Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, sekretoriaujant Vaidai Laukavičiūtei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui S. M., jo atstovui advokatui Domantui Skebui, institucijos, priėmusios nutarimą, atstovei Jurgitai Bertašiūtei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo (APT) bylą pagal S. M. skundą dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus nutarimo panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau – ir Institucija) vyr. specialistė 2009-05-08 surašė ATP protokolą S. M., UAB „SG consulting” direktoriui, už valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo nustatytos tvarkos pažeidimą. Protokole nurodoma, kad už 2008 m. gruodžio mėnesį įmonė priskaičiavo 1919,87 Lt VSD įmokų, bet iki sausio 15 d. nesumokėjo, už 2009 m. sausio mėnesį priskaičiavo 2258,87 Lt, bet nesumokėjo, už vasario mėnesį priskaičiavo 2138,87 Lt, bet nesumokėjo, už kovo mėnesį priskaičiavo 2258,87 Lt, bet nesumokėjo. Iš viso pagal finansinę ataskaitą už 2009 m. 1 ketvirtį nesumokėjo 8576,54 Lt VSD įmokų. Tuo pažeidė Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 9 str. 2 d. ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių 25 p. nuostatas. Atsakomybė už tai numatyta LR ATPK 188⁶ str. 1 d. (b. l. 33-34).

Institucijos direktorius 2009-05-22 nutarimu Nr. 2-19-(2009)-186 UAB „SG consulting” direktoriui S. M. už pažeidimo, numatyto ATPK 188⁶ str. 1 d., padarymą skyrė 500 Lt baudą (b. l. 35).

S. M. padavė teismui skundą, kuriame prašo nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Paaiškino, kad skundžiamame nutarime melagingai nurodoma, jog jis dalyvavo nagrinėjant bylą, nes jis bylos nagrinėjime nedalyvavo. Tą patvirtina tas faktas, kad priimtas nutarimas neįteiktas jam pasirašytinai. Atkreipė dėmesį, kad ant jam pateikto nutarimo egzemplioriaus nėra Vilniaus skyriaus direktoriaus parašo, todėl nutarimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 3 d. reikalavimų ir yra negaliojantis bei nesukeliantis pasekmių. ATP protokolas jam buvo surašytas 2009-05-08 kartu su aktu dėl draudėjo UAB „SG consulting“ patikrinimo. Akte užsimenama, kad draudėjas (įmonė, o ne įmonės direktorius), vykdydamas mokėjimus iš įmonės kasos, pažeidė Laikinojo mokėjimo eilės tvarkos įstatymo 3 str. reikalavimus. Tuo tarpu skundžiamu nutarimu jam, kaip fiziniam asmeniui, paskirta bauda už tai, kad nevykdė Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 9 str. 2 d. ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių 25 p. reikalavimų. Nutarimas priimtas nepagrįstai ir neteisėtai, nes bauda paskirta be įstatyminio pagrindo. Atsakomybėn patrauktas, nors dėl pažeidimo nėra jo kaltės. Būdamas įmonės direktoriumi jis tyčia nedarė veiksmų, kuriais būtų siekiama nemokėti valstybinio socialinio draudimo įmokų. Nuo 2008 m. pabaigos įmonė veikia nuostolingai, bendrovė neteko visų savo klientų ir objektyviai negalėjo gauti pajamų, neturėjo lėšų įmokoms sumokėti. Bendrovės sąskaita areštuota 2008-12-08, iškilo reali bankroto grėsmė. 2009 m. sausio mėnesį bendrovė neturėjo jokių realių pajamų, gyvavo vien tik iš akcininko S. R. S. G. skolinamų lėšų, gautų sudarius paskolos sutartį 2009-01-12. Skolinamos lėšos į bendrovės kasą buvo įnešamos mažomis dalimis. Įmonės sunkią finansinę padėtį patvirtina ir buhalterės pateikta pažyma. Įmonė, siekdama išvengti bankroto ir atgaivinti veiklą, ieškojo naujų klientų, stengėsi pagal išgales atsiskaityti su kreditoriais, todėl atliko tik dalį mokėjimų. Apie šias aplinkybes buvo nurodyta ir Institucijai 2008-05-08. Įmonė 2009-05-08 Institucijai pateikė pasiūlymą dėl skolos grąžinimo pagal mokėjimo grafiką, tuomet Institucijos atstovė R. K. nurodė, kad šį pasiūlymą svarstys direktorius. Jam taip pat buvo nurodyta, kad sumokėjus dalį skolos, jis nebus traukiamas atsakomybėn. Susitikimas su direktoriumi dėl pasiūlymo grąžinti skolą dalimis pagal mokėjimo grafiką bei dėl baudos paskyrimo buvo nustatytas 2009-05-14 09.00 val., vėliau bendru sutarimu perkeltas 15.00 val. Įmonė 2009-05-14 sumokėjo 3000 Lt įsiskolinimo. Susitikimo su direktoriumi metu buvo pateiktas 3000 Lt įmoką patvirtinantis kvitas. Todėl Institucijos direktorius skyrė terminą iki 2009-05-22 likusiai skolos daliai sumokėti. Tuo tarpu jis įmonės direktoriumi dirbo iki 2009-05-15. Visos šios aplinkybės rodo, kad jis, būdamas „SG Consulting“ direktoriumi, siekė grąžinti įmonės skolą. Bauda paskirta jam asmeniškai, nors valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimas yra bendrovės pareiga ir prievolė pagal įstatymą. Jo veiksmuose nėra kaltės. Įmonei dėl įsiskolinimo atsiranda civilinė atsakomybė. Atsakomybė pagal LR ATPK 188⁶ str. 1 d. atsiranda, jeigu įmonė objektyviai gali sumokėti įmokas, tačiau jų nemoka. O nagrinėjamu atveju įmonė nemokėjo įmokų dėl susiklosčiusios sunkios finansinės padėties.

