Kauno apylinkės teismo įsakymas

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 420 straipsnyje numatyta tvarka išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Viktoro Kazlausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje:

D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenamosios vietos nedeklaravęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1. Kauno miesto apylinkės teismo 1999 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 274 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė – 1 metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 47¹ straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams.

Kauno miesto apylinkės teismo 2003 m. spalio 13 d. nutartimi nusikalstama veika iš BK 274 straipsnio 1 dalies perkvalifikuota į BK 182 straipsnio 1 dalį ir paskirta bausmė – 10 mėnesių laisvės atėmimas;

2. Kauno rajono apylinkės teismo 2002 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 272 straipsnio 2 dalį, 225 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta bausme – 4 metai 2 mėnesiai laisvės atėmimo su 500 Lt turto konfiskavimu. Paskirtą bausmę subendrinus su Kauno miesto apylinkės teismo 1999 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžiu jam paskirta galutinė bausmė – 4 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo su 500 Lt turto konfiskavimu.

Kauno rajono apylinkės teismo 2003 m. lapkričio 12 d. nutartimi nusikalstama veika iš BK 272 straipsnio 2 dalies perkvalifikuota į BK 180 straipsnio 1 dalį ir iš BK 225 straipsnio 2 dalies į BK 284 straipsnio 1 dalį bei paskirta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams ir 98 Lt turto konfiskavimas.

Paskirtą bausmę subendrinus su Kauno miesto apylinkės teismo 1999 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžiu jam paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 7 mėnesiams;

3. Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 178 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta bausmė – 52 MGL (6 760 Lt) bauda;

4. Radviliškio rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 28 d. nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 178 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta bausmė – 1 metai laisvės atėmimo.

Paskirtą bausmę subendrinus su Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu, paskirta galutinė bausmė – 1 metai laisvės atėmimo ir 52 MGL (6 760 Lt) bauda;

5. Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu pagal BK 294 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta bausmė - 1 metai 1 mėnesis laisvės atėmimo;

6. Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 16 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 14 d. nuosprendžiu, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 178 straipsnio 2 dalį, BK 302 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė – 2 metų laisvės atėmimas;

7. Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 8 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, BK 178 straipsnio 2 dalį, BK 178 straipsnio 2 dalį, BK 178 straipsnio 2 dalį, BK 178 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta bausmė – 3 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo.

Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 16 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 14 d. nuosprendžiu, ir jam paskirta galutinė subendrinta 3 metų 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

8. Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 22 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė – 48 MGL (1 807,68 Eur) dydžio bauda;

9. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 17 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta bausmė – 40 parų areštas ir 48 MGL (1 807,68 Eur) dydžio bauda;

10. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. kovo 13 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė – 20 parų areštas;

11. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugsėjo 2 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė – 34 MGL, tai yra 1 700 Eur dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 17 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme – 48 MGL, tai yra 1 807,68 Eur dydžio bauda ir D. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 3 507,68 Eur dydžio bauda, baudos bausmės neįvykdęs,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. K. 2025 m. gegužės 5 d., apie 15.00 val., bute adresu (duomenys neskelbtini), kilus žodiniam konfliktui su Ž. J., tempė Ž. J. už plaukų, ne mažiau kaip aštuonis kartus rankomis ir kojomis sudavė jai į galvą bei kitas kūno vietas, padarydamas jai minkštųjų audinių sumušimus, kraujosruvas kairio smilkinio srityje, kaktoje, abiejų akiduobių srityse, viršutinėje lūpoje, kairio peties ir žasto srityje, t. y. sužalojimus sukėlusius nežymų sveikatos sutrikdymą, taip mušdamas ir kitaip smurtaudamas nežymiai sutrikdė Ž. J. sveikatą.

Šiais veiksmais D. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2025 m. gegužės 7 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad Ž. J. minkštųjų audinių sumušimus, kraujosruvas kairio smilkinio srityje, kaktoje, abiejų akiduobių srityse, viršutinėje lūpoje, kairio peties ir žasto srityje padaryti kietu buku daiktu. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek smūgiuojant ranka, tiek ir kojomis bei suduodant mažiausiai aštuonis smūgius. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimai nebūdingi griuvimui, tai patvirtina jų lokalizacija kūne. Turimais duomenimis sužalojimai tiek visumoje, tiek vertinant kiekvieną atskirai, yra nežymus sveikatos sutrikdymas (e. b. 1 t., b. l. 40–42).

