Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Stasys Lemežis Teisėja Nida Vigelienė NuorašasBaudžiamoji byla Nr. 1A-791-209-2012 Teisminio proceso numeris: 1-13-1-02147-2011-4Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.1.; 1.1.7.2.7.; 1.1.8.1.; 1.1.8.3.; 1.2.14.1.2.2.; 1.2.14.10.; 2.4.9.; (S).

2012 m. rugsėjo 13 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Lemežio,

teismo posėdyje, apeliacine tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. S. (V. S.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. birželio 8 d. nuosprendžio, kuriuo V. S. pripažintas kaltu ir nuteistas

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 1 p., paskirtosios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir V. S. nustatyta subendrinta laisvės atėmimo dvejiems metams bausmė, ją atliekant pataisos namuose, laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. 2012-06-08, į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitant laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2011-09-13 iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

Iš V. S. priteista 1130,51 Lt (vienas tūkstantis vienas šimtas trisdešimt litų 51ct) UAB „L.“ naudai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. nuteistas už tai, kad jis pagrobė svetimą turtą įsibraudamas į patalpas, o būtent, jis, 2011-09-11 apie 03.00 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, išdaužė parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), priklausančios UAB „L.“, lango stiklą ir taip pateko į patalpą, iš kur pavogė: vieną vyrišką švarką, modelio Nr. 252-S, artikulas 7R-139, 279 litų vertės, dvejas vyriškas kelnes, modelio Nr. L-58/P, artikulas 1P2-506, 178 litų vertės (1 vnt. kaina -89 litai), vienas vyriškas kelnes, modelio Nr. S-42/1, artikulas OR-104, 115 litų vertės, vienas vyriškas kelnes, modelio Nr. S-70, artikulas 4P1-87, 149 litų vertės, vieną vyrišką džemperį, modelio Nr. 474370, artikulas 6L-OO-198, 155 litų vertės, vieną vyrišką džemperį, modelio Nr. 79282V, artikulas 7L-00-106, 159 litų vertės, vieną vyrišką džemperį, modelio Nr. LG-4399/AW6, artikulas 6L-AF-383, 169 litų vertės, dvejus vyriškus džemperius, modelio Nr. W1023, artikulas 6L-SB-331, 338 litų vertės (1 vnt. kaina 169 litai), tokiais savo veiksmais pagrobė UAB „L.“ priklausantį 1542 litų vertės turtą, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.

Be to, V. S. nuteistas už tai, kad jis sugadino svetimą turtą, o būtent, 2011-09-11, apie 03.00 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, tyrimo metu nenustatytu būdu, išdaužė parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), priklausančios UAB „L.“ lango stiklą 871 litų vertės ir taip pateko į patalpas, tokiais savo veiksmais sugadino UAB „L.“, priklausantį 871 litų vertės turtą, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras ir civilinio ieškovo atstovė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas BPK 301 str. reikalavimų, teisingai juos įvertino, nepalikdamas reikšmingų abejonių ir pagrįstai nuteistojo V. S. veiksmus kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir BK 187 str. 1 d.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme V. S. neigė atlikęs jam inkriminuotus nusikalstamus veiksmus. V. S. pirmosios instancijos teismo posėdyje (t.2, b.l. 93-94) parodė, kad įvykis buvo rugsėjo mėn. 11 d. apie 22.00 val. Jis grįžo namo iš N. ir prie parduotuvės prie jo priėjo 2 vyrai, paprašė pridegti, jis grubiai atsakė, į jį buvo mestas akmuo, buvo išdaužytas stiklas. Prasidėjo muštynės, jis pargriuvo ant vitrinos, sužalojo ranką. Jis tik vienas parkrito. Signalizacija iš karto suveikė, jis išsigando ir pradėjau bėgti nuo tos vietos, iškvietė taksi, nuvažiavo iki namų ir brolis su motina nuvežė jį į ligoninę. Nepažįsta tų vyrų, kurie jį užpuolė. Jis ėjo namo iš N. rajono. Jis nesenai grįžo iš pataisos namų ir praleido pusę nakties su mergina. Parašyta, kad tai buvo 3 valanda nakties, bet, jam atrodo, kad vėliau buvo, apie 5-6 val. ryto. Tada ėjo namo. Jam atrodė kad labai stipriai bėga kraujas. Išsigando, galvojo, kad per pus perpjovė ranką. Pulsavo taip, kad kraujas liejosi, bet ne fontanu.

