Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Įžanginė dalis

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Irmutė Kliučinskienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės J. V. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), valdantis (duomenys neskelbtini), registruotas (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. J. 2023 m. rugsėjo 25 d., apie 15.00 val. (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo patalpoje smurtavo artimoje aplinkoje prieš savo šeimos narį – sutuoktinę R. J., kurią rankomis pastūmė, o ši krisdama galva atsitrenkė į hidroforo siurblį, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai R. J. sukėlė fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl galvos plaukuotosios dalies žaizdos.

Kaltinamasis A. J. ikiteisminio tyrimo metu visiškai pripažino savo kaltę ir paaiškino, jog jų su žmona R. J. tarpusavio santykiai yra labai geri. Jeigu sukonfliktuoja, tai tik išgėrę alkoholinių gėrimų. 2023 m. rugsėjo 25 d. nuo ryto kartu su žmona R. J. namuose vartojo alkoholinius gėrimus. Gėrė degtinę, kiek išgėrė tiksliai neprisimena, bet jau abu buvo apsvaigę nuo alkoholio. Kartu nuo ryto iki vakaro vartojo alkoholinius gėrimus, jo žmona kokias keturias dienas iš eilės, o jis tris dienas iš eilės, todėl jie neišsiblaivė ir toliau vėl vartojo alkoholinius gėrimus. Dienos metu, apie 15 val., tarp jo ir žmonos R. J. kilo žodinis konfliktas, jis jai papriekaištavo, kad ji vartoja alkoholinius gėrimus, kad jau nustotų gerti. Kuomet žmona sėdėjo tualete ant žemės, jis ją pastūmė ir ji neišsilaikiusi krisdama atsitrenkė į hidroforo siurblį, dėl ko prasiskėlė galvą. Matė, kad jai pradėjo bėgti kraujas. Supranta, kad nuo jo veiksmų jai skaudėjo, ji jautė fizinį skausmą bei buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas dėl žaizdos galvoje. Jis savo žmonai R. J. nesudavė jokio smūgio, jis ją tik pastūmė dėl ko ši krito ir atsitrenkė. Kuomet jai pradėjo bėgti kraujas, ji paskambino 112 ir pranešė apie įvykį. Kuomet atvažiavo policijos pareigūnai, jo nebuvo, nes buvo išėjęs, kad su žmona daugiau nekonfliktuotų. Pas juos į namus buvo atvykę GMP medikai, kurie jo žmoną apžiūrėjo ir jai suteikė pagalbą. Jį policijos pareigūnai sulaikė bei pristatė į Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinę. Namuose nieko daugiau nebuvo ir jų konflikto niekas nematė. Policijos pareigūnai jam alkoholio kiekio matuokliu nustatė 2,57 promilių neblaivumą, o jo žmonai R. J. nustatė 3 promilių neblaivumą. Jie vartoja alkoholinius gėrimus protarpiais, tai yra arba visiškai negeria arba geria maždaug apie savaitę laiko. Prieš porą metų jau yra smurtavęs prieš savo sutuoktinę, tuomet jie susitaikė. Dėl nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, jeigu būtų buvęs blaivus, taip būtų nepasielgęs (1 t., b. l. 129 – 132, 143 – 146).

Be paties kaltinamojo A. J. prisipažinimo bei paaiškinimų, jo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos patvirtina ir šios bylos ikiteisminio tyrimo metu byloje surinkti bei žemiau aptariami duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio atžvilgiu pripažįstami įrodymais.

