- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-04
- Bylos Nr.
- e2YT-2827-666/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-00703-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erikas Jurgutis
- Pareiškėjas
- A. P.
- Suinteresuotas asmuo
- L. Z., D. J., valstybės įmonei Turto bankui
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims L. Z., D. J., valstybės įmonei Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas A. P. kreipėsi į teismą su prareiškimu prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po savo sutuoktinės J. P. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą faktiniu valdymu. Nurodė, kad su J. P. susituokė (duomenys neskelbtini). Santuokos metu jie susilaukė dviejų dukrų – D. P. (dabar – J.) ir L. P. (dabar – Z.). Santuokos metu buvo įgytas butas, adresu (duomenys neskelbtini), kuris buvo įregistruotas pareiškėjo vardu. Mirus sutuoktinei pareiškėjas į palikimo atsiradimo vietos notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo nesikreipė. To nepadarė ir mirusiosios dukros. Tik pareiškėjas po sutuoktinės mirties toliau liko gyventi jų bendrame bute, rūpinosi tuo turtu kaip savu, atliko einamuosius remonto darbus, mokėjo jo išlaikymui reikalingus mokesčius, t. y. palikimą priėmė faktiniu valdymu.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas atsiliepimu dėl pareiškimo palieka spręsti teismo nuožiūra.
Suinteresuoti asmenys L. Z. ir D. J. pateiktu atsiliepimu su pareiškimu sutinka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis). Duomenys, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti, nėra registruojami ar kitaip dokumentuojami. Konstatuotina, kad prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pareiškėjas negali patvirtinti jokiais rašytiniais įrodymais. Juridinę reikšmę turinčio fakto dėl palikimo priėmimo nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Pareiškime nurodytas aplinkybes patvirtina rašytiniai byloje esantys įrodymai.
Pareiškėjas A. P. ir J. P. susituokė (duomenys neskelbtini). Santuokos metu jie susilaukė dviejų dukrų – D. P. (dabar – J.) ir L. P. (dabar – Z.). Sutuoktiniai santuokos metu įgijo butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais, adresu (duomenys neskelbtini). Sutuoktinių po santuokos sudarymo įgytas turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). J. P. mirė (duomenys neskelbtini) santuokoje. Kretingos rajono savivaldybės 2 – ojo notaro biuro notarės 2019-05-23 liudijimas patvirtina, kad po J. P. mirties dėl palikimo priėmimo į notaro biurą nei testamentiniai, nei įstatyminiai įpėdiniai nesikreipė, paveldėjimo byla nėra užvesta. Vienintelis pareiškėjas po sutuoktinės mirties liko gyventi jam ir sutuoktinei priklausiusiame bute, mokėjo mokesčius, o po kelerių metų minėtame bute leido apsigyventi dukrai L. Z.. Netikėti pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis, kad jis po sutuoktinės mirties rūpinosi likusiu turtu, kuris jiems priklausė nuosavybės teise, jį valdė ir prižiūrėjo, kurias patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai ir palikimu suinteresuoti asmenys, teismas neturi pagrindo.
Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinis savo valią išreiškia veiksmais, liudijančiais savo sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas A. P. po sutuoktinės J. P. mirties naudojosi ir rūpinosi likusiu turtu. Pareiškėjo veiksmų pobūdis rodo, kad pareiškėjas perėmė turtą ir pradėjo jį valdyti kaip savo, laikė ir laiko save turto savininku.
Įpėdinis priėmęs kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neturi aiškinti ar konstatuoti (įvardyti) palikto turto kiekio, jo dalių, vietos. Pareiškimas tenkintinas, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas A. P. po sutuoktinės J. P. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė atsiradusį palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė po sutuoktinės J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.