Teismo posėdyje S. M. ir jo atstovas palaikė skundą. S. M. paaiškino, kad skola atsirado dėl to, kad įmonė neturi pinigų, o ne todėl, kad tyčia nemokami pinigai. Įmonėje šiuo metu dirba jis, buhalterė, konsultantas ir dar viena darbuotoja, kuri šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose. Įmonė realių pajamų neturi nuo 2008 m. rugsėjo mėn. Vienintelės lėšos, kurias gauna įmonė, tai akcininko lėšos. Jis dar dirba kitoje įmonėje direktoriumi, gauna apie 1000 Lt, o už darbą UAB „SG consulting“ jis negauna jokių pajamų. Mokesčių inspekcijai įmonė yra skolinga apie 40 000 Lt, deramasi dėl sąlygų, kaip grąžinti skolą.

Institucijos atstovė teismo posėdyje prašė S. M. skundo netenkinti. Paaiškino, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, nes įmonė nesumokėjo priskaičiuotų valstybinio socialinio draudimo įmokų įstatymo nustatytu terminu. Buvo atsižvelgta, kad įmonė rodė pastangas dėl įsiskolinimo sumokėjimo, todėl įmonės direktoriui buvo paskirtas inkriminuoto pažeidimo sankcijoje numatytos baudos minimumas. Atstovė negalėjo patvirtinti dėl S. M. dalyvavimo nagrinėjant bylą, nes bylas nagrinėja direktorius arba pavaduotojas, o posėdžio protokolai nerašomi. Atstovės nuomone, kadangi nutarimą reikėjo motyvuoti, nutarimas buvo surašytas ne iš karto, o jo nuorašas administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išsiųstas per 3 dienas, kaip ir numato LR ATPK. Valstybinio socialinio draudimo įstatyme nustatyta pareiga mokėti įmokas ir neturi reikšmės įmonės finansinė sėkmė. Įmonė padengė dalį įsiskolinimo. Tikrinant įmonę buvo nustatyta, kad tais mėnesiais, kai įmonė nemokėjo valstybinio socialinio draudimo įmokų, ji 25 688 Lt sumokėjo kitiems asmenims, taip buvo pažeistos Laikinojo mokėjimo eilės tvarkos įstatymo nuostatos.

Skundas tenkintinas iš dalies.