Ikiteisminio tyrimo, 2011-09-14 įtariamojo apklausos metu, V. S. parodė, kad (t.1, b.l. 116-117) prie parduotuvės „L.“ prie jo priėjo du jam nepažįstami vaikinai, kurie paprašė užsirūkyti, nedavė, vieną atstūmė, tas nukrito, bet tikslina, kad nedavė vaikinams cigarečių ir nuėjo toliau, pastebėjo, kad į jį lekia akmuo, pasilenkė ir akmuo pataikė į vitrinos langą, kuris išdužo, tada vaikinai puolė, jis vieną atstūmė ir tas nukrito, tada prišoko antrasis, jį pastūmė į vitrinos pusę ir jis griuvo, užgriuvo ant įskilusio stiklo ir persipjovė kairę ranką, kuri smarkiai kraujavo, kraujas tryško fontanu, po to, kai jį pastūmė, vaikinai pabėgo, o jis išsikvietė taksi ir nuvažiavo namo, o iš ten jį brolis nuvežė į ligoninę. 2012-03-29 įtariamojo apklausos metu jis parodė (t.1, b.l. 121), kad pats tą konfliktą išprovokavo ir dėl to labai gailisi.

Kolegija mano, kad V. S., taip pateikdamas įvykius, siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės. V. S. versija atmetama todėl, kad ją pilnai paneigia kiti byloje esantys įrodymai, kuriais abejoti kolegija neturi pagrindo, be to, V. S. parodymai yra prieštaringi, kadangi jis ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad iš namų jį brolis nuvežė į ligoninę, pirmosios instancijos teismo posėdyje jis parodė, kad jis iškvietė taksi, nuvažiavo iki namų ir brolis su motina nuvežė jį į ligoninę, o liudytoja J. S. pirmosios instancijos teismo posėdyje parodė (t.2, b.l. 121), kad jie važiavo kartu taksi ir jokių daiktų jis neturėjo.

Iš 2011-09-11 suvestinės Nr. 4 matyti, kad +(duomenys neskelbtini)8 abonementas, kaip matyti iš 2012-03-29 tarnybinio pranešimo (t.1,b.l. 106), pagal operatyvinius duomenis, V. S., rusų kalba sako „vakar, vakar aš sau vos rankos nenukirtau“ (t.1, b.l. 101), sakė (t.1, b.l. 102, 105), kad „Todėl, kad viskas ir iškart, toks, toks pokštelėjimas, sakau pusė rankos tabaluoja trumpiau kraujas fontanu, viskas kruvina trumpiau“, į klausimą „O kaip tu taip jebanul eik tu nachuj“ pasakė, kad „Nu apskritai ne taip, ne taip padariau šiek tiek ir viskas nu, žinai, kaip būna“, „Gamybos kaštai (??????? ????????????). Tu specialiai galvoji gal nakolbasil tokį dalyką, tokių grybų. Tai aš sakau svalival trumpiau svalival kaip zukis, šokinėjau į šonus kadangi kraujas upeliu liejosi“. Šie telefoniniai pokalbiai ir tarybinis pranešimas pirmosios instancijos teismo posėdyje buvo pagarsinti kaip rašytinė bylos medžiaga (t.2, b.l. 134). Iš jų matyti, kad V. S. juose teigė, kad jis vos sau rankos pats nenusikirto, o sužalojimą vertina kaip gamybinį, kas nepatvirtina jo versijos, kad jį sužalojo užpuolimo metu ir patvirtina, kad sužalojimas buvo patirtas vagystės metu.