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo. Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad kaltinimas D. K. dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo pasitvirtino. Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu. Šiuo atveju, vertinant kaltinamojo veiksmų įrodytumą, visų pirma pažymėtina, kad jis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino visiškai, nors ir nurodė, kad dėl buvusio neblaivumo detaliai neprisimena įvykio aplinkybių.

Tai, kad kaltinamasis atliko jam pareikštame kaltinime nurodytus smurtinius veiksmus, patvirtina nukentėjusiosios nurodytos aplinkybės, jog kartu vartojant alkoholinius gėrimus su kaltinamuoju ir kitu asmeniu, tarp jos ir D. K. kilo žodinis konfliktas, D. K. pradėjo darytis agresyvus, ko pasėkoje jis tyčia rankų kumščiais pradėjo trankyti jai į galvos sritį, tempė už plaukų, po to tyčia nenustatytą kiekį smūgių spyrė kojos keliu į galvos ir nugaros sritį. Dėl šių kaltinamojo atliktų veiksmų ji juto fizinį skausmą. Nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes patvirtina liudytojo G. K. nurodytos aplinkybės, jog kartu su nukentėjusiąja ir D. K. vartojo alkoholinius gėrimus. Nors jo namuose vykusių muštynių nematė ir negirdėjo, tačiau atsikėlęs pastebėjo, jog Ž. J. akis buvo sumušta, be kita ko, pastaroji jam nurodė, kad susimušė su kaltinamuoju. Liudytoja J. P. patvirtino, kad pas ją į namus atėjo jos dukra Ž. J.. Ant dukros kaktos buvo labai didelis guzas, sutinęs skruostas, sumušta nosis, galvoje matė kraują, be to, bebendraujant su Ž., jai pradėjo tinti ir mėlynuoti aplink akis. Dukra jai nurodė, kad ją sumušė „(duomenys neskelbtini)“. Be to, liudytoju apklausiamas policijos pareigūnas M. J. nurodė, kad Ž. J. paaiškino, jog vartojo alkoholinius gėrimus su D. ir tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu D. tyčia rankų kumščiais trenkė jai i į galvos sritį, po to tyčia spyrė kojos kelia į jai galvos sritį. Be kita ko, M. J. patvirtino, kad ant nukentėjusiosios veido buvo matomi akivaizdūs sužalojimai – patinimai po akimis, guzas ant smilkinio. Šios aplinkybės taip pat objektyviai patvirtinamos Bendrojo pagalbos centro skambučio garso įrašu bei vaizdo įrašu ir policijos pareigūno kūno kameros.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad Ž. J. minkštųjų audinių sumušimus, kraujosruvas kairio smilkinio srityje, kaktoje, abiejų akiduobių srityse, viršutinėje lūpoje, kairio peties ir žasto srityje padaryti kietu buku daiktu. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek smūgiuojant ranka, tiek ir kojomis bei suduodant mažiausiai aštuonis smūgius. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimai nebūdingi griuvimui, tai patvirtina jų lokalizacija kūne. Turimais duomenimis sužalojimai tiek visumoje, tiek vertinant kiekvieną atskirai, yra nežymus sveikatos sutrikdymas.

Išanalizavus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus konstatuotina, kad kaltinamojo kaltę patvirtina nuoseklūs ir išsamūs nukentėjusiosios parodymai, kurie nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios dėl esminių aplinkybių nekito. Kad būtent tokiu būdu buvo sukeltas tiek fizinis skausmas, tiek nežymus sveikatos sutrikdymas nukentėjusioji Ž. J. nuosekliai patvirtino tiek G. K., tiek savo mamai J. P., tiek atvykusiems policijos pareigūnams. Nors kaltinamasis nurodo, kad įvykio neprisimena dėl išgerto alkoholio, tačiau teismas neturi pagrindo abejoti, jog kaltinamasis suvokė, kad jo atliekami veiksmai sukėlė realų skausmą nukentėjusiajai, be to, nukentėjusiajai buvo sukelti sužalojimai, asmuo norėjo taip veikti, t. y. savo nusikalstamus veiksmus atliko tiesiogine tyčia. Dėl smurto panaudojimo kilo baudžiamojo įstatymo numatyti padariniai, todėl D. K. veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Dėl D. K. skiriamos bausmės ir kitų klausimų

Skiriant bausmę D. K., atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus bei kitas aplinkybes, kurios reikšmingos bausmei skirti ir individualizuoti (BK 54 straipsnio 2 dalis).

