Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2008-12-04 · Civilinė byla Nr. 2-902/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-12-04
Bylos Nr.
2-902/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Rezultatas
Nutartis panaikinta ir klausimas išspręstas iš esmės.
Teisėjai
Danutė Gasiūnienė, Konstantinas Gurinas, Nijolė Piškinaitė
Ieškovas
V. G.
Atsakovas
V. P., D. M., V. M., R. K.
Trečiasis asmuo
V. G.
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-902/2008Procesinio sprendimo kategorija: 110.1(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. gruodžio 4 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Konstantino Gurino ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. G. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutarties, kuria atmestas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. 2-131-267/2008 pagal ieškovės V. G. ieškinį atsakovams V. P., D. M., V. M., R. K., trečiasis asmuo V. G. dėl žalos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

V. G. 2007 m. spalio 2 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi, prašo priteisti solidariai iš atsakovų V. P., D. M., V. M. ir R. K. 126 283,25 Lt žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 15 210,83 Lt bylinėjimosi išlaidų.

2008 m. rugsėjo 23 d. Šiaulių apygardos teisme gautas ieškovės V. G. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti atsakovams V. P., D. M., V. M. ir R. K. priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą ir turtines teises, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti, tačiau leidžiant juo naudotis. Ieškovė nurodė, kad pareikšto ieškinio suma yra didelė, todėl netaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Atsiliepdami į ieškovės prašymą, atsakovai prašė jį atmesti ir nurodė, kad ieškinys pareikštas solidariai keturiems atsakovams, todėl ieškinio suma nėra didelė. Atsakovai dirba, gauna pastovias pajamas, iš esmės sutinka su pareikštu reikalavimu dėl žalos atlyginimo, tačiau prieštarauja ieškovės nurodytam žalos atlyginimo dydžiui. Dėl šių aplinkybių nėra jokios grėsmės, kad būsimo teismo sprendimo vykdymas pasunkės ar taps neįmanomas. Atsakovai nurodė, kad ieškovė nepateikė jokių argumentų, kodėl prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateiktas būtent šiuo bylos nagrinėjimo metu. Teigė, kad atsakovų atstovė ieškovės prašymą gavo pavėluotai, todėl neturėjo galimybės pateikti atsiliepime išdėstytas aplinkybes patvirtinančius įrodymus.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių apygardos teismas 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartimi ieškovės V. G. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Teismas nurodė, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų bei argumentų, kurie pagrįstų grėsmę būsimo teismo sprendimo tinkamam įvykdymui. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškinys pareikštas keturiems solidariems atsakovams, kurie dalį ieškinio pripažįsta, sprendė, kad vien didelė reikalavimo suma negali būti laikoma pakankamu teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės įrodymu.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė V. G. prašo Šiaulių apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartį panaikinti ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Skunde nurodo, kad civilinio proceso įstatymas suteikia teisę pareikšti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bet kurioje civilinio proceso stadijoje. Ieškovės teigimu, pareikšto ieškinio suma yra didelė, atsakovai dirba pagal verslo liudijimus, duomenys apie atsakovų gaunamas pajamas nėra žinomi, todėl yra pagrindas manyti, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Iki prašymo nagrinėjimo teisme dienos atsakovai nepateikė jokių duomenų, paneigiančių būtinumą taikyti laikinasias apsaugos priemones, nereiškė prašymo atidėti prašymo nagrinėjimą dėl įrodymų pateikimo ar prašymo taikyti kitokias, nei nurodyta ieškovės prašyme, laikinąsias apsaugos priemones. Žalos atlyginimo reikalavimo dalies pripažinimas negali būti pagrindas atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti.

Atsiliepimas

Identiškais atsiliepimais į atskirąjį skundą atsakovai D. M., V. P., V. M. ir R. K. prašo Šiaulių apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimuose nurodo, kad atsakovai dirba pagal verslo liudijimus, todėl negali pateikti būsimas pajamas patvirtinančių dokumentų. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė nuolat tikslina reikalavimus (padarytos žalos dydį), todėl atsakovai negali ieškovei sumokėti nuostolių dalies, su kuria sutinka. Atsakovų teigimu, taikytos laikinosios apsaugos priemonės sukels atsakovams didelių nepatogumų, sumažės atsakovų galimybė gauti banko paskolą, bus suvaržytos nuosavybės teisės bei asmeniniams ir verslo poreikiams skirtų piniginių lėšų naudojimas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Civilinio proceso įstatymas numato galimybę teismui dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu imtis laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti (CPK 144 str. 1 d.). Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą - laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei yra pagrindas manyti, jog, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. CPK 144 straipsnio pagrindu pirmosios instancijos teismas, nenagrinėdamas ir nespręsdamas ieškinio pagrįstumo, atsižvelgdamas į teismo sprendimo vykdymo ypatumus, taip pat abiejų bylos šalių interesų pusiausvyrą, sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, tai yra ar ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas galės būti realiai įvykdytas, ar jo įvykdymui užtikrinti būtina imtis proceso įstatyme numatytų priemonių.