Kaip matyti iš 2011-09-11 įvykio vietos apžiūros protokolo (t.1, b.l. 16-20), dėmės (kraujo) „L.“ patalpose, kurios yra raudonos spalvos, nuo lango yra nutolę apie 2-3 metrus, kurios matomos prie kabyklų ant grindų, kiti raudonos spalvos lašai matomi ir apie 20 cm nuo lango, pastato viduje. Po protokolu, kad jis perskaitytas ir surašytas teisingai, pasirašė NTS tyrėjas E. A. ir specialistas G. P..

Iš Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2011-11-28 specialisto išvados Nr. 140-(5779)-IS1-6958 matyti (t.1, b.l. 75-76), kad ant tirti pateiktų tampono su nuoplova ir stiklo šukių, paimtų 2011-09-11 apžiūrint įvykio vietą - parduotuvę „L." (duomenys neskelbtini), rasta vieno vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR.

Iš Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2011-12-01 rašto Nr. 140-S2-1669 (t.1, b.l. 77) matyti, kad žmogaus kraujo (2011-11-28 specialisto išvada Nr. 140-(5779)-IS1-6958) genotipas DNR registre sutapo su genotipu asmens, kurio anketiniai duomenys DNR registre nurodyti: V. S., a.k. (duomenys neskelbtini).

Iš 2012-01-04 pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolo matyti (t.1, b.l. 130), kad iš V. S. buvo paimtas DNR pavyzdys.

Iš Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2012-01-24 specialisto išvados Nr. 140-(79)-IS1-499 matyti (t.1, b.l. 82-83), kad ant tampono su nuoplova ir trijų stiklo šukių, paimtų 2011-09-11 apžiūrint įvykio vietą- parduotuvę „L.“ (duomenys neskelbtini), rasto žmogaus kraujo genotipas sutampa su V. S. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų V. S. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,000000000002 %.

Iš Valstybinės Teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo Ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 3065/11(01) matyti (t.1, b.l. 125-127), kad V. S. sužalojimai padaryti pjautinių savybių turinčiu daiktu, galimai stiklo šuke, netrukus prieš patenkant į gydymo įstaigą, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. Iš V. S. kairio dilbio pjautinės žaizdos, kurios metu buvo pažeista ir alkūninė arterija, turėjo pakankamai smarkiai kraujuoti. Iš pažeistos arterijos kraujas bėga su didesniu spaudimu nei iš venos, tačiau pažeista alkūninė arterija nėra magistralinė ir iš jos kraujas netrykšta „fontanu“ ir netrykšta 2-3 metrų atstumu nuo pažeistos vietos.

Pirmosios instancijos teismo posėdyje Ekspertė J. G.-D. paaiškino, kad (t.2, b.l. 120-121) savo išvadą patvirtina, buvo pažeista arterija – kairė alkūninė arterija, ji nėra magistralinė arterija, tačiau iš jos smarkiai pulsuojančiu spaudimu trykšta kraujas. Negali pasakyti ar pusę metro gali trykšti kraujas.

Specialistas G. P. pirmosios instancijos teismo posėdyje paaiškino (t.2, b.l. 132-133), kad kraujas buvo dar šviežias. Skylė buvo pusė metro ant metro, palangės aukštis pusė metro. Į patalpą jie nebuvo užėję, nes be šeimininkų jie negali užeiti į patalpą. Vitrina ne tik buvo išdaužta, bet stiklai buvo išimti, dideli vitrinos stiklo gabalai buvo ištraukti ir gulėjo ant žolės, kažkur 3 metrus nuo vitrinos, o smulkios stiklo šukės voliojosi prie vitrinos ir parduotuvės viduje. Buvo daug kraujo. Tolimiausios kraujo dėmės išplitusios parduotuvės viduje maždaug 5 metrų spinduliu.

Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytojas E. A. (t.2, b.l. 103) parodė, kad yra Vilniaus apskrities VPK ONTV vyresnysis tyrėjas. Atsimena, kad kraujas tikrai matėsi už stiklo. Ekspertas paėmė tepinėlius persisvėręs per išdaužtą langą, neatsimena kokio dydžio buvo skylė.