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos keturios alternatyvios bausmių rūšys, viena iš jų – viešieji darbai.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, bylos aplinkybės yra aiškios. Ž. J. buvo išaiškinta teisė reikšti civilinį ieškinį, bet ji savo parašu patvirtino, kad civilinio ieškinio kaltinamajam nereiškia.

Iš byloje esančio pranešimo įtariamajam apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu protokolo matyti, kad kaltinamasis su kreipimusi ir jam siūloma bausme (viešaisiais darbais) bei jos dydžiu sutiko. Taip pat jam buvo išaiškintos šio proceso teisės ir pasekmės. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad prokuroras pagrįstai kaltinamajam pasiūlė užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BPK 418 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamasis, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną nesunkų baigtą nusikaltimą. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis savo kaltę padaręs nusikaltimą pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).

Skiriant bausmę kaltinamajam D. K., teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis yra teistas, neįvykdęs jam paskutiniuoju teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos bausmės, baustas administracine tvarka, jam paskirtų baudų nesumokėjęs. Kaltinamasis yra nedirbantis, tačiau registruotas Užimtumo tarnyboje, be kita ko, išreiškė norą užsiimti darbine veikla, nurodė, jog kadangi šiuo metu ieško darbo ir netrukus ketina įsidarbinti. D. K. registruotas psichiatrinio gydymo įstaigoje – teikta stebėjimo paslauga, taip pat gydytas dėl priklausomybės narkotinėms medžiagoms bei alkoholiui. Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaudamasis BK 54 bei 61 straipsnio nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Atsižvelgiant į tai, vertindamas kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų visumą, siekiant padėti kaltinamajam pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, teismas daro išvadą, jog kaltinamajam už padarytą nusikaltimą gali būti skiriama prokuroro prašoma ir sankcijoje numatyta viešųjų darbų bausmė.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis visiškai pripažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla išnagrinėta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, D. K. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų, D. K. yra neįvykdęs jam Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugsėjo 2 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos bausmės. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta viešųjų darbų bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinama su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugsėjo 2 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta kaltinamojo neįvykdyta bausme – 3 507,68 Eur dydžio bauda.

Nesant motyvuoto, įrodymais pagrįsto kaltinamojo prašymo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugsėjo 2 d. baudžiamuoju įsakymu nustatytas savanoriškas baudos sumokėjimo terminas iki 2025 m. rugsėjo 18 d., nekeistinas.

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu laikinai sulaikytas nebuvo. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliekama galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus ją vykdyti, panaikinama.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas byloje netaikytas, civilinis ieškinys nepareikštas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

– Policijos pareigūno kūno kameros vaizdo įrašas ir BPC skambučio garso įrašas, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktini prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

D. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam bausmę – viešuosius darbus 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant jį per mėnesį išdirbti po 20 (dvidešimt) valandų visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti D. K. bausmę – viešuosius darbus 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį per mėnesį išdirbti po 20 (dvidešimt) valandų visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugsėjo 2 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme – 3 507,68 Eur (trijų tūkstančių penkių šimtų septynių eurų 68 ct) dydžio bauda, ir D. K. paskirti galutinę subendrintą bausmę – viešuosius darbus 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį per mėnesį išdirbti po 20 (dvidešimt) valandų visuomenės labui ir 3 507,68 Eur (trijų tūkstančių penkių šimtų septynių eurų 68 ct) dydžio baudą.

Bauda turi būti sumokėta iki 2025 m. rugsėjo 18 d. į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, įmokos pavadinimas „teismo skirtos baudos“. Savanoriškai sumokėjus baudą, banko kvitas turi būti pateiktas į teismo raštinę. Jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą.

D. K. taikomą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki bausmės vykdymo pradžios palikti nepakeistą, o pradėjus vykdyti bausmę, ją panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

– Policijos pareigūno kūno kameros vaizdo įrašą ir BPC skambučio garso įrašą, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Išaiškinti, kad D. K., nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs jį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.