Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento atstovui Albertui Kilevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovei D. B. dėl žalos atlyginimo už nuostolius padarytus gamtai, tretieji asmenys byloje yra K. T. ir UAB „Pusbroliai“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės 35 503,50 Eur už žalą padarytą gamtai. Ieškinyje nurodoma, kad atsakovės D. B., užsiimančios indvidualia veikla, nurodymu 2015 metų gruodžio – 2016 metų sausio mėnesiais buvo neteisėtai iškirsta 125 vienetus saugotinų medžių (duomenys neskelbtini), bloko Nr. (duomenys neskelbtini). Paskaičiuota, kad gamtai yra padaryta 35 503,50 Eur žala, atsakovė savanoriškai padarytos žalos gamtai neatlygino, todėl ieškovas prašo priteisti šią sumą iš atsakovės bei prašo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, kadangi ji būdama individualios įmonės savininkė daug kartų vykdė miško tvarkymus pagal rangos sutartis su užsakovu UAB „Pusbroliai“ ir jokių problemų neiškildavo. Dėl šios priežasties, kai užsakovas UAB „Pusbroliai“ jai davė nurodymą kirsti visą medieną plynai sklype (duomenys neskelbtini), bloko Nr. (duomenys neskelbtini), sakydamas, kad visi tam reikalingi leidimai yra gauti ir bus pristatyti, ji pasitikėdama užsakovu davė nurodymą įmonės medkirčiams vykdyti kirtimus plynai, o po to paaiškėjo, kad užsakovas ją apgavo. Pažymi, kad visus nukirstus medžius pasisavino užsakovas, o ji jokios naudos nukertant saugotinus medžius neturėjo. Atsiliepime aiškinama, kad UAB „Pusbroliai“ buvo sklypo, kuriame buvo kertami medžiai, subnuomininkas pagal 2015 m. lapkričio 25 d. subnuomos sutartį, todėl UAB „Pusbroliai“ į bylą įtrauktini bendraatsakoviu. Atsiliepime nurodoma, kad atsakovės turtinė padėtis yra sunki, kadangi individuali įmonė dirba nuostolingai, atsakovės sutuoktinis Ž. B. nedirba, šeima augina nepilnametį sūnų ir prasimaitina iš nedidelio ūkio. Atsiliepime prašoma teismo, jeigu bus tenkintas ieškinys, atsižvelgus į atsakovės turtinę padėtį sumažinti priteistinos žalos dydį ir priteistos sumos mokėjimą išdėstyti trejiems metams. Atsiliepime pažymima, kad nors medžiai formaliai iškirsti neteisėtai, tačiau realios žalos gamtai nėra padaryta, kadangi atsakovei iš praktikos yra žinoma, jog tokioje vietoje ir tokios apimties kirtimams leidimus savivaldybė išduoda.