Nukentėjusioji R. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog A. J. yra jos vyras, kartu su juo gyvena (duomenys neskelbtini). Susituokę apie 27 metus. Jų yra bendras ūkis, pajamos ir kiti buitiniai dalykai. Tarpusavio santykiai yra geri, prieš tai jos sutuoktinis vieną kartą prieš ją buvo smurtavęs, dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau jie susitaikė. Dėl jų konfliktų kaltas alkoholis. Jie ūkininkauja, laiko gyvulius, atlieka kitus ūkio darbus. Pagrindinis ūkio darbininkas yra vyras, kadangi ji daug darbų pati negali ir nemoka atlikti. Jau kuris laikas, tai yra apie savaitę laiko pradėjo viena vartoti namuose alkoholinius gėrimus, gėrė ilgai ir daug, kadangi palaidojo sūnų ir sutriko jos emocinė būsena. Prie jos po kurio laiko prisijungė ir jos vyras A. J., su kuriuo bendrai vartojo alkoholinius gėrimus apie 3 dienas. 2023 m. rugsėjo 25 d., dienos metu tarp jos ir vyro A. J. įvyko konfliktas dėl alkoholio, kad jam nedavė išgerti alkoholinių gėrimų, todėl apie 15 val., jai būnant namuose esančioje tualeto patalpoje, tai yra kuomet ji sėdėjo ant grindų, jis ją suėmęs už pečių pastūmė, dėl ko ji neišsilaikė ir krisdama atsitrenkė į hidraforo siurblį, jai iš galvos pradėjo bėgti kraujas, skaudėjo, jautė fizinį skausmą. Kai pradėjo iš galvos bėgti kraujas, tarp jų konfliktas baigėsi. Po kurio laiko, maždaug po 30 minučių, ji paskambino 112 ir pranešė apie įvykį, o jos vyras išėjo iš namų. Kuomet atvažiavo policija, po kurio laiko atvažiavo ir greitosios medicinos pagalbos medikai, kurie ją apžiūrėjo. Ji medikams sakė, kad jos vyras ją mušė kumščiu, bet iš tiesų jis nesudavė jai jokio smūgio, jis tik pagąsdino ją, bet iš tiesų jos nemušė kumščiais. Į ligoninę ji vykti atsisakė, kadangi jai medikai suteikė pagalbą ir daugiau jai apžiūros nebuvo reikalingos. Policijos pareigūnai jai alkoholio kiekio matuokliu patikrino blaivumą, nustatė 3 promilių neblaivumą. Policijos pareigūnai jos vyrą sulaikė bei uždarė į Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinę. Ji nepageidauja, kad jos vyras būtų iškeldintas iš namų, kadangi jis jos atsiprašė, ji jam atleido ir jis reikalingas namuose apžiūrėti ūkį bei atlikti visus ūkio darbus (1 t., b. l. 58 – 61, 66 – 69).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo T. P. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2023 m. rugsėjo 25 d. apie 15 val. namuose (duomenys neskelbtini) A. J. smurtavo artimoje aplinkoje prieš savo žmoną R. J., kilusio konflikto metu ranka suduodamas vieną smūgį į veidą, dėl ko R. J. griuvo ir į hidroforo siurblį susižalojo galvą. Atvykusi GMP apžiūrėjo R. J. ir konstatavo galvos plaukuotos dalies žaizdą. R. J. į ligoninę vykti atsisakė. A. J. sulaikytas ir patalpintas į Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato laikino sulaikymo kamerą (1 t., b. l. 1 – 6).

Įvykio vietos apžiūros protokole su priedu nurodyta, kad apžiūrima įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) A. J. ir R. J. gyvenamajame name. Namas yra medinis, nedažytas. Namo pietinėje pusėje yra durys, per kurias įėjus patenkama į koridorių. Koridoriuje tiesiai yra durys, per kurias įėjus patenkama į vonios kambarį. Viduryje vonios kambario yra išskleista patalynė. Kambario kairėje pusėje yra spintelė ir durys. Tiesiai prie sienos yra suoliukas, ant kurio yra dubuo, hidroforo siurblys ir klozetas. Kambaryje dešinėje pusėje yra kriauklė su spintele, skalbimo mašina ir dušo kabina. Hidroforo siurblys yra raudonos ir mėlynos spalvos. Hidroforo siurblio aukštis 0,66 m., plotis 0,22 m., ilgis 0,44 m. Hidroforo siurblys pajungtas prie vandens sistemos (1 t., b. l. 17 – 23).

Policijos registruojamųjų įvykių registro išraše nurodyta, jog registruotas įvykis pagal R. J. pranešimą. R. J. pranešė, jog ,,pranešėjos vyras A. J. sumušė pranešėją. Vaikų nėra. Vyras vietoje. Pranešėja kitame kambaryje. Moteris 50 m., kraujuoja galva. Laukia. Pranešėjo skambučio pradžios data ir laikas: 2023 m. rugsėjo 25 d. 15.34“ (1 t., b. l. 24 – 29).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio S. D. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad apie įvykį pranešusi yra R. J. Jai nustatyta kraujuojanti žaizda galvos nugarinėje dalyje. Ji akivaizdžiai neblaivi ar apsvaigusi. Smurtu įtariamas asmuo A. J., kuris akivaizdžiai neblaivus ar apsvaigęs, jam nustatytas 2,57 promilių neblaivumas. R. J. paaiškino, kad kartu gyvenantis jos vyras A. J. įvykusio žodinio konflikto metu ją pastūmė, krisdama ant žemės galva trenkėsi į vandens siurblį hidroforą. Po šių A. J. veiksmų R. J. jautė fizinį skausmą (1 t., b. l. 30 – 33).