Liudytoja L. B. Z. pirmosios instancijos teismo posėdyje parodė (t.2, b.l. 104-105), kad lauke buvo daug kraujo, o viduje šiek tiek. Kabykla, nuo kurios buvo pagrobti drabužiai, nuo lango gal 0,5 m. atstumu, šalia šios kabyklos buvo kraujo pėdsakų. Pro išdaužtą langą nelabai buvo galima įlysti. Nesupranta tada iš kur tas kraujas.

Liudytojas Z. B. (t.1, b.l. 106) parodė, kad faktiškai visi kartu įėjo. Viena kabykla buvo tuščia ir prie lango nebuvo drabužių. Matėsi, kad trūko drabužių. Jam atrodo, kad kraujas buvo už stiklo. Jo manymu, pro tą langą galima buvo įlįsti vyrui. Jis neįlįstų, nes galima susipjaustyti, taip turbūt ir buvo. Pirma tuščia kabykla nuo lango buvo 20-30 cm atstumu, o antra – 4-5 m atstumu.

J. S. pirmosios instancijos teismo posėdyje parodė (t.2, b.l. 121), kad langas aukštas, palangė aukšta, ten įlipti neįmanoma, mano, ten jokie daiktai nebuvo paimti, nes jie važiavo kartu taksi ir jokių daiktų jis neturėjo. Ikiteisminio tyrimo, 2012-02-07 liudytojos apklausos metu, J. S. (t.1, b.l. 65) atsisakė duoti bet kokius parodymus apie savo sūnų.