Tretysis asmuo K. T. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad prašo teismo ieškinio patenkinimo (atmetimo) klausimą spręsti savo nuožiūra jam nedalyvaujant. Atsiliepime aiškinama, kad K. T. ir atsakovės nesieja jokie sutartiniai teisiniai santykiai ir K. T. niekaip nėra susijęs su atsakovės padarytu administraciniu teisės pažeidimu, dėl kurio padarymo gamtai buvo padaryta žala. Trečiojo asmens atstovė iki teismo posėdžio pradžios pateikė prašymą atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Tretysis asmuo UAB „Pusbroliai“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad prašo teismo ieškinio patenkinimo (atmetimo) klausimą spręsti savo nuožiūra jo atstovui nedalyvaujant. Atsiliepime nurodoma, kad UAB „Pusbroliai“ ir atsakovę siejo 2016 m. sausio 1 d. Nelikvidžios medienos kirtimo sutartis, kurios 2.2. ir 2.3. punktuose yra aiškiai uždrausta atsakovei kirsti saugotinus medžius ir medžius, kurių kamieno storis 1,30 m aukštyje yra didesnis kaip 20 cm be atskiro leidimo. Jokio atskiro leidimo atsakovei UAB „Pusbroliai“ nežadėjo pateikti ir nepateikė ir jokios žemės subnuomos sutarties su V. T. ar jos broliu UAB „Pusbroliai“ nebuvo pasirašę ir tuo labiau nebuvo tokios sutarties įregistravę, todėl atsakomybė už saugomų medžių iškirtimą tretiesiems asmenims pereiti negali. Atsiliepime teigiama, kad atsakovės noras atsakomybę dėl iškirstų saugomų medžių perkelti kam nors kitam yra žmogiškai suprantamas, tačiau, kadangi ieškovas naudodamas prerogatyva pasirinko konkretų atsakovą, bylą teismo prašoma nagrinėti pagal ieškovo pareikšto ieškinio ribas. Atsiliepime pažymima, kad ieškovas ieškinyje nepagrįstai žalos gamtai atsiradimo faktą kildina iš formalaus teisės aktų pažeidimo, kadangi su ieškiniu nėra pateikti jokie objektyvūs duomenys, kad atsakovė dėl nukirstų medžių sukėlė aplinkai pavojų.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Papildomai parodė, kad šiai dienai negalima atsakyti ar savivaldybės seniūnija būtų išdavusi leidimą kirsti didesnio nei 20 cm skersmens medžius, tame žemės sklype, kur atsakovė iškirto saugotinus medžius. Kadangi byloje yra duomenys, jog kai kurie atsakovės iškirsti medžiai buvo sugedę, išpuvę, atstovo nuomone, yra tikėtina, kad kai kuriuos medžius galbūt būtų buvę leista kirsti, tačiau jokiu būdu nebūtų leista kirsti visų iš eilės medžių. Leidimas kirsti medžius yra išduodamas apžiūrėjus medžius vietoje, šiai dienai medžių nėra like, todėl atsakyti į šį klausimą negalima. Atstovas nurodė, kad žala gamtai yra tikrai padaryta, nes yra sugadintas kraštovaizdis ir iškirsti jau dideli vertingi saugotini medžiai, kurie iki tokio didumo auga ne vienerius metus. Ieškovo atstovas baigiamųjų kalbų metu pažymėjo, kad atsižvelgus į atsakovės turtinę padėtį neprieštarauja, kad teismas žalos mokėjimą sprendime išdėstytų tam tikram terminui, o pačią priteistiną sumą sumažintų atsižvelgęs į protingumo ir teisingumo kriterijus.

Teismo posėdžio metu atsakovė D. B. parodė, kad su ieškiniu nesutinka, nes žalos gamtai nėra padaryta, kadangi seniūnas leidimą iškirti medžius būtų davęs. Parodo, kad metus laiko turi individualią įmonę, kuri užsiima miško kirtimu. Nuo 2016 m. liepos 4 d. įmonės darbuotojus atleido, įmonė bankrutavusi, šiuo metu baigiama įmonės likvidavimo procedūra. Parodo, kad įmonėje buvo tokia tvarka, kad įmonė sudarydavo sutartis su UAB „Pusbroliai“ ir dirbdavo. Vienas sutartis pasirašydavo ji pati, kitas - vadybininkas Ž. B. Ji sutartis perskaitydavo, sutarties nuostatos bei šalių įsipareigojimai jai būdavo aiškūs. Ž. B. įmonėje buvo vadybininkas, gamtos saugos prižiūrėtojas. Ji gaudavo iš UAB „Pusbroliai“ dokumentus, kuriuos atiduodavo Ž. B., kuris įmonės darbuotojams objekte nurodydavo kur reikia pjauti, ką reikia pjauti. Parodo teismui, kad (duomenys neskelbtini) buvo vienuoliktas įmonės objektas, patirties kaip dirbti jau turėjo. Ten darbus vykdė pagal 2015 m. rugpjūčio 10 d. sutartį, t. y., ramia galva pjovė viską iš eilės, kad ten yra medžių, kurių skersmuo didesnis, nei 20 cm, matė. Kad tokiems medžiams pjauti yra reikalingas leidimas jai buvo žinoma, leidimo nebuvo, bet vistiek medžius pjovė, nes K. T. sakė, kad leidimai bus pristatyti. Su K. T. dirbo jau keturis mėnesius ir leidimai visuomet būdavo išimti, jis leidimus parodydavo prieš pradedant darbus. Šį kartą buvo pradėta kirsti medžius, nors matė tik 2015 m. gruodžio 8 d. leidimą, taip medžius ir iškirto nematę leidimo. Po to, UAB „Pusbroliai“ vadybininkas Ž. B. davė 2016 m. sausio 1 d. sutartį. Ž. B. jai davė 2016 m. sausio 1 d. sutartį, ji šią sutartį pasirašė gal 2016 m. sausio 10 d., t. y., atgaline data. Kad blogai padarė pasirašydama 2016 m. sausio 1 d. sutartį suprato, tik po kurio laiko, kai atėjo aplinkosaugininkai. Mano, kad UAB „Pusbroliai“ duodami pasirašyti 2016 m. sausio 1 d. sutartį ją apgavo. Apie 2015 m. rugpjūčio 10 d. sutartį parengiamojo posėdžio metu nesakė, nes buvo pamiršusi, ši sutartis yra tikra. Pretenzijų dėl šitos situacijos nei K. T. bei UAB „Pusbroliai“ nereiškė, nes nemato tame prasmės. Parodo teismui, kad jos šeimos materialinė padėtis yra sunki. Šeimoje auga vienas nepilnametis vaikas, kadangi turi ūkį jokių pašalpų negauna, žemę šeima yra nusipirkusi išsimokėtinai. Sutuoktinis Ž. B. anksčiau irgi turėjo individualią įmonę, kuri bankrutavo ir liko 22000 Eur skolų. Palaiko atsiliepime nurodytą prašymą sumažinti priteistinos žalos dydį ir priteistos sumos mokėjimą išdėstyti trejiems metams, jei teismas tenkintų ieškinį.

