Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Evaldas Gražys, susipažinęs su Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos, susidedančios iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Daivos Jankauskienės ir Olego Šibkovo, 2015 m. spalio 7 d. nutartimi dėl nusišalinimo nuo baudžiamosios bylos nagrinėjimo ir spręsdamas nusišalinimo patvirtinimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teisme 2015 m. rugsėjo 14 d. gauta baudžiamoji byla su nuteistojo V. L. apeliaciniu skundu dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendžio. 2015 m. rugsėjo 14 d. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko nutartimi minėtai baudžiamajai bylai nagrinėti sudaryta teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Daivos Jankauskienės ir Olego Šibkovo. 2015 m. spalio 7 d. nutartimi teisėjų kolegija, nagrinėdama nukentėjusiojo V. B. pareiškimą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nušalinimo, nustačiusi, kad nuteistasis V. L. yra Kauno apygardos teisme dirbančio teisėjo A. A. žmonos brolis, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 34 straipsnio 2 dalies nuostatomis nusišalino nuo 2015 m. rugsėjo 14 d. Kauno apygardos teisme gautos baudžiamosios bylos Nr. 1A-849-498/2015 nagrinėjimo. Paaiškėjus aplinkybei, jog nuteistasis V. L. yra Kauno apygardos teismo teisėjo A. A. giminaitis, teisėjų kolegija sprendė, kad byla jo atžvilgiu negali būti nagrinėjama Kauno apygardos teisme.

Teisėjų kolegijos nusišalinimas tvirtintinas.

Baudžiamoji byla perduotina Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui ar šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkui spręsti klausimą dėl bylos perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui.

Teisė į nešališką teismą yra viena pagrindinių žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog asmuo, kaltinamas padaręs nusikaltimą, turi teisę, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Teismo nepriklausomumo ir nešališkumo principas įtvirtintas ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 44 straipsnio 5 dalyje. Teisė į nešališką teismą taip pat numatyta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje. Teismo nešališkumo reikalavimas yra viena iš asmens konstitucinės teisės į teisingą teismą sudėtinių dalių, o kartu ir vienas iš sąžiningo teismo proceso reikalavimų. Teisė į objektyvų ir nešališką bylos išnagrinėjimą sudaro vieną reikšmingiausių tinkamo teismo proceso principo aspektų.

Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime yra konstatavęs, jog asmens konstitucinė teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių; teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga. Dėl to turi būti šalinamos prielaidos, galinčios kelti abejonių dėl teisėjo ir teismo šališkumo.

Viena iš teisės į nešališką teismą užtikrinimo garantijų yra Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, pagal kurią tais atvejais, jei teisėjas byloje yra proceso šalis, o ta byla teisminga teismui, kuriame jis arba jo sutuoktinis, vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), taip pat jo sutuoktinio vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės) dirba teisėju (išskyrus Aukščiausiąjį Teismą, Apeliacinį teismą ir Vyriausiąjį administracinį teismą), aukštesnės pakopos teismo pirmininkas perduoda šią bylą nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui. Nurodyta taisyklė taikoma ir tuo atveju, kai byloje proceso šalis yra įstatyme nurodyti teisėjo giminaičiai.

Nagrinėjamu atveju nustatyta aplinkybė, kad nuteistasis V. L. yra Kauno apygardos teismo teisėjo A. A. giminaitis – teisėjo sutuoktinės brolis, vadovaujantis pirmiau nurodyta Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 34 straipsnio 2 dalies nuostata, sudaro pagrindą spręsti, kad baudžiamoji byla šio nuteistojo atžvilgiu negali būti nagrinėjama Kauno apygardos teisme. Nurodyta aplinkybė tiek proceso dalyviams, ypač nukentėjusiuoju byloje pripažintam V. B., tiek ir objektyviam, pašaliniam, niekaip nei su proceso dalyviais, nei su jame sprendžiamais klausimais nesusijusiam stebėtojui gali kelti abejonių Kauno apygardos teismo ir jame dirbančių teisėjų nešališkumu (objektyvumu), suinteresuotumo bylos nagrinėjimo baigtimi (rezultatais) nebuvimu. Atsižvelgiant į tai, bei siekiant užtikrinti teisingumo interesus, tvirtintinas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų Kęstučio Dargužio, Daivos Jankauskienės ir Olego Šibkovo nusišalinimas nuo baudžiamosios bylos su nuteistojo V. L. apeliaciniu skundu dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendžio nagrinėjimo.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 229 straipsnyje įtvirtinta galimybė ekstraordinariniais atvejais, kuomet tokia būtinybė yra nulemta svarbių valstybės saugumo, viešosios tvarkos ir teisingumo interesų, perduoti bylą iš teismo, kuriam byla teisminga pagal teritorinio ir dalykinio teismingumo taisykles, nagrinėti kitam teismui. Svarbiu teisingumo interesu laikytina asmens teisės, kad jo bylą nagrinėtų objektyvus ir nešališkas teismas užtikrinimas. Klausimo dėl bylos perdavimo iš vieno apygardos teismo kitam apygardos teismui sprendimas priklauso Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko ar šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko kompetencijai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 229 str. 2 d. 2 p.), todėl baudžiamoji byla Nr. 1A-849-579/2015 su nuteistojo V. L. apeliaciniu skundu dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendžio perduotina Lietuvos apeliaciniam teismui procesiniam sprendimui dėl teismingumo priimti.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 59 straipsnio 4 dalimi, 229 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 2 punktu, Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

patvirtinti teisėjų kolegijos, susidedančios iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Daivos Jankauskienės ir Olego Šibkovo, nusišalinimą nuo baudžiamosios bylos su nuteistojo V. L. apeliaciniu skundu dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendžio nagrinėjimo apeliacine tvarka.

Baudžiamąją bylą Nr. 1A-849-579/2015 su nuteistojo V. L. apeliaciniu skundu dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendžio perduoti Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui ar šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkui procesiniam sprendimui dėl bylos perdavimo kitam apygardos teismui priimti.

Apie baudžiamosios bylos perdavimą informuoti proceso dalyvius.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.