Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2020-03-02 · Civilinė byla Nr. 2YT-2349-476/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-03-02
Bylos Nr.
2YT-2349-476/2020
Teisminio proceso Nr.
2-36-3-00042-2020-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Irena Narbutienė
Pareiškėjas
J. A.
Suinteresuotas asmuo
Valstybės įmonė Registrų centras
Advokatai
Donatas Daunys
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-2349-476/2020Teisminio proceso Nr. 2-36-3-00042-2020-4 Procesinio sprendimo kategorijos:
2.5.1.; 2.5.5.; 3.2.6.1.; 3.4.5.2.;(S)ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 2 d.Raseiniai
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Irena Narbutienė,sekretoriaujant Linai Indilienei,dalyvaujant pareiškėjai J. A., jos atstovui advokatui Donatui Dauniui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, pagal pareiškėjos J. A. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo byloje Valstybės įmonė Registrų centras.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad už A. A. vardu įsigytą nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą su kitais statiniais, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kuris įgytas pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, yra pilnai atsiskaityta. Juridinę reikšmę turintis faktas reikalingas išregistruoti Nekilnojamojo turto registre įrašą apie įsiskolinimą už įsigytą turtą.

Pareiškime ir teismo posėdžio metu pareiškėja nurodė, kad 1988-04-15 tuometinio Raseinių rajono (duomenys neskelbtini) kolūkio visuotinio narių susirinkimo protokolu buvo nutarta parduoti jos vyrui A. A. gyvenamąjį namą su ūkiniu pastatu ir suformuotu 0,15 ha sklypu, esantį (duomenys neskelbtini), už 7400 tuometinių rublių, sumokant iki 2001 metų. Tuo pagrindu 1988 m. gegužės 31 d. buvo sudaryta notariškai patvirtinta pirkimo-pardavimo sutartis, turtas buvo įregistruotas Valstybinės įmones registrų centro Tauragės filiale, nurodant įsiskolinimą už įsigytą turtą. (duomenys neskelbtini) jos vyras mirė, ji paveldėjo turtą ir tik tada sužinojo apie tariamą įsiskolinimą, kurio tikrai nebuvo ir nėra. 2013 ir 2014 m. kreipėsi į registratorių, kad būtų išregistruotas juridinis faktas dėl įsiskolinimo, tačiau abu kartus jai buvo atsakyta neigiamai, motyvuojant tuo, kad ji nepateikė dokumento apie juridinio fakto pasibaigimą, t.y. (duomenys neskelbtini) kolūkio pažymos apie galutinį atsiskaitymą. 2019 m. rugsėjo mėnesį ji kreipėsi į vietinį registratorių su tuo pačiu prašymu, kartu pateikė buvusio (duomenys neskelbtini) kolūkio pirmininko ir vyr. buhalterės pažymą, kad už įsigytą turtą buvo galutinai atsiskaityta 1990 m. vasario mėnesį, tačiau registratorius prašymo nepriėmė ir pasiūlė kreiptis į suinteresuotą instituciją šioje byloje. Motyvavo tuo, kad P. J. jau nėra (duomenys neskelbtini) kolūkio pirmininkas, o O. K. nėra buhalterė ir, kad tik kolūkio pažymos pagrindu gali būti pakeistas įsiskolinimo įrašas. Paprašius nurodyti kokią sumą ji kaip paveldėtoja, ir kokiam kreditoriui yra skolinga, tą padaryti buvo atsisakyta. 2019 m. lapkričio 12 d. suinteresuota institucija atmetė jos prašymą, o 2020 m. sausio 23 d. tą patį padarė ir centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija.

Per 31 metus niekas jokių pretenzijų, reikalavimų dėl pinigų mokėjimo nepareiškė, kaip nereiškia ir dabar. Ji, išnaudojusi visas kitas teisines galimybes išspręsti ginčą ne teismo tvarka ir negalėdama kitais būdais gauti suinteresuotai institucijai tinkančio dokumento įsiskolinimo faktui išregistruoti, kreipiasi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto apie atsiskaitymą už įgytą turtą nustatymo.

Liudytojas P. J. parodė, kad jis buvo (duomenys neskelbtini) kolūkio pirmininkas. Gerai dirbantiems ir drausmingiems kolūkio nariams parduodavo išsimokėtinai gyvenamuosius namus. A. A. dirbo mechanizatoriumi, o žmona kontoroje. Tai buvo tvarkinga, darbšti šeima ir jiems buvo leista įsigyti išsimokėtinai namą. Kolūkiečiai pinigus įnešdavo į kasą ir taip mažindavo įsiskolinimo sumą. Tie kolūkio nariai, kurie įmokų nemokėdavo, būdavo įtraukti į sąrašą ir jis su jais kalbėdavosi, derindavo įsiskolinimo sumažinimą. A. šeimos tame sąraše nebuvo. Dėl šių priežasčių gali patvirtinti, kad 1990 m. vasario mėnesį įsiskolinimas buvo pilnai sumokėtas. Dėl kokių priežasčių jis nebuvo panaikintas Registrų centre, nurodyti negali.