Liudytojas Ž. B. teismo posėdžio metu parodė, kad yra atsakovės sutuoktinis. Atsakovė įmonėje dirba administracinį darbą su dokumentais, o jis padeda žmonai dirbdamas techninio pobūdžio darbą, t. y., nuveža darbuotojus į objektus, praveda darbo saugos instruktažą ir pats kartu su kitais darbuotojais dirba. Parodo teismui, kad jis pats anksčiau gal tris metus turėjo indvidualią įmonę, kuri kirto mišką, todėl šis darbas jam gerai žinomas, tačiau jo įmonė bankrutavo. Parodo, kad K. T. jų įmonė yra išvaliusi gal 200 hektarų apleistos žemės, todėl jie juo pasitikėjo ir kirto didesnius nei 20 cm skersmens medžius (duomenys neskelbtini) vietovėje, nors leidimo tokių medžių kirtimui nebuvo. Žino, kad medžiai, kurių skersmuo didesnis nei 20 cm yra saugotini ir jų be leidimo kirsti negalima. Mano, kad žala gamtai nėra padaryta, kadangi nemato priežasčių dėl kurių seniūnas atsisakytų išduoti leidimą kirsti medžius apleistoje žemės ūkio žemėje. Parodo, kad 2016 m. sausio 1 d. sutartis buvo pasirašyta gal 2016 m. sausio pabaigoje ar vasario pradžioje, mano, kad UAB „Pusbroliai“ davė pasirašyti sutartį norėdami save apsidrausti. Parodo, kad šeimos meterialinė padėtis yra sunki, nes yra 22000 Eur skola, jo žmonos įmonė veiklos nebevykdo ir greitu laiku bus uždaryta, šeima turi nusipirkusi žemės iš valstybės, tačiau už žemę dar neišsimokėjo. Šeimoje auga 14 metų amžiaus vaikas, jis ūkininkauja, šeima augina gyvulius, prasimaitina iš namų ūkio.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Rokiškio rajono agentūros pareigūnai 2016 m. vasario 25 d. ir 2016 m. kovo 17 d. patikrinimų metu nustatė, kad(duomenys neskelbtini), bloko Nr. (duomenys neskelbtini), D. B., vykdanti individualią veiklą pagal pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), vykdydama rangos sutartį, ne miškų ūkio paskirties žemėje, neturėdama leidimo kirsti medžius, kurių skersmuo didesnis, nei 20 cm, 1,30 m aukštyje, nupjovė 125 vienetus saugotinų medžių: 90 klevų, 2 liepas, 2 egles, 23 beržus ir 8 uosius. (el. b. l. 8-14) Iš V. T. prašymo Rokiškio savivaldybei matyti, kad yra prašoma leisti iškirsti menkaverčius krūmus ir medžius, kurių skersmuo iki 20 cm, esančius žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini). (el. b. l. 15) Iš Rokiškio rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2015 m. gruodžio 8 d. išduoto leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad V. T. yra leidžiama žemės sklypuose, tarp kurių nurodytas žemės sklypas (duomenys neskelbtini), tvarkyti apleistas žemės ūkio paskirties žemės sklypų vietas, iškertant menkaverčius krūmus ir medžius, kurių skersmuo ne didesnis, kaip 20 cm. (el. b. l. 16) Iš žalos paskaičiavimo matyti, kad gamtai dėl nukirstų medžių yra padaryta 35 503,50 Eur žala. (el. b. l. 26-27) Iš nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje matyti, kad D. B. už be leidimo nukirstus saugotinus medžius buvo patraukta administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 78 straipsnio 1 dalį ir jai buvo paskirta 60 Eur bauda (el. b. l. 6-7), kuri yra sumokėta (el. b. l. 22) Iš nelikvidžios medienos kirtimo 2016 m. sausio 1 d. sutarties matyti, kad D. B. su UAB „Pusbroliai“ sudarė sutartį pagal kurią įsipareigojo atlikti nelikvidžios medienos kirtimo darbus, tačiau įsipareigojo nekirsti saugotinų medžių (ąžuolas, uosis, klevas, liepa) ir nekirsti medžių, storesnių, nei 20 cm 1,30 m aukštyje be atskiro leidimo. (el. b. l. 20-21)

