. pareikšti teiginiai, jog ji registruota darbo biržoje ir tikisi vėl įsidarbinti, o dukra K. jau galėtų lankyti vaikų lopšelį-darželį, nėra niekuo pagrįsti. Be to, atsižvelgiant į ankstesnius atsakovės daugkartinius pasižadėjimus pradėti rūpintis savo šeima, kurie taip ir likdavo neįgyvendinti, teismo posėdyje atsakovės išreikšti įsipareigojimai, nepateikus jokių papildomų duomenų, galinčių patvirtinti šių įsipareigojimų pagrįstumą, vertintini kritiškai.

Teisėjų kolegijos nuomone, remdamasis byloje surinktais ir išanalizuotais duomenimis, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovai nesirūpina savo vaikais, tai sudaro CK 3.180 straipsnyje numatytą pagrindą apriboti tėvų valdžią. Pažymėtina, kad tėvų pareigų nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms, laikytina jų kaltais veiksmais. Nors byloje yra duomenų, kad atsakovė nesugeba tinkamai prižiūrėti savo dukrą, tačiau taip pat matyti, kad atsakovė supranta savo motinystės pareigas ir gali jas vykdyti, nes pateikus ieškinį teismui dėl tėvų valdžios apribojimo, ji gydėsi nuo alkoholizmo, buvo įsidarbinusi, stengiasi padengti įsiskolinimą už buto nuomą. Dėl to teismas pagrįstai tėvų valdžią apribojo laikinai. Tėvų valdžios apribojimo institutas atlieka ne tik nubaudimo, bet ir auklėjamąją, prevencinę funkciją, todėl laikinas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta. Remiantis aptartais argumentais negalima sutikti su apeliacinio skundo motyvais, kad laikinas tėvų valdžios apribojimas pažeidžia vaiko teisę į šeimos ryšius ( CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad tėvų valdžios laikinas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (LR CK 3.181 str. 2 d.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nustatė teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių užtikrinimą.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovei N. B. yra suteikta antrinė teisinė pagalba, atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų ( b. l. 68), teismas be pagrindo priteisė iš jos 63 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei, todėl teismo sprendimas šioje dalyje naikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p.,

nutari a:

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 16 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti sprendimo dalį, kuria iš atsakovės N. B. valstybei priteista 63 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Rimantas BrazysTeisėjai Jolanta BadaugienėDanutė Burbulienė