Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų D. A. S. ir T. E. S., atstovaujamų įstatyminės atstovės G. S., pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškimą atsisakoma priimti.

Civilinio proceso įstatymo tikslas – asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų gynimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 2 straipsnio 1 dalis). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Tačiau teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos.

Juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse. CPK 443 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ypatingosios teisenos bylas teismas nagrinėja pagal šio Kodekso taisykles, su išimtimis ir papildymais, kuriuos nustato šio Kodekso V dalis ir kiti įstatymai. Teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis).

CPK 444 ir 445 straipsnių nuostatose nurodytos aplinkybės, lemiančios galimybę nustatinėti juridinę reikšmę turinčius faktus teisme: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridinis; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Šios įstatymo nuostatos yra imperatyviosios, todėl kai nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nepriklauso teismo kompetencijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimas Nr. 56 „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje“. Teismų praktika. 2005, 24).

Pareiškimo priėmimo stadijoje teismas turi patikrinti, ar pareiškimas dėl juridinio fakto nustatymo atitinka bendruosius procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamus reikalavimus (CPK 111, 113, 114 straipsniai) ar už pareiškimą yra sumokėtas CPK 80 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytas žyminis mokestis. Pareiškime turi būti nurodyta, kuriam tikslui reikia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, priežastys, dėl kurių negalima gauti ar atkurti dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą, ar nurodyti įrodymai, patvirtinantys juridinę reikšmę turintį faktą, taip pat ar pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad pareiškėjas negali gauti reikiamų dokumentų arba kad negalima prarastų dokumentų atkurti (CPK 447 straipsnis).

Giminystė yra kraujo ryšys tarp asmenų, kilusių vienas iš kito arba iš bendro protėvio (CK 3.130 straipsnio 1 dalis). Asmenų giminystės faktą patvirtina civilinės būklės aktų įrašai ir jų pagrindu išduodami liudijimai. Iš pareiškimo matyti, kad pareiškėjai yra žinomi dokumentai, reikalingi jos prašomam giminystės ryšiui patvirtinti, pareiškėja tiksliai nurodo jų išdavimo datas, išdavusią instituciją ir registracijos numerius, tačiau taip pat nurodo, kad ji tik negali nurodytų dokumentų gauti dėl to, kad įgyvendinant 2018 m. gegužės 25 d. bendrąjį asmens duomenų apsaugos reglamentą, civilinės būklės aktų įrašai tretiesiems asmenims neišduodami.

Vadovaujantis CPK 443 straipsnio 8 dalimi teismas, nagrinėjantis bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, turi būti aktyvus, tačiau pagal šią įstatymo nuostatą byloje dalyvaujantys asmenys neatleidžiami nuo pareigos nurodyti faktus ir pateikti įrodymus (CPK 42 straipsnio 4 dalis). Pareiškėja nepateikė duomenų, kad kreipėsi į notarą ar kitus įstatyme numatytus kitus subjektus, turinčius teisę gauti reikiamus dokumentus. Taigi, pareiškimas neatitinka CPK 447 straipsnio imperatyvaus reikalavimo pareiškime nurodyti įrodymus, patvirtinančius, kad pareiškėjos negali gauti reikiamų dokumentų arba kad negalima atkurti prarastų dokumentų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad jei pareiškėjo prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą patvirtina įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas reikiamos galios dokumentas, teismas atsisako priimti pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimas Nr. 56 „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje“. Teismų praktika. 2005, 24).

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, kad net ir paaiškėjus, kad pareiškėjų ir jų prosenelės visų giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų nėra (jų negalima gauti arba negalima atkurti prarastų dokumentų), pagal pareiškėjos pateiktą procesinį dokumentą negalėtų būti pradėta civilinė byla dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir dėl pareiškimo trūkumų, nes pareiškime tinkamai nenurodytas jo faktinis pagrindas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai) ir nenurodyti bylos išnagrinėjimu suinteresuoti asmenys ( CPK 443 straipsnio 3 dalis). Iš pareiškime suformuluoto reikalavimo matyti, kad pareiškėjos gimė praėjus 8 ir 9 metams po palikėjos mirties. Pareiškime nenurodyta, kokį konkretų palikimą, praėjus daugiau kaip 8 metams nuo palikimo atsiradimo, siekia priimti pareiškėjos. Nenurodyta, su kuriais asmenimis siejamas pareiškėjų ir jų prosenelės giminystės ryšys (kiekvienas asmuo turi tėvą ir motiną, pareiškėjos turi keturias proseneles, tačiau pareiškime nenurodyti tiesioginėje giminystės linijoje esantys asmenys). Nenurodyta, kokiu būdu mažametės pareiškėjos įgijo teisę į palikimą (pagal testamentą ar pagal įstatymą; ar atstovavimo teise), nenurodyta teisės paveldėti atitinkamu būdu įgijimą pagrindžiančios aplinkybės, nėra duomenų apie aukštesnės eilės įpėdinius ir jų teises į palikimą (palikimas gali būti priimtas faktiniu valdymu ir pan.).

Teismui konstatavus, kad pareiškėjų pareiškimas yra nenagrinėtinas civilinio proceso tvarka dėl to, kad neatitinka imperatyvių įstatyme (CPK 444 ir 445 straipsniuose), lemiančių galimybę nustatinėti juridinę reikšmę turinčius faktus teisme, o prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą patvirtina kiti pareiškėjų atstovės nurodyti atitinkamose institucijose esantys dokumentai, pareiškimą atsisakoma priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu pagrindu kaip nepriskirtiną teismo kompetencijai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 290-291 straipsniais,

nutaria:

atsisakyti priimti pareiškėjų D. A. S. ir T. E. S., atstovaujamų įstatyminės atstovės G. S., pareiškimą dėl giminystės fakto nustatymo.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per šią nutartį priėmusį teismą.