Šie J. S. parodymai, vertinant tai, kad iš fotolentelės (t.1, b.l. 18) aiškiai matyti, kad vitrinos stiklas iškruvintas ties stiklo viršutine briauna, t.y. išdaužto lango viršuje, o ji parodė, kad langas aukštas, palangė aukšta, iš dalies paneigia V. S. versiją, kad antrajam vaikinui jį pastūmus į vitrinos pusę, jis griuvo, užgriuvo ant įskilusio stiklo ir persipjovė kairę ranką, kadangi nelogiška, kad griūnant būtų galima atsitrenkti į tokią aukštą lango vietą. Be to, kaip matyti iš G. P. paaiškinimų, vitrina ne tik buvo išdaužta, bet stiklai buvo išimti, kadangi jis parodė, kad dideli vitrinos stiklo gabalai buvo ištraukti ir gulėjo ant žolės, kažkur 3 metrus nuo vitrinos, kas parodo, kad vitrinos anga buvo praplatinta iki tokio dydžio, kuris reikalingas žmogui įlipti. Kad buvo įvykdyta vagystė, patvirtina liudytojo Z. B. parodymai, kad, viena kabykla buvo tuščia ir prie lango nebuvo drabužių, matėsi, kad trūko drabužių, liudytojos L. B. Z. parodymai, kad kabykla, nuo kurios buvo pagrobti drabužiai, nuo lango gal 0,5 m. atstumu, šalia šios kabyklos buvo kraujo pėdsakų, UAB „L.“ pateiktas 2011-09-14 raštas Nr. 01-434 (t.1, b.l. 21) ir jo priedai (t.1, b.l. 22-57) – pavogtų prekių sąrašas, prekinių materialinių vertybių inventorizacijos protokolas ir apyrašas. Kad vagystę įvykdė būtent V. S., patvirtina tai, kad, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos Teisingumo Ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 3065/11(01), patvirtintoje pirmosios instancijos teismo posėdyje, V. S. pažeista alkūninė arterija nėra magistralinė ir iš jos kraujas netrykšta 2-3 metrų atstumu nuo pažeistos vietos, o UAB „L.“ patalpose toli nuo išdaužto lango, buvo rasta kraujo žymių, o būtent, L. B. Z. parodymai, kad kabykla, nuo kurios buvo pagrobti drabužiai, nuo lango gal 0,5 m. atstumu, šalia šios kabyklos buvo kraujo pėdsakų, specialisto G. P. parodymai, kad tolimiausios kraujo dėmės buvo išplitusios parduotuvės viduje maždaug 5 metrų spinduliu, 2011-09-11 įvykio vietos apžiūros protokolas (t.1, b.l. 16-20), iš kurio matyti, kad dėmės (kraujo) „L.“ patalpose, kurios yra raudonos spalvos, nuo lango yra nutolę apie 2-3 metrus, kurios matomos prie kabyklų ant grindų. Kad būtent V. S. pro padarytą angą pateko, patvirtina rasti kraujo pėdsakai patalpos viduje, buvę toli, nuo išdaužto lango ir šalia kabyklos, nuo kurios buvo pagrobti drabužiai, drabužių pagrobimo aplinkybė. Įvertinus išdėstytą, teismui nekyla realių abejonių dėl V. S. kaltės pagal BK 178 str. 2 d., 187 str. 1 d., jo kaltė pilnai įrodyta ištirtais įrodymais.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad specialistas G. P. teismo posėdžio metu patvirtino, kad negalėjo patekti į parduotuvės vidų, tačiau, G. P. paaiškino, kad į patalpą jie nebuvo užėję, nes be šeimininkų jie negali užeiti į patalpą, t.y. į patalpą G. P. neužėjo ne dėl to, kad tai fiziškai nebuvo įmanoma, o todėl, kad nebuvo jos šeimininkų. G. P. parodė, kad skylė buvo pusė metro ant metro, palangės aukštis pusė metro, kas, vertinant fotolentelėje (t.1, b.l. 18) užfiksuotą vaizdą, nepaneigia galimybės per minėtų matmenų angą patekti į patalpą. Liudytojo Z. B. manymu, pro tą langą galima buvo įlįsti vyrui. Atsižvelgus į išdėstytą, ir tai, kad nustatytas drabužių pagrobimo faktas, rasti kraujo pėdsakai patalpos viduje, buvę toli, nuo išdaužto lango, apeliaciniame skunde įvardinti liudytojos J. S. parodymai, kad ji matė parduotuvės išdaužtą langą, tačiau per tą langą nuteistasis V. S. patekti negalėjo, nes išmuštame parduotuvės lange buvo labai nedidelė skylė ir patekti į parduotuvę nebuvo galima, nepaneigia V. S. kaltės. Apeliaciniame skunde teigiama apie neva esančius prieštaravimus G. P. parodymuose, specialisto išvadose, tačiau pažymėtina, kad G. P. pirmosios instancijos teismo posėdyje parodė, kad jis paėmė kraujo nuoplovas nuo vitrinos stiklo iš vidinės pusės. Paėmė stiklo šukę iš vidaus ištirti. Tepinėlius paėmė pro išdaužto lango skylę persisvėrus. Iš specialisto išvados Nr. 140-(79)-ISI-499 matyti, kad tirti buvo pateikti 3 stiklo šukės ir vienas tamponas su nuoplova nuo grindų. (t.1, b.l. 75). Šiuo atveju, atkreiptinas dėmesys, kad aplinkybė ar nuoplova buvo paimta nuo grindų, ar nuo išdaužto stiklo, nėra esminė nustatant kam priklauso įvykio vietoje rastas kraujas. Apeliaciniame skunde abejojama ir specialisto išvadoje Nr. 3065/1 1(01) nurodytu teiginiu, kad kraujas netrykšta „fontanu“ ir netrykšta 2-3 metrų atstumu, todėl kraujas negalėjo patekti ant parduotuvės grindų, tačiau, šiuo atveju, kolegijai įvertinus fotolentelėje fiksuotų kraujo žymių apskritas formas, išsidėstymą (t.1, b.l. 18-20) ir kitas bylos aplinkybes (kad, kaip parodė liudytoja L. B. Z., šalia kabyklos, nuo kurios buvo pagrobti drabužiai, nuo lango gal 0,5 m atstumu, buvo kraujo pėdsakų), abejonių dėl V. S. kaltės pagal BK 178 str. 2 d., 187 str. 1 d. nekyla.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam V. S. bausmę, Lietuvos Respublikos BK 41 str. ir 54 str. įtvirtintų bausme siekiamų tikslų bei bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, V. S. asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę pagal BK 187 str. 1 d., jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių pagal BK 178 str. 2 d. ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