Teisėjų kolegija pažymi, kad taikydamas CPK 145 straipsnyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones, teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. Teismų praktikoje suformuota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos (Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-127/2005, 2006 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-105/2006), nes didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. rugpjūčio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-397/2005, 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-782/2007).

Nagrinėjamoje byloje ieškovė V. G. prašo priteisti solidariai iš keturių atsakovų 126 283,25 Lt žalai už netinkamai atliktus statybos darbus atlyginti, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovė iš esmės grindė didele ieškinio suma. Kitų aplinkybių ar duomenų, pagrindžiančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo reikalingumą, ieškovė nenurodė. Atsakovų atsiliepimuose į ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir į atskirąjį skundą nurodyti argumentai dėl ieškovės pareikšto reikalavimo dydžio pagrįstumo negali būti sprendžiami šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, t. y. nagrinėjant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nes ieškinio reikalavimų pagrįstumas ir apimtis gali būti nustatyta tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Šiuo atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje jauno amžiaus, ne nuolatinio pobūdžio darbą dirbantiems atsakovams pareikšto 126 283,25 Lt ieškinio suma yra didelė, todėl ši aplinkybė gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Ieškovės pareikštas reikalavimas solidariesiems atsakovams reiškia, kad ieškovė turi teisę reikalauti, jog prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.). Nei ieškovės prašymą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei su atsiliepimais į atskirąjį skundą atsakovai nenurodė ir nepateikė jų turtinę padėtį liudijančių įrodymų. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad atsakovų dalinis sutikimas su ieškovės keliamais reikalavimais nepaneigia būsimo, gal būt palankaus ieškovei teismo sprendimo neįvykdymo rizikos. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad nagrinėjamoje byloje nėra jokių grėsmės būsimo teismo sprendimo tinkamam įvykdymui požymių.

Laikinosios apsaugos priemonės taikomos vadovaujantis ekonomiškumo, proporcingumo, šalių lygiateisiškumo principais (CPK 17 str., 145 str. 2 d.). Šie principai reiškia, jog laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos taip, kad maksimaliai užtikrintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą, bet kartu nesukeltų atsakovui nuostolių arba šie nuostoliai būtų minimalūs. Pažymėtina, kad ginčų sprendimas teisme visada susijęs su tam tikrų suvaržymų asmenims, kuriems taikomos laikinosios apsaugos priemonės, atsiradimu. Kaip matyti iš bylos medžiagos atsakovai nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių atsiliepimų į prašymą bei atskirąjį skundą teiginius apie nepagrįstai didelių suvaržymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsiradimą. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik atsakovų nekilnojamojo, kilnojamojo turto ir turtinių teisių atžvilgiu, t. y. neprašė taikyti piniginių lėšų areštą, todėl atsakovų teisė disponuoti jų turimomis piniginėmis lėšomis nebūtų suvaržyta.

Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, tinkamai neįvertino visų faktinių šiam klausimui spręsti svarbių bylos aplinkybių, netinkamai taikė proceso teisės normas, todėl klausimą išsprendė neteisingai ir tai yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti (CPK 329 str. 1 d.) ir klausimą išspręsti iš esmės, ieškovės prašymą patenkinti – taikyti atsakovų turto atžvilgiu jos prašomas laikinąsias apsaugos priemones pagrindinio ieškinio reikalavimo sumos ribose (CPK 145 str. 2 d.).

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančios procesinės teisės normos numato šių priemonių pakeitimo arba panaikinimo pagrindus bei tvarką. Pagal CPK 146 ir 150 straipsnių nuostatas atsakovai, esant pagrindui, turi teisę prašyti pirmosios instancijos teismą pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita arba pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę prašyti panaikinti, jeigu įkeičia kreditoriui turimą turtą, įmoka atitinkamą pinigų sumą į teismo specialiąją sąskaitą, pateikia banko garantiją ar laidavimo raštą. Laikinąsias apsaugos priemones taikęs teismas pagrįstu atsakovų prašymu taip pat gali imtis priemonių, numatytų CPK 147 straipsnio 1 dalyje.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 2 punktu,

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartį panaikinti ir ieškovės V. G. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti.

Ieškovės V. G. (duomenys neskelbtini) ieškinio reikalavimams apsaugoti už 126 283,25 Lt areštuoti atsakovams V. P. (duomenys neskelbtini), D. M. (duomenys neskelbtini), V. M. (duomenys neskelbtini) ir R. K. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą bei pas trečiuosius asmenis esančias turtines teises, uždraudžiant atsakovams areštuotu turtu disponuoti, tačiau paliekant jiems teisę juo naudotis.

Areštuoto turto saugotojais paskirti jų savininkus.

Surasti ir aprašyti areštuotą turtą pavesti ieškovės pasirinktam atsakovų gyvenamųjų vietų ar jų turto buvimo teritorijoje veikiančiam antstoliui.

Nutarties nuorašus išsiųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui – Centrinei hipotekos įstaigai bei šalims.

Teisėjai Danutė GasiūnienėKonstantinas GurinasNijolė Piškinaitė