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos CK) 6.246 straipsnio 1 dalis numato, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas) arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai patvirtina, kad atsakovė pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 4 straipsnį, Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 14 straipsnio 2 dalį ir 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206 patvirtinto sąrašo kriterijų - 3.10 punktą, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymo Nr. D1-87 „Dėl saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 9 punktą. Aplinkai padaryta žala paskaičiuota pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. D1-269 patvirtintą Žalos aplinkai, sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodiką ir pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. D1-343 patvirtintus „Želdinių atkuriamosios vertės įkainius“, atsižvelgiant į medžių grupę (1 priedas), kur nupjauti beržai, eglės ir liepos yra priskiriami II grupei (įkainis 6 Eur), o klevai ir uosiai priskirimai III grupei (įkainis 9 Eur). Tokiu būdu paskaičiuota žalą sudaro 35 503,50 Eur. Atsakovė padarytos žalos neatlygino, todėl žala iš jos priteistina (Lietuvos Respublikos CK 6.249 straipsnis, 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.263, 6.281 straipsniai).

Atsakovės teismo posėdžio metu nurodyti motyvai nesudaro pagrindo ieškinį atmesti. Atsakovė teismo posėdžio metu pateikė 2015 m. rugpjūčio 10 d. nelikvidžios medienos kirtimo sutartį (el. b. l. 97-98), iš kurios matyti, kad D. B. su UAB „Pusbroliai“ sudarė sutartį pagal kurią įsipareigojo atlikti nelikvidžios medienos kirtimo darbus. Nors atsakovė teismo posėdžio metu ir teigė, kad (duomenys neskelbtini) vietovėje buvo dirbama remiantis 2015 m. rugpjūčio 10 d. sutartimi, kurioje nebuvo nustatyta jokių apribojimų kirsti medžius, visgi tuo pačiu atsakovė pripažino, kad jinai žinojo reikalavimą, jog neturint leidimo negalima kirsti medžių, kurių skersmuo didesnis, nei 20 cm. Aplinkybę, kad buvo žinoma, jog toks leidimas yra reikalingas teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytojas Ž. B., kuris faktiškai organizavo atsakovės įmonės darbuotojų darbą. Atsakovės argumentai, kad jinai buvo suklaidinta dėl to, kad leidimai bus išimti, nėra teisiškai reikšmingi.

Lietuvos Respublikos CK 6.251 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jei dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Byloje esantys įrodymai bei atsakovės ir jos sutuoktinio paaiškimai patvirtina, kad atsakovės šeimoje auga 14 metų amžiaus vaikas, atsakovės individuali įmonė nebevykdo veiklos ir yra likviduojama, jos šeima pragyvena iš to, kad turi nedidelį namų ūkį, kuriame patys užsiaugina daržovių, laiko gyvulius, turi išsimokėtinai įsigiję žemės iš valstybės, už kurią dar nėra išmokėta. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė kėlė klausimą, kad leidimas kirsti medžius, kuris nebuvo išimtas, visgi, galėjo būtų seniūno išduotas. Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu pripažino, kad jog yra tikėtina, kad kai kuriuos medžius galbūt būtų buvę leista kirsti, medžius prieš tai apžiūrėjus ir įvertinus natūroje. Iš 2016 m. kovo 17 d. patikrinimo akto ir žalos paskaičiavimo matyti, kad atsakovės įmonės darbuotojų nukirsti nepatenkinamos būklės paprastieji klevai ir nepatenkinamos būklės uosiai yra įvertinti bendra 4855,50 Eur suma. Teismas sprendžia, kad aptartos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad kirsti nepatenkinamos būklės medžius iš esmės turėtų būti leista, kadangi nepatenkinamos būklės medžiai turi tendenciją skursti, o į juos įsimetusios ligos ar puvinys yra neišgydomi, taigi tokių medžių pašalinimas iš sveikų medžių tarpo medžių sanitarijos sumetimais yra netgi būtinas. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, jog gamtai padaryta ir apskaičiuota žala mažintina 4855,50 Eur suma, ir atsižvelgus į atsakovės turtinę padėtį dar kartą sumažintina - iki 25000 Eur.