S. M., UAB „SG consulting“ direktorius, administracinėn atsakomybėn patrauktas už valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo nustatytos tvarkos pažeidimą, t. y. už savalaikį nesumokėjimą, atsakomybė už kurį numatyta LR ATPK 188⁶ str. 1 d. Jam inkriminuoti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 9 str. 2 d. ir Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-06-14 nutarimu Nr. 647 (toliau – Taisyklės), 25 p. nuostatų pažeidimai. Įstatymo 9 str. 2 d., taip pat ir Taisyklių 25 p. nurodoma, kad priskaičiuotas socialinio draudimo įmokas draudėjas sumoka ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos. Pagal Įstatymo 2 str. 2 d. draudėjai – visi juridiniai asmenys bei jų filialai ir atstovybės, taip pat fiziniai asmenys, kurie įstatymų nustatyta tvarka privalo mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas. Juridinių asmenų atstovais laikytini jų vadovai. Taip yra nurodyta ir UAB „SG Consulting“ įstatų 45 punkto 3 papunktyje (b. l. 86). UAB „SG consulting“ direktoriumi nuo 2008-07-13 iki 2009-05-15 buvo S. M. (2008-07-08 Vienintelio akcininko sprendimas, darbo sutartis, 2009-05-15 Vienintelio akcininko sprendimas, b. l. 80-82, 92). S. M. teismo posėdyje paaiškino, kad nors iš direktoriaus pareigų atleistas, jis toje įmonėje dar dirba. Be to, byloje keliamas administracinės atsakomybės klausimas dėl valstybinio socialinio draudimo įmokų už 2008 m. gruodžio mėn. – 2009 m. kovo mėn. mokėjimo nustatytos tvarkos pažeidimo, o tuo metu įmonės direktorius buvo S. M., todėl jis yra tinkamas pažeidimo, numatyto LR ATPK 188⁶ str. 1 d., subjektas.

LR ATPK 188⁶ str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėtis pagal savo pobūdį yra formalioji, o tai reiškia, kad tokio pažeidimo objektyvioji pusė yra teisei priešinga veika ir nagrinėjant bylą pakanka nustatyti padarytą valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo nustatytos tvarkos pažeidimą.

Ginčo dėl to, kad įmonė už 2008 m. gruodžio mėn. – 2009 m. kovo mėn. priskaičiavo 8 577 Lt socialinio draudimo įmokų, tačiau jų nesumokėjo per Įstatyme nustatytą terminą, nėra. Šias aplinkybės S. M. pripažįsta. Šias aplinkybes patvirtina ir byloje esantys įrodymai – ATP protokolas, pranešimai apie apdraustuosius už ataskaitinį ketvirtį ir finansinės ataskaitos (b. l. 36-39), 2009-05-08 aktas dėl draudėjo UAB „SG consulting“ patikrinimo ir jo priedai (b. l. 40-46).

Sunki įmonės finansinė padėtis nuo valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo neatleidžia, tačiau pagal Taisyklių 61 punktą galima kreiptis su motyvuotu prašymu dėl įmokų mokėjimo atidėjimo. Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad tokių prašymų Institucijoje negauta.

Iš pateiktų įrodymų matyti, kad įmonės kredito sąskaitose nustatyti debeto mokėjimo nurodymai VMI ir VSDFV Vilniaus skyriaus (b. l. 57-76). Nors teigiama, kad įmonė neturėjo realių pajamų, tačiau 2009-01-12 paskolos sutartis (b. l. 10) leidžia tvirtinti, kad įmonė turėjo piniginių lėšų, kurias naudojo savo nuožiūra – 2009-05-08 patikrinimo akte užfiksuota, kad įmonės kasoje nustatyti tokie piniginiai srautai: darbo užmokesčiui 4363 Lt, kitiems mokėjimams – 25688,75 Lt, lizingui - 6135,45 Lt (b. l. 40-41). Tai, kad įmonė turimus pinigus naudojo kitoms reikmėms, o ne valstybinio socialinio draudimo įmokoms sumokėti, rodo, kad buvo pažeistos ir Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo 3 str. 1 d. nuostatos, nurodančios, kad trūkstant piniginių lėšų, valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos privalo būti sumokamos pirmiau negu atliekami kiti mokėjimai. S. M. atstovo paaiškinimas teisme, kad įmonės akcininko suteikta paskola buvo tikslinė ir įmonė negalėjo jos panaudoti mokesčiams ir įmokoms sumokėti, yra visiškai nepagrįstas, nes į bylą pateiktoje 2009-01-12 paskolos sutartyje nėra nustatyta, kad paskola suteikiama konkrečiam tikslui. Tokiu būdu S. M., būdamas UAB „SG consulting“ direktoriumi, neužtikrino, kad įmokos į valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą būtų sumokėtos laiku, nors įmonė bylai aktualiu laikotarpiu šias prievoles įvykdyti buvo finansiškai pajėgi. Tai ir buvo pagrindas traukti įmonės direktorių administracinėn atsakomybėn.