Alkoholio kiekio matuoklio prietaiso Nr. ARFM-0232, patikros sertifikatas Nr. 1940754, panaudojimo žurnalo kopijoje nurodyta, kad R. J. 2023 m. rugsėjo 25 d. 16.05 val. nustatytas 3,00 promilių neblaivumas, A. J. 2023 m. rugsėjo 25 d. 16.25 val. nustatytas 2,57 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 34 – 36).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo T. P. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje nurodyta, kad dirbant su Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu S. D. 2023 m. rugsėjo 25 d. 15.38 val. buvo gautas R. J. pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) pranešėjos vyras A. J. sumušė pranešėją. Vaikų nėra. Vyras vietoje. Pranešėja kitame kambaryje. Moteris 50 m., kraujuoja galva. Laukia. Atvykus, pasitiko R. J., kuri paaiškino, jog 2023 m. rugsėjo 25 d. apie 15 val. namuose tarp jos ir jos vyro A. J. kilo konfliktas. Konfliktas kilo todėl, kad ji išgėrė visą degtinę ir nepaliko vyrui. Konflikto metu būnant vonios kambaryje, jai sėdint ant grindų, vyras ją pastūmė ir griūdama į hidroforo siurblį susižalojo galvą. Atvykus GMP, R. J. pradėjo pasakoti, kad jos vyras ranka jai vieną kartą trenkė per veidą ir ji griūdama susižalojo galvą. Dėl R. J. girtumo jos apklausti nebuvo galimybės (1 t., b. l. 37 – 38).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 414/2023 (06) nurodyta, kad R. J. nustatyta galvos plaukuotosios dalies žaizda galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje. Nesant medicinos dokumentuose detalaus objektyvių trauminio poveikio žymių morfologinių savybių aprašymo, nėra galimybės nustatyti sužalojimų padarymo laiką. Nesant medicinos dokumentuose detalaus objektyvių trauminio poveikio žymių lokalizacijos aprašymo, nėra galimybės nustatyti trauminių poveikių skaičių. Nesant medicinos dokumentuose detalaus objektyvių trauminio poveikio žymių lokalizacijos aprašymo, nėra galimybės nustatyti sužalojimo padarymo būdą (trauminis poveikis smūgiuojant ar trauminis poveikis atsitrenkiant). Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Padaryto sužalojimo pasėkoje nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą (1 t., b. l. 50 – 51).

Asmens duomenyse nurodyta, kad nukentėjusioji R. J. yra A. J. šeimos narė – sutuoktinė (2 t., b. l. 5).

BK 140 straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. BK 248 straipsnio 2 dalyje išaiškinta, jog nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog kaltinamasis A. J. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis tyčia smurtavo prieš savo šeimos narį – sutuoktinę R. J., kurią rankomis pastūmė, o ši krisdama galva atsitrenkė į hidroforo siurblį, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai R. J. sukėlė fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl galvos plaukuotosios dalies žaizdos. Byloje esanti teismo medicinos specialisto išvada patvirtina, jog dėl tokių kaltinamojo A. J. veiksmų nukentėjusiajai – jo šeimos narei kartu gyvenančiai sutuoktinei R. J. buvo sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Taigi tarp kaltinamojo A. J. neteisėtų veiksmų – fizinio smurto panaudojimo ir dėl to kilusių padarinių – nukentėjusiosios R. J. nežymaus sveikatos sutrikdymo bei fizinio skausmo sukėlimo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Todėl šiuo atveju konstatuojama, jog kaltinamasis A. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Prokurorė pateikė teismui pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Prokurorės pareiškimas tenkinamas.

Pranešime ir protokole, kuriuos pasirašė kaltinamasis A. J., jam buvo išaiškinta baudžiamojo proceso įstatymo numatyta galimybė užbaigti šį baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. A. J. susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, pasekmes suprato ir sutiko, jog prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutiko ir su prokurorės pasiūlyta bausmės rūšimi bei jos dydžiu (2 t., b. l. 33 –36, 37 – 39). Nukentėjusioji R. J. taip pat neprieštarauja prokurorės sprendimui užbaigti šį baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (2 t., b. l. 42 – 43).