Liudytojas J. Š. parodė, kad A. A. buvo jo uošvis. Jie dažnai kalbėdavo apie visus ūkinius klausimus. Jam uošvis pasakojo, kad pilnai sumokėjo už namą, rodė dokumentus. Jei būtų turėjęs įsiskolinimų, tai tikrai būtų jam pasakęs.

Suinteresuoto asmens valstybės įmonės „Registrų centras“ atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie posėdžio vietą ir laiką suinteresuotas asmuo informuotas tinkamai, prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. 2020 m. vasario 13 d. teismui pateiktame atsiliepime (b. l. 33) į pareiškimą nurodė, kad vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis nuo 2013 m. J. A. nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, ūkinis pastatas, kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini). Turtą 2013 m. pareiškėja paveldėjo po sutuoktinio A. A. mirties. A. A. turtą įsigijo Raseinių rajono (duomenys neskelbtini) kolūkio 1988-05-31 notariškai patvirtintos sutarties pagrindu. Sutarties 2 punkte buvo nurodyta, kad Raseinių r. (duomenys neskelbtini) kolūkis iki 2001 m. iš pirkėjo A. A. gaus 7400 rublių. Nekilnojamojo turto registre sutarties pagrindu 2003-05-27 buvo įregistruotos A. A. nuosavybės teisės į turtą, padaryta žyma apie įsiskolinimą už įsigytą turtą sutarties pagrindu. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro istatymo 16 straipsnio 2 dalis numato, jį Nekilnojamojo turto registre įregistruotas juridinis faktas išregistruojamas, jeigu pateikiami istatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad juridinis faktas pasibaigė. Įregistruoti juridiniai faktai, susiję su nekilnojamaisiais daiktais, daiktinėmis teisėmis i juos ir šių teisių suvaržymais, išregistruojami atitinkamo nekilnojamojo daikto registro įraše panaikinant žymą. Pažymėtina, kad pareiškėja ne kartą kreipėsi į nekilnojamojo turto registro tvarkytoją, Nekilnojamojo turto registre žyma apie įsiskolinimą už įsigytą turtą būtų išregistruota (patvirtinta kartu su pareiškimu Teismui pateikti nekilnojamojo turto registro tvarkytojo priimti sprendirmai tačiau su prašymais pareiškėja nepateikė dokumentų, vienareikšmiškai patvirtinančių, kad minėta juridinis faktas yra pasibaigęs, todėl buvo priimti neigiami pareiškėjos atžvilgiu sprendimai. Teismo sprendimas, kuriuo būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad už turtą įsigytą sutartimi yra pilnai atsiskaityta būtų pakankamas teisinis pagrindas Nekilnojamojo turto registre išregistruoti žymą apie įsiskolinimą už įsigytą turtą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas visiškai.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes.

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t.y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Raseinių rajono (duomenys neskelbtini) kolūkio 1988 m. balandžio 15 d. protokolu buvo svarstytas klausimas dėl kolūkio gyvenamojo namo ir ūkinio pastato pardavimo bei paskyrimo sklypo prie perkamų iš kolūkio pastatų kolūkiečiui A. A. (b. l. 8). 1988 m. gegužės 31 d. Raseinių rajono (duomenys neskelbtini), kolūkio valdybos pažyma patvirtina, kad kolūkiečiui A. A. parduodamo gyvenamo ir ūkinio pastato balansinė vertė buvo 7400 rublių (b. l. 9). 1988 m. gegužės 31 d. pirkimo – pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad A. A. iš pardavėjo Raseinių rajono (duomenys neskelbtini) kolūkio įsigijo gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą ir kiemo įrenginius, esančius (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo sutarties 2 punktas numatė, kad pardavėjas Raseinių rajono (duomenys neskelbtini) kolūkis iš pirkėjo A. A. gaus 7400 rublių (b. l. 10-11). Kauno apskrities archyvo pažyma patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) LDT vykdomojo komiteto archyviniame fonde 1980-1990 metų (duomenys neskelbtini) kaimo ūkinėse knygose įrašytas A. A. ūkis, skiltyje „papildomos žinios“ įrašyta: pastatai pirkti iš kolūkio, notariškai sutartis patvirtinta 1988 m. gegužės 31 d., registro Nr. 912 (b. l. 12). Iš VĮ Registrų centro pažymėjimo apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių įregistravimą nekilnojamojo turto registre matyti, kad A. A. vardu registruotas gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) (b. l. 13-14). Mirties liudijimas patvirtina, kad A. A. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 15). Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas patvirtina, kad po A. A. mirties jo turtą paveldi sutuoktinė J. A.. Paveldimą turtą sudaro: žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 17). Kolūkio pirmininkas P. J. ir buhalterė O. K. patvirtino, kad A. A. už gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą ir kiemo statinius, esančius Raseinių r., (duomenys neskelbtini), buviso (duomenys neskelbtini) kolūkio teritorijoje yra pilnai atsiskaitęs 1990 m. vasario mėn. (b. l. 17). 2013 m. gruodžio 2 d. VĮ Registrų centras sprendimu J. A. prašymas išregistruoti juridinį faktą į nekilnojamuosius daiktus adresu (duomenys neskelbtini), netenkintas, nes turto registro tvarkytojui kartu su prašymu būti pateiktas dokumentas, patvirtinantis prašomo išregistruoti juridinio fakto pasibaigimą. Pareiškėja nepateikė dokumentų, patvirtinančių prievolės tinkamą įvykdymą (b. l. 18). 2014 m. sausio 14 d. VĮ Registrų centras sprendimu J. A. prašymas išregistruoti žymą apie įsiskolinimą už pastatus, esančiu (duomenys neskelbtini), netenkintas, nes turto registro tvarkytojui kartu su prašymu būti pateiktas dokumentas, patvirtinantis prašomo išregistruoti juridinio fakto pasibaigimą. Pareiškėja nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad įsiskolinimas už įsigytą turtą yra padengtas (b. l. 19). 2019 m. lapkričio 8 d. J. A. kreipėsi į Registrų centrą Kauno padalinį su prašymu išregistruoti įsiskolinimo faktą iš Nekilnojamojo turto registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 20-21). VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registrų tvarkytojo sprendimu J. A. prašymas išregistruoti žymą apie įsiskolinimą už pastatus, esančiu (duomenys neskelbtini), netenkintas (b. l. 22). J. A. 2019 m. gruodžio 18 d. su pakartotiniu prašymu išregistruoti įsiskolinimo faktą iš Nekilnojamojo turto registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)kreipėsi į Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisiją, tačiau komisija 2020 m. sausio 23 d. sprendimu paliko galioti Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Kauno skyriaus 2019 m. lapkričio 19 d. priimtą sprendimą, papildant jį atsisakymo pagrindu – Registro įstatymo 29 straipsnio 2 punktu (b. l. 24-26, 27-30).