V. S. padarė tyčinį nesunkų (BK 11 str. 3 d., 187 str. 1 d.) ir apysunkį (BK 11 str. 4 d., 178 str. 2 d.) nusikaltimus. V. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 187 str. 1 d., dėl jos gailisi. V. S. iki sulaikymo nedirbo (t.2, b.l. 92) administracine tvarka baustas (t.2, b.l. 12-13), anksčiau teistas 6 kartus už plėšimus ir vagystes (t.2, b.l. 14-17, 20-36, 38-47), į Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą neįrašytas (t.2, b.l. 50). Pagal BK 56 str. 1 d. recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Nuteistasis V. S. nusikaltimą padarė neišnykus teistumui, todėl jis yra recidyvistas (BK 27 str. 1 d.) ir jam pagrįstai paskirta laisvės atėmimo bausmės. V. S. iki padarant nusikalstamą veiką, už kurią jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jau buvo baustas realiomis laisvės atėmimo bausmėmis. Įvertinusi šias aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskiriant laisvės atėmimo bausmę. Pirmosios instancijos teismas paskyrė laisvės atėmimo bausmę pagal BK 187 str. 1 d. mažesnę nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, o pagal BK 178 str. 2 d. ženkliai mažesnę nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, paskirtąsias bausmes subendrino apėmimo būdu. Atsižvelgus į bylos aplinkybes, kolegijos nuomone, nuteistajam V. S. paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta.

Pagal BK 75 str. 1 d. asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams, bausmės vykdymas gali būti atidėtas nuo vienerių iki trejų metų tik tada, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas turi atsižvelgti į visas bylos aplinkybes, turi įvertinti nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, išsiaiškinti nusikaltimo motyvą ir tikslus, kaltininko asmenybę, įvertinti jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Ypač svarbu tokiais atvejais įvertinti kaltininko asmenybę, nes būtent tai lemia ar bus pasiekti tikslai, numatyti BK 41 str. 2 d.. Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai V. S. netaikė BK 75 str. ir neatidėjo jam paskirtosios bausmės vykdymo. Vienas bausmės tikslų, numatytų BK 41 str. 2 d., yra paveikti asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Kaip matyti iš aukščiau išdėstyto, V. S. anksčiau jau 6 kartus teistas už plėšimus ir vagystes, todėl, įvertinus visas bylos aplinkybes, nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Bausmė teisingai subendrinta nepažeidžiant BK 63 str. reikalavimų.

Apeliantas teigia, kad visas bausmes, kurios buvo paskirtos pagal ankstesnius nuosprendžius, jis yra pilnai atlikęs, tai nereiškia, kad padarė ir šį nusikaltimą, tačiau pažymėtina, kad pagal BK 97 str. 1 d. į teistumą teismas atsižvelgia skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą, spręsdamas dėl kaltininko atleidimo nuo bausmės ar baudžiamosios atsakomybės, lygtinio atleidimo nuo bausmės prieš terminą ar bausmės pakeitimo švelnesne bausme, taip pat pripažindamas asmenį pavojingu recidyvistu. Sutinkamai su BK 97 str. 1 d., turinčiais teistumą laikomi asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę, – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo trejus metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, todėl, įvertinus tai, kad apeliantas tik 2011-08-25 paleistas iš Kybartų pataisos namų pasibaigus bausmės laikui, darytina išvada, kad jo teistumas nėra išnykęs.

Apeliacinio skundo argumentai, kad apeliantas pastaruoju metu intensyviai ieškojo darbo, yra pasirengęs gydytis priklausomybės ligų centre nuo narkomanijos, nori būti naudingas visuomenei, vertintini teigiamai, tačiau atsižvelgus į apelianto asmenybę ir jam paskirtą bausmę, kuri, kolegijos manymu, nėra aiškiai per griežta, nėra pakankamas teisinis pagrindas švelninti jam paskirtą bausmę.

Esant tokioms aplinkybėms, naikinti arba keisti skundžiamą nuosprendį arba švelninti pirmosios instancijos teismo paskirtą bausmę dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra įstatyminio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo V. S. (V. S.) apeliacinį skundą atmesti.