Atsakovė teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime nurodytą prašymą išdėstyti sprendimo vykdymą trejų metų laikotarpiui. Ieškovo atstovas dėl tokio atsakovės prašymo neprieštaravo. Teismas įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes sprendžia, kad yra pagrindas atsakovės prašymą tenkinti iš dalies ir teismo sprendimo vykdymą išdėstyti dviejų metų laikotarpiui (Lietuvos Respublikos CPK 284 sraipsnis). Teismo sprendimo vykdymo išdėstymas tokiam laikotarpiui atitinka protingumo, sąžiningumo ir lygiateisiškumo principus bei nepažeidžia ieškovo interesų.

Ieškovas nuo žyminio mokesčio mokėjimo valstybei atleistas pagal įstatymą (Lietuvos Respublikos CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punktas), todėl iš atsakovės į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai priteistina 524 Eur žyminis mokestis (ieškovo ieškinys patenkintas 70 % (nuo 35 503,50 Eur), ieškinys buvo teiktas elektroninių ryšių priemonėmis). Iš atsakovės taip pat priteistina 2,67 Eur pašto išlaidų valstybei už procesinių dokumentų įteikimą.

Iš atsakovės ieškovui priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (25000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2016 m. gegužės 26 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Respublikos CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 47 straipsnio 2 dalį, tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų turi teisę bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Trečiojo asmens K. T. atstovė iki teismo posėdžio pradžios pateikė prašymą atlyginti 840 Eur bylinėjimosi išlaidų ir pateikė jas patvirtinančius duomenis. (el. b. l. 91-93) Iš K. T. atstovės pateiktų dokumentų matyti, kad bylinėjimo išlaidas sudaro išlaidos už advokato teisinę pagalbą. Advokato darbo laikas yra detalizuotas sekančiai: susipažinimas su bylos medžiaga – 4 valandos, susitikimas su klientu – 2 valandos, konsultavimas klientą telefonu – 1 valanda, atsiliepimo parengimas ir pateikimas teismui – 7 valandos. Teismas įvertinęs, kad byloje yra sprendžiamas nesudėtingas teisinis ginčas, bylos apimtis yra nedidelė, atsiliepimo motyvai iš emės yra išdėstyti ant vieno puslapio (nors visas atsiliepimas yra iš 4 puslapių), atsižvelgęs į atsakovės turtinę padėtį bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad yra pagrindas mažinti iš atsakovės trečiajam asmeniui priteistiną bylinėjimosi išlaidų dydį iki 400 Eur.

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentui, į. k. 190742529, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. LT33 7300 0100 0238 4789, bankas AB „Swedbank”, b. k. 73000, 25000 Eur (dvidešimt penkis tūkstančius eurų) gamtai padarytai žalai atlyginti ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (25000 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme 2016 m. gegužės 26 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 524 Eur (penkis šimtus dvidešimt keturis eurus) žyminio mokesčio ir 2,67 Eur (du eurus 67 ct.) pašto išlaidų valstybei (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: bankas „Swedbank“ AB, a. s. Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, bankas „DNB“ AB, a. s Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, bankas „SEB“ AB, a. s. Nr. LT05 7044 0600 0788 7175) (įmokos kodas – 5660).

Priteisti iš atsakovės D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui K. T., a. k. (duomenys neskelbtini) 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimo dalies, kuria iš atsakovės D. B. ieškovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentui priteista 25000 Eur, vykdymą išdėstyti 24 (dvidešimt keturiems) mėnesiams įpareigojant atsakovę D. B. 23 (dvidešimt tris) mėnesius mokėti ieškovui po 1040 Eur (vieną tūkstantį keturiasdešimt eurų) kas mėnesį, o paskutinį mėnesį sumokėti 1080 Eur (vieną tūkstantį aštuoniasdešimt eurų), nustatant, kad D. B. mėnesines įmokas turi sumokėti iki kiekvieno mėnesio paskutinės kalendorinės dienos, o pirmąją įmoką turi sumokėti sprendimo įsiteisėjimo mėnesį.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Kupiškio rajono apylinkės teisme.