Juridinę reikšmę turintys faktai - tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą.

Nagrinėjamu atveju, pareiškėja J. A. nurodė, kad neturi galimybės gauti rašytinio patvirtinimo apie A. A. pinigų sumokėjimo faktą Raseinių rajono (duomenys neskelbtini) kolūkiui už pirkimo - pardavimo sutartimi, registro Nr. (duomenys neskelbtini), įsigytą nekilnojamąjį turtą, kadangi minėtas kolūkis neegzistuoja.

Nekilnojamojo turto registre pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu yra įregistruotas juridinis faktas, t. y. padaryta žyma apie įsiskolinimą už įsigytą turtą. VĮ Registrų centro Kauno filialas, būdamas nekilnojamojo turto registro tvarkytoju, neturi jokių duomenų apie pareiškėjo įvykdytą prievolę, atsiradusią pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu.

Teismas daro išvadą, jog yra visos aplinkybės, juridiniam faktui nustatyti: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę – t. y. nustačius pareiškėjo prašomą juridinį faktą, būtų įgytas pagrindas išregistruoti žymą apie įsiskolinimą už įsigytą turtą nekilnojamojo turto registre; 2) pareiškėja J. A. neturi dokumentų, patvirtinančių faktą, kad A. A. yra įvykdęs savo prievolę, tai yra įsiskolinimas už įsigytą turtą yra padengtas 3) pareiškėja negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, kadangi Raseinių rajono (duomenys neskelbtini) kolūkis neegzisuoja (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis)

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, pareiškėjos, liudytojų P. J., J. Š. paaiškinimais nustatyta, kad A. A. 1990 m. vasario mėn. įvykdė 1988 m. gegužės 31 d. pirkimo – pardavimo sutarties reikalavimus dėl 7400 rublių sumokėjimo Raseinių rajono (duomenys neskelbtini) kolūkiui už gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), tačiau neišliko tai patvirtinantys dokumentai. Kadangi pareiškėja negali kitokia tvarka gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų, o šio fakto nustatymas pareiškėjai turės juridinę reikšmę – Valstybės įmonėje Registrų centre išregistruojant žymą apie įsiskolinimą už turtą, pareiškėjos pareiškimas tenkintinas ir nustatytinas juridinis faktas, jog A. A. yra visiškai atsiskaitęs už 1988 m. gegužės 31 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu įsigytą nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą, kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini) (CPK 177, 178, 185 straipsniai, 444 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 445, 448 straipsniai).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas nekilnojamojo turto registre įregistruoto juridinio fakto apie įsiskolinimą už įsigytą turtą išregistravimo tikslu.

Byloje susidarė 5,19 Eur procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidų, kurios priteistinos iš pareiškėjos valstybės naudai (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra pilnai atsiskaitęs už 1988 m. gegužės 31 d. pirkimo – pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu įsigytą nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Juridinis faktas nustatytas nekilnojamojo turto registre įregistruoto juridinio fakto apie įsiskolinimą už įsigytą turtą išregistravimo tikslu.

Priteisti iš pareiškėjos J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5,19 Eur (penkis eurus, 19 ct) pašto išlaidų valstybės naudai. Informuoti pareiškėją, jog pašto išlaidos valstybei mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, banko kodas 73000, nurodant įmokos kodą 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.

Teisėja Irena Narbutienė