S. M. skunde nurodė, kad nagrinėjant bylą VSDFV, jis nedalyvavo, tuo tarpu nutarime nurodoma, kad byla išnagrinėta jam dalyvaujant. Šios aplinkybės teismas patikrinti neturi galimybių, nes pagal LR ATPK 246⁴ str. pažeidimų bylas nagrinėja VSDFV direktorius ir jo pavaduotojai, valdybos teritorinių skyrių vedėjai ir jų pavaduotojai, o pagal LR ATPK 285 str. posėdžio protokolai rašomi tik, kai bylą nagrinėja kolegialus organas. Nesant posėdžio protokolo, neįmanoma neabejotinai nustatyti, ar S. M. dalyvavo nagrinėjant pažeidimo bylą VSDFV teritoriniame skyriuje. Aplinkybė, kad nutarimo nuorašas S. M. buvo siunčiamas paštu, nėra tas įrodymas, kuris neabejotinai patvirtintų, kad S. M. bylos nagrinėjime nedalyvavo. Ta aplinkybė, kad S. M. buvo siunčiamas nutarimo egzempliorius be bylą išnagrinėjusio pareigūno parašo (b. l. 7), nėra pagrindas naikinti skundžiamą nutarimą. Ant nutarimo originalo yra direktoriaus parašas (b. l. 35). Be to, bylos nagrinėjimas teisme leidžia ištaisyti tokio pobūdžio procesinius pažeidimus. Dėl to teismas daro išvadą, kad tie pažeidimai, kuriais S. M. grindžia skundžiamo nutarimo neteisėtumą, nėra esminiai, nes jais S. M. teisės į gynybą nebuvo apribotos.

Išnagrinėjus bylą, nenustatyta aplinkybių, darančių bylos teiseną negalima (LR ATPK 250 str.). ATP protokolą surašė ir bylą išnagrinėjo tam įgalioti pareigūnai, veika teisingai kvalifikuota, administracinė nuobauda paskirta pagal LR ATPK 30 str., 30² str. reikalavimus. Skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Tačiau atsižvelgęs į padaryto pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes (dėl sunkios įmonės finansinės padėties), pažeidėjo asmenybę, į tai, kad už valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo tvarkos pažeidimą S. M. traukiamas pirmą kartą, ėmėsi priemonių skolai sumokėti (b. l. 12, 95), jo turtinę padėtį (teismo posėdyje S. M. paaiškino, kad gauna 1000 Lt darbo užmokestį, dirbdamas kitoje įmonėje, o už darbą UAB „SG consulting“ darbo užmokesčio negauna, abejoti tokiu paaiškinimu pagrindo nėra), vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti LR ATPK 20 str., gali būti pasiekti už pažeidimą S. M. skiriant švelnesnę nuobaudą, negu inkriminuoto pažeidimo sankcijoje numatyta minimali, t. y. 250 Lt baudą.

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 5 p. ir 128 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus direktoriaus 2009-05-22 nutarimą Nr.2-19-(2009)-186, kuriuo S. M. už pažeidimo, numatyto LR ATPK 188⁶ str. 1 d., padarymą paskirta 500 Lt bauda, pakeisti ir, taikant LR ATPK 30¹ str., už pažeidimą skirti S. M. 250 (dviejų šimtų penkiasdešimt) litų baudą.

Nutartis gali būti skundžiama apeliaciniu skundu per 10 dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.