Dėl bausmės skyrimo ir kitų klausimų

Skirdamas bausmės rūšį ir jos dydį, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Kaltinamasis A. J. padarė baigtą smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką, kurią baudžiamasis įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Šią nusikalstamą veiką kaltinamasis įvykdė veikdamas tiesiogine tyčia, kadangi jis pats suvokė pavojingą savo veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Bylos duomenimis, kaltinamasis A. J. praeityje buvo teistas vieną kartą, anksčiau paskirtą bausmę jis yra atlikęs ir jo teistumas jau yra išnykęs, todėl baudžiamojo įstatymo atžvilgiu jis yra laikomas neteistu (2 t., b. l. 6 – 9; BK 97 straipsnio 6 dalis). A. J. yra baustas administracine tvarka, tačiau jis neturi galiojančių administracinių nuobaudų (2 t., b. l. 10 – 13). Kaltinamasis yra nedirbantis, tačiau užsiimantis (duomenys neskelbtini), registruojasi (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 14 – 15, 16, 17). Kaltinamasis psichikos bei priklausomybių ligų įskaitose neįrašytas ir abejonių dėl jo pakaltinamumo teismui nekyla (2 t., b. l. 24). Nagrinėjamu atveju kaltinamojo A. J. atsakomybę lengvina aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina aplinkybė, kad šią nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Šiuo atveju, sprendžiant bausmės skyrimo bei individualizavimo klausimą, svarbu pabrėžti aplinkybę, jog kaltinamasis A. J. yra pirmą kartą teisiamas už smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką, o ankstesnis jo teistumas jau yra išnykęs. Todėl teismas, įvertinęs visas nustatytas bei ištirtas šios bylos aplinkybes, kaltinamojo A. J. asmenybę bei visas jį charakterizuojančias ypatybes, sprendžia, jog šiuo atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti šį asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, dar bus visiškai įgyvendinta už padarytą nusikalstamą veiką jam paskyrus prokurorės pasiūlytą su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kadangi ši bausmės rūšis atitiks visus bausmės skyrimo tikslus bei pagrindus. Tų pačių motyvų pagrindu, o taip pat atsižvelgiant į kaltinamojo A. J. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jam skiriamos laisvės apribojimo bausmės dydis nustatomas mažesnis už šios bausmės rūšies vidurkį (BK 48 straipsnio 2 dalis, 61 straipsnio 2 dalis). Skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas paprastai paskiria kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis (BK 48 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju įvertinus aplinkybę dėl kaltinamojo A. J. vykdomos (duomenys neskelbtini) veiklos, jam būdingo bei būtino asmens mobilumo, sprendžiama, jog šiuo atveju nėra tikslinga taikyti šiam kaltinamajam intensyvią priežiūrą. Atsižvelgiant į visas kaltinamąjį A. J. charakterizuojančias aplinkybes, siekiant kuo labiau individualizuoti jam skiriamą laisvės apribojimo bausmę, šios bausmės vykdymo metu jam skiriamas įpareigojimas – dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Kaltinamojo A. J. baudžiamoji byla baigiama supaprastinto proceso tvarka – teismo baudžiamuoju įsakymu ir jis visiškai pripažino savo kaltę, todėl jo atžvilgiu taikomas BK 64¹ straipsnis ir jam skiriama bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog kaltinamasis A. J. šios bylos ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai sulaikytas nuo 2023 m. rugsėjo 25 d. 16.25 val. iki 2023 m. rugsėjo 26 d. 10.42 val. (1 t., b. l. 105 – 108, 116 – 118). Šis laikas įskaitomas į A. J. paskirtą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 66 straipsnis, BPK 140 straipsnio 13 dalis).

Bylos ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam A. J. buvo paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (1 t., b. l. 161 – 168). Ši kardomoji priemonė A. J. panaikinama tik pradėjus jam paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymą (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 – 422 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti jį 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, A. J. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti jam galutinę 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, kurios vykdymo metu įpareigoti jį dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, įskaityti A. J. į jam paskirtos laisvės apribojimo bausmės laiką laikinajame sulaikyme jo išbūtą laiką nuo 2023 m. rugsėjo 25 d. 16.25 val. iki 2023 m. rugsėjo 26 d. 10.42 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio šio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.

Pradėjus paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymą, panaikinti A. J. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

Išaiškinti kaltinamajam A. J. tai, jog jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

Išaiškinti kaltinamajam A. J. ir tai, jog jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis paduos prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios. Jeigu kaltinamasis šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.